Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Laimonui Gaubiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovaujančio mažamečių vaikų D. M. ir V. M. interesus, ieškinį atsakovams L. M. ir J. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kur numatyta, jog tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžia reiškia tėvų teisių ir pareigų, susijusių su savo nepilnamečiais vaikais, visumą. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, t. y., pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Vaiko teisių konvencijoje ir t. t., kuriuose įtvirtintos principinės vaikų teisių apsaugos srities nuostatos, numatančios, kad būtent tėvų teisės ir pareigos vaikams yra išimtinės, kad tėvai yra savo nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, būtent tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis ir pan. Išskirti vaiką su tėvais prieš vaiko, taip pat tėvų valią galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas (siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, būtina pasirūpinti jo priežiūra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus ir t.t.). Taigi, aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias tam tikrus visuomeninius santykius, visų pirma būtina atsižvelgti į tos teisės šakos teisinio reglamentavimo principus. Būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis detaliau įtvirtina tėvų valdžios turinį, kuriame nurodyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (šio straipsnio 1 dalis) ir kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenei (šio straipsnio 2 dalis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams turinys – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taigi, tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Tėvų valdžios ribojimas – tai tėvų teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo ir pareigų vykdymo ribojimas, sustabdymas. Ir tai yra griežčiausia atsakomybė šeimos teisės požiūriu. Tėvų valdžia gali būti apribota ne kaip nors kitaip, o tik įstatymo nustatyta tvarka. Kartu pažymėtina, kad teisiniu požiūriu tėvų valdžia prasideda ir yra įgyvendinama nuo vaiko kilmės iš tėvų nustatymo ir gyvuoja iki vaiko pilnametystės, t. y., jai būdingas laikinumas, įstatymo apibrėžtas laikas. Taigi, teisinė tėvų valdžios esmė ir trukmė – vaikai iki pilnametystės yra prižiūrimi tėvų (CK 3.155 straipsnio 1 dalis), tėvų valdžia, t. y., jų teisės ir pareigos, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam (CK 3.160 straipsnio 1 dalis).

Kai tėvai (vienas iš tėvų) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, gali būti taikoma vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Tėvų valdžiai apriboti užtenka bent vienos šiame įstatyme nurodytos sąlygos, jei yra nustatyta tėvų kaltė. Pažymėtina, jog įstatymas numato du tėvų valdžios ribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Tėvų valdžios ribojimo būdą parenka teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, tėvų veiksmus, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaikų interesams. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas pastarąją priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III § 78). Vadinasi, tam, kad tėvų valdžia būtų apribota neterminuotai, būtinos dvi sąlygos: 1) tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina, ir 2) nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai, siekdami išsaugoti motinos ir tėvo valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos bei tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

L. M. ir J. M. turi du nepilnamečius vaikus, V. M. ir D. M.. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6699-1065/2023 buvo išduotas leidimas paimti iš L. M. ir J. M. jų nepilnamečius vaikus D. M. ir V. M.. Pakruojo rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 22 d. potvarkiu Nr. MV-45 V. M. nuo 2023 m. gegužės 16 d. buvo nustatyta laikinoji globa bei gyvenamoji vieta, paskirta laikinoji globėja J. T.. Pakruojo rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 22 d. potvarkiu Nr. MV-46 vaikui D. M. nuo 2023 m. gegužės 16 d. buvo nustatyta laikinoji globa bei gyvenamoji vieta, paskirta laikinoji globėja J. T..

Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad nepilnametis D. M. su savo tėvais L. M. ir J. M. kartu negyvena jau 5 metus, visą šį laiką jis gyveno pas trečiąjį asmenį J. T., kuri vaiku rūpinosi, jį prižiūrėjo ir darė tai tinkamai, šiuo metu yra paskirta jo bei jo sesers laikinąja globėja.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovams ilgą laiką buvo teikiama socialinė pagalba, jie skatinti keisti gyvenimo būdą, t. y. atsakovams buvo suteiktos net kelios galimybės padaryti išvadas dėl savo netinkamo elgesio, gyvenimo būdo bei rūpinimosi nepilnamečiais vaikais, tačiau atsakovai ir toliau jais nesirūpino ir netinkami juos prižiūrėjo. Socialiniams darbuotojams apklausiant atsakovų vaikus šie nurodė, kad patys susiruošdavo į mokyklą ir išeidavo. Mokykla, kurioje mokosi atsakovų vaikai, ko nepaneigė ir patys atsakovai, nurodė, kad V. M. ir D. M. tėvai niekada vaikų pasiekimais nesidomėjo, mokykloje nesilankė. Iš vaikų paaiškinimų matyti, kad namuose trūksta ne tik vietos, bet lovos, kurioje vaikai galėtų išsimiegoti. Vaikai nuo 2023 m. gegužės mėnesio gyvena pas laikinąją globėją, tačiau tėvai, kaip patys nurodė teismo posėdžio metu, jų nelanko, nors atstumas nuo namų nėra didelis, lengvai įveikiamas ir pėsčiomis. Atsakovų šeimoje jokie teigiami pokyčiai nestebimi, jie ir toliau vartoja alkoholį ir savo gyvenimo būdo keisti nežada.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Tiek atsakovė L. M., tiek atsakovas J. M., teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, patys pripažino, kad vartoja alkoholį, tačiau matyti, jog to nelaiko problema, nežadėjo imtis jokių priemonių jai spręsti, neketina keisti savo gyvenimo būdo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovai nevykdo savo pareigos auginti sūnų D. ir dukrą V., jais nesirūpina, nesiekia jų susigrąžinti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai savanoriškai nuo rūpinimosi vaikais nusišalino, nesiekia rūpintis tiek fiziniais, tiek emociniais vaikų poreikiais, nėra tikimybės, jog pakeis savo elgesį ir vaikams bus galima grįžti į šeimą. Vaikas turi teisę į saugią ir stabilią aplinką, o to, kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių apie vaikų ir atsakovų ryšius, abu tėvai užtikrinti negali, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus duomenis bei į nepilnamečių vaikų interesus, atsakovei L. M. ir atsakovui J. M. neterminuotai apribotina tėvų valdžia mažamečių vaikų, D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Teismo vertinimu, būtent toks sprendimas atitinka geriausius vaikų interesus, kurie šiuo atveju yra prioritetiniai, o šio reikalavimo netenkinimas neužtikrintų maksimalios ir būtinos bei tinkamos vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Pakruojo rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 22 d. potvarkiu Nr. MV-45 V. M. nuo 2023 m. gegužės 16 d. buvo nustatyta laikinoji globa bei gyvenamoji vieta, paskirta laikinoji globėja J. T.. Pakruojo rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 22 d. potvarkiu Nr. MV-46 vaikui D. M. nuo 2023 m. gegužės 16 d. buvo nustatyta laikinoji globa bei gyvenamoji vieta, paskirta laikinoji globėja J. T.. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti D. M. ir V. M. gyvenamąją vietą kartu su laikinąja globėja iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo. Prašymas tenkintinas ir D. M. bei V. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jų laikinąja globėja J. T., jos gyvenamojoje vietoje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią, atskyrus vaiką nuo tėvų, išskyrus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 23.3 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje).

Nustatyta, kad atsakovai L. M. ir J. M. iš esmės neišlaiko savo nepilnamečių vaikų. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovai buvo įsipareigoję kiekvienas, kiekvienam vaikui, kas mėnesį skirti po 30 Eur, tačiau nuo rugsėjo mėnesio nei karto pinigų nedavė. Be to, net vaikams neaugant pas tėvus, šie kurį laiką naudojosi valstybės vaikams skiriamais pinigais. Tiek atsakovė L. M., tiek atsakovas J. M., teismo posėdžio metu neprieštaravo, jog iš jų būtų priteistas išlaikymas jų vaikams – D. M. 159,25 Eur, V. M. – 147 Eur. Ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai, priteisiant iš kiekvieno atsakovo, L. M. ir J. M., išlaikymą periodinėmis išmokomis jų nepilnamečiams vaikams D. M. – 159,25 Eur, V. M. – 147 Eur, kas mėnesį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteistas lėšas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, todėl šioje byloje mokėtinas 218 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo priteistinas iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis. Kadangi ieškinys yra visiškai patenkintas, iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo vaikams priteisimą, iš kiekvieno po 83 Eur. Iš atsakovų taip pat priteistina po 20,97 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš kiekvieno atsakovo priteistina po 212,97 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 96, 99, 259, 260, 263-271, 279, 282, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų, D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų, D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 159,25 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus ir 25 ct), kas mėnesį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki D. M. ((duomenys neskelbtini)) pilnametystės, indeksuojat priteistas lėšas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 147 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus) kas mėnesį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki V. M. ((duomenys neskelbtini)) pilnametystės, indeksuojat priteistas lėšas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 159,25 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus ir 25 ct), kas mėnesį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki D. M. ((duomenys neskelbtini)) pilnametystės, indeksuojat priteistas lėšas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 147 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus) kas mėnesį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki V. M. ((duomenys neskelbtini)) pilnametystės, indeksuojat priteistas lėšas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo vaikams, D. M. ir V. M., lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos D. M. ir V. M. nustatymo įsiteisėjimo jų gyvenamąją vietą nustatyti su jų laikinąja globėja J. T., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 212,97 Eur (du šimtus dvylika ir 97 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 212,97 Eur (du šimtus dvylika ir 97 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5662.

Atsakovams L. M. ir J. M. išaiškinti tėvų valdžios apribojimo teisines pasekmes, kad tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, kad išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo sąlygas, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, jog tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti pakeistas terminuotu arba vaiko atskyrimu nuo tėvų, kad tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis), kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (ar vienas iš jų), kuriems taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Priimti atskirą nutartį, kuria pradėti nuolatinės globos D. M. ir V. M. nustatymo procesą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.