Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

14. Ieškovų iniciatyva buvo atlikta stogo rekonstrukcija, bet ne stogo remontas ir buvo išduotas statybos leidimas rekonstrukcijai atlikti, o ne remonto darbams atlikti. Po rekonstrukcijos namas tapo trijų aukštų, vietoj buvusių dviejų. Kad buvo rekonstrukcija patvirtina ir tolimesnė turto registracija, kur vietoj palėpės atsirado atskiri butai.

15. Poreikį atlikti rekonstrukciją lėmė ieškovų sprendimas atlikti palėpės rekonstrukciją. Stogo konstrukcija buvo neremontuojama, bet pakeista ir pritaikyta prie ieškovų palėpės rekonstrukcijos. Todėl stogas buvo rekonstruojamas, o ne remontuojamas ieškovų interesais, be bendraturčių sutikimo. Rekonstrukcijos darbai nėra būtinieji ir jų poreikį lėmė ieškovų siekis atlikti rekonstrukciją.

16. Bendraturčiai, duodami sutikimą rengti rekonstrukcijos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, manė, jog darbai bus atliekami palėpės rekonstrukcija suinteresuotų asmenų, t. y. ieškovų lėšomis, todėl tokius sutikimus davė. Jungtinės veiklos sutartis netaikytina priimant sprendimus dėl namo rekonstrukcijos, nes Jungtinės veiklos sutartyje apibrėžta, kad ji neapima rekonstrukcijos, todėl, vadovaujantis teisės aktais, turėjo būti gautas visų bendraturčių sutikimas balsuojant susirinkime ar paštu.

17. Jei būtų taikoma Jungtinės veiklos sutartis, tai ji privalėjo būti pasirašyta ne mažiau, kaip du įgalioti asmenys, tačiau ją pasirašė tik vienas asmuo – A. S., todėl tokia sutartis neįpareigoja bendraturčių apmokėti patirtas išlaidas.

18. Ieškovai niekuomet nederino darbų kainos su atsakovais ir bendraturčiai nėra patvirtinę darbų kainos, todėl atsakovai neprivalo atlyginti išlaidų dėl kurių nėra davę sutikimo. Pagal teismų praktiką, jei bendraturtis davė sutikimą dėl remonto darbų atlikimo, bet nebuvo patvirtinęs sąmatos, jis neprivalo atlyginti šių išlaidų.

19. Net ir pripažinus, kad atsakovai privalo atlyginti stogo remonto išlaidas, kurios buvo būtinos stogo remontui, objektyviai negalima nustatyti tokių išlaidų dydžio, nes ieškovų pateikti dokumentai apima stogo rekonstrukcijos išlaidas, t. y. didesnio masto statybų išlaidas. Ieškinyje ir jo prieduose nėra konkrečių išlaidų, kurios buvo tik stogo remontui, todėl ieškovai reikalauja per daug.

21. Atsakovai pripažįsta, jog stogo remontas buvo būtinas, todėl ginčas yra tik dėl prievolės dydžio.

22. Stogo remontas buvo būtinas, nes stogo konstrukcija buvo pažeista puvinio, o stogo danga – šiferis negalėjo būti remontuojama, o tik keičiama. Esant nesandariam stogui, buvo žalojamos pastato konstrukcijos ir bendraturčių turtas. Stogo remonto būtinumas buvo nustatytas UAB SERVICO apžiūroje, bendraturčių komisijos akte ir techninės būklės patikrinimo akte.

23. Stogo remontas buvo būtinas, nes stogas nebeatitiko būtinųjų naudojimo ir priežiūros reikalavimų, todėl jis galėjo būti atliekamas ir nesant bendraturčių sutikimo. Tačiau namo bendraturčiai vienbalsiai išreiškė sutikimą stogo remontui, kartu nustatydami kokiu būdu bus dalinamos išlaidos.

24. Stogo konstrukcija nebeatitiko statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, todėl stogą buvo būtina remontuoti.

25. Bendraturčiai aiškiai išreiškė savo pritarimą dėl stogo remonto ir aiškiai išreiškė, kaip bus skirstomos stogo remonto išlaidos. Bendraturčiai, duodami sutikimus, kad A. S. atstovautų juos kaip statytojus rengiant rekonstrukcijos planą ir gautų statybą leidžiantį dokumentą, sutiko su palėpės rekonstrukcija.

