Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 420 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ovidijaus Vasiliausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta S(duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ anesteziologu-reanimatologu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 str. 1 d. (2015-06-25 straipsnio redakcija Nr. XII-1871).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2009 m. vasario 25 d., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

J. S. nuo 2009-02-25 iki 2018-01-09, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2009-02-25, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas teisę ją atstovauti, būdamas materialiai atsakingu už jo žinioje buvusį bendrovės turtą bei turtines teises, pažeisdamas 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 straipsnio 8 dalies, kurioje nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“ reikalavimus; būdamas atsakingas pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, siekdamas išvengti mokesčių, sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, veikdamas vieninga tyčia organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-03-21, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574):

- 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, nes jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2017 m. kovo 21 d., savo darbo kabinete esančiame seife, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, laikė neapskaitytas pinigines lėšas - 350 204,70 Eur, 4 050 svarų, 190 824,50 Danijos kronų, 10 zloto centų, taipogi įmonei priklausančiuose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, laikė neapskaitytas pinigines lėšas - 5636 Danijos kronų ir 13 200 Eur, kurios buvo gautos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje atliktas operacijas, procedūras ir kitas medicinines paslaugas, šios piniginės lėšos nebuvo įformintos kasos dokumentais, neužpajamuotos bendrovės kasoje, bei ūkinės operacijos neužregistruotos apskaitos registruose, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos už suteiktas medicinines paslaugas gautos piniginės lėšos – 363 404,70 Eur, 4050 svarų, 196 460,50 Danijos kronų, 10 zloto centų bendroje sumoje;

- 17 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį...“, nes laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-03-21 už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas medicinines paslaugas gautų apmokėjimų grynais pinigais ir jų išdavimo neįformino dokumentais ir šių finansinių operacijų neužregistravo buhalterinėje apskaitoje, todėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tapo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama; pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad teisingai atspindėtų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas“, nes laikotarpiu nuo 2013- 01-01 iki 2017-03-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neužregistravo duomenų apie paslaugų pardavimo ir įplaukų gavimo bei išdavimo operacijas ir finansinėse ataskaitose pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą (pajamas ir sąnaudas), turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, tokiu būdu jis apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-03-21 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. S., nuo 2009-02-25 iki 2018-01-09, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, būdamas atsakingas pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad „Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais“ ir 12 dalies nuostatas, kad „Bendrovės vadovas atsako už 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;...“, pagal Lietuvos Respublikos 2015-05-14 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. XII-1696 28 straipsnį atsakingas už UAB “(duomenys neskelbtini)” teisingą finansinių atskaitomybių, deklaracijų ir ataskaitų sudarymą nuo 2013-01-01 iki 2017-03-21, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL valstybei mokėjimo, pateikė mokesčių deklaracijose neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie gautas pajamas, o būtent:

- pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751):

- 3 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad „1. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks...“;

- 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama; 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.“;

- 77 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo“;

- 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodytas, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (- ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“ ir dalies, kurioje nurodyta, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“; Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose už 2013 m. sausio mėn. – 2017 m. vasario mėn., įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, nedeklaravo pardavimo PVM mokesčių, už 363 404,70 Eur, 4050 svarų, 196 460,50 Danijos kronų, 10 zloto centų pajamas, kurios buvo gautos už Lietuvoje atliktas operacijas, procedūras ir kitas medicinines paslaugas ir, administratoriui pateikiant neteisingus duomenis, PVM deklaracijose nenurodant įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-03-21 gautų šių pajamų, išvengė priklausančio papildomo PVM mokėjimo,

- bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675):

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“), kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. S. laikotarpiu nuo 2009-02-25 iki 2018-01-09 einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas teisę ją atstovauti, būdamas materialiai atsakingu už jo žinioje buvusį bendrovės turtą bei turtines teises, pažeisdamas 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 straipsnio 8 dalies, kurioje nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“ reikalavimus; būdamas atsakingas pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesams, siekdamas išvengti mokesčių, sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, veikdamas vieninga tyčia organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-03-21, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574):

- 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, nes jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2017 m. kovo 21 d., savo darbo kabinete esančiame seife, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, laikė neapskaitytas pinigines lėšas - 350 204,70 Eur, 4 050 svarų, 190 824,50 Danijos kronų, 10 zloto centų, taipogi įmonei priklausančiuose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, laikė neapskaitytas pinigines lėšas - 5 636 Danijos kronų ir 13 200 Eur, kurios buvo gautos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje atliktas operacijas, procedūras ir kitas medicinines paslaugas, šios piniginės lėšos nebuvo įformintos kasos dokumentais, neužpajamuotos bendrovės kasoje, bei ūkinės operacijos neužregistruotos apskaitos registruose, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos už suteiktas medicinines paslaugas gautos piniginės lėšos – 363 404,70 Eur, 4050 svarų, 196 460,50 Danijos kronų, 10 zloto centų bendroje sumoje;

-laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-03-21, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:

- 3 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“;

