Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.2.9.9; 2.1.14.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

2025 m. gruodžio 19 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sauliaus Kulikausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje, ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. L. paskirtas laisvės apribojimas 10 mėnesių, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir D. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir atlikta bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, D. L. pripažintas recidyvistu.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. L. nuteistas už tai, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimus išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams: žinodamas, kad turi pareigą pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą mokėti lėšas nepilnamečių vaikų: U. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, mokant kas mėnesį po 100 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, bei žinodamas, kad turi pareigą pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą mokėti lėšas nepilnamečio vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, mokant kas mėnesį po 100 Eur iki jos pilnametystės, būdamas darbingas ir turėdamas galimybę šią pareigą vykdyti, nuo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. sprendimų priėmimo vengė pareigos pagal teismo sprendimus išlaikyti vaikus, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. birželio 29 d., dirbdamas UAB “I”, nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. gegužės 14 d., dirbdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešojoje bibliotekoje, nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. kovo 15 d., dirbdamas (duomenys neskelbtini) ŽŪB, nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. sausio 11 d., dirbdamas UAB „M”, nemokėjo išlaikymo vaikams, bei be objektyvių, pateisinamų priežasčių niekur nedirbdamas ir nesiregistruodamas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Užimtumo tarnyboje registravosi laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 24 d., nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d., nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. kovo 16 d., nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. spalio 21 d., ir nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.) nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui bei neteikė kitos materialinės paramos vaikams ir tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimus išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams, dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimais „Skirti vaiko išlaikymo išmoką“, nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo pradėtos mokėti išmokos U. L. ir G. L. išlaikymui, ir taip laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui įsiskolino 11 552,4 Eur sumą, bei nuo 2018 m. liepos 1 d. buvo pradėtos mokėti išmokos A. L. išlaikymui, ir taip laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui įsiskolino 5 844,60 Eur sumą, bendrai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui įsiskolino 17 397,00 Eur sumą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Saulius Kulikauskas prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, D. L. paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. L. į bausmės atlikimo laiką įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. liepos 31 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė. Kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. L. kaltu ir priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, priėmė iš dalies teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes teisingai kvalifikavo nuteistojo D. L. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo D. L. kaltę ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, padarymą paskyrė D. L. teisingą bausmę. Tačiau teismas, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu D. L. paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, t. y. netinkamai taikė BK 63 straipsnį, o tai lėmė neteisingą bausmių subendrinimą bei neteisingą galutinės subendrintos bausmės paskyrimą. Dėl to Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

2.2. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas, iš esmės konstatuodamas, jog iki 2024 m. liepos 31 d. nuosprendžio priėmimo D. L. buvo padaręs kitą veiką, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, neįvertino to, jog nusikaltimas, numatytas BK 164 straipsnyje, yra trunkamasis nusikaltimas, ir šios aplinkybės neįvertinimas lėmė neteisingą įstatymo taikymą. Pažymi, kad trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Tokia veika kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos pasibaigimo metu. Pagal kasacinio teismo praktiką, nusikalstamos veikos darymo laikas nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, svarbias tiksliam trunkamojo laikotarpio nustatymui. Kaip antai, vengimo išlaikyti vaiką laikotarpis kiekvienoje byloje yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, be kita ko, pašalinant iš kaltinimo tokius laikotarpius, kai vaiko išlaikymo įmokų nemokėjimą pateisino objektyvios aplinkybės. Asmens pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka ir tuo metu, kai vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas dėl tokios pareigos nevykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009). Trunkamoji nusikalstama veika paprastai pasibaigia, kai kaltininkas pats ją nutraukia, tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos arba atsiranda kitos aplinkybės, trukdančios toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą, taip pat išnykus kaltininko pareigai veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009).

