- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-11-17
- Bylos Nr.
- 1A-390/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 str. numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Rūta Mickevičienė, Valdimaras Bavėjanas (pran.)
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Raimundas Pakėnas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nubaustas :
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. (dėl dokumentų suklastojimo ir šių dokumentų panaudojimo (dėl 121563,60 Lt)), vadovaujantis BK 54 str. 3 d., - 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda;
- pagal BK 300 str. 1 d. (dėl dokumentų suklastojimo ir šių dokumentų panaudojimo (dėl 115493,35 Lt)), vadovaujantis BK 54 str. 3 d., - 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda;
- pagal BK 300 str. 2 d. (dėl dokumentų suklastojimo ir šių dokumentų panaudojimo, padarant didelę žalą (dėl 1645581,39 Lt)), vadovaujantis BK 54 str. 3 d., - 90 MGL (11250 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, A.M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 120 MGL (15000 Lt) dydžio bauda.
A. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 2 d., 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tuo pačiu nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „M.“ dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 str. 2 d. 182 str. 1 d., 20 str. 2 d. 182 str. 2 d., 20 str. 2 d. 300 str. 1 d., 20 str. 2 d. 300 str. 2 d., 20 str. 2 d. 222 str. 1 d., išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad 2002 m. gruodžio mėn., veikdamas bendrininkų grupe, gavęs iš bendrininko 121563,6 Lt sumai žinomai suklastotas UAB „E.“ ir UAB „S.“ PVM sąskaitas faktūras, serija LBH Nr. 8101729, 8101732, serija LEA 3475679 ir netikrus 2002 m. gruodžio 30 d. darbų atlikimo aktus prie jų bei jais pagrindęs iš nenustatytų šaltinių, nenustatytu laiku pagal suklastotas sąskaitas faktūras UAB „M.“ statomiems ir rekonstruojamiems objektams nupirktas paslaugas, šioms žinomai suklastotoms sąskaitoms faktūroms bei netikriems darbų atlikimo aktams prie jų patekus į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą ir PVM bei pelno mokesčio deklaracijas, o 2003 m. sausio 27 d., 2003 m. kovo 21 d., 2003 m. liepos 2 d., 2004 m. birželio 10 d. UAB „M.“ PVM bei pelno mokesčio deklaracijoms patekus ir į (duomenys neskelbtini) apskrities VMI, jis, minėtus jam žinomai 121563,60 Lt sumai suklastotus dokumentus, panaudojo.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2003 m. birželio – liepos mėn. laikotarpiu, veikdamas bendrininkų grupe, gavęs iš bendrininko 115493,35 Lt sumai žinomai suklastotas UAB „Jo.“ PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 6799043, 6799047 bei jomis pagrindęs iš nenustatytų šaltinių, nenustatytu laiku pagal suklastotas sąskaitas faktūras UAB „M.“ statomiems ir rekonstruojamiems objektams nupirktas prekes, šioms žinomai suklastotoms sąskaitoms faktūroms patekus į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą bei PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, o 2003 m. liepos 25 d., 2003 m. liepos 2 d., 2003 m. rugpjūčio 22 d., 2004 m. vasario 20 d., 2004 m. birželio 10 d. UAB „M.“ PVM ir pelno mokesčio deklaracijoms patekus ir į (duomenys neskelbtini) apskrities VMI, šiuos jam žinomai suklastotus 115493,35 Lt sumai dokumentus panaudojo.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad nuo 2003 rugsėjo mėn. iki 2004 m. kovo mėn., veikdamas bendrininkų grupe, gavęs iš bendrininko 1645581,39 Lt sumai žinomai suklastotas UAB „O.“, UAB „Jo.“, UAB „Ju.“, UAB „S.“, UAB „J.“ PVM sąskaitas faktūras, serija LEB Nr. 2901409, 2901405, 2901414, 2901417, 2901440, 2901441, 2901442, 2901493, 2901495, 2901515, 2901516, serija LEA Nr. 6799115, 6799117, serija LEB Nr. 5614445, 5614447, 5614448, 5614475, 5614545, 5614548, serija LEA Nr. 3475768, LEB Nr. 7258161, 7258162, 7258163, serija LEC Nr. 1749793 bei jomis pagrindęs iš nenustatytų šaltinių, nenustatytu laiku pagal suklastotas sąskaitas faktūras UAB „M.“ statomiems ir rekonstruojamiems objektams nupirktas prekes, šioms žinomai suklastotoms sąskaitoms faktūroms bei darbų atlikimo aktams prie jų patekus į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą bei PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, o nuo 2003 m. spalio 27 d. iki 2005 m. rugsėjo 29 d. UAB „M.“ PVM ir pelno mokesčio deklaracijoms patekus (duomenys neskelbtini) apskrities VMI, šiuos jam žinomai suklastotus 1645581,39 Lt sumai dokumentus, panaudojo ir UAB „M.“ bei valstybės biudžetui padarė didelę žalą.
A. M. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. sausio 2 d. būdamas UAB „M.“ tiekimo viršininku, nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2003 m. vasario 4 d. būdamas komplektavimo skyriaus vadovu, nuo 2003 m. vasario 4 d. iki 2003 m. birželio 11 d. laikinai einančiu pareigas generaliniu direktoriumi, ir dėl užimamų pareigų savo žinioje turėdamas UAB „M.“ turtą, veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, nuo 2002 m. gruodžio mėn. iki 2003 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iš nusikalstamo susivienijimo nario V. R. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus - UAB „E.“ ir UAB „S.“ PVM sąskaitas faktūras serijos LBH Nr. 8101729, 8101732, LEA Nr. 3475679 ir prie jų pridėtus 2002 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų aktus, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „E.“ ir UAB „S.“ neva pardavė, o UAB „M.“ nupirko paslaugų už 121563,60 Lt, ir suorganizavo šių suklastotų dokumentų įtraukimą į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą bei suorganizavo, kad pagal juos mokėjimo pavedimais būtų atsiskaityta su paminėtomis bendrovėmis ir UAB „M.“ finansininkams nežinant, jog paminėtos faktūros ir atliktų darbų aktai prie jų yra suklastoti, 2003 m. vasario 12 d. mokėjimo pavedimais pervedus į UAB „E.“ ir UAB „S.“ sąskaitas banke „Snoras“ 121563,60 Lt, o nusikalstamo susivienijimo nariui E. L. juos nuėmus bei per kitą nusikalstamo susivienijimo narį V. R. perdavus A. M. be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą. A. M. jam perduotus pinigus panaudojęs nenustatytiems poreikiams, padedant nusikalstamo susivienijimo nariams, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „M." priklausantį turtą 121563,6 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.
Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad būdamas UAB „M.“generaliniu direktoriumi ir dėl užimamų pareigų turėdamas bendrovės turtą, veikdamas bendrininkų grupe su to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, 2003 m. birželio – liepos mėn. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iš nusikalstamo susivienijimo nario V. R. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus – UAB „Jo.“ PVM sąskaitas faktūras serijos LEA Nr. 6799043, 6799047 su jose nurodytais jam žinomai melagingais duomenimis, neva UAB „Jo.“ pardavė, o UAB „M.“ nupirko prekių už 115493,35 Lt, suorganizavo šių įsigytų suklastotų dokumentų įtraukimą į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, suorganizavo, kad pagal juos mokėjimo pavedimais su paminėta bendrove būtų atsiskaityta ir, UAB „M.“ finansininkams nežinant, jog paminėtos PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, 2003 m. liepos 14 d. mokėjimo pavedimu pervedus į UAB „Jo.“ sąskaitą banke „Snoras“ 115493,35 Lt, o nusikalstamo susivienijimo nariui E. L. juos nuėmus bei per nusikalstamo susivienijimo narį V. R. perdavus A. M. be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą, A. M. jam perduotus pinigus panaudojęs nenustatytiems poreikiams, padedant nusikalstamo susivienijimo nariams, pasisavino jo žinioje buvusį UAB „M.“ priklausantį didelės vertės turtą – 11549335 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.
Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad nuo 2003 m. birželio 11 d. iki 2003 m. gruodžio 28 d. būdamas UAB „M.“ generaliniu direktoriumi, o nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 9 d. - generalinio direktoriaus pavaduotoju, dėl užimamų pareigų turėdamas bendrovės turtą, veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2004 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iš nusikalstamo susivienijimo nario V. R. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus – UAB „O.“, UAB „Jo.“, UAB „Ju.“, UAB „S.“ bei UAB „J.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 2901409, 2901405, 2901414, 2901417, 2901440, 901441,2 901442, 5901493, 2901495, 2901515, 2901516, serija LEA Nr. 6799115, 6799117, serija LEB Nr. 5614445, 5614447, 5614448, 5614475, 5614545, 5614548, serija LEA Nr. 3475768, serija LEB Nr. 7258161, 7258162, 7281163, serija LEC Nr. 1749793 su juose užfiksuotais jam žinomai melagingais duomenimis, neva minėtos bendrovės pardavė, o UAB „M.“ iš jų nupirko paslaugų už 1645581,39 Lt, suorganizavo šių įsigytų suklastotų dokumentų įtraukimą į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, suorganizavo, kad pagal visus juos mokėjimo pavedimais su tomis bendrovėmis būtų atsiskaityta ir, UAB „M.“ finansininkams nežinant, jog minėtos PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, ir nuo 2003 m. spalio 6 d. iki 2004 m. balandžio 26 d. mokėjimo pavedimais pervedus į UAB „O.“, UAB „Jo.“, UAB „Ju.“, UAB „S.“ bei UAB „J.“ sąskaitas, esančias banke „Snoras“, 1645581,39 Lt, o nusikalstamo susivienijimo nariui E. L. juos nuėmus bei per nusikalstamo susivienijimo narį V. R. perdavus A. M. be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą, A. M. jam perduotus pinigus panaudojęs nenustatytiems poreikiams, padedant nusikalstamo susivienijimo nariams, pasisavino jo žinioje buvusį UAB „M.“ priklausantį didelės vertės turtą – 1645581, 39 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.
Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, nuo 2002 m. gruodžio mėn. iki 2003 m. sausio mėn., žinodamas, kad UAB „E.“ ir UAB „S.“ PVM sąskaitos faktūros ir darbų atlikimo aktai prie jų yra suklastoti, suorganizavo, kad UAB „M.“ darbuotojai A. N. ir A. Z. pasirašytų prie UAB „E.“ ir UAB „S.“ esančiuose darbų atlikimo aktuose, kuriuose nurodyta neva UAB „M.“ pirko paslaugų už 121563,60 Lt, tarp jų 18543,60 Lt sudarė PVM, suorganizavo, kad šie suklastoti dokumentai būtų pateikti UAB „M.“ finansininkams ir įtraukti į UAB „M.“ apskaitą, o PVM sąskaitose faktūrose išskirtos sumos įtrauktos į UAB „M.“ PVM deklaracijų už 2002 m. gruodžio mėn. 40, 48, 57, 59 arba 61 langelius ir taip 18543,60 Lt sumažinus UAB „M.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei tokią deklaraciją pateikus (duomenys neskelbtini) apskrities VMI (duomenys neskelbtini) skyriui, veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, UAB „M.“ naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 18543,60 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumą bei panaikino turtinę prievolę bendrovei juos į valstybės biudžetą sumokėti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.
Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, 2003 m. birželio - rugpjūčio mėn. laikotarpiu, žinodamas, kad UAB „Jo.“ PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, nurodė UAB „M.“ darbuotojams V. P. ir A. Ms. pasirašyti UAB „Jo.“ suklastotose sąskaitose faktūrose, neva UAB „M.“ pirko prekių už 115493,35 Lt, tarp jų 17617,63 Lt sudarė PVM, ir pats pasirašė, nurodė suklastotus dokumentus įtraukti į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, o išskirtas PVM sąskaitose faktūrose sumas įtraukti į UAB „M.“ PVM deklaracijų už 2003 m. birželio, liepos mėn. 40, 48, 57, 59 arba 61 langelius ir taip 17617,63 Lt sumažinus UAB „M.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei tokią deklaraciją pateikus (duomenys neskelbtini) apskrities VMI (duomenys neskelbtini) skyriui, veikdamas bendrininkų grupė su nusikalstamo susivienijimo nariais, UAB „M.“ naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 17617, 63 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumą bei panaikino turtinę prievolę bendrovei juos į valstybės biudžetą sumokėti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.
Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2004 m. balandžio mėn., žinodamas, kad PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, nurodė UAB „M.“ darbuotojams A. N. , F. S. , B. R. , V. A. ir A. Ms. pasirašyti UAB „O.“, UAB „S.“, UAB „Jo.“, UAB „Ju.“, UAB „J.“ sąskaitose faktūrose, kuriuose nurodyta neva UAB „M.“ pirko prekių už 1645581,39 Lt, tarp jų 251020,95 Lt sudarė PVM, nurodė, kad šie suklastoti dokumentai būtų pateikti UAB „M.“ finansininkams ir įtraukti į UAB „M.“ apskaitą, o PVM sąskaitose faktūrose išskirtos sumos įtrauktos į UAB „M.“ PVM deklaracijų už 2003 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. 40, 48, 57, 59 arba 61 langelius, ir taip 251020,95 Lt sumažinus UAB „M.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei tokią deklaraciją pateikus (duomenys neskelbtini) apskrities VMI (duomenys neskelbtini) skyriui, veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, UAB „M.“ naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 251020,95 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumą bei panaikino turtinę prievolę bendrovei juos į valstybės biudžetą sumokėti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.
Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, 2002 – 2005 m. laikotarpiu, žinodamas, kad UAB „O.“, UAB „Jo.“, UAB „J.“, UAB „Ju.“, UAB „S.“, UAB „E.“ PVM sąskaitos faktūros, o prie dalies iš jų ir darbų atlikimo aktai yra suklastotos, suorganizavo, kad šie suklastoti dokumentai būtų perduoti UAB „M.“ finansininkams ir įtraukti į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą bei metines pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną ir taip per minėtą laiką 239309 Lt sumažinus UAB „M.“ valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį bei tokią deklaraciją pateikus (duomenys neskelbtini) apskrities VMI (duomenys neskelbtini) skyriui, veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, UAB „M.“ naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 239309 Lt valstybės biudžetui priklausančių pelno mokesčio lėšų sumą bei panaikino turtinę prievolę bendrovei juos į valstybės biudžetą sumokėti, t. y. padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.
Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad nuo 2003 m. vasario 4 d. iki 2003 m. birželio 11 d., žinodamas, kad tarp UAB „Jo.“ ir UAB „M.“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, įtraukęs į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus – UAB „Jo.“ PVM sąskaitas faktūras, apgaulingai tvarkė bendrovės „M.“ buhalterinę apskaitą ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios 2003 m. UAB „M.“ veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, t y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu A. M. , pagal BK 183 str. 2 d., 182 str. 1, 2 d., 222 str. 1 d., išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje ir pripažinti A. M. kaltu bei nuteisti :
Žemesnės instancijos teismas
- pagal BK 183 str. 2 d. (dėl 121563,60 Lt pasisavinimo) – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme,
- pagal BK 183 str. 2 d. (dėl 115493,35 Lt pasisavinimo) - aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme,
- pagal BK 183 str. 2 d. (dėl 1645581,39 Lt pasisavinimo) - dvejų metų laisvės atėmimo bausme,
- pagal BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo į 17617 Lt PVM) - trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme,
- pagal BK 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo į 251020,95 Lt PVM) - vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme,
- pagal BK 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo į 239309 Lt PVM) - vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme,
- pagal BK 222 str. 1 d. (dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo) - septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Taip pat prašo nuosprendžio dalį dėl A. M. nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d. ir 300 str. 2 d. pakeisti ir skirti jam šias bausmes :
- pagal BK 300 str. 1 d. (dėl žinomai suklastotų dokumentų panaudojimo, padarant 121563,60 Lt žalą) - dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę,
- pagal BK 300 str. 1 d. (dėl žinomai suklastotų dokumentų panaudojimo, padarant 115493,35 Lt žalą) - dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę,
- pagal BK 300 str. 2 d. (dėl žinomai suklastotų dokumentų panaudojimo, padarant 1645581,39 Lt žalą) - aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimo bausmę trejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai išteisino A. M. pagal BK 183 str. 2 d., 182 str. 1, 2 d. ir 222 str. 1 d., bei paskyrė neteisingą bausmę. Pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas šioje byloje nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu bei taip pažeistos BPK 20 str. 4 d. nuostatos. Nuosprendžio dalis, kuria išteisintas A. M., yra nelogiška, nepagrįsta motyvuotais argumentais ir ignoruojanti teisės doktriną. A. M. įvykdė nusikalstamas veikas kartu su bendrininkais, kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas arba nutrauktas. Byloje nustatyta kaip ir kurie asmenys pasidalino neteisėtai išgrynintas UAB „M.“ pinigines lėšas. Todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad dalis bendrovės lėšų galėjo būti kokiu nors būdu iššvaistytos.
Teismas lengvabūdiškai ir nepagrįstai patikėjo A. M. gynybine versija, kuri yra nelogiška bei nepatvirtinta jokiais kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Nuteistasis šioje byloje buvo kaltinamas pasisavinęs su bendrininkais beveik 2 milijonus UAB „M.“ piniginių lėšų. Nors A. M. teigia, kad šie pinigais buvo panaudoti prekių ir paslaugų įsigijimui be dokumentų iš įvairių Lietuvos ir užsienio bendrovių bei privačių asmenų, tačiau jis negalėjo nurodyti nei vienos šios bendrovės ar asmens.
Teismas, remdamasis UAB „M.“ pateiktais patikrinimų aktais ir protokolais, nepagrįstai neįvertino juose esančios komisijos narių įrašytos ir parašais patvirtintos informacijos bei atitinkamose suklastotose sąskaitose faktūrose nurodytų medžiagų ar paslaugų panaudojimo realios galimybės. Prokuroras teigia, kad jokia komisija per vieną dieną fiziškai nesugebėtų objektyviai patikrinti medžiagų bei prekių panaudojimo fakto tokiuose dideliuose objektuose, kaip (duomenys neskelbtini) ir pan. Juo labiau, kai tą pačią dieną komisija patikrino net penkis statomus objektus, kurių vienas yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Todėl šie patikrinimo aktai ir protokolai bei UAB „M.“ teisme atstovaujančių asmenų parodymai negali būti pripažinti faktiniais duomenimis, patvirtinančiais A. M. nekaltumą.
Prokuroras nurodo, kad teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“, LAT 2008 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-222/2007) turto pasisavinimas laikomas baigtu nusikaltimu nuo momento, kai turtas yra neteisėtai užvaldomas bei įgyjama galimybė juo naudotis ir disponuoti. Tolesni kaltininko veiksmai reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.
Byloje nustatyta, kad A. M. sąmoningai klastojo dokumentus, siekdamas „išgryninti“ jo žinioje esančias bendrovės lėšas. Prokuroras teigia, kad byloje surinkti duomenys paneigia nuteistojo gynybos versiją apie išimtinai „karjeristinius“ jo veiklos motyvus, o galutinė ir svarbiausia nuteistojo ir jo bendrininkų tyčia buvo nukreipta į neteisėtą praturtėjimą bendrovės sąskaita, tuo pačiu ir į žalos jai padarymą. UAB „M.“ generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, tiekimo skyriaus viršininko pareigybės nuostatuose nėra teisiškai apibrėžti santykiai su įmonės turtu. Nors teismas pripažino jose dirbantį asmenį turto pasisavinimo subjektu, tačiau prokuroras pažymi, kad A. M. , kaip atsakingo asmens parašas, kuriose iš paminėtų pareigybių jis bedirbtų, garantavo lėšų pervedimą neegzistuojančioms įmonėms. Tai reiškia, kad UAB „M.“ turtas buvo būtent A. M. žinioje bei jis pagal užimamas pareigas galėjo tuo turtu disponuoti.