- 10 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas. Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, atskaitingam asmeniui nustato vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir patvirtina ūkio subjekto vadovas“;

- 15 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Kasos operacijos užsienio valiuta atliekamos taip pat kaip ir eurais, tačiau kasos pajamų ir išlaidų orderiuose priimta ir išmokėta pinigų suma įrašoma eurais ir centais bei užsienio valiuta (žodžiais ir skaitmenimis);

- 16 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą... Ūkio subjekto struktūriniai padaliniai (išskyrus biudžetinių įstaigų) vyriausiojo 7 buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka gali pildyti atskiras kasos knygas. Kasos operacijos kiekviena užsienio valiuta turi būti surašytos atskirose kasos knygose...“;

- 17 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį...“, nes laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-03-21 už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas medicinines paslaugas gautų apmokėjimų grynais pinigais ir jų išdavimo neįformino dokumentais ir šių finansinių operacijų neužregistravo buhalterinėje apskaitoje, todėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tapo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama;

pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad teisingai atspindėtų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas“, nes laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-03-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neužregistravo duomenų apie paslaugų pardavimo ir įplaukų gavimo bei išdavimo operacijas ir finansinėse ataskaitose pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą (pajamas ir sąnaudas), turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, tokiais J. S. veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-03-21 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)” (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) siekdama išvengti mokesčių pateikė valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie pajamas, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. S. turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas teisę ją atstovauti, būdamas materialiai atsakingu už jo žinioje buvusį bendrovės turtą bei turtines teises, laikotarpiu nuo 2009-02-25 iki 2018-01-09, būdamas atsakingas pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003- 12-11 Nr. IX-1889) 37 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad „Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais“ ir 12 dalies nuostatas, kad „Bendrovės vadovas atsako už 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;...“, pagal Lietuvos Respublikos 2015-05-14 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. XII-1696 28 straipsnį atsakingas už UAB “(duomenys neskelbtini)” teisingą finansinių atskaitomybių, deklaracijų ir ataskaitų sudarymą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesams, nuo 2013-01-01 iki 2017- 03-21, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL valstybei mokėjimo, pateikė mokesčių deklaracijose neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie gautas pajamas, o būtent:

pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751):

- 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodytas, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (- ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“ ir dalies, kurioje nurodyta, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“; Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose už 2013 m. sausio mėn. – 2017 m. vasario mėn., įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, nedeklaravo pardavimo PVM mokesčių, už 363 404,70 Eur, 4050 svarų, 196 460,50 Danijos kronų, 10 zloto centų pajamas, kurios buvo gautos už Lietuvoje atliktas operacijas, procedūras ir kitas medicinines paslaugas ir, administratoriui pateikiant neteisingus duomenis, PVM deklaracijose nenurodant įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-03-21 gautų šių pajamų, išvengė priklausančio papildomo PVM mokėjimo,

bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675):

