Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrochema“ ir atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Elicon Baltic“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrochema“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Elicon Baltic“ dėl nuostolių, baudos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

22. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 88 056,89 Eur nuostolius

24. Nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovė su atsakove sudarė: 2021 m. sausio 7 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021/266/210107/04, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. nupirkti 250 tonų grūdų (kviečių); 2021 m. balandžio 16 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021/NORBR/ 210416/01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. nupirkti 500 tonų grūdų (kviečių); 2021 m. balandžio 16 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021/NORBR/210416/02, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. nupirkti 200 tonų grūdų (rapsų); 2021 m. balandžio 23 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021/NORBR/ 210423/06, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. nupirkti 200 tonų grūdų (kviečių); 2021 m. balandžio 23 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021/NORBR/2104023/05, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. nupirkti 100 tonų grūdų (rapsų); 2021 m. gruodžio 8 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2022/NORBR/ 20211208/01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. nupirkti 50 tonų grūdų (rapsų).

25. Be to, ieškovė su atsakove 2021 m. gruodžio 8 d. sudarė susitarimą dėl nuostolių atlyginimo prie 2021 m. balandžio 16 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2021/NORBR/210416/02 ir 2021 m. balandžio 23 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2021/NORBR/2104023/05, kuriame atsakovė (pardavėja) pripažino, kad savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir nepristatė 113,338 tonų rapsų, bei patvirtino, jog ieškovės (pirkėjos) patirti nuostoliai yra 23 601,05 Eur. Pagal šio susitarimo 2.1 punktą atsakovė įsipareigojo 23 601,05 Eur nuostolius ieškovei atlyginti iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Pagal susitarimo 2.3 punktą, atsakovė, neatlyginusi nuostolių per susitarimo 2.1 punkte nustatytą terminą, įsipareigojo už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo dieną, mokėti ieškovei 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Ieškovė 2021 m. gruodžio 9 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija AGB Nr. UH003729, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 23 601,05 Eur iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Be to, ieškovė su atsakove 2022 m. vasario 1 d. sudarė susitarimą dėl nuostolių atlyginimo prie 2021 m. sausio 7 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2021/266/ 210107/04, 2021 m. balandžio 16 d. sutarties Nr. 2021/NORBR/210416/01 (iš susitarimo turinio matyti, kad padarytas rašymo apsirikimas – vietoje Nr. 2021/NORBR/210416/04, nurodytas Nr. 2021/NORBR/210416/01) ir 2021 m. balandžio 23 d. 2021/NORBR/210423/06, kuriuo atsakovė (pardavėja) pripažino, kad savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir nepristatė 763,360 tonų kviečių, bei patvirtino, jog ieškovės (pirkėjos) patirti nuostoliai yra 64 455,84 Eur. Pagal šio susitarimo 2.1 punktą atsakovė įsipareigojo 64 455,84 Eur nuostolius ieškovei atlyginti iki 2022 m. rugsėjo 15 d. Pagal susitarimo 2.3 punktą atsakovė, neatlyginusi nuostolių per susitarimo 2.1 punkte nustatytą terminą, įsipareigojo už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo dieną mokėti ieškovei 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Ieškovė 2022 m. vasario 11 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija AGB Nr. UH003942, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 64 455,84 Eur iki 2022 m. rugsėjo 15 d.

26. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, pagal kurią prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

27. Sutarties laisvės principas civiliniuose teisiniuose santykiuose užtikrina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1, 4, 5 dalys), teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę susitarti dėl civilinės atsakomybės, jos formos ir dydžio, jeigu toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.252 straipsnio 2 dalis).

