Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) savivaldybė, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas užimtumo tarnyboje, teistas 12 kartų paskutinius iš jų:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams;

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį 4 mėnesių viešųjų darbų;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį; paskirta 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesiai laisvės apribojimo bausmė (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje įrodymų

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje įrodymų

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl svetimo turto vagystės įsibrovus į patalpą

Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010, 2K-207-788/2021 ir kt.). Nagrinėjamu atveju patekimas į rakinamą požeminį garažą esantį privačiame name, atitinka įsibrovimo į patalpą požymius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Šioje baudžiamojoje byloje J. R. kaltinamas pagrobęs svetimą turtą įsibrovęs į patalpą – E. K. priklausančius du kalnų dviračius, bendros 800 Eur vertės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, jog J. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje ištirti įrodymai patvirtina vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį.

Kaltinamojo versiją, kad jis dviračių nevogė, o tik kažkokiems asmenims pasiūlius pridavė į lombardą paneigia ir byloje pateikti vaizdo įrašai bei juose užfiksuotų asmenų atitikimo įvertinimas pateiktas 2023 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Minėtoje išvadoje nurodyta, kad tiriant vizualaus požymių palyginimo metodu buvo nustatyti ir sugretinti tiriamojo asmens ir lyginamojo asmens išorės elementus charakterizuojantys požymiai. Įvertinti įvairūs vaizdo įrašuose užfiksuoto asmens ir J. R. pateiktų veido nuotraukų išorės elementų požymiai. Nustatyta, kad jie sutampa. Dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės, neryškių kontūrų dalis požymių nustatyta tikėtinai. Išvadoje nurodyta, kad yra tikimybės, jog tyrimui pateiktoje skaitmeninėje vaizdo byloje (asmuo vilkintis tamsų drabužį su gobtuvu, užsidėjęs ausines) ir lyginamajam tyrimui pateiktose nuotraukose užfiksuotas tas pats asmuo.

Tai, kad specialisto išvada yra tikėtina, nesumažina jos reikšmingumo. Išvadų tikėtinumas savaime nereiškia, kad jos visiškai neturi įrodomosios reikšmės ir jų nepakanka nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat pagrįsti kaltinamųjų kaltę. Pagal teismų praktiką nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio nustatymui, išsprendžiama atliekant atitinkamo pobūdžio ekspertizes, kurių išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Specialisto išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-976/2018). Iš teismų praktikos matyti, kad išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos arba tikėtinos, taip pat gali būti sąlyginės. Pagal teismų praktiką, baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015). Specialistų išvadoje nurodyta aplinkybė, kad įvykio vietos vaizdo įrašuose yra užfiksuotas J. R. yra tikėtino pobūdžio, tačiau kiti byloje surinkti įrodymai (kaip minėta, dviračiai priduoti į lombardą pasinaudojant J. R. asmens tapatybės dokumentu) tokią aplinkybę patvirtina.

Teisiamajame posėdyje peržiūrint vaizdo įrašus iš (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio, kur buvo įvykdyta vagystė, J. R. juose savęs neatpažino. Teigė, kad nenešioja ausinių, kaip tai daro asmuo, matomas vaizdo įrašuose. Atkreiptinas dėmesys, kad peržiūrint vaizdo įrašus iš „(duomenys neskelbtini)“ lošimo automatų salono (duomenys neskelbtini), matyti, kad asmuo su savimi turi ausines (įraše nuo 14:21 iki 14:23 laiko ausines rankose). Be to, teisiamojo posėdžio metu J. R. nurodė, kad dviračius iš kažkokių asmenų nupirko ir po to pardavė lombarde, vėliau teigė, kad dviračius jam kažkokie asmenys pasiūlė parduoti lombarde ir jis juos pardavęs gautus pinigus atidavė asmenims. Šios aplinkybės savaime neįrodo J. R. kaltės dėl dviračių vagystės, tačiau atskleidžia, kad kaltinamojo parodymai pasižymi prieštaringumu, o dėstoma pozicija nenuosekli, todėl yra pagrindas abejoti J. R. patiekiamos versijos patikimumu. dėl Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą teismui nekyla abejonių, kad vaizdo įrašuose (duomenys neskelbtini) kieme ir požeminiame garaže užfiksuotas, būtent J. R.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, pripažintina, kad J. R. įsibrovęs į patalpą pagrobė kaltinime nurodytus du kalnų dviračius. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad J. R. suprato, jog pagrobė svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad J. R. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, 2022 m. spalio 6 d., apie 03.10 val. ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu įsibrovė į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automatiniais vartais rakinamą požeminį parkingą, iš kur pagrobė nukentėjusiajai E. K. priklausančius du kalnų dviračius: 400 Eur vertės dviratį „Rockrider ST 540“ ir 400 Eur vertės dviratį „Leader fox awai“. J. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, kuri tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Dėl svetimo turto sugadinimo.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, kai sunaikinto ar sugadinto svetimo turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, tačiau neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.