Nuosprendyje nepagrįstai nenurodyta kokiais faktiniais duomenimis remdamasis teismas nustatė, jog A. M. veika padarė bendrovei turtinės žalos, kadangi už paslaugas ir prekes bendrovė sumokėjo brangiau - vienu atveju 2603,20 Lt ar 4058,43 Lt, kitu - 37095,37 Lt, nei buvo sutikusi mokėti.
Nuosprendžio išvados dėl nuteistojo veiksmų klastojant dokumentus yra nenuoseklios ir tarpusavyje prieštaringos. Teismas nurodė, kad A. M. ir suprato, ir norėjo žinomai suklastotus ir netikrus dokumentus gaminti ir naudoti, bei, kad suklastotų PVM sąskaitų faktūrų ir netikrų darbų atlikimo aktų panaudojimas pradinėje jų naudojimo stadijoje, visiškai pagrindžia jų panaudojimą visose jų panaudojimo stadijose. Prokuroras nurodo, kad paskutinė suklastotų dokumentų panaudojimo stadija buvo jų pateikimas mokesčių administratoriui, o šių veiksmų viena iš pasekmių yra valstybės negautos įplaukos.
Skunde prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai. Šioje byloje pakankamai aiškiai išdėstyta ir teismų praktikoje jau ne kartą aprobuota PVM grobstymo schema, kai panaudojant fiktyvių įmonių (kurios, nors ir yra registruotos PVM mokėtojomis ir tai šioje schemoje yra privalomas dalykas, jokios ūkinės veikos nevykdo, todėl negali ir niekada neįgyja nei pareigos mokėti PVM, nei teisės į PVM atskaitymą) išrašytus suklastotus dokumentus, realiai veikiantis ūkinis subjektas (šiuo atveju - UAB „M.“) apgaule išvengia prievolės pervesti valstybei tam tikrą sumą iš savo užsakovų surinkto pridėtinės vertės mokesčio. Šioje byloje išaiškinus padarytas nusikalstamas veikas, UAB „M.“ ne „atsirado pareiga dar kartą sumokėti“ PVM, o paprasčiausiai teko atlyginti jos naudai fizinio asmens valstybei padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nurodyti faktiniai duomenys, kurie nei patvirtina, nei paneigia fiktyvių bendrovių PVM sumokėjimo faktą, negali būti laikomi pakankamu įrodymu, atsveriančiu byloje esančių faktinių duomenų visumą. Byloje nustatyta, kad UAB „M.“ sandoriai su fiktyviomis bendrovėmis realiai neįvyko. Tai reiškia, jog jos PVM į valstybės biudžetą nepervedė ir negalėjo pervesti, nes ši pinigų suma sudarė po šių bendrovių priedanga nusikalstamai veikusių asmenų „uždarbį“.
Kartu prokuroras pažymi, kad iš bendrovės dėl savalaikio pelno mokesčio nesumokėjimo į biudžetą pagal mokesčių įstatymus vėliau išieškoti delspinigiai ir bauda neturi būti įvardijami kaip patirta žala šios bylos aspektu. Šias sumas, kaip dėl A. M. veiksmų patirtus nuostolius, UAB „M.“ gali išieškoti iš pastarojo civilinio proceso tvarka. Be to, tai, kad bendrovei teko sumokėti valstybei kito asmens jos naudai nusikalstamai išvengtą pelno mokesčio dalį, nuosprendyje teismas nepagrįstai įvardino „netekimu teisės į pelno mokestį mažinančią atskaitą“.
Teismas nuosprendyje konstatavo, kad UAB „M.“ nieko nežinojo apie A. M. veiklą. Prokuroras nurodo, jog teisės doktrinoje priimta, ir tai išplaukia iš elementarios logikos bei įtvirtinta teismų praktikoje, kad asmuo, organizavęs nusikalstamą veiką „svetimomis rankomis“ yra laikomas nusikaltimo vykdytoju. Ši nusikalstama veika dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos ir buvo inkriminuota A. M., buvusiam nuo 2003 m. vasario 4 d. iki 2003 m. birželio 11 d. UAB „M.“ generaliniu direktoriumi.
Be to, teismas nepagrįstai taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas ir A. M. , nuteistam pagal BK 300 str. 1, 2 d., paskyrė neteisingą bausmę. Teismas nepagrįstai pripažino A. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei savanorišką žalos atlyginimą bei atsižvelgė į jas skirdamas bausmę. Prokuroras nurodo, jog A. M. neatlygino UAB „M.“ padarytos didelės žalos ir tai negali būti pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nuteistasis tik teisminio nagrinėjimo pradžioje pasakė, kad prisipažįsta kaltu, tačiau teisminio nagrinėjimo metu aiškinantis kiekvieno jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, jų realiai nepripažino. Todėl prokuroras mano, kad A. M. turi būti paskirta bausmė, numatyta BK 300 str. 2 d. galiojusio įstatymo sankcijos ribose. Pagal BK 300 str. 1 d. taikyti lengvesnę nei laisvės atėmimas bausmę nėra pagrindo, nes nuteistasis kaltu neprisipažino, jo su bendrininkais pasisavinto turto vertė siekia beveik 2 milijonus litų, todėl atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę turi būti skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis žemesnis nei sankcijos vidurkis. Kartu prokuroras nurodo, kad už nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 2 d. ir 182 str. 2 d., yra nustatytos tik laisvės atėmimo bausmės - atitinkamai iki 10 ir iki 8 m. Alternatyvi bausmės rūšis už šias nusikalstamas veikas nenumatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti, o prokurorė – patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė nuteistojo tyčios turinį bei nusikalstamų veikų baigtumo momentą, ir, nukrypdamas nuo jau susiformavusios teismų praktikos, nepagrįstai A. M. išteisino pagal BK 183 str. 2 d., 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d.
BK 183 str. 2 d. dispozicija numato : „tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą arba turtinę teisę...“.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas, išteisindamas A. M. pagal BK 183 str. 2 d., nurodė, kad nuteistojo tyčia nebuvo nukreipta į piniginių lėšų pasisavinimą ir žalos padarymą bendrovei. Taip pat, pirmosios instancijos teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kad A. M. „išgrynintus“ pinigus pavertė savo turtu, t. y. pasisavino. Priešingai, šie pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms.
Be to, nuosprendyje teigiama, kad 12-13 procentų nuo „išgrynintos“ sumos, kuriuos bendrininkai pasiliko sau, A. M. galėtų būti inkriminuoti kaip jo žinioje esančio svetimo turto iššvaistymas. Tačiau, nepažeidžiant BPK 256 str. reikalavimų, to padaryti negalima.
Su tokiu faktinių aplinkybių, bendrininkų atsakomybės ribų ir tyčios turinio nustatymu sutikti negalima.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje yra nustatyta, kad A. M. , dirbdamas UAB „M.“ generaliniu direktoriumi, generalinio direktoriaus pavaduotoju, teikimo skyriaus viršininku nuo 2002 m. gruodžio mėn. iki 2004 m. balandžio mėn., pasinaudodamas žinomai suklastotomis sąskaitomis faktūromis apie tariamai pirktas iš kaltinamajame akte nurodytų realios veiklos nevykdančių bendrovių prekes ir paslaugas, per tris kartus gavo į šių bendrovių bankines sąskaitas iš UAB „M.“ pervestus ir vėliau „išgrynintus“ pinigus, be 12-13 procentų nuo pervestos sumos, kuriuos bendrininkai pasilikdavo sau už suklastotų dokumentų išrašymą.
Šių faktinių aplinkybių neginčija ir A. M. .
Žemesnės instancijos teismas
Šios aplinkybės neabejotinai nustatytos ir kitais savarankiškais įrodymų šaltiniais, t. y. liudytojų V. R. , E. L. , S. K. , R. Č. , D. Č. , A. Me. , S. M. , I. M. , N. M. bei paties A. M. parodymais, protokolu dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir prie šio protokolo pridėtomis telefoninių pokalbių suvestinėmis, fakso pranešimais, operatyviniais sekimais, specialisto išvada, specialistės paaiškinimais (t. 4, b. l. 1-133; t. 2, b. l. 67-196; t. 3, b. l. 1-114, 115-116).
Taigi, objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai byloje yra akivaizdūs. Kaip jau minėta, jų neginčija ir A. M. . Byloje taip pat nustatyta, kad bendrovės, į kurių bankines sąskaitas suklastotų PVM sąskaitų faktūrų ir netikrų atliktų darbų aktų pagrindu iš UAB „M.“ sąskaitos buvo pervedamos piniginės lėšos, jokių paminėtuose dokumentuose nurodytų paslaugų nesuteikė. Todėl apygardos teismo išvada, kad neteisėti A. M. veiksmai, naudojant suklastotas PVM sąskaitas faktūras bei netikrų darbų atlikimo aktus, sukėlė nebaudžiamus, t. y. baudžiamojo įstatymo prasme teisėtus padarinius, prieštarauja visuotinai žinomam teisės principui, kad iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėti padariniai, bei susiformavusiai teismų praktikai.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje vadovavosi tik vienu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.), 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 19 redakcija 9 punktu, kuriame nurodyta, kad turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu.
Tačiau to paties nutarimo 11 punkte išaiškinta, kad pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ir disponuoti. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolimesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Tai reiškia, kad pasisavindamas paminėtą turtą kaltininkas nebūtinai iš to turi turėti naudos sau.