28. Vadovaujantis pirmiau nurodytais šalių 2021 m. gruodžio 8 d. ir 2022 m. vasario 1 d. susitarimais, matyti, kad šalys susitarė dėl konkretaus nuostolių dydžio pagal neįvykdytas 2021 m. sausio 7 d., 2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. balandžio 23 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartis, sulygo konkretų atlygintinų nuostolių dydį. Atsakovė neneigia šiuos susitarimus pasirašiusi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateiktas atsakovės 2022 m. lapkričio 3 d. pranešimas ieškovei dėl atsakovės nemokumo proceso inicijavimo, kuriame pati atsakovė nurodo, jog pagal jos turimus buhalterinius duomenis, ji ieškovei yra skolinga 90 597,89 Eur. Iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovei 2021 m. rugpjūčio 19 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 01007154. Taigi, dar 2022 m. lapkričio 3 d. atsakovė pripažino, kad yra skolinga ieškovei šioje byloje reikalaujamą priteisti 88 056,89 Eur sumą, o jau rengdama 2022 m. lapkričio 24 d. atsakymą į ieškovės pretenzijas, nurodė, jog su tokiu nuostolių dydžiu nesutinka ir šios pozicijos laikosi ginčą nagrinėjant teisme. Įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo byloje esančią medžiagą vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas – atsakovė pasirašė 2021 m. gruodžio 8 d. ir 2022 m. vasario 1 d. susitarimus, kuriais įsipareigojo atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius pagal netinkamai įvykdytas 2021 m. sausio 7 d., 2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. balandžio 23 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartis, kurie susitarimuose yra aiškiai apibrėžti, t. y. užfiksuotas konkretus šalių sulygtas nuostolių dydis. Kadangi susitarimuose nurodytų reikalavimų atsakovė laiku neįvykdė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovei iš atsakovės turi būti priteisti 88 056,89 Eur (23 601,05 Eur + 64 455,84 Eur) dydžio nuostoliai.

30. Nors atsakovė savarankiškų reikalavimų dėl šalių susitarimų nuginčijimo byloje nereiškė, nėra pagrindo sutikti su jos teiginiais, kad sudarant 2022 m. vasario 1 d. susitarimą prieš atsakovę buvo naudojamas ekonominis spaudimas. Pažymėtina, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 1, 5 dalys). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių atsakovė neįrodinėjo, reikalavimo dėl 2022 m. vasario 1 d. susitarimo negaliojimo nereiškė, o tiesiog deklaratyviai nurodė, kad prieš ją buvo naudojamas ekonominis spaudimas, nes ieškovė yra viena pagrindinių grūdų rinkos Lietuvoje dalyvių. Byloje nėra duomenų, kad prieš atsakovę būtų naudojamas ekonominis spaudimas, ar kad 2022 m. vasario 1 d. susitarimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas, ekonomiškai nenaudingas. Tarp šalių nesutarimas kilo dėl to, kad atsakovė neįvykdė 2021 m. sausio 7 d., 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. balandžio 23 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. nepristatė 763,360 tonų kviečių, todėl jai kilo pareiga atlyginti nuostolius, apskaičiuotus minėtų sutarčių nuostatų tvarka. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų ir tai, kad ieškovė vertė atsakovę pasirašyti 2022 m. vasario 1 d. susitarimą, kuris įpareigotų atlyginti didesnius nuostolius, nei kad buvo sulygta 2021 m. sausio 7 d., 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. balandžio 23 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartyse.

31. Be to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti apsimestiniu sandoriu 2021 m. gruodžio 8 d. susitarimą dėl 23 601,05 Eur nuostolių atlyginimo, sudarytą prie 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. balandžio 23 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarčių. Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad ieškovė nepageidavo gauti mokėjimo pinigais, o norėjo, jog atsakovė už šią sumą pristatytų 50 tonų rapsų iš naujo derliaus, tačiau tokie atsakovės teiginiai nėra pagrįsti. Iš 2021 m. gruodžio 8 d. susitarimo, kuris sudarytas dėl nuostolių atlyginimo dėl neįvykdytų 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. balandžio 23 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarčių, matyti, kad atsakovė nepardavė ieškovei 113,338 tonų rapsų. 2021 m. gruodžio 8 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. nupirkti 50 tonų grūdų (rapsų). Taigi, kaip matyti, 2021 m. gruodžio 8 d. susitarimu buvo aptarti nuostoliai, kuriuos turi atlyginti atsakovė dėl anksčiau neįvykdytų sutarčių, o 2021 m. gruodžio 8 d. sutartimi sutarta dėl rapsų tiekimo kitu laikotarpiu, t. y. sukurtos naujos prievolės dėl rapsų tiekimo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. Vien tai, kad susitarimas ir sutartis sudaryti tą pačią dieną, nereiškia, kad 2021 m. gruodžio 8 d. susitarimas yra apsimestinis sandoris. Be to, šalys, vadovaudamosios sutarčių laisvės principu, turėjo visas galimybes sudaryti tokį susitarimą, kurio turinį bando įrodyti atsakovė, t. y. kad nuostoliai dėl neįvykdytų sutarčių būtų atlyginami natūra – tiekiant rapsus iš naujo derliaus, tačiau nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, jog toks susitarimas buvo sudarytas, o vien atsakovės teiginiai, kurie neatitinka 2021 m. gruodžio 8 d. sandorių turinio, nėra pakankamas pagrindas pagrįsti aplinkybes dėl sandorių apsimestinumo.