26. Atsakovai jau kėlė klausimą dėl bendraturčių sutikimo dėl namo rekonstrukcijos ir neteisėtų statybų, tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė, jog statybą leidžiantys dokumentai yra teisėti.

27. Pagal statybą reglamentuojančius įstatymus nėra atskirai išduodami dokumentai dėl palėpės rekonstrukcijos ir stogo remonto, todėl šie darbai buvo atliekami pagal vieną statybos leidimą ir atsakovai privalo sumokėti už stogo remontą.

28. Bendraturčiai buvo informuoti apie remonto darbų kainas ir planuojamas išlaidas. Visi bendraturčiai turėjo galimybę susipažinti su projektiniais techniniais ir finansiniais dokumentais. Stogo remonto sąmata buvo pristatyta bendraturčiams susirinkimo metu, kuris įvyko 2017 m. sausio mėnesį.

29. Atliekant palėpės rekonstrukciją sumažėjo stogo remonto išlaidos, nes sumažėjo stogo plotas, apšiltinimo išlaidas prisiėmė ieškovai.

31. Atsakovai neginčija, jog buvo reikalinga remontuoti kaminus, bet ginčija tik stogo remonto išlaidas. Kaminų remonto būtinumą patvirtina UAB SERVICO aktas, nuotraukos. Kaminų remontui reikėjo 11 000 plytų, tačiau buvo remontuojam tiek kiek reikia, todėl sunaudotos 6 336 plytos.

32. Antroji sąmata susijusi tik su palėpės rekonstrukcija, todėl neturi reikšmės ginčui. Ji patvirtina, jog už rekonstrukcijos darbus neprašoma mokėti iš atsakovų. Atsakovų ginčijami darbai buvo būtini ir faktiškai atlikti, buvo keičiama lietaus nuvedimo sistema, buvo įrengtas monolitinis žiedas, buvo įrengtas Velux firmos išlipimo liukas, nes jis buvo būtinas pagal priešgaisrinius reikalavimus, plytos naudotos tik kaminų remontui. Medžiagos stogo remontui buvo perkamos su pristatymo paslauga bei buvo išvežtos seno stogo atliekos, todėl transporto išlaidos įtrauktos į stogo remonto išlaidas.

33. Lietvamzdžiai buvo nesandarūs, netinkami, nuo jų drėko sienos, todėl jie turėjo būti keičiami. Keičiant juos, pagal teisės aktus, jie privalėjo būti nuvesti į miesto nuotekų šalinimo sistemą, todėl išaugo jų įrengimo kaina, lyginant su prieš tai buvusia sistema.

37. Ieškovai netinkamai aiškina teismų praktiką, nes kaip ir nagrinėtoje byloje, ieškovai patenkino savo poreikį pristatyti trečią aukštą, nebuvo atsakovų sutikimo ir nebuvo poreikio keisti visą stogą, todėl atsakovai neprivalo atlyginti ieškovų išlaidų.

38. Ieškovai atliko ne stogo remontą, bet rekonstrukciją, kam ir buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Ir faktiškai atlikti darbai atitinka teisės aktuose nustatytą rekonstrukcijos, o ne remonto sąvoką.

39. Ieškovai neįrodė, jog stogo remonto darbai buvo būtinieji darbai. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog stogas neatitinka privalomų reikalavimų, nėra nuorodų į teisės aktus, ko neatitiko stogas ir remontas buvo privalomas.

40. Neturi būti vertinamas G. L. surašytas techninės būklės patikrinimo aktas kaip patvirtinantis stogo remontą, nes aktas buvo skirtas nustatyti ar esamų konstrukcijų techninė būklė ir laikomoji galia yra pakankama trečiojo aukšto užstatymui, o stogo remontas nebuvo šio akto tikslas.

41. Ieškovai nėra pateikę atliktus darbus pagrindžiančias išlaidas. Neturėdami dokumentų atsakovai negali objektyviai įvertinti ieškovų reikalavimų pagrįstumo.