- 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Taikomi šie pelno mokesčio tarifai: 1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;...“, už 2013, 2014, 2015 ir 2016 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose pelno mokesčio deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie bendrovės apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną ir pelno mokestį, nedeklaruodamas 363 404,70 Eur, 4050 svarų, 196 460,50 Danijos kronų, 10 zloto centų pardavimo pajamų sumos, nuo kurios buvo neapskaičiuotas ir į valstybės biudžetą nesumokėtas priklausantis mokėti pelno mokestis. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamasis J. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaityti pinigai, kurie buvo rasti ir paimti jo kabinete esančiame seife 2017-03-21 kratos metu, buvo gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. D. Z. pacientų, už jiems Lietuvoje suteiktas medicinines paslaugas. Dauguma pacientų buvo Danijos piliečiai, kuriems atvykus į Lietuvą ir buvo suteiktos medicininės paslaugas. Šiuos pinigus jam perduodavo M. D. Z., kuriuos jis gaudavo iš pacientų. Šie pinigai buvo kaupiami bendros klinikos su M. D. Z. pirkimui. Buhalterinėje apskaitoje neapskaityti pinigai būtų panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)” plėtrai, naujos klinikos atidarymui. Apie pinigus, gautus iš M. D. Z. nei įmonės buhalterė V. N., nei apskaitininkės, nei kiti įmonės darbuotojai nieko nežinojo. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“), kratos metu rastus ir paimtus pinigus, apskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje. Dėl padarytų nusikalstamų veikų - apgaulingai organizuoto įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl nesumokėtų į valstybės biudžetą mokesčių nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamųjų kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, 220 straipsnio 1 dalies, be jų paties visiško prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Liudytoja V. N. apklausos metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiosios buhalterės pareigose dirbo nuo 2009 metų iki 2018 metų. Jos darbo laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovo pareigose dirbo J. S.. UAB “(duomenys neskelbtini)” teikė asmens sveikatos priežiūros bei grožio paslaugas. Nuo 2010-11-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota PVM mokėtojų registre. Bendrovėje dirbo įvairių sričių gydytojai, specialistai, slaugos ir pagalbinio personalo darbuotojai. Paslaugos, atsižvelgiant į jų pobūdį buvo teikiamos tiek stacionariai, tiek ambulatoriškai. UAB „(duomenys neskelbtini)” veikla buvo vykdoma adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (patalpos bei įranga buvo nuomojama iš AB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini), Kaune), „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje (patalpos nuomojamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), nuo 2016 metų spalio mėn. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (patalpos nuomojamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), nuo 2016 metų lapkričio mėn. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (patalpos nuomojamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“). Jos darbo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Paslaugos buvo teikiamos Lietuvos bei užsienio piliečiams, tačiau tik Lietuvoje. Jai žinoma, kad Klinikos gydytojai vykdavo į komandiruotes į užsienį, tačiau užsienyje neteikdavo medicininių paslaugų, kadangi kiek žino neturėjo licencijos. Dirbdama buhaltere jai tekdavo ruošti įsakymus komandiruotėms, be to, tvarkydavo visus dokumentus susijusius su komandiruotėmis, pagal jai pateiktus išlaidų dokumentus. Į jos pareigas įėjo pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų suvedimas, deklaracijų valstybinėms institucijoms parengimas bei pateikimas. UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkė bei rengė bendrovės deklaracijas pagal jai pateikiamu pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Pirminius dokumentus pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius J. S., bet kuri dirbanti administratorė kasininkė. Kadangi administratorėmis Klinikoje dirbdavo ne viena darbuotoja, be to, buvo ir administratorių kaita, tai šios apklausos metu tiksliai įvardinti administratorių vardų negali. Klinikos administratorės, direktoriaus įsakymu buvo paskirtos ir į kasininkės pareigas, tačiau būtent kurios iš jų ir ar visos administratorės pasakyti negali. Plečiantis bendrovės veiklai, datos pasakyti negali, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su įmone, kurios pavadinimo nepamena, kurios darbuotoja S. B. padėdavo suvesti pirminius buhalterinius dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį buhalterės/apskaitininkės pareigose dirbo G. B., G. N., kurios taip pat padėdavo suvesti pirminius buhalterinius dokumentus. Nei ji, nei kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantys asmenys su bendrovės klientais niekada betarpiškai nebendravo nei registruojant juos, nei priimant apmokėjimus už suteiktas paslaugas. Pagal bendrovėje nustatytą tvarką sąskaitas faktūras, apmokėjimą už suteiktas paslaugas patvirtinančius dokumentus išrašydavo bendrovės administratorės kasininkės. Suteiktų paslaugų kainos buvo nustatytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos, todėl atsižvelgiant į jas iš klientų ir buvo priimamas apmokėjimas. Esant išskirtiniam operacijos atvejui, paslaugų kainos galėjo keistis atsižvelgiant į operaciją atlikusio gydytojo išvadas. Apmokėjimas už suteiktas paslaugas vyko trimis būdais: pavedimais, mokėjimo kortelėmis ar grynaisiais pinigais. Grynuosius pinigus iš klientų priimdavo administratorės kasininkės, o darbo dienos pabaigoje, grynieji kartu su apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais buvo perduodami buhalterijai, kur jos buvo saugomos ir savaitės pabaigoje inkasuojamos. Kadangi bendrovė vykdė veiklą keliose vietose, todėl bendrovės piniginės lėšos buvo apskaitomos keliose buhalterinėse sąskaitose: Nr. 27211 „Kasa pagrindinė EUR“; Nr. 27212 „Kasa papildoma EUR“; Nr. 27213 „Kasa SAS EUR“; Nr. 27214 „Kasa VLN EUR“. Grynieji pinigai gauti bendrovės veiklos vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune buvo apskaitomi buhalterinėje sąskaitoje Nr. 27211 „Kasa pagrindinė EUR“; grynieji gauti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune buvo apskaitomi buhalterinėje sąskaitoje Nr. 27213 „Kasa SAS EUR“; grynieji gauti adresu (duomenys neskelbtini)Vilniuje buvo apskaitomi buhalterinėje sąskaitoje Nr. 27214 „Kasa VLN EUR“. Pinigines lėšos perduotos buhalterijai buvo apskaitomos buhalterinėje sąskaitoje Nr. 27212 „Kasa papildoma EUR“. Dažniausiai savaitės pabaigoje, pinigines lėšas apskaitytas buhalterinėje sąskaitoje Nr. 27212 „Kasa papildoma EUR“ ji inkasuodavo ir įnešdavo į bendrovės bankinę sąskaitą. Vėliau ekonomiškumo sumetimais, grynuosius pinigus į bendrovės bankines sąskaitas įnešdavo administratorės kasininkės, kurios veiklą vykdė adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017-03-21, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo atlikta krata, kurios metu jos, apskaitininkų ir kitų darbuotojų kabinete buvo rastas ir paimtas vokas su jame esančiais 60 eurų. Šie pinigai buvo skirti Klinikos gydytojo gimtadieniui. Tai ne Klinikos pinigai, o asmeniniai darbuotojų pinigai. Taip pat kratos metu, įmonės direktoriaus kabinete esančiame seife buvo rasti ir paimti pinigai. Kadangi kratos metu ji buvo savo kabinete, tai nematė kiek pinigų buvo rasta ir paimta, tik iš spaudos girdėjo, kad buvo rasta pakankamai didelė pinigų suma. Kam priklausė seife rasti pinigai ji pasakyti negali, jai apie tai nieko nebuvo žinoma.

