- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-685-654/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32436-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- R. M.
- Kategorijos
- 1.1.9.3Viešųjų teisių atėmimas (BK 68-1 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 75 MGL (3750 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 18 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuota R. M. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ „Regitra“. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. M. priklausančiam turtui – automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. R. M. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis, 2018 m. liepos 8 d., apie 10.36 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio – jo kraujyje rasta 2,84 promilės etilo alkoholio. Šiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde R. M. prašo iš dalies panaikinti 2018 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir sumažinti jam teisė vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų, palikti paskirtą baudą, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės arba atvirkščiai, konfiskuoti transporto priemonę, tačiau neskirti piniginės baudos, nes baudos ir transporto priemonės konfiskavimas yra per griežta ir neproporcinga priemonė jo atžvilgiu, išdėstyti jam paskirtos baudos sumokėjimą iki 12 mėnesių laikotarpiui.
2.1. Skunde nurodė, kad sutinka, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau į eismą nebuvo išvažiavęs, niekam žalos nepadarė, o tik perstatė automobilį kieme. Supranta, kad tai negali būti pateisinama, nes tai vis tiek yra „vairavimo faktas”, bet prašo į tai atsižvelgti. Jo padarytas nusikaltimas yra pavojingas ir šiurkštus, tačiau jis praeityje nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už analogiškus teisės pažeidimus. Nėra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgiant į jo teigiamą charakteristiką mano, kad uždraudimo naudotis specialia teise tikslai bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti transporto priemones ne ilgiau kaip 1 metų laikotarpiui. Be to, jis užsiima statybos darbais, todėl jo atliekamas darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Ilgam netekęs teisės vairuoti negalės dirbti tiesioginio darbo, nuvykti į statybos objektus, pirkti, vežti statybines medžiagas.
2.2. Nuteistasis pirmosios instancijos teismo prašė skirti minimalią baudą ir nekonfiskuoti transporto priemonės. Teismas nuosprendžiu konfiskavo transporto priemonę ir papildomai paskyrė 2500 eurų baudą. Baudos ir baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimas jo atžvilgiu yra per griežtos priemonės. Jo atsitiktiniai darbai šiuo metu yra susiję su statybos objektų vidaus apdaila. Nekonfiskavus transporto priemonės jis ją duotų naudotis dukrai, kuri galėtų jį nuvežti ir parvežti iš darbo.
2.3. Analogiško pobūdžio bylose, kai nebuvo konfiskuotos transporto priemonės, teismai pasisakė, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, ir kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)
2.4. Teismui nusprendus konfiskuoti jo transporto priemonę, teismas, atsižvelgęs į jo sunkią materialinę padėtį, galėtų neskirti baudos. Nuteistasis negali sumokėti tokio dydžio baudos, nes neturi iš kur pasiskolinti pinigų. Pritaikius transporto priemonės konfiskavimą ir 2500 eurų baudą, tai būtų neadekvati priemonė ir varžytų jį labiau nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Atsiliepimu į D. S. skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1 –ojo skyriaus prokuroras Gedvydas Vaivada prašo nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, įvertino R. M. veikos pavojingumą. Teismas išdėstė išsamius motyvus bei argumentus dėl skirtinos bausmės ir jos dydžio. Teismas paskyrė švelniausią bausmės rūšį, o jos dydį nustatė nežymiai didesni nei minimalus ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino paskirtą bausmę vienu trečdaliu.
3.1. Nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas sprendimas atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir su ja susijusių padarinių – teistumo ir bausmės. Baudžiamojo poveikio priemonės tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įstatymas nenumato vietoj bausmės skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme. Prokuroro manymu, nuteistajam pagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl darbo, kuris galimai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nelaikytina išskirtine aplinkybe, kuri būtų priežastis neskirti specialiosios teisės atėmimo.