Žemesnės instancijos teismas
Nekyla abejonių, kad A. M. turėjo realią galimybę naudotis ir disponuoti UAB „M.“ turtu, t.y. „išgrynintomis“ piniginėmis lėšomis, kurias jam perdavė V. R. . Tai, kad užvaldžius pinigines lėšas, dalis jų ar visos lėšos vėliau buvo panaudotos bendrovės reikmėms, perkant paslaugas ar prekes iš fizinių ar juridinių asmenų, kurių neteistasis net nesugebėjo įvardinti, jo baudžiamosios atsakomybės nepašalina.
Kartu kolegija pažymi, jog iš BK 24 str. 1 d. įtvirtintos bendrininkavimo sampratos seka, kad iš anksto suderintų bendrininkų veiksmų pasėkoje atsiradę padariniai yra bendri ir atskirai nedalomi. Todėl iš anksto nustatytos sumos (12-13 procentų nuo „išgrynintų“ pinigų) palikimas V.R. ir kitiems asmenims už suklastotų dokumentų – sąskaitų faktūrų - išrašymą jokiu būdu nuteistojo nusikalstamos veikos apimties nesumažina. Šie iš anksto suderinti veiksmai turi būti vertinami kaip turto pasisavinimas, t. y. pagal BK 183 str., bet ne kaip neatlygintinas ir neteisėtas turto perdavimas tretiesiems asmenims, kurie pagal faktines bylos aplinkybes ir yra paminėtos nusikalstamos veikos (turto pasisavinimo) bendrininkai.
Taigi, jau vien ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad UAB „M.“ buvo padaryta turtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina ir tai, kad A. M. užvaldžius „išgrynintų“ ir jam perduotų pinigų dalį, suklastotose sąskaitose faktūrose ir atliktų darbų aktuose nurodytos paslaugos realiai dar nebuvo suteiktos, prekės nebuvo nupirktos. Todėl nustačius, kad turto pasisavinimas buvo baigtas A. M. gavus dalį „išgrynintų“ pinigų ir turint galimybę jais naudotis bei disponuoti, apygardos teismo išvada, esą UAB „M.“ nebuvo padaryta turtinė žala, neatitinka tikrovės.
Jau paminėto Senato nutarimo10 punkte yra nurodyta, kad esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskiriami įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už šį turtą.
Byloje nustatyta, kad A. M. nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. sausio 2 d. bendrovėje užėmė tiekimo skyriaus viršininko pareigas, nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2003 m. vasario 4 d. – komplektavimo skyriaus vadovo pareigas, nuo 2003 m. vasario 4 d. iki 2003 m. birželio 11 d. – laikinai ėjo generalinio direktoriaus pareigas, nuo 2003 m. birželio 11 d. iki 2003 m. gruodžio 28 d. dirbo generaliniu direktoriumi, o nuo 2004 m. sausio 1 d. – generalinio direktoriaus pavaduotoju. Taigi, A. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str., subjektu.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nekaltumo prezumpcijos principas įrodinėjimo pareigą perkelia valstybiniam kaltinimui, kuris šioje byloje neįrodė, kad „išgrynintus“ pinigus A. M. pavertė savo turtu, nepaneigti pastarojo teiginiai, jog prekes ir paslaugas pirko iš nenustatytų šaltinių. Iš tiesų, pastarieji nuteistojo teiginiai, kolegijos nuomone, nėra paneigti. Jų nepaneigia ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (negalėjimas objektyviai per vieną dieną patikrinti penkiuose skirtinguose objektuose atliktus darbus), nes užsakovai dėl suteiktų paslaugų ir pirktų prekių UAB „M.“ jokių pretenzijų nepareiškė. Tačiau ši aplinkybė, kaip jau minėta, nuteistojo baudžiamosios atsakomybės nepašalina.
Be to, apygardos teismas, šiuo atveju, įrodinėjimo pareigą nepagrįstai suabsoliutino.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje kasacinėje byloje Nr. 2K-108/2008 nurodyta, kad pareiga įrodinėti asmens kaltę valstybiniam kaltinimui galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštą kaltinimą atskleisti. Paminėtoje byloje priimtoje nutartyje nurodyta, kad bendrovės vadovas privalo žinoti, kad jis yra atsakingas už jam patikėtų lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms ir privalo atsiskaityti už panaudotas lėšas. Ši pareiga (pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms faktą) išlieka ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu. Nuteistajam neigiant lėšų pasisavinimą, jam atsiranda pareiga pateikti duomenis, patvirtinančius lėšų panaudojimą.
Byloje nustatyta, kad A. M. disponavo UAB „M.“ piniginėmis lėšomis bendrai 1882638,34 Lt sumai, iš kurios nenustatytą dalį pagal susitarimą paliko bendrininkams už žinomai suklastotų dokumentų išrašymą ir pinigų paėmimą iš fiktyvių įmonių sąskaitų. Tačiau duomenų, patvirtinančių prekių ar paslaugų pirkimą bendrovės reikmėms, jis nepateikė. To pakanka kelti atsakomybės klausimą dėl lėšų panaudojimo. Todėl apygardos teismo teiginiai, kad kaltinimas neįrodė, jog „išgrynintus“ pinigus nuteistasis pavertė savo turtu ir nepaneigė jo aiškinimų apie prekių ir paslaugų pirkimą iš nenustatytų šaltinių, aiškiai nepakanka tam, kad A. M. būtų galima išteisinti pagal BK 183 str. 2 d. Pažymėtina ir tai, kad naujajame BK numatytose vagystės, plėšimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo, turto prievartavimo sudėtyse nusikalstamos veikos motyvai nėra aprašyti. Tai reikštų, kad atskirais atvejais savanaudiškumas nėra nusikalstamų veikų nuosavybei būtinas subjektyvusis veikos sudėties požymis.
Žemesnės instancijos teismas
Būtent tokia yra ir teismų praktika, pavyzdžiui, bylose, kuriose automobilis ar kitas turtas pavagiamas tam, kad juo galima būtų laikinai pasinaudoti ar sunaikinti. Akivaizdu, kad tokiais ir panašiais atvejais kaltininko veikoje yra vagystės ar kito panašaus nusikaltimo sudėtis.
Byloje neabejotinai nustatyta (to neneigia ir nuteistasis), kad tik jo atlikti pirminiai veiksmai, vykdant išankstinį susitarimą su V. R. , garantavo piniginių lėšų iš UAB „M.“ pervedimą priedangos įmonėms, vėlesnį šių lėšų išgryninimą, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis (turto pasisavinimas, sukčiavimas, PVM ir pelno mokesčių srityje, apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas), nepriklausomai nuo to kokias pareigas jis užėmė nusikalstamų veikų padarymo metu ir nepriklausomai nuo to, kad kiti bendrovės darbuotojai, to nežinodami, pasirašinėjo suklastotose PVM sąskaitose faktūrose, darbų atlikimo aktuose bei kituose dokumentuose, o taip pat PVM ir pelno mokesčio deklaracijose.
Todėl ir šioje byloje, nenustačius, kad A. M. veikoje nėra aiškaus savanaudiškumo motyvo, negalima teigti, kad jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados, pagrindžiančios A. M. išteisinimą dėl jo žinioje buvusio turto pasisavinimo, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Todėl šioje dalyje nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
Žemesnės instancijos teismas
Jau minėto Senato nutarimo 13 punkte išaiškinta, kad tuo atveju, kai asmuo kelis kartus padaro veiksmus, numatytus BK 274 str. (naujajame BK tai atitinka 182, 183 ir 184 str.), jie vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas, jeigu kaltininko veikoje yra vieninga tyčia. Tačiau šiame nutarime plačiau neatskleista tęstinės veikos esmė ir turinys.
BK 63 str. 10 d. labiau akcentuojamas tęstinės nusikalstamos veikos santykis su bausmės skyrimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje konkrečiose baudžiamosiose bylose jau yra apibrėžti pagrindiniai kriterijai, įgalinantys atskleisti pavienę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal šią praktiką, tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t.) (kasacinės bylos Nr. 2K-307/2007, Nr. 2K-P-412/2007).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis trimis kaltinamajame akte nurodytais atvejais iš to paties šaltinio analogiškais būdais (imituojant tariamus sandorius ir apmokant už juos realios veiklos nevykdančioms bendrovėms) pasisavino jo žinioje esantį UAB „M.“ turtą. Šiuos nuteistojo nusikalstamus veiksmus sąlygojo ne atskiri poreikiai gauti grynųjų pinigų apmokėjimui už pirktas prekes ar suteiktas paslaugas, o noras tokiu būdu gauti kuo daugiau lėšų, kurios, pasak paties nuteistojo, buvo reikalingos tam, kad UAB „M.“ greičiau ir pigiau užbaigtų objektus ir tokiu būdu galėtų tinkamai konkuruoti statybų versle. Šis noras neprieštarauja A. M. nurodytiems karjeristiniams motyvams.
Esant tokioms aplinkybėms, A. M. nusikalstami veiksmai dėl svetimo turto pasisavinimo vertinti kaip tęstinis nusikaltimas.
Žemesnės instancijos teismas
Todėl A. M. nusikalstamos veikos dėl 121563,60 Lt, 115493,35 Lt ir 1642281,39 Lt svetimo turto pasisavinimo, kurios kaltinamajame akte kvalifikuotos pagal BK 183 str. 2 d. kaip trys atskiri nusikaltimai, perkvalifikuotinos į vieną (tęstinę) nusikalstamą veiką, atitinkančią požymius nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d. (pagal didelės vertės turto kvalifikuojamąjį požymį).
Byloje nustatyta, kad pirmą tęstinę nusikalstamą veiką – svetimo turto pasisavinimą – A. M. padarė iki naujojo BK įsigaliojimo.
Žemesnės instancijos teismas
1961 m. BK 275 str. 3 d. numatytos veikos sankcija yra griežtesnė, nei 2000 m. BK 183 str. 2 d. numatytos veikos sankcija. Be to, tęstinė nusikalstama veika baigta galiojant naujam BK. Todėl taikant BK 3 str. nuostatas, nuteistojo veika dėl svetimo turto pasisavinimo turi būti kvalifikuojama pagal 2000 m. BK 183 str. 2 d.