Liudytoja J. B. (Š.) apklausos metu parodė, kad nuo 2009-08-03 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigose, nuo 2013 m. spalio mėn. iki dabar dirba įmonės personalo vadovės pareigose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia medicininės paslaugas: atlieka estetinės chirurgijos konsultacijas, operacijas. Taip pat teikia ir gydymo paslaugas. Jos darbo pobūdis susijęs su personalo paieška, atranka, darbo grafikų sudarymu. Atlieka ir kitas funkcijas susijusias su personalu. Jos darbo vieta yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Darbo reikalais vyksta ir į įmonės padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Jos darbo laikas yra kiekviena darbo dieną nuo 9 val. iki 18 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra J. S., kuriam ji tiesiogiai atskaitinga. Visus darbo reikalus derina su įmonės vadovu J. S.. Dirba savarankiškai, tik esant reikalui su vadovu derina personalo priėmimo, atleidimo klausimus, darbo užmokesčio klausimus, darbo sutarčių sudarymo ir pakeitimo klausimus bei kitus iškilusius klausimus. Taip pat nurodymus, susijusius su jai pavestomis funkcijomis, gali duoti įmonės akcininkai-gydytojai K. M. ir V. K.. Šie gydytojai dažniausiai kreipiasi į ją dėl jiems suteiktų licenzijų gavimo ir jų pratęsimo atlikti medicinines paslaugas užsienyje - Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Kiek jai žinoma, tai minėti gydytojai nurodytose šalyse teikia tik įvairias konsultacijas, kurios yra nemokomos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojai - plastikos chirurgas M. S., dermatologė N. J. vyksta į Daniją darbo reikalais - teikia nemokamas estetinės chirurgijos, dermatologijos konsultacijas užsieniečiams. Kadangi į Daniją kartu su minėtais gydytojais vyksta kartu ir ji, kaip asistentė, tai gali plačiau papasakoti apie Danijoje atliekamas medicinines paslaugas. Danijoje pacientus, kuriems reikalinga estetinės chirurgijos ir dermatologo konsultacija suranda UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas M. D., kurio pastovi gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, Kauno mieste, adreso nežino. Su M. D. susisiekia elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Kokiu būdu būna surandami pacientai pasakyti negali. Su įmonės gydytojais ir su tarpininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ suderinama konsultacijų atlikimo datos. Pacientų konsultavimo metu, ji konspektuoja visą informaciją išgirstą konsultacijų metu tarp gydytojo ir paciento, kuri patenka į UAB „(duomenys neskelbtini)“ planavimo sistemą, esančią internetinėje erdvėje. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta tarpininkavimo sutartis. Kaip konkrečiai vyksta atsiskaitymai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jų suteiktų paslaugų ji nežino. Ji asmeniškai jokių atsiskaitymų su minėta įmone neatlieka, taip pat negauna iš šios įmonės jokių pinigų (nei grynais, nei pavedimu). Nuo 2016 m. rugpjūčio mėn., į jos darbo kompiuterio elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)būna atsiunčiami banko pavedimai iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už jų surastus pacientus, kuriems jų klinikoje Lietuvoje buvo atlikta operacija ar suteiktos kitos medicininės paslaugos. 2017-03-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune buvo atlikta krata. Kratos metu, jos kabinete, jos darbo stalo stalčiuje buvo rasti ir paimti pinigai - 5636 Danijos kronų, 13200 eurų. 2017 m. kovo 10 d., ji kartu su gydytojais M. S., N. J. vyko į Daniją, kur gydytojai teikė konsultacijas surastiems pacientams. 2017 m. kovo 09 d., prieš jiems vykstant į Daniją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovė J. B. jai davė 7000 Danijos kronų. Šie pinigai buvo skirti jai ir kartu su ja vykusiems gydytojams maistui, pervežimo paslaugoms. Šie pinigai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pinigų gavimo faktas nebuvo įformintas jokiais dokumentais. Įmonės jai išduoti pinigai Danijoje buvo panaudoti pagal paskirtį. Iš jai išduotų pinigų sumos liko 5636 Danijos kronų, kuriuos ji atsivežė į Lietuvą, tačiau nespėjo grąžinti įmonei ir atitinkamai įforminti. Būtent šis pinigų likutis ir buvo rastas jos darbo kabinete. 13200 eurų suma taip pat priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškina, kad 2017 m. kovo 20 d., į jos darbo vietą atvyko M. D., kuris atnešė skolą už operuotus pacientus, kurių pavardžių, kitų duomenų nežino. Šie operuoti pacientai buvo Danijos piliečiai, kuriuos buvo suradęs klinikos tarpininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl kokių priežasčių laiku nebuvo atsiskaityta už atliktas operacijas ji pasakyti negali, nes nežino. Kadangi tuo metu ji neturėjo galimybių nuvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ centrinę būstinę ir įforminti pinigų gavimą už atliktas operacijas, tai tarpininko M. D. jai duoti pinigai iki šios dienos buvo likę pas ją darbo stalčiuje. Teigia, kad kratos metu rasti įmonėje neapskaityti pinigai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kratos metu rasti ir paimti įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaityti pinigai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šie pinigai iki dabar nebuvo apskaityti, nes ji nespėjo juos pristatyti į centrinę būstinę ir neįformino atitinkamus dokumentus.

