Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečio nukentėjusiojo V. G. atstovės pagal įstatymą ir liudytojos N. G. atstovui advokatui S. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G., žinodamas apie 2002-02-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. G. ir V. G. po 125 litus kiekvienam vaikui kas mėnesį, kuris 2013-05-22 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu buvo pakeistas, turėdamas pareigą mokėti lėšas savo dukros E. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei sūnaus V. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui: E. G. po 173,77 eurus (vienas šimtas septyniasdešimt trys eurai 73 euro centai), V. G. po 115,85 eurus (vienas šimtas penkiolika eurų 85 euro centai) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2014-02-01 iki 2015-04-01 vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti.

Apklaustas teisme kaltinamasis E. G. kaltu neprisipažino ir parodė, jog lėšos vaikams E. G. ir V. G. išlaikyti buvo priteistos nuo 2002 m., o nuo 2013 m. buvo padidinta teikiamo vaikams išlaikymo suma. 2002 m. santuoka su N. G. buvo nutraukta fiktyviai. Iki 2011 m. su N. G. gyveno kartu ir išlaikė šeimą. 2011 m. jam dėl darbo pobūdžio - darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) - teko pasitraukti iš šeimos gyvenimo. Žinojo, jog privalo teikti lėšas vaikų išlaikymui. Lėšas teikė pagal savo finansines galimybes. Jo darbo užmokestis yra nedidelis, darbas sezoninis. Gavęs pajamų pervesdavo pinigus vaikų išlaikymui. Net ir neturėdamas lėšų ir skolindamasis pinigus vaikų išlaikymui siuntė. Gyvendamas kartu su N. G. pasistatė namą, kurį bandė įteisinti ir padalinti šį turtą. Vėliau planavo pakeisti lėšų vaikų išlaikymui teikimo būdą turto perdavimu. Tačiau dėl N. G. kaltės namo statyba nebuvo įteisinta. Jo nuomone, N. G. tikslas buvo ne gauti iš jo normalų išlaikymą vaikams, o pakenkti jam, nes jo atžvilgiu buvo daromas spaudimas, trukdoma jo verslui, skundžiama mokesčių inspekcijai. Jo darbinės pajamos yra mažos, likviduoti įmonės jis negali, nes bendrovė turi įsipareigojimų. Be jo bendrovėje dar yra du akcininkai, yra samdomų darbuotojų, kuriems mokamas darbo užmokestis. Jam jo darbo pobūdis patinka, mato tame darbe perspektyvų, todėl ir toliau nori dirbti toje pačioje srityje, mano, jog pasibaigus teisminiams procesams, kai nebebus trukdoma jam dirbti, finansinė būklė pagerės ir turės galimybes įvykdyti finansinę prievolę vaikams. Atrodo, jog 2013 metais, kreipėsi į darbo biržą, bet kito darbo, atitinkančio jo pageidaujamo darbo pobūdį, jam nepasiūlė. Pagal savo darbo pobūdį sistemingai mokėti lėšas vaikų išlaikymui negali, taip pat negali pilnai įvykdyti mokėjimo prievolę. 2014 m. gruodžio mėnesį pervedė 1500 litų, kaip išlaikymą vaikams už 2014 m. sausio – birželio mėnesius, po to 2015 m. lapkričio mėnesį pervedė dar 300 eurų ir 2015 m. gruodžio mėnesį pervedė 115 eurų. Kitais mėnesiais neturėjo galimybės mokėti. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, mėnesinės pajamos apie 115-120 eurų, jos yra kintančios. Užsakovų objektus nurodyti atsisako. Dirba tik (duomenys neskelbtini), anksčiau dirbdavo ir kituose miestuose. Gyvena (duomenys neskelbtini), būstas priklauso kitiems žmonėms, jam leido gyventi už būsto priežiūrą. Su dukra E. G. bendrauja, kai ji būna Lietuvoje atvažiuoja pas jį pagyventi, paatostogauti, kiek gali ją remia ir finansiškai. Su sūnumi V. nebendrauja, mano, jog sūnaus nuostata nebendrauti su juo yra padaryta mamos įtakoje. Turi tam tikrų sveikatos problemų, jam nustatytas lėtinis sąnarių uždegimas, negali dirbti fizinio darbo. Neįgalumas nenustatytas. Bankuose kreditų neturi. Asmeninės sąskaitos yra areštuotos antstolių. Dėl išlaikymo formos pakeitimo į teismą nesikreipė todėl, kad turtas jau buvo padalintas lygiomis dalimis, bet jis neįteisintas dėl asmeninių N. G. motyvų. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektavimo darbų sutartį buvo sudaręs tam, kad būtų galima įteisinti tą nekilnojamąjį turtą, sutvarkyti dokumentus ir, kad būtų galima laisvai tuo turtu disponuoti, kas naudinga tiek N. G., tiek vaikams. Pagal sutartį sumokėjo tik 500 litų, pinigus skolinosi. Koks yra išlaikymo vaikams įsiskolinimas, nežino, tai turi žinoti antstolė. Mano, jog už tą laikotarpį, kai gyveno kartu su N. G., rūpinosi šeima ir ją išlaikė, lėšos vaikams išlaikyti atgaline data priteistos neteisingai. Vaikus išlaikyti nevengė, tačiau buvo finansiškai nepajėgus mokėti teismo priteistos sumos.