Prokuroro apeliaciniame skunde ginčijamas ir apygardos teismo sprendimas išteisinti A. M. pagal BK 182 str. 1 bei 2 d. Tačiau prokuroras neskundžia nuosprendžio dalies dėl A. M. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo apgaule panaikinant 18543,60 Lt dydžio turtinę prievolę valstybei). Prokuroras taip pat neskundžia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad A. M. kaltė dėl sukčiavimo apgaulės būdu įgyjant turtinę teisę į pridėtinės vertės ir pelno mokesčius nėra įrodyta. Todėl kolegija šiose dalyse pirmosios instancijos teismo nuosprendžio netikrina (BPK 320 str. 3, 4 d.).
Prokuroras teisingai nurodo, kad nuosprendžio dalis dėl A. M. išteisinimo pagal BK 182 str. 1 ir 2 d. (dėl prievolės sumokėti 17617 Lt ir 251020,95 Lt pridėtinės vertės mokestį panaikinimo ir dėl prievolės sumokėti 239309 Lt pelno mokestį panaikinimo) yra neteisėta ir nepagrįsta, o tokį teismo sprendimą pagrindžiantys motyvai prieštarauja to paties teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir kai kuriais atvejais – vieni kitiems.
Be to, paminėtas apygardos teismo sprendimas prieštarauja ir susiklosčiusiai teismų praktikai.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje, motyvuodamas A. M. išteisinimą pagal BK 182 str. 1 ir 2 d., nurodė, kad nepaneigtas A. M. aiškinimas, jog suklastotose sąskaitose faktūrose nurodytas prekes ar paslaugas jis faktiškai pirko be dokumentų iš nenustatytų šaltinių. Be to, A. M. savanaudiški (siekiant karjeros) veiksmai nebuvo naudingi UAB „M.“, bet priešingai, padarė bendrovei turtinę žalą, nes už prekes ir paslaugas bendrovė sumokėjo brangiau, nei buvo sutikusi mokėti. Taip pat byloje nenustatyta, kad A. M. turėjo turtinės naudos.
Kolegija, aptardama A. M. kaltės ir veikos juridinio įvertinimo klausimus dėl svetimo turto pasisavinimo, jau pasisakė, kad suklastotose sąskaitose faktūrose ir atliktų darbų aktuose nurodytų prekių ir paslaugų vėlesnis pirkimas iš nenustatytų šaltinių, negali nulemti A. M. išteisinimo tiek pagal BK 183 str., tiek pagal BK 182 str.
Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad iš nuosprendžio negalima suprasti kokiais duomenimis remdamasis teismas padarė išvadą, jog bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Juk akivaizdu, kad už prekes ir paslaugas, A. M. pirktas iš nenustatytų šaltinių, bendrovė niekieno neverčiama sumokėjo tiek, kiek pati sutiko mokėti.
Be to, kolegija pažymi, kad A. M. nebuvo kaltinamas, kad savo naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti mokesčius. Priešingai, jis buvo kaltinamas, kad šiuos veiksmus atliko UAB „M.“ naudai. Todėl jokios turtinės naudos sau asmeniškai jis ir negalėjo turėti. Ta aplinkybė, kad įtraukus į buhalterinę apskaitą suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriomis buvo sumažintas valstybės biudžetui mokėtinas PVM ir apmokestinamasis pelno mokestis, yra akivaizdi ir niekam nekelianti abejonių.
Tai vienareikšmiškai patvirtina specialistės savo išvadoje ir paaiškinimuose, iš kurių seka, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais (t. 2, b. l. 67-196; t. 3, b. l. 1-114, 115-116; t. 8, b. l. 144-147). Kad jau paminėtos sąskaitos faktūros ir darbų atlikimo aktai neturi jokios juridinės galios, nuteisdamas A.M. pagal BK 300 str., pripažino ir apygardos teismas.
Kolegija netiki ir todėl atmeta nuteistojo aiškinimus, kad jis nesuprato, jog pinigų „išgryninimui“ įgyti ir panaudoti dokumentai bus įtraukti į deklaracijas, bei, jog jų pagrindu buvo mažinamos PVM ir pelno mokesčio ataskaitos.
Tokį ilgą laiką bendrovėje atsakingas pareigas, tarp jų generalinio direktoriaus bei generalinio direktoriaus pavaduotojo, einančio asmens paaiškinimai yra naivūs, neįtikinami ir nereikalaujantys papildomo aptarimo.
Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad byloje nėra faktinių duomenų, kurie parodytų ir pagrįstų kokio konkretaus asmens valią, kada ir kaip A. M. paveikė bei kokius juridinius faktus kada ir kas suklydimo įtakoje patvirtino.
Tokie teismo teiginiai prieštarauja kitoms, to paties teismo išvadoms. Štai nuosprendžio 40-ame lape teismas padarė abejonių nekeliančias išvadas, kad A. M. suprato ir norėjo žinomai suklastotus ir netikrus dokumentus gaminti bei naudoti, o suklastotų sąskaitų faktūrų ir netikrų darbų atlikimo aktų panaudojimas pradinėje jų naudojimo stadijoje, pilnai grindžia jų panaudojimą visose jų panaudojimo stadijose.
Pačiame nuosprendyje yra nurodyti ir konkretūs asmenys (A. N. , A. Z.) ir pareigybės, kuriose dirbantys asmenys (bendrovės finansininkai) buvo suklaidinti bei būdas kaip tai buvo padaryta.
Taigi, pats teismas pakankamai aiškiai atskleidė visuotinai žinomą sukčiavimo PVM ir pelno mokesčio srityje schemą, kurios paskutinė stadija yra suklastotų ir netikrų dokumentų įtraukimas į PVM ir pelno mokesčio deklaracijas ir jų pateikimas mokesčių administratoriui bei iš to sekantys padariniai – mokesčių pavidalu negautos įplaukos į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad dalį deklaracijų kartu su vyr. buhaltere pasirašė A. M. (t. 2, b. l. 21, 22, 24, 26, 28, 30). Kitų deklaracijų pasirašymą sąlygojo jau paminėti nuteistojo veiksmai. Todėl apygardos teismo teiginys, esą šių dokumentų įtraukimas į buhalterinę apskaitą ir PVM bei pelno mokesčio deklaracijas nuo A.M. nepriklausė, neatitinka tikrovės.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad, nežinodama apie A. M. veiklą, UAB „M.“ apmokėjo suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kartu pervesdama privalomą sumokėti valstybei pirkimo PVM, t. y. savo prievolę valstybei įvykdė ir tokiu būdu esą teisėtai įgijo teisę į PVM ataskaitą, kurią ir realizavo UAB „M.“ nežinodama, kad fiktyvios bendrovės, susijusios su asmenimis, užsiimančiais PVM grobstymu, neįvykdė savo prievolės sumokėti į valstybės biudžetą iš UAB „M.“ gautą PVM. Tik tada, kai ši aplinkybė tapo žinoma, paminėtai bendrovei dar kartą atsirado pareiga sumokėti šį mokestį. Tokius savo teiginius apygardos teismas pagrindė VMI raštu, iš kurio seka, kad mokesčių administratorius neturi duomenų, ar UAB „E.“, „S.“, „Jo.“, „O.“, „Ju.“ ir „J.“ pervedė į valstybės biudžetą PVM sumas dėl vykdytų sandorių su UAB „M.“ (t. 8, b. l. 157-158).
Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutikti negalima. Byloje neginčijamai nustatyta (tą patvirtina liudytojai V. R. ir E. L. ), kad paminėtos bendrovės buvo įkurtos kaip priedangos įmonės sukčiavimui PVM srityje. Pats A. M. taip pat patvirtino, kad pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir darbų atlikimo aktus šioms bendrovėms pervestos lėšos, atskaičius 12-13 procentų V. R. , buvo perduodamos jam. Taigi, nuteistajam A. M. turėjo būti ir buvo aišku, kad šios fiktyvios įmonės negali sumokėti 18 procentų nuo sandorių vertės PVM dėl paprasčiausios priežasties – dėl to, kad to mokesčio nebebuvo iš ko mokėti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, kuri bus aptarta vėliau, yra pakankamai gerai žinomas analogiškas sukčiavimo PVM ir pelno mokesčio srityse mechanizmas, kai sukuriant fiktyvias bendroves, kurios, beje, figūruoja ir šioje byloje, ir joms imituojant ūkinę veiklą bei klastojant PVM sąskaitas faktūras, įsiterpiama į PVM surinkimo grandinę, „išgryninant“ šioms bendrovėms pervestas pinigines lėšas, tarp jų ir PVM mokestį, o vėliau analogiškas paslaugas ar prekes perkant iš nenustatytų asmenų be PVM. Tokių veiksmų pasėkoje bendrovės, kurių naudai tokiu būdu veikia jų vadovas, realiai į biudžetą neperveda PVM ir pelno mokesčio bei išvengia prievolės tai padaryti.
Būtent pagal tokią schemą šioje byloje ir veikė A. M.. Tai, kad šių aplinkybių galėjo nežinoti bendrovė, kaip juridinis asmuo, bet žinojo A. M., jo baudžiamosios atsakomybės nepašalina.
Žemesnės instancijos teismas
Šiame nuosprendyje jau pasisakyta, kad A. M. nenurodant iš kurių šaltinių ir už kokią kainą buvo vėliau nupirktos prekės ir paslaugos, pelno mokesčio sumažinimas, remiantis suklastotomis PVM sąskaitomis faktūromis ir netikrais darbų atlikimo aktais, pažeidžia 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 str. 4 d. reikalavimus, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais.
Specialistė teisme paaiškino, kad UAB „M.“ pagal juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus padidino sąnaudas ir dėl to nepagrįstai sumažino 2002, 2003 ir 2004 m. apmokestinamąjį pelną ir nuo sumažintos apmokestinamojo pelno sumos nepaskaičiavo iš viso 239309 Lt valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Tokie specialistės paaiškinimai yra logiški ir motyvuoti. Nesiremti jais kolegija neturi pagrindo.
