Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, užsiregistravęs darbo biržoje, neteistas; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2018 m. liepos 8 d., apie 10.36 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 83, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio – jo kraujyje rasta 2,84 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

K. R. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad 2018 m. liepos 7 d. vakare buvo vartojęs alkoholį, 8 dieną, apie 9,30 val. išgėrė alaus „Tauro tradicinio“ alaus, 2-2,5 l. Ėjo pro šalį, pamatė laisvą vietą, sugalvojo perstatyti automobilį į kitą vietą, važiavo tik pora metrų, paprastai neblaivus nevairuoja. Vairavo automobilį Opel Zafira, automobilis priklauso jam. Kai tik perstatė automobilį, atvyko policijos pareigūnai. Jam alkotesterio pagalba nustatė 3,22 promilių girtumą. Vėliau nuvežė į PLC kraujo mėginiui paimti. Dėl to, kad vairavo neblaivus, gailisi, gėda. Šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, iš darbo biržos gaudavo po 156 Eur per mėnesį, dar papildomai užsidirba po 200-300 Eur per mėnesį, iš kurių moka 150 Eur dukros išlaikymui, kitų įsipareigojimų neturi. Artimiausiu metu turėtų pradėti dirbti. Prašo skirti minimalią bausmę, nekonfiskuoti automobilio, jo darbas bus susijęs su apdaila, automobilį duos vairuoti dukrai. Gyvena su savo tėvais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 10 d. apklaustas liudytojas Ž. M. apklausos metu nurodė, kad 2018 m. liepos 8 d., apie 10.36 val. eidamas į parduotuvę pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) ties pastatu 83, kieme automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo atsirėmęs į automobilį Citroen. Automobilyje Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje miegojo vyras. Jis pažadino automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, pastebėjo, kad jis neblaivus, jo kalba buvo nerišli, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas. Paskambino pagalbos tel. 112 ir pranešė apie neblaivų vairuotoją. Kol laukė policijos, automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas perstatė automobilį į kitą stovėjimo vietą. Atvykus policijos pareigūnams iš automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietos išlipo vairuotojas. Jie policijos pareigūnams nurodė automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus (b. l. 16).

2018 m. liepos 8 d. J. M. ir Ž. M. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuotos analogiškos įvykio aplinkybės (b. l. 7-8).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 10 d. apklausta liudytoja L. Š. apklausos metu nurodė, kad 2018 m. liepos 8 d., apie 10.36 val. patruliuojant buvo gautas VPK OVS budėtojo pranešimas apie galimai neblaivų automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris (duomenys neskelbtini) ties pastatu 83, kieme kliudė kitą automobilį ir galimai bandys šalintis. Atvykus nurodytu adresu, kieme laukė pranešėja J. M. ir liudytojas Ž. M., kurie paaiškino, kad matė kaip automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo atsirėmęs į automobilį Citroen. Automobilyje Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje miegojo vyras. Jie automobilio, Opel valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją pažadino, pastebėję, kad jis neblaivus, skambino pagalbos tel. 112 ir pranešė apie įvykį. Laukiant policijos, automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas perstatė automobilį į kitą stovėjimo vietą. Jiems atvykus iš automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietos išlipo vyras, su kuriuo bendraujant jam iš burnos sklido alkoholio kvapas. Patikrinus dokumentus buvo nustatyta, kad tai R. M.. Jam alkotesterio pagalba nustatytas 3,22 promilių girtumas. R. M. vairavimo fakto neneigė. Vėliau R. M. pristatytas į PLC kraujo mėginiui paimti (b. l. 18).

2018 m. liepos 9 d. VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1495/2017(01) nurodyta, kad R. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,84 promilės etilo alkoholio (b. l. 33).

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas R. M. (b. l. 9).

VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė - 1612 Eur be PVM, 21 proc. PVM 338 Eur, iš viso su PVM 1950 Eur (b. l. 10).

Alkotesterio duomenimis, R. M. 2018 m. liepos 8 d., 10.55 val. nustatytas 3,22 promilių girtumas (b. l. 30).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281 straipsnio 7 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pagal BK 19 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Tai reiškia, jog tai, kad asmuo dėl neblaivumo neprisimena įvykio aplinkybių arba teigia jų nesuvokęs, nors yra pakaltinamas, neatleidžia kaltininko nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, esant neblaiviam.

Byloje ištirtais įrodymais, tarp jų kaltinamojo R. M. nuosekliais paaiškinimais teisme, kurie dėl esminių aplinkybių sutampa su jo ikiteisminio tyrimo parodymais, taip pat liudytojų Ž. M. ir L. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, Ž. M. ir J. M. rašytiniais paaiškinimais, tarnybinio pranešimo, alkotesterio kvito, specialisto išvados duomenimis, nustatyta, kad kaltinamasis R. M. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,84 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis nurodė, kad prieš vairuodamas automobilį, iš vakaro bei kitos dienos ryte vartojo alkoholį, taigi kaltinamasis neabejotinai suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Vadinasi, jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Vairavimo faktą matė liudytojai Ž. M. ir J. M., kurie ir iškvietė pareigūnus. Aplinkybė, kad kaltinamasis perstatė automobilį į kitą vietą pavažiuodamas vos 200 metrų, parodo, kad jis automobilį valdė. Sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma R. M.. Taigi pagal susiformavusią teismų praktiką, R. M. veiksmai atitiko automobilio vairavimo sąvoką. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad R. M. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. K. R. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas

R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstamą veiką padaręs jis prisipažįsta, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), jis ankščiau neteistas, administracinis baustumas išnykęs, už KET pažeidimus nebaustas, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė (b. l. 34-35). R. M. registruotas darbo biržoje, jo teigimu, artimiausiu metu pradės dirbti, šiuo metu dirba nelegaliai, moka alimentus dukters išlaikymui, gyvena su savo tėvais (b. l. 54-56, 58-59). Taip pat teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes – vairavo transporto priemonę mieste, ne darbo dienos metu, gyvenamųjų namų rajone; nors teigia tik perstatęs savo automobilį, t. y. važiavęs nedidelį atstumą, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajam buvo nustatytas sunkus – net 2,84 promilių neblaivumas, jis prieš perstatant automobilį, miegojo jame, nors teigė, kad tik ėjo pro šalį, o jo automobilis buvo atsirėmęs į kitą automobilį, apie ką kaltinamasis teigia iš viso neprisimenantis, jam alkotesteriu nustatytos 3,22 promilės. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad kaltinamojo veiksmai buvo sunkiai kontroliuojami, jis netgi neprisimena visų įvykio aplinkybių būtent dėl sunkaus neblaivumo būsenos, todėl jo veiksmais, nors ir vairuojant automobilį nedidelį atstumą, įvertinus tai, jog įvykis įvyko gyvenamųjų namų rajone, gyvenamojo namo kieme, dienos metu, sekmadienį, kuomet bet kuriuo metu įvykio vietoje galėjo būti pėsčiųjų bei kitų eismo dalyvių, pripažintini pavojingais. Šiais savo veiksmais kaltinamasis neabejotinai sukėlė pavojų tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatai bei turtui.

Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą R. M. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda (BK 47 str. 3 d. 2 p.), jos dydį nustatant neženkliai didesnį nei sankcijos minimumas.

Kadangi šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis ir jo gynėja prašė kaltinamajam neskirti baudos, paskirti tik baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas sprendimas atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir su ja susijusių padarinių: teistumo bei bausmės. Skiriant bausmę įstatymas teismą įpareigoja vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 str. 1 d.). O baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Taigi, įstatymas nenumato vietoj bausmės skirti baudžiamojo poveikio priemonę.

Šiuo atveju taip pat nenustatyta ir BK 62 straipsnio bei 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. R. M., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumas. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio, ryte, gyvenamųjų namų rajone, perstatydamas automobilį į kitą stovėjimo vietą, nesuvaldė automobilio ir kliudė kitą automobilį. Šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo veiksmų pavojingumą, neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie R. M. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, visuomenės interesus bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Kaltinamasis ir jo gynėja nurodo, kad jis ieškosi darbo ir jo darbo veikla susijusi su vidaus apdaila, teisės vairuoti atėmimas varžytų jo veiklą. Pažymėtina, jog tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Kaltinamojo pateiktų dokumentų duomenimis, jis šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, jo teigimu artimiausiu laiku pradės dirbti. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės dėl darbo paieškos, nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios būtų priežastis neskirti specialios teisės atėmimo, taip pat nenustatyta ir jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga.

Nagrinėjamu atveju, R. M., kaip minėta, padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, tačiau jis nevengė atsakomybės, per 5 metus yra padaręs tik vieną administracinį teisės pažeidimą – 2017 m. balandžio 22 d. baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, baustumas išnykęs (b. l. 35); galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra teistas, registruotas darbo biržoje; dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, išklausė programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (b. l. 57). Šiuo atveju svarbu ir tai, jog asmuo iš esmės nesiekė dalyvauti eisme, tiesiog perstatė savo automobilį, t. y. važiavo nedidelį atstumą. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Specialios teisės terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. L. 2018 m. liepos 18 d. nutarimo, kuriuo paskirta R. M. kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 18 d. (b. l. 27-28) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

R. M. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 27), paliktina iki įsiteisės nuosprendis. K. R. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. M. atėmimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad R. M. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, ryte, gyvenamųjų namų rajone, kai kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Taigi, nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Pagal VšĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenis automobilis yra R. M. nuosavybė (b. l. 9). Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, R. M. asmenybę, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Kaltinamasis ir jo gynėja prašė nekonfiskuoti automobilio, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ieškosi darbo ir jo darbo veikla susijusi su vidaus apdaila, varžytų jo veiklą. Automobilį jis duotų naudoti, vairuoti savo dukrai. Teismas, remdamasis anksčiau nurodytais motyvais, atmeta kaltinamojo prašymą kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju akivaizdu, kad kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Nusikaltimo padarymo priemonės palikimas asmeniui, kuris pasinaudodamas šia priemone padarė nusikalstamus veiksmus, būtų akivaizdžiai nelogiškas, paliekantis galimybę naudojantis šia priemone daryti kitas panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, ir tai prieštarautų įstatyme įtvirtintiems bausmės tikslams. Be to, aplinkybė, kad transporto priemonė reikalinga kaltinamojo darbo funkcijoms atlikti, jam buvo žinoma ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikaltimo įvykdymo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. liepos 11 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. M. priklausančiam turtui – automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2019 m. sausio 11 d.; turto saugotoju paskirtas R. M. (b. l. 12). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 18 d.;

2) konfiskuoti R. M. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. liepos 11 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. M. priklausančiam turtui – automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Į. R. M. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėta įmoka bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui – panaikinti.

R. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. M. atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 18 d.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.