Nukentėjusysis V. G. teisiamajame posėdyje parodymus duoti atsisakė.

Iš 2013-05-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo kopijos matyti, jog iš E. G. dukters E. G. išlaikymui nuo 2012-09-17 iki dukters pilnametystės buvo priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt, sūnaus V. G. išlaikymui buvo priteista nuo 2002-09-17 iki sūnaus pilnametystės mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka. (1 t., 29- 36 b. l.).

Antstolės V. Š. 2015-01-19 pažymoje nurodyta, jog E. G. įsiskolinimas E. G. išlaikymui yra 8994,15 Eur, V. G. išlaikymui įsiskolinimas yra 7405,01 Eur. (1 t., 17 b. l.).

Iš patikslintos alimentų įsiskolinimo lentelės matyti, jog E. G. įsiskolinimas E. G. išlaikymui 2015-03-01 yra 9587,86 Eur, lentelėje nurodyta, jog 2014 m. sausio mėnesį yra sumokėta 750 Lt suma. (1 t., 44-47 b. l.).

Iš patikslintos alimentų įsiskolinimo lentelės matyti, jog E. G. įsiskolinimas V. G. išlaikymui 2015-03-01 yra 7824,96 Eur, lentelėje nurodyta, jog 2014 m. sausio mėnesį sumokėta 750 Lt suma. (1 t., 97-100 b. l.).

Iš antstolės V. Š. pateiktų vykdomųjų bylų dėl išlaikymo išieškojimo E. G. ir V. G. iš E. G. kopijų matyti, jog vykdomieji raštai, 2013 m. gegužės 22 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu pakeitus išlaikymo dydį, antstolei vykdymui buvo perduoti 2013-11-22; išlaikymas vaikams teikiamas nereguliariai, mokamos mažesnės negu priteistos pinigų sumos; buvo ieškoma E. G. turto ir piniginių lėšų, gauti duomenys, kad E. G. turi transporto priemonę, kuri yra areštuota, piniginių lėšų bankų sąskaitose E. G. neturi. (1 t., 48-84, 101-145 b. l.).

Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2015-04-27 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2015-04-27 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog E. G. nepaskirtos ir nemokamos jokios socialinės išmokos. (1 t., 147, 148 b. l.).

Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-05-15 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog V. G. ir E. G. fondas laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio iki 2015 m. sausio mėnesio mokėjo išmokas ir iš viso išmokėjo 2382,04 Eur. (1 t., 150-151 b. l.).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2015-04-30 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog E. G. nuo 2002 m. išmokų negavo. (1 t., 153 b. l.).

Iš duomenų apie juridinį asmenį matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2008-03-27 ir nėra išregistruota, bendrovės paprastųjų akcijų skaičius 5100, akcijos nominali vertė 10, kapitalo dydis 51000, direktorius E. G.. (1 t., 154-155 b. l.).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2015-09-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, jog nuo 2014-02-01 iki 2015-05-01 E. G. draudžiamosios pajamos buvo 300 litų (nuo 2015-01-01 86,89 eurų); UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybiniu socialiniu draudimu apdrausti trys asmenys – E. G., G. D., V. N.. (1 t., 157-162 b. l.).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2015-05-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, jog pagal inspekcijai pateiktas deklaracijas E. G. pajamos 2014 metais buvo - darbo užmokestis 3300 litų, pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 196,44 litų. (1 t., 165-181).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-07-15 rašto matyti, jog pagal 2014-05-29 sudarytą projektavimo darbų sutartį E. G. 2014-08-27 pavedimu pervedė 144,81 eurų (500 Lt) avansą, daugiau piniginių sumų pagal sutartį nepervedė. (1 t., 188 b. l.).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-07-31 rašto Nr. S-15-265 matyti, jog E. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotas nuo 2011-12-05. 2014-05-27 pacientas kreipėsi į šeimos gydytoją dėl ūmaus kosulio, diagnozuotas ūminis tracheitas, skirtas medikamentinis ambulatorinis gydymas. Ambulatorinėje kortelėje daugiau duomenų apie suteiktas paslaugas nėra. (2 t., 18 b. l.).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog E. G. 2015-06-16 pateikė 10 nurodymų pervesti įmokėtus grynuosius pinigus kopijų, iš kurių matyti, jog E. G. 2012, 2013 metais pervedinėjo pinigus vaikų išlaikymui. (2 t., 7882 b. l.).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog 2015-07-21 E. G. pateikė 10 mokėjimo pavedimų, pagal kuriuos jis mokėjo lėšas vaikų išlaikymui 2012, 2013 metais, kopijas. (2 t., 88-95 b. l.).

