- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- 2-777-424/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00400-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- R. D., V. D.
- Atsakovas
- J. Š., V. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. D. ir V. D. ieškinį atsakovėms J. Š. ir V. M. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašo priteisti iš atsakovės J. Š. 2435,70 Eur skolą R. D. ir 1445,20 Eur skolą V. D., o iš V. M. priteisti 463,39 Eur skolą R. D., priteisti iš atsakovių ieškovams 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai ieškinyje ir jų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad per laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2014-06-30 ieškovas R. D., padarydamas 11 mokėjimo pavedimų, įvairiomis sumomis pervesdamas paskolino J. Š. 2435,70 Eur sumą, mokėjimo paskirtį nurodydamas „sąskaitos papildymas“ arba „paskola“. Tuo metu šalys artimai bendravo. 2014-06-30 R. D. paskolino atsakovei V. M. 463,39 Eur, pervesdamas pinigus į atsakovės V. M. sąskaitą banke, mokėjimo nurodyme mokėjimo paskirtį nurodydamas „sąskaitos papildymas nuo Jurgos“, kad atsakovė galėtų identifikuoti iš ko gauna paskolą. Ieškovo R. D. žiniomis V. M. yra J. Š. motina. 2014-06-16 ieškovė V. D., kuri yra ieškovo R. D. tėvo žmona, paskolino J. Š. 1445,20 Eur pervesdama pinigus į atsakovės sąskaitą banke mokėjimo paskirtį nurodydama „paskola“. Ieškovai visiškai pasitikėjo atsakovėmis ir raštiškų paskolos sutarčių nesudarė, tačiau žodžiu buvo sutarę, kad paskolas grąžins tuojau, kai tik ieškovai pareikalaus. 2014 m. rugpjūčio mėnesį ieškovai pareikalavo grąžinti skolas, tačiau atsakovės į tai nereagavo.
Atsakovės su ieškiniu nesutiko. Ieškinyje, bei jų atstovas teismo posėdyje, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. ieškovas R. D. ir atsakovė J. Š. artimai bendravo, kartu gyveno J. Š. iš V. M. nuomojamame bute, ketino tuoktis, tačiau nesusiklosčius santykiams, išsiskyrė. Atsakovės pripažino, kad gavo iš ieškovų ieškinyje nurodytas sumas pinigų, tačiau tai nebuvo paskolos. V. M. buvo sumokėta už buto, kuriame ir pats R. D. gyveno, nuomą. O į J. Š. sąskaitą pervestos lėšos buvo ieškovo parama, nes ji neturėjo pastovaus darbo, iš individualios veiklos gaudavo nežymias pajamas. Ieškovas teigė, kad jis kaip vyras, turi ir gali išlaikyti atsakovę, todėl pervesdavo pinigų į jos sąskaitą. Ji niekada neprašė iš ieškovo pinigų, o juo labiau paskolinti, nes neturėjo nuolatinių pajamų, iš kurių galėtų skolą grąžinti ir ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma. Be to šios lėšos buvo tuojau išgryninamos ir naudojamos bendriems šalių poreikiams tenkinti. Ieškovas niekada nenurodė, kad lėšas skolina, priešingai, teigė, kad duoda neatlygintinai. Atsakovei nutraukus jų santykius, ieškovas supykęs reikalavo grąžinti pinigus, nors iki tol niekada neminėjo, kad pinigus skolina. Atsakovės niekada nebuvo įsipareigojusios grąžinti. Ieškovų pervesti pinigai traktuotini kaip dovana.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis.
Civiliniame Kodekse paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 dalis). Taigi, paskolos sutarties esmę sudaro paskolos objekto perdavimas ir jį gavusios šalies įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).
Atsiliepimas
Atsakovės pripažino, kad iš atsakovų gavo ieškinyje nurodytas pinigų sumas. Tai patvirtina ieškovų pateikti mokėjimo pavedimai, ieškovės J. Š. banko sąskaitos išrašas, iš kurių matyti, kad ieškovas R. D. į J. Š. sąskaitą banke pervedė: 2013-06-01- 300 Lt; 2013-06-04 – 500 Lt; 2013-08-05 – 700 Lt; 2013-08-16 – 400 Lt; 2013-10-04- 3010 Lt; 2013-11-12 – 1000 Lt; 2013-11-24 – 300 Lt; 2013-11-27 - 500 Lt; 2014-06-30 – 500 Lt; 2014-06-30 – 500 Lt. 2014-06-27 Lt sumokėjo 700 Lt AB „Lietuvos draudimas“ už J. Š.; 2014-03-30 1600 Lt pervedė į V. M. sąskaitą, nurodydamas „sąskaitos papildymas nuo Jurgos“. Ieškovė V. D. 2014-06-16 į J. Š. sąskaitą banke pervedė 4990 Lt nurodydama, kad tai paskola.
Ginčo tarp šalių dėl pinigų perdavimo fakto nėra. Tačiau ieškovų pateiktuose įrodymuose nėra užfiksuotas atsakovių įsipareigojimas grąžinti gautus pinigus.
Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 str. 1 d. redakcija, galiojusi iki 2015-01-01). Ir nors rašytinės formos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančia, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Todėl tam, kad ieškovų sumokėjimai didesnių negu 2000 Lt sumų būtų laikomi paskola, turi būti pateikti rašytiniai paskolos sutarties sudarymą patvirtinantys įrodymai. Dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). T.y. ieškovas turi įrodyti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Ieškovai ne tik nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovių įsipareigojimą grąžinti ieškovams jų sumokėtas sumas, bet ir neįrodinėjo šios aplinkybės, teigdami, kad paskolos santykius patvirtina mokėjimo dokumente nurodyta mokėjimo paskirtis „paskola“. Paskola yra dvišalis sandoris. Tam, kad jis būtų sudarytas, turi būti išreikšta abiejų šalių valia ir nepakanka vien pinigus duodančios šalies teiginio, kad ji šiuos pinigus skolina. Vien faktas, jog ieškovai pervedė atsakovėms pinigus ir vienašališkai teigia, kad juos paskolino, neįrodo paskolos teisinių santykių.
Šalies argumentai
Ieškovams neįrodžius atsakovių įsipareigojimo grąžinti gautas sumas, teigti, kad tarp šalių buvo sudarytos paskolos sutartys ir atsakovės turi pareigą grąžinti ieškinyje nurodytas sumas, nėra pagrindo. Todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Nors atsakovės teigia, kad ieškovų teikiamos sumos laikytinos dovana, ieškovams reiškiant reikalavimus paskolos teisinių santykių pagrindu, tarp šalių susiklosčiusių faktinių teisinių santykių nustatymas yra perteklinis ir teisiškai nereikšmingas. Todėl teismas dėl to nepasisako ir šalių argumentų dėl faktinių teisinių santykių kvalifikavimo nevertina.
Atsakovės duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93,176-178, 259-260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.