32. Be to, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas turėjo sumažinti nuostolius, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuostolius prašoma priteisti ne tiesiogiai vadovaujantis grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartimis, bet 2021 m. gruodžio 8 d. ir 2022 m. vasario 1 d. susitarimų pagrindu, t. y. susitarimuose šalys aiškiai sulygo patirtų nuostolių dydį, todėl šiuo atveju iš atsakovės iš esmės yra prašoma priteisti skolą pagal 2021 m. gruodžio 8 d. ir 2022 m. vasario 1 d. susitarimus. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatinėjo, o ieškovė neįrodinėjo, realiai ieškovės patirtų nuostolių dydžio pagal konkrečias sutartis, nes šalys šį dydį nustatė atskirais susitarimais, kuriais vadovaudamasi ieškovė ir prašė priteisti nuostolius. Teismas neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva koreguoti šalių susitarimą ir, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent pati atsakovė turi teisę kreiptis į ieškovę (o vėliau, esant poreikiui, ir į teismą) ir prašyti pakeisti susitarimus, kaip tai numatyta CK 6.204 straipsnio 3 dalyje.

33. Atsižvelgdama į tai, teigėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė 88 056,89 Eur, kadangi byloje esantys 2021 m. gruodžio 8 d. ir 2022 m. vasario 1 d. susitarimai aiškiai patvirtina šalių valią dėl nuostolių atlyginimo apskaičiavimo ir jų dydžio nustatymo. Vien tai, kad atsakovė galimai nėra pajėgi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, o ieškovės finansinė padėtis yra gera, nėra pagrindas pripažinti, kad 2021 m. gruodžio 8 d. ir 2022 m. vasario 1 d. susitarimai neturi būti vykdomi.

Dėl priteistos baudos dydžio sumažinimo

34. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė pusiau sumažinti ieškovei iš atsakovės priteisiamos baudos dydį, t. y. vietoje prašytos priteisti 5 295 Eur baudos, priteisė 2 646 Eur baudą. Ieškovės teigimu, teismas negalėjo paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Ieškovė ir atsakovė susitarė dėl nuostolių dydžio, kuris laikomas iš anksto nustatytais būsimais nuostoliais ir kurių šalims atskirai nereikia įrodinėti.

35. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 5 295 Eur bauda yra kildinama iš 2021 m. gruodžio 8 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2022/NORBR/20211208/01, kurios 17 punkte nustatyta, kad atsakovė, nepristačiusi grūdų per sutartyje nustatytą terminą, įsipareigoja per 3 kalendorines dienas nuo pareikalavimo gavimo dienos sumokėti ieškovei 30 procentų baudą, skaičiuojamą nuo neparduotų grūdų vertės, arba(ir) atlyginti visus ieškovės nuostolius, patirtus dėl tokios pareigos pažeidimo.

36. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-248/2015). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).