43. Atsakovai, pateikdami sutikimus dėl namo rekonstrukcijos, neprisiėmė išlaidų, skirtų namo rekonstrukcijai, atsakovai suprato, jog rekonstrukcijos išlaidas dengs ieškovai, kaip rekonstrukcijos iniciatoriai ir naudos gavėjai. Tokia praktika plačiai paplitusi Vilniuje, nes rekonstrukcijos pasekmė yra stogo keitimas.

44. Ieškovai niekuomet nederino darbų kainos su atsakovais ir sprendimas dėl kainos patvirtinimo nebuvo priimtas bendraturčių. Bendraturčiams duodant 2015 m. gruodžio 28 d. ir 2016 m. balandžio 21 d. sutikimus nebuvo pateiktos būsimų darbų sąmatos ir jie neturėjo galimybės įvertinti būsimų darbų kainos. Bendraturčiai niekuomet nesprendė dėl 2017 metų sąmatos, todėl tokia sąmata nėra patvirtinta bendraturčių.

45. Neturi reikšmės aplinkybė, jog stogo plotas sumažėjo ir ši aplinkybė tik patvirtina, jog buvo ne remontas, bet rekonstrukcija.

46. Ieškovai atliko nebūtinus remontui darbus permūrijant kaminus, nes apžiūros akte yra rekomendacija ne permūryti visą kaminą, bet pakeisti aptrupėjusias plytas. Todėl ieškovai nepagrįstai reikalauja iš atsakovų apmokėti už ieškovų interesais atliktus darbus, o ne remonto darbus.

47. Byloje nėra duomenų, jog buvo būtina atlikti monolitinį žiedą, todėl žiedas buvo atliktas ieškovų interesais. Velux išlipimo liukas buvo įrengtas ieškovų interesais, nes pastačius trečią aukštą atsirado poreikis įrengti tokį liuką, kadangi iki to, liukas nebuvo reikalingas. Taip pat nebuvo pagrindo keisti lietvamzdžius ir lietvamzdžių keitimo poreikis atsirado papildomai pastačius trečią aukštą, nes esami lietvamzdžiai buvo nebetinkami.

56. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

57. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

58. 2012 m. kovo 14 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčiai pasirašė Daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau tekste – Jungtinės veiklos sutartis; 1 t., p. 10-15).

59. 2012 m. kovo 28 d. Jungtinės veiklos sutarties papildymu suteikti įgaliojimai A. S., E. L. ir S. G. atstovauti bendrasavininkus (1 t., p. 16-17).

60. 2012 m. lapkričio 13 d. priedu Nr. 2 prie Jungtinės veiklos sutarties (2 t., p. 64-66), Jungtinės veiklos sutarties dalyviai nutarė atšaukti E. L. iš įgalioto asmens pareigų, įgaliotais asmenimis paliekant A. S. ir S. G., kurie veikia pagal įgaliojimą prie minėtos sutarties.

61. Iš 2015 m. spalio 26 d. S. Z. siųsto elektroninio laiško gyventojams matyti, jog nuo laiško siuntimo dienos namo sąskaitos valdytojas yra S. Z. (2 t., p. 161-162).

62. Iš ieškovo A. S. 2016 m. kovo 09 d. elektroninio laiško matyti, jog šaukiamas susirinkimas aptarti palėpės klausimus, trinkelių klausimas (eiliškumas prieš palėpės darbus ar po palėpės darbų) (2 t., p. 159).

63. Ieškovo A. S. užsakymu buvo apžiūrėtas namas ir surašytas 2016 m. balandžio 05 d. Techninės būklės patikrinimo aktas Nr. STVB-001/2016 (2 t., p. 67-75), kurį sudarė ekspertizės vadovas G. L., turintis kvalifikacijos atestatą Nr. 18435). Iš šio akto matyti, jog stogo šiluminė varža netenkina STR 2.01.01(6):2008 reikalavimų, jog asbestinio šiferio danga netenkina esminio statinio reikalavimo STR 2.01.01.(3):1999, stogo danga susidėvėjusi, per plyšius ant medinių stogo ir gelžbetonio antro aukšto perdenginio konstrukcijų patenka krituliai, stogo medinės laikančios konstrukcijos paveiktos puvinio, stogo konstrukcijų techninė būklė bloga. Atsakovų teigimu šiuo aktu negalima vadovautis, nes jo tikslas buvo kitas – paskaičiuoti apkrovas siekiant statyti trečią aukštą. Su šiais teiginiais nesutiktina. Nors šio akto tikslas nebuvo vien tik stogo konstrukcijų apžiūra, tačiau apžiūra atlikta tikslu nustatyti pagrindinių pastato esamų konstrukcijų techninę būklę, patikrinimas atliktas vadovaujantis STR 1.04.01:2005 pagrindu, atliko kvalifikuotas asmuo ir šis aktas nėra vienintelis įrodymas, bet vertinamas visų byloje esančių įrodymų kontekste, nėra prieštaraujantis, bet yra juos papildantis.