3.2. Įvertinęs R. M. padarytos veikos pavojingumą ir padarymo aplinkybes, jo asmenybę, prokuroras mano, kad turto konfiskavimas yra proporcinga priemonė padarytam nusikaltimui, todėl transporto priemonė konfiskuota pagrįstai. Kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Nusikaltimo padarymo priemonės palikimas asmeniui, kuris pasinaudodamas šia priemone padarė nusikalstamus veiksmus, būtų akivaizdžiai nelogiškas, paliekantis galimybę naudojantis šia priemone daryti kitas panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
3.3. Nuteistasis skundu prašo pratęsti terminą baudai sumokėti, tačiau, prokuroro nuomone, šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Nuosprendyje R. M. buvo nustatytas paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminas – du mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei išaiškinta apie paskirtos baudos vykdymo ypatumus. Taip pat nurodyta, kad nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos ji bus išieškoma priverstinai. Nei Baudžiamajame kodekse, nei Baudžiamojo proceso kodekse ar Bausmių vykdymo kodekse nėra numatyta galimybė pratęsti savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo laikotarpio pakeitimas pakeistų pačią nuosprendžio esmę. Nors baudos mokėjimas numatytas dvejų mėnesių laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos bus praėję apie pusė metų. Prokuroras nurodė, kad bauda yra nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti vykdoma laiku. Pagal BVK 24 straipsnio 4 dalį, priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu <...>, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti...“ Šia įstatymo norma įstatymo leidėjas nustatė, kad vykdant teismo nuosprendį priverstinai, t. y. baudą išieškant per antstolių kontorą, nuteistasis gali prašyti antstolio baudos išieškojimą išdėstyti ilgesniam laikui. Todėl dėl svarbių priežasčių per teismo nurodyta terminą nesumokėjus baudos ir teismui jos išieškojimą perdavus vykdyti antstolių kontorai, nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir pateikęs reikiamus dokumentus prašyti baudos išieškojimą išdėstyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
4. Šioje baudžiamojoje byloje yra keliami paskirtos baudos bei baudžiamųjų poveikių priemonių – konfiskavimo ir uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymo klausimai, asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje. Nuteistasis mano, jog jam paskirtas transporto priemonės konfiskavimas kartu su bauda yra per griežta priemonė, o specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas per ilgam terminui ir turėtų būti sutrumpinamas.
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
5. Skunde apeliantas sutinka su paskirtu draudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę, tačiau mano, kad atsižvelgus į teigiamą jo charakteristiką ir nedidelį veikos pavojingumą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per ilgas. Prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą sumažinti iki vienerių metų.
6. R. M. skunde nurodyti argumentai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti, o kolegijai juos dar kartą įvertinus jie nerodo, kad pirmosios instancijos teismo parinktas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas nėra teisingas. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki trejų metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 2 metai, o R. M. paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra mažesnis nei įstatyme nustatytas jos vidurkis. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas termino nustatymui svarbias aplinkybes, tame tarpe ir į tai, kad nuteistasis perstatė automobilį, dalyvauti eisme nesiekė, į jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, jį charakterizuojančias aplinkybes.
7. Skunde apeliantas prašo atsižvelgti į tai, jog jis veikos padarymo metu pavažiavo nedidelį atstumą ir niekam nepadarė žalos, praeityje nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka už analogiškas veikas, pripažino kaltę. Šias aplinkybes apylinkės teismas jau įvertino skirdamas bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones. Šios aplinkybės nėra tos ir tokios reikšmės, kad remiantis jomis galima būti trumpinti draudimo naudotis teise vairuoti terminą. R. M. buvo nustatytas sunkus girtumas (2,84 promilės), daugiau nei 7 kartus viršijantis leistiną normą, ir nors jokia žala nei turtui, nei žmonių sveikatai nuteistojo veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nesumenkina. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, o ne už vairuojant neblaiviam sukeltas pasekmes. Tokiais atvejais pasekmių akcentavimas ir jų nebuvimo įvertinimas švelninant atsakomybę iškreiptų BK nustatytą atsakomybės už nusikalstamas veikas transporto eismo saugumo srityje sistemą, nes taikant BK 281 straipsnio 7 dalį niekada nekyla pasekmės kitų žmonių sveikatai ar jų turtui. Jeigu vairuodamas neblaivus R. M. sukeltų pasekmes kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, jo veiksmai būtų kvalifikuoti pagal kitus BK straipsnius ar kitas BK 281 straipsnio dalis, numatančias griežtesnę atsakomybę.