37. Priešingai nei teigia ieškovė, nors pareiga mokėti netesybas ir jų dydis yra nustatomi šalių tarpusavio susitarimu, sutartyje nustatytos netesybos gali būti sumažintos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti netesybas, kai jos yra neprotingai didelės arba kai prievolė yra iš dalies įvykdyta. Aptariamuose straipsniuose taip pat yra nustatyta ir netesybų mažinimo riba – teismas gali sumažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK yra įtvirtinta žemutinė netesybų mažinimo riba, tačiau tai nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais ar įrodytais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas, o toks pažeidimas būtų, jeigu netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

38. Pagal aptariamą reglamentavimą klausimą, ar konkrečiu atveju apskaičiuotos netesybos yra protingos, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, atitinka netesyboms keliamus tikslus ir neturi būti mažinamos, sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl netesybų priteisimo, turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Kartu kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Teismas kontroliuoja netesybų dydį tam, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad yra pagrindas sumažinti baudos dydį, įvertino tai, jog atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, ir faktą, kad atsakovė visiškai neįvykdė 2021 m. gruodžio 8 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2022/NORBR/20211208/01. Be to, teismas, mažindamas baudos dydį, atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra stabiliai ir pelningai veikiantis verslo subjektas, atsakovės tiekiamos produkcijos perpardavėja, taip pat tai, jog ieškovė turėjo patirties, kad atsakovė nėra pajėgi tinkamai vykdyti sutartis, bet stengiasi išlaikyti verslą, todėl pasirašė ginčo susitarimus dėl nuostolių atlyginimo. Taip pat, teismo vertinimu, ieškovė, sudarydama 2021 m. gruodžio 8 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį, įvertino turimą praktiką ir riziką, todėl numatė ne įprastus 0,05 procentų dydžio delspinigius, o 30 procentų sutarties vertės dydžio baudą. Tokiu atveju, teismas sutiko su atsakove, jog yra faktinė prielaida ieškovės elgesį vertinti kaip siekį išvengti verslo rizikos, nustatant baudas, kurios nėra apskaičiuojamos pagrindžiant realius nuostolius.

40. Ieškovė tvirtina, kad, sudarydama 2021 m. gruodžio 8 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat prisiėmė riziką, jog grūdai gali pigti, tokiu atveju jai tektų sumokėti atsakovei fiksuotą (sutartinę) didesnę grūdų kainą, arba mokėti 30 procentų sutarties vertės dydžio baudą, o atsakovė prisiėmė riziką, kad grūdai gali brangti ir tokiu atveju teks grūdus parduoti pigiau arba sumokėti tokio paties, t. y. 30 procentų, dydžio baudą. Ieškovės vertinimu, priimdamas sprendimą teismas neatskleidė bylos esmės ir neatskleidė netesybų paskirties, nurodydamas, kad ieškovė sutartimi realios rizikos neprisiėmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai palygino susitarimų dėl nuostolių atlyginimo ir juose numatytų delspinigių mokėjimą su grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatomis dėl baudų mokėjimo. Kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 8 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties 17 punkto, jame įtvirtintas analogiškas baudos apskaičiavimo būdas, kaip ir anksčiau sudarytose 2021 m. sausio 7 d., 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. balandžio 23 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartyse (sutarčių 17 punktas), o 0,05 procentų dydžio delspinigių mokėjimas, vėluojant sumokėti sulygto dydžio nuostolius iki konkrečios datos, numatytas 2021 m. gruodžio 8 d. ir 2022 m. vasario 1 d. susitarimų dėl nuostolių atlyginimo 2.3 punkte. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra faktinė prielaida ieškovės elgesį vertinti kaip siekį išvengti verslo rizikos, nustatant baudas, kurios nėra pagrindžiamos realiai patirtais nuostoliais. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad teismas klaidingai nusprendė dėl rizikos išvengimo, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas baudos dydį sumažino nepagrįstai.

41. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais – nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Šioje nutartyje minėta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Tačiau tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas sumažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas, įrodinėdamas patirtus nuostolius, kurie yra žemiausia netesybų mažinimo riba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

42. Teismas, nustatydamas, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas sumažinti, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, neįvykdytos prievolės terminą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).

43. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti sumažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Vis dėlto pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje neretai pripažįstama, jog 0,2 procento delspinigiai už kiekvieną prievolės praleidimo dieną yra aiškiai per didelės netesybos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007, 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2005).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar ieškovės apskaičiuotos netesybos nėra nepagrįstai didelės ir neturėtų būti sumažinamos, viena vertus, yra aktuali aplinkybė, kad 2021 m. gruodžio 8 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį šiuo atveju sudarė du verslininkai, juridiniai asmenys, kurie laisva valia susitarė dėl sutarties sąlygų, be kita ko, parduodamo objekto kainos, atsiskaitymo tvarkos, atsakomybės už sutartyje nurodytų prievolių pažeidimą, konkretaus mokėtinų nuostolių ir baudų, bei jų apskaičiavimo tvarkos. Sudarydama sutartį, kurios pagrindu jai kilo pareiga mokėti baudą, atsakovė suprato arba neabejotinai turėjo suprasti, kad nepristačiusi grūdų (rapsų), ji turės sumokėti sutartyje nustatyto dydžio baudą, ypač, kai tą pačią dieną su ieškove pasirašė susitarimą dėl anksčiau sudarytų sutarčių neįvykdymo pasekmių (nuostolių atlyginimo). Be nurodytų aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ieškovei priteistų netesybų sumažinimo aktualu yra ir tai, kad ieškovė šioje byloje iš esmės nepagrindė, kokius realius nuostolius ji patyrė dėl atsakovės netinkamo sutarčių vykdymo, t. y. grūdų nepateikimo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad su ieškiniu buvo pateikusi pažymą, kiek grūdai kainavo tą dieną, kai nebuvo pristatyti, ir kaip apskaičiuojami nuostoliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių ieškovės pateiktų duomenų nepakanka realiems ieškovės nuostoliams pagrįsti. Ieškovės pateikta pažyma pagrindžia baudos dydžio apskaičiavimą pagal 2021 m. gruodžio 8 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ne realius ieškovės patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Taigi, ieškovė iš esmės nepagrindė savo patirtų realių nuostolių ir ginčijamų netesybų santykio, bet daugiau deklaratyviai vadovaujasi 2021 m. gruodžio 8 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties 17 punkto nuostata. Be kita ko, šiuo atveju reikšminga yra tai, kad atsakovė yra restruktūrizuojama bendrovė, tai savaime leidžia suprasti, jog atsakovės finansinė padėtis nėra patenkinama. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija negali konstatuoti, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos yra adekvačios jos patirtiems realiems nuostoliams ir jų iš esmės neviršija.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, baudos dydį pagrįstai sumažino ½ dalimi, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 2 646 Eur (5 295 Eur / 2) baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios netesybos yra adekvačios prievolės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat užtikrins prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei tinkamai kompensuos ieškovės praradimus dėl prievolės neįvykdymo, tačiau kartu nesudarys sąlygų ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės, susiduriančios su finansiniais sunkumais, sąskaita.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

47. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisė 4 251,73 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsižvelgiant į bylos (ne)sudėtingumą, ieškovės patirtį panašiuose ginčuose, taip pat tai, jog ieškovė turi savo teisininkus, priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, todėl turėtų būti sumažintos iki 250 Eur.

48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

49. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

50. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 4 383,23 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisinėmis paslaugomis: ieškinio parengimas – 1 633,50 Eur; atsiliepimo į prieštaravimus parengimas – 1 297,73 Eur; pasirengimas ir atstovavimas 2023 m. kovo 14 d. teismo posėdyje – 1 452 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2, 8.5 ir 8.19 punktuose nustatytus maksimalius išlaidų dydžius, matyti, kad ieškovės išlaidos teisinėms paslaugoms pirmosios instancijos teisme, neviršija nustatytų dydžių. Teisėjų kolegija, įvertinusi suteiktų paslaugų ir bylos apimtį, sprendžiamų klausimų sudėtingumą, nemato pagrindo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti Rekomendacijų 2 punkto pagrindu. Be to, svarbu pabrėžti, kad aplinkybė, jog šalis (nepriklausomai nuo to, koks jos teisinis statusas ar finansavimo šaltinis) bylą (nepriklausomai nuo to, ar byla yra sudėtinga, ar ne) veda per advokatą, negali apriboti šalies teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl atsakovės teiginiai, kad neva ieškovei nebuvo būtinos advokato paslaugos, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes. Bylą išnagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai aiškino šalių sudarytų sutarčių ir susitarimų turinį ir konkrečias sąlygas, tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas bei rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

52. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal minėto straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju šalių apeliacinius skundus atmetus, kiekvienai iš jų lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.