64. 2016 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – leidimas; 2 t., p. 8-9)., kuriuo buvo suteikta teisė rekonstruoti statinį – daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal Rekonstravimo projektą, parengtą 2016 metais. Statytoju Leidime nurodytas ieškovas A. S..

65. Iš 2017 m. sausio 29 d. ieškovo A. S. elektroninio laiško (2 t., p. 159) matyti, kad ieškovas pateikia naujus paskaičiavimus, kiek reikia mokėti už stogo keitimą, kaminų atstatymą ir lietaus sistemos pajungimą prie miesto sistemos, statybos priežiūros paslaugas ir šiukšlių išvežimą, pasikeitus butų plotams.

66. Namas buvo rekonstruotas iš dviaukščio į triaukštį (2 t., p. 31-39).

67. Atsakovas pateikė Velux firmos stogo išlipimo liuką, kurio kaina 398 EUR (2 t., p. 40-41). Iš šio pasiūlymo matyti, jog standartiniam lango montavimui būtinai reikalingas montavimo paketas, rekomenduojama garo izoliacija bei vidaus apdailos rėmas.

68. Iš ieškovo A. S. 2017 m. liepos 19 d. elektroninio laiško (2 t., p. 160) matyti, jog ieškovas kviečia susirinkimą dėl ataskaitos už rekonstrukciją pateikimo.

69. Ieškovai pateikė į bylą liudytojų S. G., A. P. ir D. K. P. rašytinius paliudijimus, patvirtintus notaro (2 t., p. 133-141). Atsakovai nesutiko, jog šie įrodymai būtų vertinami kaip liudytojų parodymai, nes jie neatitiko CPK 192 straipsnio 8 dalyje nustatytų aplinkybių. Sutiktina su atsakovų teiginiais, jog šie notariškai patvirtinti parodymai nevertinti, kaip liudytojų parodymai, nes nenustatyta sąlygų, kodėl šie asmenys negalėtų duoti parodymų teisme. Tačiau, A. P. ir D. K. P. buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis ir šie dokumentai vertinami kaip tinkami įrodymai - byloje dalyvaujančių asmenų rašytiniai paaiškinimai (CPK 186 straipsnio 2 dalis).

70. 2019 m. sausio 22 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyviai nutarė nušalinti nuo pareigų A. S. (2 t., p. 164).

71. Namo bendraturčių veiksmai (2015 m. gruodžio 28 d. ir 2016 m. balandžio 21 d. sutikimai) siekiant įvykdyti rekonstrukciją, kartu netiesiogiai patvirtina, jog namo bendrasavininkai buvo nusprendę atlikti stogo ir kaminų remonto darbus. Šią išvadą patvirtina ir kiti žemiau pateikiami įrodymai.

72. 2014 m. kovo 14 d. UAB SERVICO pateiktas Daugiabučio namo apžiūros aktas Nr. 2014/118-1 (1 t., p. 22-43). Iš akto 7 punkto matyti, jog yra prasėdę šaligatvio plytelės, kai kurių iš viso nėra, taip pat nėra ir kelio bortų (nudaužyti). Iš akto 8 punkto matyti, kad lietaus vandens nubėgimas netinkamas, nuogrinda nusėdusi, vanduo bėga po pamatu. Iš akto 9 punkto matyti, jog kaminas buvo nutrupėjęs ir rekomenduojama permūryti nutrupėjusias plytas. Iš akto 14-20 punktų matyti, jog ant grebėstų ir gegnių yra prasidėjęs puvimo procesas, mediena apipelijusi, grebėstai ir gegnės pažeistos drėgmės, šiferio lapai nutrupėję, vanduo skverbiasi per kamino ir stogo sujungimą.

