- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-15
- Bylos Nr.
- 2S-503-555/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17769-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- V. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23332-920/2015 pagal pareiškėjos V. V. skundus, suinteresuoti asmenys antstolė S. V., AB „Swedbank“, dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01483.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė S. V. vykdo išieškojimą įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo sprendimo pagrindu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-980-230/2012 dėl 144 810 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 606,58 Eur (9 000 Lt) žyminio mokesčio išlaidų išieškojimo iš atsakovės V. V. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai, kurio pagrindu 2012 m. birželio 14 d. išduotas vykdomasis raštas. Minėtame vykdomajame rašte nurodoma, kad iš atsakovės V. V. priteistos sumos išieškojimą nukreipti vykdyti tiek į atsakovei V. V. priklausantį turtą, tiek į bendrą jos ir atsakovo A. V. turtą.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. V. 2015 m. rugpjūčio 28 d. skundu kreipėsi į antstolę S. V. prašydama panaikinti jos priimtą 2015 m. gegužės 21 d. patvarkymą „Dėl vykdomosios bylos Nr. 0114/14/01483 sustabdymo (nestabdymo)“ Nr. S-11101124, vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01483, įpareigoti antstolę sustabdyti vykdomuosius veiksmus iki tol, kol bus realizuotas UAB „Apskaitos etika“ priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiame žemės sklype esantis administracinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2015 m. rugpjūčio 31 d. skundu kreipėsi į antstolę S. V. prašydama panaikinti jos sudarytą 2015 m. rugpjūčio 5 d. Turto arešto aktą Nr. B-11030275, vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01483.
Antstolė S. V. pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. skundus atsisakė tenkinti, todėl juos 2015 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu kartu su vykdomosios bylos Nr. 0114/14/01483 kopija perdavė Kauno apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjos V. V. skundus dėl antstolės S. V. veiksmų, vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01483 atmėtė.
Teismas spręsdamas klausimą dėl antstolės S. V. veiksmų, vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01483, teisėtumo, sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su nurodytais pareiškėjos motyvais, kadangi antstolės S. V. kontoroje vykdomoji byla Nr. 0114/14/01483 užvesta ir išieškojimo veiksmai atliekami Kauno apygardos teismo įsiteisėjusio sprendimo pagrindu. Teismas nustatė, kad minėtam sprendimui įsiteisėjus išieškotojui AB „Swedbank“ išduotas vykdomasis raštas, dėl nurodytos skolos, palūkanų, kitų išlaidų išieškojimo tiesiogiai iš skolininkės V. V., kuris pateiktas vykdymui antstolei S. V., todėl sprendė, kad stabdyti vykdomąją bylą iki bus realizuotas, kaip nurodo pareiškėja, pagrindiniam skolininkui UAB „Apskaitos etika“ priklausantis turtas, nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 626 str. ir 627 str.). Teismas taip pat nustatė, kad 2014 m. spalio 29 d. pareiškėjai įteiktas 2014 m. spalio 24 d. raginimas įvykdyti sprendimą, todėl skolininkei nevykdžius antstolės teisėto reikalavimo 2015 m. rugpjūčio 5 d. turto arešto aktu antstolė areštavo pareiškėjai priklausantį turtą, kaip tai numatyta CPK 675 straipsnio 2 dalyje. Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjos pateikti argumentai, kuriais grindžiamos 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. skunduose išdėstytos aplinkybės, nesudaro pagrindo abejoti antstolės S. V. veiksmų teisėtumu, todėl pareiškėjos skundus dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01483 atmetė kaip nepagrįstus (CPK 513 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos skundus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Antstolė, vykdydama išieškojimą iš jai (pareiškėjai) nuosavybės teise priklausančio turto, pirmiausiai turėjo nukreipti išieškojimą į hipotekos kreditoriaus (t. y. išieškotojo) prievolių pagal sudarytą Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštais įkeistą pagrindiniam skolininkui BUAB „Apskaitos etika“ nuosavybes teise priklausantį turtą ir tik neužtekus lėšų, gautų priverstinai pardavus minėtą įkeistą turtą, nukreipti išieškojimą į kitą, t. y. jai-apeliantei nuosavybės teise priklausantį turtą. Mano, kad dėl šių priežasčių yra pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01483.
2) Areštuojant jai (pareiškėjai) priklausantį turtą (sudarant Turto arešto aktą), buvo pažeistas teisėtumo principas, kadangi antstolė neįvertino, jog nėra baigtas išieškojimas iš ieškotojo naudai hipoteka įkeisto BUAB „Apskaitos etika“ turto, tačiau sudarė turto arešto aktą, kuriuo areštuotas jai (pareiškėjai) nuosavybės teise priklausantis turtas ir su kuriuo yra siejamos tam tikros teisinės pasekmės vykdymo procese.
3) Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su vykdomosios bylos sustabdymu (CPK 625 str. 1 d.), išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto tvarkos nustatymu ir hipotekos kreditoriaus teise nukreipti išieškojimą į hipoteka neįkeistą turtą, prieš tai nerealizavus kreditoriaus naudai įkeisto turto (CPK 662 str. 5 d.), dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmesti pareiškėjos skundai dėl antstolės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė S. V. vykdo išieškojimą įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo sprendimo pagrindu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-980-230/2012, dėl 144 810 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 606,58 Eur (9 000 Lt) žyminio mokesčio išlaidų išieškojimo iš atsakovės V. V. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai, kurio pagrindu 2012 m. birželio 14 d. išduotas vykdomasis raštas. Minėtame vykdomajame rašte nurodoma, kad iš atsakovės V. V. priteistos sumos išieškojimą nukreipti vykdyti tiek į atsakovei V. V. priklausantį turtą, tiek į bendrą jos ir atsakovo A. V. turtą. Apeliantė nesutinka su antstolės ir skundžiamos teismo nutarties argumentais, kad antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo (nesustabdymo) Nr. S-11101124 ir antstolės sudarytas pareiškėjos turto arešto aktas Nr. B-11030275 yra teisėti. Apeliantė savo atskirąjį skundą grindžia iš esmės tuo, kad antstolės vykdomas išieškojimas pirmiausiai turėjo būti nukreiptas į pagrindinės skolininkės BUAB „Apskaitos etika“ turtą ir tik šį turtą realizavus į pareiškėjai priklausantį turtą, dėl to yra pagrindas antstolei sustabdyti pradėtus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01483 ir panaikinti sudarytą turto arešto aktą Nr. B-11030275. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu iš skolininkės V. V. yra priteista 144 810 Eur skolos, 5 procentų procesinės palūkanos ir kitos išlaidos bei, kad minėtas sprendimas yra neįvykdytas, nėra. Šių aplinkybių neginčija ir pati apeliantė. Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Siekiant užtikrinti teismo sprendimų bei kitų CPK 584 straipsnyje išvardytų vykdytinų dokumentų įvykdymą vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis sukurtas išieškojimo iš skolininko turto mechanizmas, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Ginčo atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, antstolės S. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0114/14/01483, kuri užvesta būtent įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-980-230/2012, pagrindu. Minėtam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui AB „Swedbank“ buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priteistos skolos, palūkanų ir kitų išlaidų išieškojimo būtent tiesiogiai iš skolininkės V. V..
Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „JAASTRA-WAM“ skundą, bylos Nr. 3K-3-712/2013); vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą.
Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdams pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su LII skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja CK normos (CPK 745 straipsnio 1 dalis). Bendrojoje vykdymo procesą reglamentuojančioje CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Taigi, antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas. Net ir tuo atveju, kai kreditoriaus naudai yra hipoteka įkeistas turtas, CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Kai hipoteka įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža realiam sprendimo vykdymui užtikrinti, antstolio teisė areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą iš esmės gali būti ribojama tuomet, jeigu bendra hipoteka įkeisto ir jo areštuoto kito turto vertė peržengia išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos ribas. Nei CPK, nei CK nenustatyta šios bendrosios teisės normos išimčių, taikomų išieškant iš įkeisto turto, todėl tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma. Toks CPK 675 straipsnio 2 dalies normos dėl antstolių teisių areštuoti skolininko turtą aiškinimas nepaneigia nei CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos, nei kasacinio teismo praktikoje suformuluotos, aiškinant šią normą, taisyklės, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Dėl to antstolio veiksmai, kuriais atsisakyta stabdyti vykdymo veiksmus, hipoteka neįkeisto turto areštas nebaigus hipoteka įkeisto turto realizavimo vertintini kaip atitinkantys CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatytą antstolio pareigą.
Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 675 straipsnio 2 dalies ir CK 4.193 straipsnio 1 dalies normas, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkei neįvykdžius antstolės teisėto reikalavimo, t. y. per raginime nustatytą terminą geruoju neįvykdžius įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo sprendimo, antstolė pagrįstai, laikydamasi įstatymų nuostatų (CPK 675 str. 2 d.), 2015 m. rugpjūčio 5 d. turto arešto aktu areštavo pareiškėjai priklausantį turtą. Kitų argumentų, kuriems esant minėtas turto arešto aktas būtų neteisėtas ar pažeistų apeliantės (pareiškėjos) teisėtus interesus, atskirajame skunde nenurodyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.), atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą skundžiamą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.