8. Teisėjų kolegija mano, kad svarbu įvertinti ir nuteistojo poziciją dėl padarytos nusikalstamos veikos. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu R. M. paaiškino, kad alkoholį vartojo iš vakaro ir ryte. Eidamas pro savo automobilį pamatė laisvą vietą ir sugalvojo perstatyti automobilį. Ši nuteistojo pozicija prieštarauja liudytojų parodymams, kurie paaiškino matę nuteistojo automobilį stovintį atsirėmusi į kitą transporto priemonę, o vairuotojo vietoje miegojo neblaivus R. M.. Liudytojai iškvietė policiją ir kol atvyko policijos pareigūnai R. M. perstatė automobilį į kitą stovėjimo vietą. Prieštaringi nuteistojo parodymai atskleidžia, kad jis yra linkęs sumažinti savo padaryto nusikaltimo mąstą ir iš dalies pateisina savo veiksmus.
9. Apeliantas skunde nurodė, kad teisė vairuoti jam yra būtina dėl darbo, kuris tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Šis skundo argumentas yra nepagristas, nes nuteistojo darbas nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Jis dirba statybininku ir atlieka vidaus apdailos darbus.
10. Vertinant bendrai visas nuteistojo skunde išdėstytas aplinkybes kolegija nelaiko jų kaip sudarančių pagrindą trumpinti paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės terminą. Nuteistajam kilę nepatogumai yra natūrali jo veiksmų pasekmė. Būtų neteisinga, jei nusikaltimą padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padarytos nusikalstamos veikos pasekmių. Šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus nuteistasis ateityje nedarytų nusikaltimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Valstybė jau daug metų įvairiais būdais skelbia savo neigiamą ir vis griežtėjantį požiūrį į girtų asmenų transporto priemonių vairavimą, tačiau R. M. vis tiek nesilaiko valstybėje nustatytų taisyklių ir kelia grėsmę gyventojams. Teisės vairuoti transporto priemonę praradimas ir su tuo susijęs negatyvių padarinių atsiradimas yra lengvai numatomi dar prieš padarant teisės pažeidimą, tačiau V. M. pats pasirinko savo elgesio variantą ir prisiėmė tokio elgesio pasekmes.
11. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas, nustatydamas 1 metų 6 mėnesių draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nėra pagrindo keisti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydžio.
Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo.
12. Apeliantas skunde neginčija paskirtos baudos dydžio, tačiau mano, kad paskirtas transporto priemonės konfiskavimas kartu su bauda yra neproporcingai griežta priemonė jo atžvilgiu.
13. Apylinkės teismas parinko R. M. švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – baudą. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, už nesunkaus nusikaltimo padarymą R. M. skyrė bausmę, kuri yra šiek tiek didesnė nei minimali įstatyme numatyta – 75 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis R. M. paskirta bauda buvo sumažinta iki 50 MGL, faktiškai iki minimalaus įstatyme numatyto dydžio. Baudžiamajame įstatyme numatytas baudos už nesunkius nusikaltimus vidurkis – 1 025 MGL, taigi R. M. nustatytas baudos dydis yra daugiau nei dvidešimt kartų mažesnis už baudos vidurkį.
14. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymas nėra įmanomas be transporto priemonės, panaudojimo. Taigi, automobilis Opel, kurį vairavo nuteistasis R. M., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką. BK 67 straipsnio ir 72 straipsnio nuostatos yra suformuluotos taip, kad asmeniui padarius uždraustą veiką, o teismui jį pripažinus kaltu ir paskyrus bausmę, teismas privalo konfiskuoti uždraustos veikos įrankį, priemonę ar rezultatą.
15. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išieškoti konfiskuotino turto vertę yra nepagrįstas, neproporcingas, priimtas pažeidus konstitucinius teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principus, nes neatitinka Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimų. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose, kuriose nebuvo konfiskuotos transporto priemonės. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu – visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodytų teismo sprendimų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo. Skunde nurodytose bylose asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl skunde nurodomos ir nagrinėjama bylos nėra tapačios, jomis vadovautis skundą nagrinėjantis teismas neprivalo. Visgi, teismui žinoma nurodytoje teismų praktikoje grindžiama pozicija, jog už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
16. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų motyvai leidžia spręsti, kad teismas turi turėti galimybę neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių taikomos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pabrėžta, kad neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių. Apeliaciniame skunde pateikti motyvai neveda prie išvados, kad atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, pavojingumą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, turto konfiskavimo neproporcingumas yra toks aiškus ir neginčytinas, kad dėl jo negalėtų kilti abejonių. Skunde pateikti motyvai yra labiau deklaratyvūs nei atitinkantys šiuos kriterijus.