Kiti motyvai, dėl kurių kolegija nesutinka su teismo sprendimu išteisinti A. M. pagal BK 182 str. 2 d. (dėl prievolės sumokėti pelno mokestį panaikinimo) yra analogiški motyvams, pagrindžiantiems A. M. kaltę dėl prievolės sumokėti PVM panaikinimo.
Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „M.“ atsiskaitė su valstybe, t. y. sumokėjo PVM ir pelno mokestį, bei A. M. pretenzijų nepareiškė, veikos baudžiamumo taip pat nepašalina. Priešingai, ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad kaltinamajame akte A. M. nusikalstamų veiksmų apimtis apibūdinta tinkamai, o veikos kvalifikacija teisinga.
Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad vėliau išieškoti delspinigiai ir bauda už savalaikiai nesumokėtą pelno mokestį, negali būti laikomi bendrovei padaryta žala šios bylos aspektu, o panaikintos prievolės sumokėti pelno mokestį panaikinimas – netekimu teisės į pelno mokestį mažinančią ataskaitą.
Tokiu būdu, šiame nuosprendyje išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog A. M. kaltė pagal BK 182 str. yra įrodyta, t. y. byloje nustatyta, kad jis UAB „M.“ naudai panaikino prievolę sumokėti 17617 Lt (2003 m. birželio ir liepos mėn.) ir 251020,95 Lt (2003 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn.) PVM mokestį ir 239309 Lt pelno mokestį.
Kolegijos nuomone, panaikinimas prievolės sumokėti PVM mokestį yra tęstinio pobūdžio nusikalstama veika. Motyvai, pagrindžiantys tokią išvadą yra išdėstyti aptariant turto pasisavinimo tęstinumo klausimą.
Tačiau pelno mokestis savo prigimtimi yra kitoks nei PVM. Todėl nusikalstamos veikos PVM ir pelno mokesčio sukčiavimo srityse turi būti kvalifikuojamos atskirai kaip realioji šių nusikaltimų sutaptis, t. y. pagal BK 182 str. 2 d. (dėl panaikinimo prievolės sumokėti PVM) ir pagal BK 182 str. 2 d. (dėl panaikinimo prievolės sumokėti pelno mokestį).
Teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi anksčiau priimtų sprendimų precedentų, priimtų tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, o rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad „teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas“.
Jau paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje byloje Nr. 2K-208/2008, kurioje žemesnių teismų sprendimai dėl BK 182 str. taikymo yra nepanaikinti ir įsiteisėję, o taip pat Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-321/2008 yra nustatytos identiškos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Maža to, šiose ir nagrinėjamoje byloje buvo naudojamos kai kurios tos pačios priedangos įmonės ir veikė dalis tų pačių asmenų (V. R. , E. L. , S. K. ). Visose šiose bylose nustatytas tas pats kaltininko žinioje esantis turto grobstymo mechanizmas ir ta pati prievolių sumokėti PVM ir pelno mokesčius panaikinimo schema.
Paminėtose bylose bendrovių vadovai yra pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 183 str., 182 str., 222 str. bei 300 str.
Jau susiformavusios teismų praktikos apygardos teismas nesilaikė.
Dėl šios priežasties ir kitų aplinkybių, nurodytų šiame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. M. pagal BK 182 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. išteisintas, naikintina. Šioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
Apygardos teismas, išteisindamas A. M. pagal BK 222 str. 1 d., padarė išvadą, kad jis nėra šio nusikaltimo subjektu. Taip pat, teismas nurodė, kad buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkė finansų ir apskaitos skyrius, vadovaujamas finansų direktoriaus, o A. M. , būdamas bendrovės generaliniu direktoriumi, atsakė tik už buhalterinės apskaitos organizavimą.
Su tokiais teiginiais galima sutikti tik iš dalies. Iš tiesų, UAB „M.“ turėjo atskirą struktūrinį padalinį, kuris ir atsakė už savo veiklos sritį (buhalterinės apskaitos tvarkymą).
Taip pat apygardos teismas, vadovaudamasis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 str. nuostatomis, teisingai nurodė kokiais atvejais ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo, numatyto BK 222 str., subjektu.
Byloje nustatyta, kad A. M. negalėjo nežinoti, jog jo pateiktos suklastotos PVM sąskaitos faktūros apie tariamai įvykusius sandorius tarp UAB „M.“ ir priedangos UAB „Jo.“, bus įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą.
Iš jau paminėtos specialistės išvados ir paaiškinimų apygardos teisme seka, kad suklastotų ir netikrų dokumentų įtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą išdavoje iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ 2003 m. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Taigi, tarp tyčinės A. M. veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tą, beje, pripažino ir apygardos teismas, nurodydamas, kad A. M. pradiniai veiksmai, t. y. suklastotų PVM sąskaitų faktūrų ir netikrų darbų atlikimo aktų panaudojimas pradinėje jų naudojimo stadijoje, pilnai pagrindžia jų panaudojimą visose jų panaudojimo stadijose.
Byloje yra nustatyta, kad asmenys, kurie pagal jau paminėtą Buhalterinės apskaitos įstatymą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ yra nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. subjektai, nežinojo, kad į buhalterinę apskaitą įtraukiami suklastoti ir netikri dokumentai, kuriuos įgijo ir panaudojo pats bendrovės generalinis direktorius.
Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas teisine prasme sukūrė visiškai nelogišką situaciją, kai bendrovės vadovas išvengia baudžiamosios atsakomybės iš esmės vien todėl, kad jis paminėtą nusikalstamą veiką padarė „svetimomis rankomis“. Akivaizdu, kad tokia teisinė situacija negalima.
Kolegija daro išvadą, kad A. M. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Todėl jis, kaip šios nusikalstamos veikos vykdytojas, išteisintas nepagrįstai.
Nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
Byloje nėra jokių duomenų, kad A. M. svetimą turtą pasisavino ir sukčiavo žinodamas, kad veikia kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais. Byloje pakanka duomenų tik išvadai, kad jis bendrininkavo su V. R. , nežinodamas, kad pastarasis yra nusikalstamo susivienijimo narys. V. R. ir E. L. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu ir BPK 214 str. 2 d. nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui savo nutartimi patvirtinus tokio pobūdžio prokuroro nutarimą (t. 5, b. l. 129-134, 157-161).
Taigi, paminėtų asmenų atžvilgiu yra priimtas procesinis sprendimas užbaigti baudžiamąjį persekiojimą. Todėl V. R. ir E. L. pavardžių nurodymas skundžiamame ir šiame nuosprendyje išdėstant įrodyta pripažinta nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidžia.
Kolegija sutinka su apygardos teismo sprendimu (jo neskundžia ir apeliantas), pašalinti iš kaltinimo A. M. inkriminuotų atskirų nusikalstamų veiksmų organizavimą bei kaltinime esančius teiginius apie įkalbinėjimą ar nurodymų davimą jam pavaldiems ar nepavaldiems asmenims pasirašyti suklastotuose ir netikruose dokumentuose. Šį teismo sprendimą pagrindžiantys motyvai ir teisingi, ir pakankamai išsamūs, todėl kolegija jų nekartoja.
Tačiau paminėtų aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo nereiškia, kad A. M. veikos praranda pavojingumą visuomenei ir priešingumą teisei.
Įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų, kolegija daro išvadą, jog byloje yra neginčijamai nustatyta, kad A. M., būdamas UAB „M.“, (duomenys neskelbtini) registruotos Valstybės įmonės Registrų centre, (duomenys neskelbtini) filiale, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tiekimo viršininku (nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. sausio 2 d.), komplektavimo skyriaus vadovu (nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2003 m. vasario 4 d.), laikinai einančiu pareigas generaliniu direktoriumi (nuo 2003 m. vasario 4 d. iki 2003 m. birželio 11 d.) ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas bendrovės turtą, veikdamas bendrininkų grupe su V. R. ir nežinodamas, kad jis (V. R. ) ir kiti asmenys priklauso asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburtam ir vadovaujamam nusikalstamam susivienijimui, nuo 2002 m. gruodžio mėn. iki 2003 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iš asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nario V. R. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo nusikalstamo susivienijimo narių - asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, E. L. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų, to paties nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus – UAB „E.“ ir UAB „S.“ PVM sąskaitas faktūras serija LBH Nr. 8101729, 8101732, LEA Nr. 3475679 bei prie jų pridėtus 2002 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų aktus su juose užfiksuotais jam žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad UAB „E.“ ir „S.“ neva pardavė, o UAB „M.“ nupirko paslaugų už 121563,60 Lt. UAB „M.“ finansininkai, nežinodami, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB „E.“, „S.“ ir „M.“ jokių sandorių nėra įvykę, 2003 m. vasario 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, mokėjimo pavedimais pervedė į UAB „E.“ ir UAB „S.“ sąskaitas, esančias AB bankas „Snoras“, viso 121563,60 Lt, o asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narys E. L., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš paminėtų UAB „E.“ ir „S.“ sąskaitų bankomatuose juos nuėmė grynais bei per nusikalstamo susivienijimo kitą narį V. R. (duomenys neskelbtini) perdavė A. M., be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą. A. M. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtu būdu gautus UAB „M.“ priklausančius pinigus pasisavino, t. y. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „M.“ priklausantį turtą – 121563,60 Lt.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. M., būdamas UAB „M.“, (duomenys neskelbtini) registruotos Valstybės įmonės Registrų centre, (duomenys neskelbtini) filiale, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi (nuo 2003 m. birželio 11 d. iki 2003 m. gruodžio 28 d.) ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas bendrovės turtą, veikdamas bendrininkų grupe su V. R. ir nežinodamas, kad jis (V. R. ) ir kiti asmenys priklauso asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburtam ir vadovaujamam nusikalstamam susivienijimui, nuo 2003 m. birželio mėn. iki 2003 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iš asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nario V. R. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo minėto nusikalstamo susivienijimo narių – asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, E. L. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų, to paties nusikalstamo susivienijimo narių, suklastotus dokumentus – UAB „Jo.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEA Nr. 6799043, 6799047 su jose nurodytais jam žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad UAB „Jo.“ neva pardavė, o UAB „M.“ nupirko prekių už 115493,35 Lt. UAB „M.“ finansininkai, nežinodami, jog jiems pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB „Jo.“ ir „M.“ jokių sandorių nėra įvykę, 2003 m. liepos 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, mokėjimo pavedimu pervedė į UAB „Jo.“ sąskaitą, esančią AB bankas „Snoras“, 115493,35 Lt. Asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narys E. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, bankomatuose juos nuėmė grynais bei per nusikalstamo susivienijimo kitą narį V. R. (duomenys neskelbtini) perdavė A. M. , be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą. A. M., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtu būdu gautus iš UAB „M.“ priklausančius pinigus pasisavino, t. y. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „M.“ priklausantį turtą – 115493,35 Lt.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. M. , būdamas UAB „M.“, (duomenys neskelbtini) registruotos Valstybės įmonės Registrų centre, (duomenys neskelbtini) filiale, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi (nuo 2003 m. birželio 11 d. iki 2003 m. gruodžio 28 d.) ir generalinio direktoriaus pavaduotoju (nuo 2004 m. sausio 1 d. iki dabar) ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas bendrovės turtą, veikdamas bendrininkų grupe su V. R. ir nežinodamas, kad jis (V. R.) ir kiti asmenys priklauso asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburtam ir vadovaujamam nusikalstamam susivienijimui, nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2004 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iš asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nario V. R. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo, minėto nusikalstamo susivienijimo narių – asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, E. L. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų, to paties nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus: UAB „O.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 2901409, 2901405, 2901414, 2901417, 2901440, 2901441, 2901442, 2901493, 2901495, 2901515, 2901516, UAB „Jo.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEA Nr. 6799115, 6799117, UAB „Ju.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 5614445, 5614447, 5614448, 5614475, 5614477, 5614504, 5614506, 5614512, 5614529, 5614545, 5614548, UAB „S.“ PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. 3475768, UAB „J.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 7258161, 7258162, 7281163, Serija LEC Nr. 1749793, su juose nurodytais jam žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad minėtos bendrovės neva pardavė, o UAB „M.“ iš jų nupirko prekių viso už 1645581,39 Lt. UAB „M.“ finansininkai, nežinodami, jog pateikti jiems dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp paminėtų bendrovių ir UAB „M.“ jokių sandorių nėra įvykę, nuo 2003 m. spalio 6 d. iki 2004 m. balandžio 26 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, mokėjimo pavedimais pervedė į UAB „O.“, „Jo.“, „Ju.“, „S.“ bei „J.“ sąskaitas, esančias AB bankas „Snoras“, viso 1645581,39 Lt. Asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narys E. L., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šiuos pinigus bankomatuose juos nuėmė grynais bei per nusikalstamo susivienijimo kitą narį V. R. (duomenys neskelbtini) perdavė A. M., be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą. A. M., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, minėtu būdu gautus UAB „M.“ priklausančius pinigus pasisavino, t. y. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „M.“ priklausantį turtą – 1645581, 39 Lt.
Be to, A. M., veikdamas bendrininkų grupe su V. R. ir nežinodamas, kad jis (V. R.) ir kiti asmenys priklauso asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburtam ir vadovaujamam nusikalstamam susivienijimui, (duomenys neskelbtini), 2003 m. nuo birželio mėn. iki rugpjūčio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, apgaule UAB „M.“ naudai panaikino prievolę 17617,63 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (PVM) sumokėti į valstybės biudžetą, o būtent :
A. M., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. pasiūlius, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pateikti jo vadovaujamai UAB „M.“ PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „M.“ parduotas prekes bei tokiu būdu sumažinti UAB „M.“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, sutiko tokias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras iš V. R. įsigyti ir įtraukti į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, bei pateikė V.R. UAB „M.“ rekvizitus ir nurodė kokios prekės turėtų būti nurodytose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „M.“. V. R., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. M. gautus duomenis pateikė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas ir kuris nusikalstamo susivienijimo nariams nurodė į faktiškai asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, nusikalstamo susivienijimo narių valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „Jo.“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašyti A. M. pateiktus duomenis, apie minėtos bendrovės tariamai UAB „M.“ parduotas prekes. Asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo tiksliai nenustatytiems nariams į UAB „Jo.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEA Nr. 6799043 ir 6799047 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tariamai parduotas prekes, nusikalstamo susivienijimo narys E. L., asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, nurodymu nurodytuose dokumentuose suklastojo vadybininko J. T. parašus. Asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus perdavė nusikalstamo susivienijimo nariui V. R., o šis - A. M.. A. M., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad pagal V. R. jam pateiktus UAB „Jo.“ dokumentus realūs sandoriai nėra įvykę, kaip UAB „M.“ generalinis direktorius, pateikė atsakingiems UAB „M.“ darbuotojams V. P. ir A. Ms. pasirašyti UAB „Jo.“ sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyta bendra tariamai UAB „M.“ pirktų prekių suma - 115493,35 Lt, tarp jų - 17617,63 Lt sudarė PVM, pats pasirašė minėtuose dokumentuose ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „M.“ finansininkams. UAB „M.“ finansininkai, nežinodami, kad A. M. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „M.“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros bei prie jų pateikti atsiskaitymo dokumentai yra suklastoti ar netikri, įtraukė į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, o išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB „M.“ PVM deklaracijų už 2003 m. birželio, liepos mėn. 40, 48, 57, 59 arba 61 langelius, taip 17617,63 Lt sumažindami UAB „M.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei tokias deklaracijas pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities VMI (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams. Tokiu būdu A. M. apgaule UAB „M.“ naudai panaikino turtinę prievolę 17617,63 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumokėti į valstybės biudžetą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. M., veikdamas bendrininkų grupe su V. R. ir nežinodamas, kad jis (V. R.) ir kiti asmenys priklauso asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburtam ir vadovaujamam nusikalstamam susivienijimui, (duomenys neskelbtini), nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2004 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, apgaule UAB „M.“ naudai panaikino prievolę 251020,95 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (PVM) sumokėti į valstybės biudžetą:
A. M., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. pasiūlius, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pateikti jo vadovaujamai UAB „M.“ PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „M.“ parduotas prekes bei tokiu būdu sumažinti UAB „M.“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, sutiko tokias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras iš V. R. įsigyti ir įtraukti į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, bei pats tiesiogiai arba per F. S. pateikė V. R. UAB „M.“ rekvizitus ir nurodė kokios prekės turėtų būti nurodytose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „M.“. V. R., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. M. arba F. S. gautus duomenis pateikė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas ir kuris nusikalstamo susivienijimo nariams nurodė į faktiškai asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, nusikalstamo susivienijimo narių valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „Jo.“, „O.“, „Ju.“, „S.“, „J.“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašyti A. M. arba F. S. pateiktus duomenis, apie minėtų įmonių tariamai UAB „M.“ parduotas prekes. Tiksliai nenustatytiems, asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams į UAB „O.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 2901409, 2901405, 2901414, 2901417, 2901440, 2901441, 2901442, 2901493, 2901495, 2901515, 2901516, UAB „Jo.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEA Nr. 6799115, 6799117, UAB „Ju.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 5614445, 5614447, 5614448, 5614475, 5614477, 5614504, 5614506, 5614512, 5614529, 5614545, 5614548, UAB „S.“ PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. 3475768, UAB „J.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 7258161, 7258162, 7281163, Serija LEC Nr. 1749793 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tariamai parduotas prekes, nusikalstamo susivienijimo narys E. L. , asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, nurodymu nurodytuose dokumentuose suklastojo direktorių D. Č., N. M. ir vadybininkų O. Č. , J. T. , S. N., S.G. parašus. Asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus perdavė nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. , o šis - A. M. . A. M. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad pagal V. R. jam pateiktus UAB „Jo.“, „O.“, „Ju.“, „S.“, „J.“ dokumentus realūs sandoriai nėra įvykę, kaip UAB „M.“ generalinis direktorius (nuo 2003 m. birželio 11 d. iki 2003 m. gruodžio 28 d.) ir generalinio direktoriaus pavaduotojas (nuo 2004 m. sausio 1 d. iki dabar) pateikė atsakingiems UAB „M.“ darbuotojams F.S. , B. R. , V. A. , A. Ms. ir A. N. pasirašyti UAB „O.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 2901409, 2901405, 2901414, 2901417, 2901440, 2901441, 2901442, 2901493, 2901495, 2901515, 2901516, UAB „Jo.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEA Nr. 6799115, 6799117, UAB „Ju.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 5614445, 5614447, 5614448, 5614475, 5614477, 5614504, 5614506, 5614512, 5614529, 5614545, 5614548, UAB „S.“ PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. 3475768, UAB „J.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 7258161, 7258162, 7281163, Serija LEC Nr. 1749793, kuriose buvo nurodyta bendra tariamai UAB „M.“ pirktų prekių suma – 1645581,39 Lt, tarp jų – 251020,95 Lt sudarė PVM, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „M.“ finansininkams. UAB „M.“ finansininkai, nežinodami, kad A. M. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „M.“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros bei prie jų pateikti atsiskaitymo dokumentai yra suklastoti ar netikri, įtraukė į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, o išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB „M.“ PVM deklaracijų už 2003 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2004 m. sausio, vasario, kovo mėn. 40, 48, 57, 59 arba 61 langelius, taip 251020,95 Lt sumažindami UAB „M.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei tokias deklaracijas pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities VMI (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams. Tokiu būdu A. M. apgaule UAB „M.“ naudai panaikino turtinę prievolę 251020,95 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumokėti į valstybės biudžetą.