2.3. Kartu apeliantas pažymi, kad trunkamos nusikalstamos veikos atveju pati veika yra vientisa ir veikos padarymas gali būti konstatuotas tik tuo atveju, kai veika yra užbaigiama. Šiuo atveju Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. liepos 31 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo metu D. L. nusikalstama veika, numatyta BK 164 straipsnyje, jau buvo prasidėjusi, tačiau ji dar nebuvo užbaigta – susiformavusi. Todėl nėra pagrindo teigti, jog iki 2024 m. liepos 31 d. nuosprendžio priėmimo D. L. padarė kitą nusikaltimą. Kadangi D. L. po 2024 m. liepos 31 d. nuosprendžio priėmimo padarė naują nusikalstamą veiką, tai lėmė sąlygas, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuosprendžių bendrinimui vadovaujantis BK 64 straipsniu, kuriame, skirtingai nei BK 63 straipsnio 9 dalyje, nėra nurodyta, kad į subendrintos bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. BK 63 ir 64 straipsniuose yra nurodyti skirtingi bausmių bendrinimo principai: pagal BK 63 straipsnio 9 dalį bendrinamos nuosprendžiais paskirtos bausmės, o pagal BK 64 straipsnį nauju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos bausmės dalimi.

2.4. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog D. L. bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. liepos 31 d. baudžiamąjį įsakymą atliko 2025 m. balandžio 28 d., t. y. dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo atveju nauju nuosprendžiu D. L. paskirta bausmė su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme neturėjo būti bendrinama.

2.5. Apelianto teigimu, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, todėl nuosprendis šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Neteisingai paskirta galutinė subendrinta bausmė yra pagrindas nuosprendžiui pakeisti, todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuteistajam D. L. paskirtos neteisingos, aiškiai per švelnios galutinės subendrintos bausmės.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja prašė prokuroro skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sauliaus Kulikausko apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniame skunde D. L. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimas neginčijami, keliamas tik baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmių subendrinimą, taikymo klausimas.

Dėl bausmių bendrinimo

7. Pažymima, kad BK 63 straipsnio nuostatos taikomos esant nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 64 straipsnis – kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas iš pradžių jam skiria bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdamas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Kai nauju nuosprendžiu paskirta bausmė ir neatlikta bausmės dalis sudedamos iš dalies, teismai prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies prideda neatliktos bausmės dalį, nebent neatlikta bausmės dalis yra didesnė už nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šiuo atveju teismai prie neatliktos bausmės dalies prideda nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7/2014).

8. D. L. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 164 straipsnį už tai, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimus išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams. BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas – vengimas išlaikyti vaiką – yra trunkamasis, t. y. kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką. Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-94-788/2021,2K-87-303/2023). Vengimo išlaikyti vaiką laikotarpis kiekvienoje byloje yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, be kita ko, pašalinant iš kaltinimo tokius laikotarpius, kai vaiko išlaikymo įmokų nemokėjimą pateisino objektyvios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-9/2014, 2K-164-699/2017).

9. Bylos duomenimis, D. L. paskutinį kartą nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį (1 t., b. l. 191–198; 2 t., b. l. 18–21). Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 22 d. ir buvo pateiktas vykdyti (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Byloje nustatyta, kad D. L. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 164 straipsnyje, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo baigta 2024 m. rugsėjo 30 d., taigi, prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. liepos 31 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo metu D. L. nusikalstama veika, numatyta BK 164 straipsnyje, buvo prasidėjusi, tačiau ji dar nebuvo baigta, dėl to nėra pagrindo teigti, jog iki 2024 m. liepos 31 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo D. L. padarė kitą nusikaltimą. Taigi, tuo atveju, jeigu nuteistasis D. L. skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną dar nebūtų atlikęs jam 2024 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, teismas būtų privalėjęs bendrinti nuteistajam nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes vadovaudamasis ne BK 63 straipsnio, o BK 64 straipsnio nuostatomis. Tačiau apylinkės teismas, visiškai nemotyvuodamas savo sprendimo, nuteistajam D. L. dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis. Be to, kaip teisingai akcentuota prokuroro skunde, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog D. L. bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. liepos 31 d. baudžiamąjį įsakymą atliko 2025 m. balandžio 28 d., t. y. dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo atveju bendrinti D. L. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme nėra teisinio pagrindo. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

10. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu. Kartu pažymima, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo taip pat turi būti vadovaujamasi nuostata, jog tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).

11. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nuteistajam D. L. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Sofija Kručienė (2 t., b. l. 149). Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. gruodžio 2 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu prašoma iš D. L. valstybės naudai priteisti 122,92 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 156–157).

12. Atsižvelgdama į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą, paduotą nuteistojo D. L. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, ir šis skundas yra tenkinamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog išieškoti iš nuteistojo D. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo ir šių išlaidų neišieško.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sauliaus Kulikausko apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, D. L. paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. L. į bausmės atlikimo laiką įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. liepos 31 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo D. L. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.