Iš pinigų perlaidos priėmimo dokumentų matyti, jog 2014-12-19 E. G. išsiuntė N. G. 1500,00 Lt, nurodydamas mokėjimo paskirtį – „už vaikų išlaikymą už 2014 01-06. V. G. ir E. G.“. (2 t. 143, 144 b. l.).

Iš Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo matyti, jog pagal pareiškėjo E. G. prašymą iki 2016-04-09 buvo pratęstas E. G. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. liepos 9 d. surašyto privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas. (2 t., 145 b. l.).

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-03-13 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), adresuoto Šiaulių apygardos teismui, kopijos matyti, jog teismui buvo pateikta informacija, kad tiek E. G., tiek N. G. norėdami įteisinti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą turės turėti vienas kito raštišką sutikimą ar įgaliojimą. (2 t., 146-147 b. l.).

Siekiant patikrinti šiuos įrodymus, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios E. G. ir nukentėjusiojo V. G. atstovės pagal įstatymą ir liudytojos N. G. parodymai.

Nukentėjusioji E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nuo 2012 metų gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini). Lietuvoje gyvena brolis ir mama, kuri dabar taip pat laikinai išvykusi į (duomenys neskelbtini). Tėtis E. G. su mama negyvena nuo 2011 metų, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, kad tėtis turi mokėti pinigus jos ir brolio išlaikymui, tačiau tai daro nepastoviai, ne kiekvieną mėnesį. Jai tėtis yra davęs 100 ar 200 litų, daugiau iš tėčio jokios materialinės pagalbos nėra gavusi. Pats tėtis su ja nebendrauja, bendrauja tik tada, kai ji pati parašo ar susisiekia. Su broliu tėtis visai nebendrauja. Paskutinį kartą su tėčiu bendravo 2014 metais. (2 t., 24-25 b. l.)

Liudytoja ir nepilnamečio nukentėjusiojo V. G. atstovė pagal įstatymą N. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su E. G., (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. G., (duomenys neskelbtini) - sūnus V. G.. Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš E. G. buvo priteistas išlaikymas po 125 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį. Kadangi vaikų poreikiai išaugo, ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. 2013-05-22 teismo sprendimu iš E. G. buvo priteistas išlaikymas vaikams nuo 2012-09-27 mokant kas mėnesį dukrai E. po 600 litų, sūnui V. - po 400 litų iki vaikų pilnametystės. Tame teismo posėdyje E. G. dalyvavo. Ji įpareigota uzufrukto teise tvarkyti gaunamą išlaikymą. Vaikus išlaiko ji, nes buvęs vyras jais nesirūpina, reguliariai išlaikymo neteikia, 2014 m. gruodžio mėnesį pervedė 1500 litų, anksčiau po truputį pervesdavo pinigines sumas. Visus pavedimus ji pateikė antstolei V. Š., į kurią kreipėsi, kadangi E. G. reguliariai nemokėjo išlaikymo. Galvoja, kad E. G. tyčia neteikia vaikams išlaikymo. Jis verčiasi apželdinimu ir aplinkos tvarkymu, statosi namą, todėl įsitikinusi, kad jis turi pinigų ir gali teikti išlaikymą vaikams, kurie užsiima aktyvia užklasine veikla, todėl reikalingos papildomos lėšos. Gauna išmokas iš vaikų išlaikymo fondo po 195 litus kas mėnesį kiekvienam vaikui. Dėl vengimo išlaikyti vaikus ji 2012-07-20 kreipėsi su pareiškimu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo 2013-06-25 nutrauktas. Su dukra buvęs vyras bendrauja mažai, o su sūnumi iš viso nebendrauja. Ji ir dukra gyvena užsienyje, (duomenys neskelbtini), sūnus gyvena su močiute (duomenys neskelbtini). (2 t., 20-21 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo E. G. kaltė dėl vengimo išlaikyti vaikus įrodyta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnis nustato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Be to, pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-218/2012, 2K-432/2013, 2K-9/2014, 2K-291/2014, 2K-563-699/2015).