Be to, A. M. , 2002 – 2005 m. laikotarpiu, veikdamas bendrininkų grupe su V. R. ir nežinodamas, kad jis (V. R. ) ir kiti asmenys priklauso asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburtam ir vadovaujamam nusikalstamam susivienijimui, tyčia, apgaule UAB „M.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę 239309 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (pelno mokestį) sumokėti į valstybės biudžetą:
A. M., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. pasiūlius, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pateikti UAB „M.“ PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „M.“ parduotas paslaugas ir prekes bei tokiu būdu sumažinti UAB „M.“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, sutiko tokias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras iš V. R. įsigyti ir suorganizuoti jų įtraukimą į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, bei pats tiesiogiai arba per F. S. pateikė V. R. UAB „M.“ rekvizitus ir nurodė kokios prekės ir paslaugos turėtų būti nurodytose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „M.“. V. R., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. M. arba F. S. gautus duomenis pateikė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas ir kuris nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. ir kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, nurodė į faktiškai asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, nusikalstamo susivienijimo narių valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „E.“, „Jo.“, „O.“, „Ju.“, „S.“, „J.“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašyti A. M. arba F. S. pateiktus duomenis, apie minėtų įmonių tariamai UAB „M.“ parduotas prekes ir paslaugas bei minėtų įmonių vardu surašyti tariamai atliktų darbų aktus ir tokius dokumentus pasirašė pats. Asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. , asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir kitiems tiksliai nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams į minėtus dokumentus įrašius žinomai melagingus duomenis apie tariamai parduotas prekes ir paslaugas, nusikalstamo susivienijimo narys E. L., asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, nurodymu nurodytuose dokumentuose suklastojo įmonių direktorių ir vadybininkų parašus. Asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus perdavė nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. , o šis - A. M. . A. M., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad pagal V. R. jam pateiktus dokumentus: UAB „E.“ bei „S.“ PVM sąskaitas faktūras serija LBH Nr. 8101729, 8101732, LEA Nr. 3475679 ir prie jų pridėtus 2002 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų aktus, UAB „Jo.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEA Nr. 6799043, 6799047, UAB „O.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 2901409, 2901405, 2901414, 2901417, 2901440, 2901441, 2901442, 2901493, 2901495, 2901515, 2901516, UAB „Jo.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEA Nr. 6799115, 6799117, UAB „Ju.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 5614445, 5614447, 5614448, 5614475, 5614477, 5614504, 5614506, 5614512, 5614529, 5614545, 5614548, UAB „S.“ PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. 3475768, UAB „J.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 7258161, 7258162, 7281163, Serija LEC Nr. 1749793, sandoriai tarp paminėtų bendrovių ir UAB „M.“ nėra įvykę, sudarė sąlygas, kad šie žinomai suklastoti arba netikri dokumentai būtų perduoti UAB „M.“ finansininkams bei įtraukti į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą bei metines pelno mokesčio deklaracijas, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną. UAB „M.“ finansininkai, nežinodami, kad pateiktuose dokumentuose nurodytos paslaugos ir prekės realiai UAB „M.“ parduoti nebuvo ir šie dokumentai yra suklastoti arba netikri, įtraukė juos į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną ir 2003-07-02, 2004-06-10, 2005-09-29 UAB „M.“ metines pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 m., kurių 89 langeliuose nurodė 1595455 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 96 langeliuose nurodė 239309 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, tokiu būdu 239309 Lt sumažindami valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, bei šias deklaracijas pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities VMI (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams. Tokiu būdu A. M. apgaule UAB „M.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę 239309 Lt pelno mokestį sumokėti į valstybės biudžetą.
Be to, A. M., veikdamas bendrininkų grupe su V. R. ir nežinodamas, kad jis (V. R. ) ir kiti asmenys priklauso asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburtam ir vadovaujamam nusikalstamam susivienijimui, (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą:
A. M., būdamas UAB „M.“, (duomenys neskelbtini) registruotos Valstybės įmonės Registrų centre, (duomenys neskelbtini) filiale, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. 1 d. nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, apgaulingai tvarkė 2003 m. laikotarpio UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas paminėto įstatymo 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 str. 1 d. nuostatą, kad „visos ūkinė operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nuo 2003 m. vasario 4 d. iki 2003 m. birželio 11 d., žinodamas, kad tarp UAB „M.“ ir UAB „Jo.“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą įtraukė asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo susivienijimo narių – asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, V. R. ir E. L. - suklastotus dokumentus ir pateiktas UAB „Jo.“ PVM sąskaitas faktūras serija LEA Nr. 6799043, 6799047, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys apie tariamai minėtos įmonės UAB „M.“ parduotas prekes bei atliktą apmokėjimą. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „M.“ 2003 m. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Skirdama nuteistajam bausmes, kolegija atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. ir 61 str. numatytas aplinkybes, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (trys iš jo padarytų nusikalstamų veikų priskiriamos sunkių, dvi apysunkių ir dvi lengvų nusikaltimų kategorijoms), teigiamus nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis (gerą charakteristiką, teistumų neturėjimą, šeimyninę padėtį, sveikatos būklę) ir kitas bausmės dydžio ir rūšies nustatymui reikšmingas aplinkybes.
Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe.
A. M. pripažįsta esmines nusikalstamų veikų aplinkybes. Todėl jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pagrįstai pripažintas atsakomybe lengvinančia aplinkybe.
Tačiau prokuroras yra teisus, teigdamas, kad apygardos teismas žalos atlyginimą nepagrįstai pripažino A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje nustatyta, kad žalą valstybei atlygino ne A. M. , bet UAB „M.“. Tai konstatuota ir skundžiamo nuosprendžio 50-ame lape, nurodant, jog A. M. raštu tik pasižadėjo atlyginti UAB „M.“ savo veiksmais padarytą žalą.
Kolegija, neišeidama iš apeliacinio skundo ribų, negali kitaip, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, vertinti A. M. vaidmens nusikalstamų veikų padaryme, nors kai kurios šią aplinkybę nuosprendyje apibūdinančios teismo išvados kelia pagrįstų abejonių.
Byloje nėra BK 62 str. taikymo pagrindų ir sąlygų.
Kolegija daro išvadą, kad BK 54 str. 3 d. nuostatos A. M. taip pat negali būti taikomos. Jos negalėjo būti taikomos ir skiriant bausmę pagal BK 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įst. red.), nes byloje nėra jokių išimtinų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad BK 183 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 2 d., 222 str. 1 d. sankcijose numatytų bausmių paskyrimas, įvertinus bendrovei ir valstybės biudžetui padarytos žalos dydį, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuosprendyje nurodytos aplinkybės – itin teigiama asmenybė, lengvinančių aplinkybių buvimas (faktiškai nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė), pasitaisymas, tinkamas elgesys tokiomis (išimtinėmis) aplinkybėmis negali būti pripažįstamos.
Kolegijos nuomone, teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 str. 2 d. 5 p.) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų, o taip pat visuomenės teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo, bei visuomenės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad, skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia teisingumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus. Taigi, teismas taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, šiuo atveju, pažeidė BK 41 str. 2 d. 5 p., reikalaujantį, kad kaltininkui paskirta bausmė užtikrintų ir teisingumo principo įgyvendinimą.
Todėl nuteistajam pagal BK 183 str. 2 d, 182 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijų minimalioms riboms, o pagal BK 222 str. 1 d. – arešto bausmė, artima šios bausmės rūšies minimaliai ribai.
Bendrinant bausmes, areštas pakeistinas į laisvės atėmimo bausmę, BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p.p. nustatyta tvarka.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad šioje dalyje apygardos teismas suklydo nurodydamas, kad A. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d., 300 str. 2 d. ir 300 str. 2 d. Tokia išvada seka iš vėlesnio teismo sprendimo nuteisti A. M. pagal BK 300 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 300 str. 2 d. Todėl nuosprendis šioje dalyje tikslintinas, nustatant, kad A. M. yra pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d., 300 str. 1 d ir 300 str. 2 d.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1, 2, 3 p., 329 str. 2 p.,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. išteisinimo pagal BK 183 str. 2 d., 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.
A. M. pripažinti kaltu pagal BK 183 str. 2 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir nuteisti:
- pagal BK 183 str. 2 d. (dėl 121563,60 Lt, 115493,35 Lt, 1645581,39 Lt pasisavinimo) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 182 str. 2 d. (dėl turtinės prievolės sumokėti 17617,63 Lt ir 251020,95 Lt PVM į valstybės biudžetą panaikinimo) – vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 182 str. 2 d. (dėl turtinės prievolės sumokėti 239309 Lt pelno mokestį į valstybės biudžetą panaikinimo) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 222 str. 1 d. – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo, skiriant bausmę pagal BK 300 str. 2 d., o nuosprendžio dalį dėl A. M. paskirtų bausmių pagal BK 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 2 d. pakeisti, paskiriant jam šias bausmes :
- pagal BK 300 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įst. red.) (dėl 121253,60 Lt sumai suklastotų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo) – trisdešimties parų areštu;
- pagal BK 300 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įst. red.) (dėl 115493,35 Lt sumai suklastotų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo) – trisdešimties parų areštu;
- pagal BK 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įst. red.) (dėl 1645581,39 Lt sumai suklastotų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo) – šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p.p., pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 121253,60 Lt sumai suklastotų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo) ir pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 115493,35 Lt sumai suklastotų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo) paskirtas trisdešimties parų arešto bausmes pakeisti trisdešimties dienų laisvės atėmimo bausmėmis.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., paskirtas ir pakeistas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teismo nustatytą A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – padarytos žalos atlyginimą savo noru.
Pašalinti iš kaltinimo teiginius, kad A. M. pasisavintus UAB „M.“ pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems poreikiams tenkinti.
Patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį nustatant, kad A. M. yra nuteistas ne pagal BK 300 str. 1 d., 300 str. 2 d. ir 300 str. 2 d., bet pagal BK 300 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 300 str. 2 d.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.