Liudytojas M. D. Z. apklausos metu parodė, kad nuo 2013 m., tikslios datos pasakyti negali, jis dirba jo įsteigtoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Įmonė įsteigta Lietuvoje, tačiau veiklą vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje bei kitose Europos šalyse. Įmonės veikla susijusi su medicinos turizmu. Įmonė savo ofiso neturi, vykdo veiklą savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla susijusi su pacientų, kurie norėtų atlikti estetinės chirurgijos procedūras ir kitas grožio procedūras, paieška. 2016 m., datos pasakyti negali, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta tarpininkavimo sutartis, tačiau bendradarbiavimas vyksta nuo 2015 metų. Jo įmonė, betarpiškai jis bei kiti agentai, kurie dirba visoje Europoje, ieško klientų, kurie norėtų atlikti estetinės chirurgijos bei grožio procedūras UAB „(duomenys neskelbtini)“, interneto pagalba ir kitomis informacinėmis priemonėmis. Dauguma jo įmonės surastų klientų atvyksta į Lietuvą atlikti grožio procedūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Danijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ surastas klientas, pageidaujantis atlikti grožio procedūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ už jam suteiktas paslaugas - atliktą estetinę chirurgijos operaciją ar kitą jo pageidaujamą grožio procedūrą, atsiskaito su jo įmone. Po atliktų procedūrų jo įmonė apmoka UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas, pagal jų išrašytas ir pateiktas sąskaitas. Prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikiant konsultaciją, klientas sumoka pinigus jam grynais ar pavedimu, kaip fiziniam asmeniui. Jei būna nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tam tikrų priežasčių negali suteikti klientui pageidaujamų paslaugų, tai kliento sumokėtus pinigus, jis kaip fizinis asmuo jam grąžina. Jei klientas sutaria dėl tolimesnių procedūrų, tai iš kliento gautus pinigus jis perveda į savo įmonės sąskaitą. Taip pat nori parodyti, kad kartą per mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojai atvyksta į Daniją, kur nemokamai konsultuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ surastus klientus. 85 procentų atsiskaitymų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyksta pavedimais. Kartais tenka apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas sąskaitas už jų atliktas paslaugas grynais pinigais. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomi atsiskaitymai jo įmonės vardu atsispindi buhalterinėje apskaitoje. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterė V.. Į tyrėjos užduotą klausimą dėl 2017-03-21 kratos metu rastų pinigų – 13 200 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pas įmonės personalo vadovę J. Š., nori paaiškinti, kad 2017 m. kovo 14-15 d., tikslios datos nepamena, jis kaip įmonės direktorius padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai J. Š. 13 200 eurų. Šie pinigai buvo sumokami UAB „(duomenys neskelbtini)“ už jos suteiktas paslaugas jo surastiems klientams. Tačiau šios apklausos metu negaliu pasakyti būtent už kokias paslaugas ir už kokius klientus buvo sumokėti šie pinigai. Perduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai minėtą sumą – 13 200 eurų, jokie buhalteriniai dokumentai apie pinigų įmokėjimą nebuvo įforminti, tai planavo padaryti vėliau. Ir ankščiau būdavo atvejų, kai jis sumokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas - atliktas operacijas, kitas procedūras, o buhalteriniai dokumentai būdavo įforminami vėliau. 2016 m. kovo mėn., UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl naujos klinikos statybos. Šią sutartį pasirašė jis kaip įmonės vadovas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. S., pasirašymo metu dalyvavo tik jis ir J. S.. Ši sutartis buvo konfidenciali. J. S. nenorėjo, kad apie šią sutartį, dėl naujos klinikos statybos, sužinotų įmonės akcininkai K. M. ir V. K.. Pasirašyta sutartis nebuvo užregistruota. Sutartis surašyta anglų kalba. Sutartyje nurodoma, kad iki 2017 m. pabaigos, naujos klinikos statyboms, jis bei J. S. turėjo lygiomis dalimis investuoti 2 milijonus eurų. Sutartyje yra nurodyta, kad pinigai, skirti naujos klinikos statybai, bus perduodami J. S., kuris turės gautus pinigus saugoti. Ši sutartis buvo jo namuose. Įmonės dokumentai iš jo namų buvo paimti policijos pareigūnų. Apklausos metu, tyrėjai pateikus jo įmonės dokumentus, jis parodė mėlyname segtuve esančią sutartį. Jis planavo investuoti savo asmeninius pinigus, kaip fizinis asmuo. Taip pat planavo gauti pinigų klinikos statyboms iš užsienio juridinių bei fizinių asmenų. Tuo tikslu, po sutarties pasirašymo kreipėsi į užsienyje esančius juridinius, fizinius asmenis, kurie norėtų investuoti pinigus į klinikos statybą. Dalį pinigų, reikalingų klinikos statybai, gavo iš užsienio investuotojų. Tai gali patvirtinti turimais dokumentais, kuriuos pateiks vėliau. Apklausos metu, peržiūrėjęs įmonės dokumentus, parodė dokumentus iš kurių matyti, kad Bosnijos pilietė, turinti leidimą gyventi Danijoje A. T. D. G. investavo 90 000 Danijos kronų, Danijos pilietė L. C. L. investavo 90 000 Danijos kronų. Nurodytos pinigų sumos, iš minėtų asmenų, buvo pervestos 2016 m. gegužės-birželio mėn., tikslios datos nurodyti negali, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, esančią AB SEB banke. Buvo suradęs ir kitus investuotojus, su kuriais buvo sudaręs sutartis, ir kurie pervedė sutartas sumas į įmonei priklausančią sąskaitą, esančią AB SEB banke. Taip pat gaudavo iš investuotojų ir grynais pinigais. Savo asmeninius pinigus, įmonės pinigus, pinigus gautus iš investuotojų, pagal susitarimą, perduodavo J. S. grynais. Pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, išgrynindavo Danijos ir Lietuvos bankuose bei bankomatuose. Išgrynindavo po 2000-4000 eurų, arba 20 000-50 000 Danijos kronų. Tokiomis sumomis jis ir perduodavo J. S.. Paskutinį kartą J. S., pinigus - 20 000 Danijos kronų ir 2500 eurų, skirtus klinikos statybai, perdavė prieš mėnesį, datos pasakyti negali, tačiau gali pasakyti, kad tai buvo trečiadienis. Pinigus J. S. perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Pinigų perdavimo niekas nematydavo. Pinigų perdavimo metu niekas nedalyvaudavo, kadangi tai norėjome išsaugoti paslaptyje. Perduodamas pinigus J. S., nebuvo įformindami jokie dokumentai. Kartą per mėnesį, J. S. jo pateiktame lape patvirtindavo pinigų gavimą, parašydavo gautų pinigų sumą, datą ir pasirašydavo. Nuo 2016 m. kovo mėn. (nuo sutarties pasirašymo), J. S., klinikos statyboms, jis perdavė daugiau nei 200 000 eurų bendroje sumoje (perduodavau eurais ir Danijos kronomis). J. S. perduodavo iš įmonės sąskaitų išgrynintus pinigus, kaip jam priklausančius pinigus, dėl ko 2017 m. vasario mėn. buvo atliktas mokestinis patikrinimas ir buvo priskaičiuoti mokesčiai, kuriuos jis turi sumokėti. Iki to laiko buvo įsitikinęs, kad įmonės pinigai priklauso jam, kad juos gali naudoti savo nuožiūrą, savo poreikiams.