Kaltinamasis E. G. žinojo apie pareigą išlaikyti vaikus ir žinojo, kokios pinigų sumos vaikų išlaikymui turi būti teikiamos, tačiau priteisto dydžio lėšų vaikų išlaikymui neteikė. Jis, dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, sąmoningai dirbo tik ketvirčiu etato ir deklaravo pajamas, kurių nepakanka teikti teismo priteistą išlaikymą vaikams. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis negali dirbti kitokio ar papildomo darbo dėl sveikatos būklės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pateikta, kas rodo, jog kaltinamasis yra darbingas. Taip pat teisme nebuvo nustatyta jokių kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis nebūtų galėjęs vykdyti savo pareigos išlaikyti vaikus. Kaltinamasis E. G. teisme nurodė, jog nenori atsisakyti dirbamo darbo, nes jam patinka darbo pobūdis ir tame darbe mato perspektyvas, nurodė, jog buvo kreipęsis į darbo biržą, tačiau jam pagal jo pageidaujamą pobūdį darbo nebuvo pasiūlyta. Tai rodo, kad kaltinamasis savo asmeninius interesus ir pageidavimus iškelia aukščiau vaikų interesų, ir sąmoningai nesiima jokių priemonių, kurios leistų užtikrinti tinkamą savo pareigos vykdymą, tai yra, sąmoningai neieško ir nedirba tokio darbo, kuriame gautų tokias pajamas, kurių pakaktų teikti vaikams išlaikymą. Kaltinamasis E. G. teisme pateikė dokumentus, įrodančius, jog jis 2014-12-19 jis vaikų išlaikymui pervedė 1500 Lt. Ši suma, kaip matyti iš alimentų įsiskolinimų lentelių, po 750 Lt kiekvienam vaikui buvo užskaityta kaip išlaikymas, teiktas 2014 m. sausio mėnesį. Kaltinamasis teisme paaiškino, jog nurodyta suma buvo pervesta kaip išlaikymas už 2014 m. sausio – birželio mėnesius. Teismas pripažįsta, jog ši aplinkybė neįrodo, kad kaltinamasis nevengia išlaikyti vaikų, nes net ir laikant, kad 2014 m. sausio – birželio mėnesiais kaltinamasis mokėjo dalį priteistų lėšų vaikų išlaikymui, mokama suma buvo žymiai mažesnė negu priteista suma, ir tai nešalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės, kadangi pareiga išlaikyti vaikus be svarbių priežasčių buvo vykdoma tik iš dalies. Kaltinamasis E. G. buvo sudaręs sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl statybos projektavimo darbų, bylinėjosi teismuose, bylose jį pagal susitarimą atstovavo advokatas, kas rodo, jog savo poreikiams kaltinamasis piniginių lėšų turėjo. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis atsisakė nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamų paslaugų užsakovus, todėl, nors teismas ir negali remtis prielaidomis, tai kelia pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo deklaruojamų pajamų realumo. Taip pat E. G. į teismą dėl išlaikymo vaikams būdo pakeitimo nesikreipė, todėl teismas kaltinamojo aiškinimą, kad įteisinus savavališką statybą būtų pakeistas išlaikymo vaikams teikimo būdas, laiko niekuo nepagrįstu. Visa tai rodo, jog kaltinamasis be pateisinamų priežasčių nustatyta tvarka nemokėjo teismo priteistų lėšų vaikams išlaikyti, tai yra vengė išlaikyti savo vaikus, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, požymius.

Iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, jog pareigą išlaikyti vaikus kaltinamasis E. G. turėjo nuo 2013-06-25, nes ši data neatitinka faktinių aplinkybių – pareigą mokėti padidintas lėšas vaikų išlaikymui pagal 2013-05-22 sprendimą kaltinamasis turėjo nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. Taip pat iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad kaltinamasis vaikus išlaikyti vengė visiškai nemokėdamas lėšų, nes tai paneigia teismui pateikti dokumentai – mokėjimo pavedimas, įrodantis, jog 2014-12-19 kaltinamasis E. G. pervedė vaikų išlaikymui 1500 Lt ir kaltinamojo parodymai, jog ši suma buvo sumokėta už 2014 m. sausio – birželio mėnesių laikotarpius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. G. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam E. G. skirtina švelniausia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai.

Civiliniai ieškiniai nepareikšti, daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nuteisti jį viešaisiais darbais 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Bausmės pradžią E. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę E. G. iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.