17. Skunde prašoma nekonfiskuoti transporto priemonės, bet jokių reikšmingų aplinkybių, kodėl tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas, nėra pateikiama. Skunde apsiribojama argumentais, jog transporto priemonė yra būtina dėl darbo ir kad paskyrus baudą bei automobilio konfiskavimą neproporcingai suvaržomos nuteistojo teisės, dėl ko jis patiria finansinių sunkumų. Teismas jau anksčiau minėjo, kad skunde nurodomi argumentai dėl darbo negali būti pagrindas keisti bausmę, tais pačiais argumentais teismas atmeta šį apelianto motyvą.
18. Skundo argumentas, jog teismas konfiskavęs transporto priemonę papildomai paskyrė 2500 eurų baudą ir nepagrįstai apsunkino nuteistojo padėtį, nėra pagrįstas. Nuteistajam paskyrus baudą, jos įgyvendinimą ir tikslus užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės, kurios nėra laikomos papildoma bausme. Konfiskuotinas turtas neturi jokių sąsajų su paskirta bauda. Bauda yra skiriama vadovaujantis BK 47 straipsnio, 54 straipsnio ir 61 straipsnio nuostatomis, o turtas konfiskuojamas vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis.
19. Apeliaciniame skunde yra akcentuojama nuteistojo sunki turtinė padėtis – konfiskavus automobilį jis neturės už ką sumokėti baudos, tokios vertės turto neturi ir negali pasiskolinti, šiuo metu nuolatinio darbo neturi, dirba pavienius darbus ir gauna pašalpą, teismo sprendimu yra įpareigotas išlaikyti vaiką, turi vykdyti finansinius įsipareigojimus. Nuteistojo turtinė padėtis yra svarbus aspektas sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, tačiau negali lemti konfiskavimo netaikymo. Kitu atveju turto konfiskavimą galima būtų taikyti tik tuo atveju, kai nuteistasis gali realiai jį įvykdyti. Nuteistasis neabejotinai žinojo apie savo finansinę padėtį, vaiką ir pareigą jį išlaikyti, tačiau nepaisant gresiančios atsakomybės ir finansinių pasekmių pasiryžo būdamas labai girtas vairuoti transporto priemonę. Nuteistasis pats nepasirūpino savo finansine gerove ir savo neapgalvotais, neatsakingais veiksmais įstūmė save į dar didesnius finansinius nuostolius. Dėl nuteistojo finansinių rūpesčių kalta ne valstybė ir ne baudžiamojo poveikio priemonę paskyręs teismas, o visų pirma pats nuteistasis. Baudžiamosiose bylose pasitaiko atvejų, kuomet konfiskuojant turtą ar jo vertę nuteistasis neturi pakankamos vertės turto bausmei įvykdyti, tačiau tai nelemia šių pasekmių netaikymo. Nuteistasis turės pats išspręsti savo finansinius sunkumus, kurie ir susidarė dėl jo paties elgesio. Dabartiniai nuteistojo finansiniai sunkumai nėra priežastis netaikyti jam turtinių sankcijų ar poveikio priemonių. Kaip minėta paskirta bauda yra itin švelni, todėl negali lemti teismų išvados, kad tokioje situacijoje turto konfiskavimas savaime tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Taigi skundo argumentas, kad nuteistajam gali būti paskiriama tik bauda arba tik transporto priemonės konfiskavimas dėl jo sunkios finansinės padėties yra nepagrįstas.
Dėl baudos išdėstymo.
20. Skunde apeliantas prašo išdėstyti jam paskirtos baudos sumokėjimo terminą ilgesniam 12 mėnesių laikotarpiui, nes dėl sunkios finansinės padėties jis paskirtos baudos per du mėnesius neįstengs sumokėti.
21. Baudžiamasis įstatymas nenumato teismui galimybės išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą tam tikram laikotarpiui. Teismas savo iniciatyva gali tik nustatyti ilgesnį savarankiškos bausmės sumokėjimo terminą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės, baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas nenumato, kokį maksimalų šios bausmės rūšies įvykdymo laikotarpį gali nustatyti teismas. Spręsdamas ar reikia nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių baudos įvykdymo laikotarpį teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per dviejų mėnesių laikotarpį yra neįmanoma. Nesugebėjęs sumokėti paskirtos baudos per teismo nustatytą laiką nuteistasis gali kreiptis į bausmę paskyrusį teismas dėl didesnio termino nustatymo, o apeliacinės instancijos teismas nesprendžia šio klausimo.
Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.