Liudytojas R. B. apklausos metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” įsidarbino nuo 2013-05-28 vadybininko pareigose, nuo 2019 metų dirba komercijos direktoriaus pareigose. 2019 metais UAB ‚(duomenys neskelbtini)” pakeitė pavadinimą ir dabar vadinasi UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. gegužės 18 d., jis buvo paskirtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir šiuose pareigose dirba ir šiuo metu. Dirbant vadybininko pareigose jis buvo atsakingas už bendrovės marketingą, pardavimus, klientų srautų analizę. Jam priskirtų UAB „(duomenys neskelbtini)” darbinių funkcijų pagrindinis tikslas buvo atlikti bendrovės klientų srautų analizę, įvertinti jų pritraukimo kaštus bei išgryninti finansiškai naudingiausius bendrovės klientų pritraukimo būdus. Jam įsidarbinus UAB „(duomenys neskelbtini)” jau buvo sukurtas ir veikė bendrovės internetinis tinklalapis bei Facebook paskyra per kuriuos buvo pritraukiami klientai. Be to, klientai buvo pritraukiami ir per veikiančią bendrovės reklamą internete. Kurį laiką jis administravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Facebook paskyrą, kurioje registruodavosi klientai norintys gauti paslaugas. Atsižvelgdamas į gydytojų užimtumą, klientus jis registruodavo konsultacijoms ar operacijoms pas pageidaujamus gydytojus. Jam įsidarbinus klinikoje informacinė sistema jau buvo sukurta ir jis buvo šios sistemos naudotojas kaip ir kiti klinikos darbuotojai. Jis neadministravo klinikos informacinės sistemos. Jokių duomenų susijusių su apmokėjimu niekada nepildė. Atsižvelgdamas į gydytojų užimtumą jis tik registravo klientus, kurie kreipdavosi per Facebook paskyrą, tačiau jokių atsiskaitymo klausimų už suteiktas paslaugas niekada nesprendė, piniginių lėšų nepriiminėjo. Kokiu būdu buvo vykdomi atsiskaitymai klinikos pacientų, kas būtent iš klinikos darbuotojų ir kur suvesdavo duomenis apie pacientų atsiskaitymus už suteiktas medicinines paslaugas, nežino. Apie klinikos kompiuteriuose, elektroniniuose laikmenose rastą informaciją - pildytas lenteles, kuriuose buvo įrašyti duomenis apie pacientų atsiskaitymus, gautus pinigus, kas UAB „(duomenys neskelbtini)" tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, teikė ataskaitas, kitus duomenis VMI, Sodrai, jis taip pat nežino. Jam buvo žinoma, kad 2017-03-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno apskr. VPK pareigūnai atliko kratas, kurių metu buvo rastos ir paimtos pinigines lėšos, kad pinigams - 363 464,70 eurų, 4 050 svarų, 196 460,50 Danijos kronų, 10 zlotų centų, skirtas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas ir teismo nutartimis, paimtiems pinigams, tęsiamas laikinas teisių apribojimas. Iš gaunamų nutarčių suprato, kad minėti pinigai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jie neapskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, todėl 2021-05-31, jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, priėmė įsakymą Nr. 2021/05-19, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą būtų įtrauktos 2017-03-21 kratų metu paimtos piniginės lėšos. Vykdyti įsakymą pavedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021-05-31, piniginės lėšos rastos ir paimtos kratų metu buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė tai patvirtinančius dokumentus - 2021-05-31 įsakymą ir buhalterinę pažymą Nr. 00025. Minėtų piniginių lėšų kilmė jam nežinoma. Tačiau iki dabar niekas nepareiškė pretenzijų dėl minėtų pinigų grąžinimo, todėl daro prielaidą, kad minėtos piniginės lėšos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš kratos protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo rasti ir paimti įvairūs dokumentai, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, kompiuterinė įranga, direktoriaus J. S. kabinete esančiame seife buvo rasti ir paimti pinigai - 350 204,70 Eur, 4 050 svarų, 190 824,50 Danijos kronų, 10 zloto centų.