Aukščiau aptarti įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis J. R. veikė tiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis teigė, kad stipriau trenkdamas į ekraną jo sudaužyti nenorėjo, tačiau iš liudytojos K. P. paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis aparatą daužė ne vieną kartą, buvo dėl to įspėtas, tačiau tokio savo elgesio nenutraukė. Taigi J. R. daužydamas rankomis ir sugadinęs lošimo aparato monitorių, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus sugadintas svetimas turtas, ir to norėjo.

Pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad J. R. 2023 m. vasario 18 d., apie 14.20 val., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ lažybų bendrovės lažybų punkte ir B kategorijos lošimo automatų salone adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie B kategorijos lošimo automato ,,Golden Island Nevada“, dešinės rankos kumščiu smogė į minėto lošimo automato liečiamą ekraną/monitorių ir jį sudaužė tuo padarydamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1380 Eur turtinę žalą. Kadangi sugadinto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur), pripažintina, kad J. R. inkriminuota nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytu reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę J. R., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. R. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą ir vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, priskiriamus nusikalstamoms veikoms nuosavybei. Svetimo turto vagystę padarė iš savanaudiškų paskatų siekiant finansinės naudos, o svetimo turtą sugadino dėl menkaverčių priežasčių (supykęs), nusikalstamomis veikomis buvo padaryta reali turtinė žala. J. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). J. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurią jis atliko 2023 m. gegužės 2 d. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Būtent nuo 2023 m. gegužės 2 d. skaičiuojamas trejų metų teistumo laikotarpis. Nagrinėjamų veikų padarymo metu – 2022 m. spalio 6 d. ir 2023 m. vasario 18 d. J. R. teistumas už ankstesnius nusikaltimus dar nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, kai jis padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Teismas konstatuoja, kad yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis naują nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. J. R. niekur oficialiai nedirba, legalaus pajamų šaltinio neturi, registruojasi Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pakankamai (duomenys neskelbtini) amžiaus, praeityje buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, pripažino dalį padarytų nusikalstamų veikų, žada atlyginti padarytą žalą. Duomenų apie J. R. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, J. R. paskyrus laisvės apribojimo bausmės rūšį. Teismo vertinimu atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, net ir trumpalaikis izoliavimas nuo visuomenės šiuo atveju būtų neproporcingo griežtumo bausmė, kuri neabejotinai neigiamai paveiktų J. R., kuris yra pakankamai (duomenys neskelbtini) amžiaus. Manytina, kad paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamasis, turės galimybę socializuotis nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės ir tokiu būdu bus greičiau pasiekta bausmės prevencinė bei socialinė paskirtis, kurioms šiuo atveju turi būti suteikiama pirmenybė. Visgi teismas įvertina tai, kad J. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Akivaizdu, kad ši bausmės reikšmingos įtakos kaltinamajam nepadarė, nes jau 2022 m. spalio 6 d. jis padarė naują nusikalstamą veiką. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Siekiant griežtesnės J. R. kontrolės šį kartą laisvės apribojimo bausmė skiriama su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad intensyvios priežiūros taikymo metu jis nuo 21.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose. Kaltinamajam suteikiama galimybė įrodyti, kad teismo parodytas pasitikėjimas juo yra pagrįstas.

Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. J. R. paskyrus laisvės apribojimo bausmę už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, nustatytinas didesnis bausmės dydis, nei sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis (laisvės apribojimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų) – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, o už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, nustatytinas artimas vidurkiui laisvės apribojimo bausmės dydis – 1 metai laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės 1 metų laisvės apribojimo bausmės (6 mėnesius) J. R. paskiriant subendrintą bausmę – 2 metus laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, nustatant, kad intensyvios priežiūros taikymo metu jis nuo 21.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Kartu su laisvės apribojimo bausme J. R. skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje arba mokytis. Paskirtas įpareigojimas taikytinas visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką. Taip pat skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytas įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, numatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per pirmuosius laisvės apribojimo bausmės atlikimo metus (vienerių metų terminą skaičiuojant nuo bausmės atlikimo pradžios).

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Nukentėjusioji E. K. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš J. R. priteisti 110 Eur turtinę žalą ir 200 Eur neturtinę žalą (t. 1, b. l. 56). Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš J. R. priteisti 1380 Eur turtinę žalą.

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį turtinės žalos atlyginimo 1380 Eur sumai bei pateikė padarytą žalą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 110). Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, nustatyta, kad tarp jo veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir jam iš kaltinamojo J. R. priteisiama 1380 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji E. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį dėl 110 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad E. K. nuvykusi į netoli namų esantį lombardą atpažino savo pavogtus dviračius ir už juos lombardui sumokėjo 110 Eur išpirką (pinigai, kuriuos lombardas buvo sumokėjęs dviračius pristačiusiam asmeniui). Tokią sumą patvirtina liudytojo A. P. parodymai apie savininkei už tą pačią sumą atiduotus dviračius bei liudytojo pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose nurodyta suma už kurią dviračiai iš juos pateikusio asmens buvo nupirkti lombardo. Teismas daro išvadą, kad civilinio ieškinio dalis dėl patirtos turtinės žalos yra pagrįsta ir ją tenkina. Dėl patirtos neturtinės žalos nukentėjusioji nurodė, kad dėl šio įvykio patyrė didelį stresą (nerado savo daiktų įprastinėje vietoje, turėjo dėti pastangas jų ieškant, bendrauti su policija). Teismui nekyla abejonių, kad dėl nagrinėjamo įvykio nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad dviračiai buvo rasti ir susigrąžinti, taigi dėl patirtų neigiamų išgyvenimų padaryta neturtinė žala mažintina per pusę – iki 100 Eur. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad nukentėjusiosios E. K. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir jai iš kaltinamojo J. R. priteisiama 110 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (viso 210 Eur).

Kaltinamajam J. R. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtos kardomosios priemonės. Asmuo nebuvo laikinai sulaikytas. Kaltinamajame akte nurodyta, kad patirtas procesines išlaidas sudaro 1382 Eur, tačiau prokuroras baigiamųjų kalbų metu šių išlaidų niekaip nemotyvavo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad išlaidos patirtos dėl vaizdo įrašų turinio tyrimo (asmens atvaizdo atitikimo) ir specialisto išvados pateikimo. BPK 103 straipsnio 3 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaizdo įrašų tyrimas buvo atliktas pagal suformuotą užduotį (1 t., b. l. 83), todėl nėra pagrindo šių išlaidų pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš J. R.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – juodos spalvos apsauginis lynas perduotas saugojimui į Vilniaus AVPK centrinę daiktų saugojimo saugyklą – sandėlį (1 t., b. l. 69) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu nuosprendžiui įsitesėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir J. R. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra. Nustatyti, kad intensyvios priežiūros taikymo metu J. R. nuo 21.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įpareigoti J. R. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu įpareigoti J. R. per vienerių metų laikotarpį nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. R. priteisti 1380 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios E. K. pateiktą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. R. priteisti 110 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, viso 210 Eur.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – juodos spalvos apsauginį lyną perduotą saugojimui į Vilniaus AVPK centrinę daiktų saugojimo saugyklą – sandėlį vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu nuosprendžiui įsitesėjus sunaikinti.

laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

4. bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

5. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

6. jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.