Iš kratos protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo rasti ir paimti įvairūs dokumentai, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, kompiuterinė įranga, pinigines lėšos - 5 636 Danijos kronų ir 13 200 Eur.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti kratų metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose rasti ir paimti piniginių lėšų - 350 204,70 Eur, 4 050 svarų, 190 824,50 Danijos kronų, 10 zloto centų, 5 636 Danijos kronų ir 13 200 Eur.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. Z. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, 2016 m. kovo mėn. sutartį, surašytą anglų kalba, kuri išversta į lietuvių kalbą ir iš kurios matyti, kad 2016 m. kovo mėn. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. S. ir partnerio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir savininko M. D. surašyta sutartis, kuria M. D. iki 2017 metų pabaigos įsipareigojo surinkti mažiausiai 1 milijoną eurų, tam kad investuotų į bendrą privačios ligoninės statybos Kaune projektą, o surinkus 1 milijoną eurų, Jonas įsipareigojo prisidėti tokia pačia pinigų suma - 1 milijonu eurų ir už 2 milijonus eurų bus pastatyta nauja privati ligoninė, kurios akcijos atiteks abiem partneriams.

Iš 2017-12-29 specialisto išvados Nr.5-2/192/2017 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes pajamų gavimo neįformino dokumentais ir neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje, todėl negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2017-02-20.

Iš 2018-11-23 specialisto išvados Nr. 04/11-2-17-12587 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2017-03-21 kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, įmonės personalo vadovės J. Š. darbo vietoje rastos piniginės lėšos - 5 636 Danijos kronų, 13 200 eurų, neapskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2017-03-21 kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, įmonės direktoriaus J. S. darbo kabinete esančiame seife rastos piniginės lėšos - 350 204,70 eurų, 4 050 svarų, 190 824 50 Danijos kronų, 0,10 Lenkijos zlotų, neapskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, rastų piniginių lėšų kilmė neaiški, todėl bendrovės apskaita tapo netinkama ir neobjektyvi, o bendrovės finansinėje ataskaitoje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus.

Iš 2020-03-12 specialisto išvados Nr. 04/11-2-17-2713 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad jei laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-02-28 įmonėje nurodytos didesnės įplaukos, tai neapskaitytos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pajamos (įplaukos) už Lietuvoje atliktas operacijas, procedūras ir kitas paslaugas, tai bendrovė „(duomenys neskelbtini), nesivadovaudama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr.IX-751) 3, 14, 77 ir 78 straipsnių reikalavimais bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6, 12 ir 13 straipsnių reikalavimais, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose už 2013 m. sausio - 2017 m. vasario mėn. pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, nes nedeklaravo pardavimo PVM. Taip pat bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovaudama Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 2, 4 ir 5 straipsnių nuostatomis už 2013, 2014, 2015 ir 2016 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose pelno mokesčio deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie bendrovės apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną ir pelno mokestį, nes nedeklaravo pardavimo pajamų sumos, nuo kurios neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo pelno mokesčio.

Iš 2021-07-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo - advokato H. J. prašymo matyti, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prašoma prijungti dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2021-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymas Nr. 2021/05-19; 2021-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė pažyma Nr. 00025.

Iš 2021-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymo Nr. 2021/05-19 matyti, kad surašytas bendrovės direktoriaus R. B. įsakymas dėl 2017-03-21 kratų metų paimtų piniginių lėšų - 363 404,70 eurų, 4050 svarų, 0,10 Lenkijos zlotų, 196 460,50 Danijos kronų, įtraukimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kaip 2017 metų pajamas gautas už gydymo paslaugas.

Iš 2021-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės pažymos Nr. 00025 matyti, kad 2017-03-21 kratų metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose paimtos piniginės lėšos - 363 404,70 eurų, 4050 svarų, 0,10 Lenkijos zlotų, 196 460,50 Danijos kronų apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje.

Iš 2018-01-16 FNTT LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistės pranešimo matyti, kad pagal 2017-12-29 surašytą specialisto išvadą Nr. 5-2/192 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos yra priskaičiuoti mokesčiai, todėl rekomenduojama perduoti specialisto išvadą Kauno apskr. VMI dėl mokesčių administravimo veiksmu atlikimo.

Iš 2021-08-12 Kauno apskr. VMI pateiktas atsakymas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio patikrinimo matyti, kad Kauno apskr. VMI mokestinį patikrinimą planuoja baigti tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje.

BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 69 punktas).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Suformuotoje nuoseklioje teismų praktikoje išaiškinta, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus (paties kaltinamojo, liudytojų parodymus, operatyvaus patikrinimo pažymos, kitus aukščiau ištirtus rašytinius įrodymus) darytina išvada, kad kaltinamasis J. S., kaip bendrovės direktorius, vienareikšmiai suprato, jog į buhalterinę apskaitą neįtraukus dalies bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų pajamų (įplaukų) už Lietuvoje atliktas operacijas, kurios buvo tiesiog laikomos darbo vietoje seife, nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už 2009-2018 metus ir bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei pateikiantis tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad šie tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkines finansines operacijas, pajamas, pelną ir turtą bus įrašyti į atitinkamas deklaracijas ir bus pateikti valstybės įgaliotai institucijai, to siekė turėdamas tikslą išvengti mokesčių, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamųjų J. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)" (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) veiksmai pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamiesiems J. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)" (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamųjų J. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)" (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), baigtos, padarytos tyčia. Vertinant kaltinamojo J. S. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis neteistas, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (el. b. l. 12-146). Duomenų, kad VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare gydėsi, ambulatoriškai lankėsi ar būtų registruotas ir gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centre nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)" (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) duomenų, jog teista ar bausta administracine tvarka nėra.

J. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)" (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovas sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomos bausmės rūšimi – baudos bei jos dydžiu.

Kaltinamųjų J. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)" (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras siūlo kaltinamajam J. S. už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti 100 MGL dydžio baudos bausmę, už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti 100 MGL bausmę. Paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi jas iš dalies sudedant bei skiriant subendrintą 150 MGL (5000 Eur) dydžio baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 100 MGL (5000 Eur) baudą. Kaltinamajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) už veiką numatytą BK 20 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį skirti 100 MGL baudą, už veiką numatytą BK 20 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1dalį skirti 100 MGL baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi šias bausmes iš dalies sudedant paskirti subendrintą 150 MGL bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 100 MGL (5000 Eur) baudą.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti kaltinamiesiems bausmės rūšį – baudą, kuri yra realiai įgyvendinama, dėl to kaltinamieji sutiko, todėl manytina, kad tokia bausmės rūšis jiems yra adekvati ir pakankama sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks J. S. bei jo vadovaujamą juridinį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai už nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje nustatytinas minimalus bausmių dydis – po 100 MGL. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamiesiems skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo paskirtai baudai sumokėti nustatytinas 6 mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Kauno apskr. VPK KPENTV priklausanti kompiuterinė laikmena, kurioje yra nukopijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys iš serverių saugoma Kauno apskr. VPK KPENTV patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Kardomoji priemonė kaltinamiesiems nebuvo paskirta, ji neskirtina.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendė:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmes:

- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje padarymą – 100 MGL dydžio baudą;

- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje padarymą – 100 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies, ir skirti galutinę, subendrintą 150 MGL dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 100 MGL (5000 (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmes:

- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalyje padarymą – 100 MGL dydžio baudą;

- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalyje padarymą – 100 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies, ir skirti galutinę, subendrintą 150 MGL dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 100 MGL (5000 (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad paskirtoji bauda per šešių mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Kauno apskr. VPK KPENTV priklausančią kompiuterinę laikmeną, kurioje yra nukopijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys iš serverių saugomą Kauno apskr. VPK KPENTV patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

J. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovui išaiškinti, kad:

1. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.