73. Namo bendrasavininkai 2016 m. rugpjūčio 11 d. sudarė Daugiabučio namo techninio stovio apžiūros ir vertinimo aktą (1 t., p. 44), kurį pasirašė 6 namo bendrasavininkai. Šiame akte nustatyta, jog stogo danga (šiferis) yra suskilęs, atskiri segmentai iškritę, vanduo patenka ant stogo laikančių konstrukcijų, drėgmė sunkiasi į gyvenamąsias antro aukšto patalpas, didžioji dalis medinių konstrukcijų apsitraukusių pelėsiu, apipuvę, dūmtraukių skardos sunaikintos korozijos, dūmtraukiai drėgni, plytos trupa. Komisija pasiūlė atlikti namo rekonstrukcijos darbus.

74. Iš 2016 m. balandžio 05 d. Techninės būklės patikrinimo akto Nr. STBV-001/2016 (2 t., p. 67-75) 3 punkto matyti, kad šiferio danga neatitinka teisės aktų reikalavimų, stogo danga yra susidėvėjusi, per plyšius ant medinių stogo ir gelžbetonio antro aukšto perdengimo konstrukcijų patenka krituliai, stogo laikančiosios medinės konstrukcijos paveiktos puvinio, stogo konstrukcijų techninė būklė bloga. Šiuos duomenis nustatė kvalifikuotas ekspertas, todėl nėra pagrindo abejoti jo teiginiais.

75. Taigi, ir namo bendraturčių samdyti asmenys ir pusė namo bendraturčių nustatė stogo, kamino, lietvamzdžių, pamato ir šaligatvio trūkumus.

76. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

77. CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. v. G. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-305/2012). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti pastarąsias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant pagrindo išlaidas priskirti prie užtikrinančių privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų laikymąsi, tokias išlaidas buto ir kitų patalpų savininkas galėtų apmokėti tik jo paties sutikimu.

78. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme bei aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (su vėlesniais pakeitimais). Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusi Reglamento 2002 m. liepos 1 d. redakcija prie privalomųjų reikalavimų visumos priskyrė reikalavimus išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (Reglamento 11 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).

79. Remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, vienas iš pagrindų atsisakyti mokėti išlaidas yra tuo atveju, kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įsteigta gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, ginčo teisiniams santykiams aktualus CK 4.85 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Taigi tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens aiškiai išreikšto sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros. Pastarųjų išlaidų racionalumas ir proporcingumas gali būti įvertintas teismine tvarka nagrinėjant ginčus tarp gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos bei jos nario ar tarp butų ir kitų patalpų savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Taigi, pagal teismų praktiką, tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens aiškiai išreikšto sutikimo dėl atitinkamų išlaidų.

80. Tiek iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ bei vėliau jį pakeitęs statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, dar vėliau - statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, nustatė pareigą pastato savininkams imtis priemonių užtikrinti konstrukcijų patvarumą, medinių konstrukcijų apsaugą nuo puvimo ir drėgmės. Tai privalomieji reikalavimai, kurių užtikrinimui bendraturčių atskiro sprendimo nereikia (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

81. Stogo ir kamino remonto darbams nėra būtinas bendraturčių sutikimas, nes jie priskirtini prie privalomų priežiūros darbų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, jog CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte tiesiogiai nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Šiuo atveju pažymėtina kasatoriaus teisinga ir nuosekli pozicija, kad reikalavimas gauti bendraturčių sutikimą išlaidoms yra perteklinis, nes CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė nesuvaržyta sutikimo gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). Taigi, bendrasavininkas turi teisę remontuoti esmines laikančias konstrukcijas (stogą, kaminą ir pan.), be bendrasavininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Šiuo atveju, ne tik grėsė, bet ir buvo daroma vandens žala viršutinių aukštų gyventojams ir bendroms pastato konstrukcijoms, nes stogas praleido kritulius, o kaminas buvo ištrupėjęs.

82. Nors stogo ir kitų konstrukcijų priežiūra yra tarp privalomųjų priežiūros reikalavimų bei stogo laikančios konstrukcijos ir kaminas buvo pažeisti, ir jų remontui bendraturčių sutikimas nebuvo reikalingas, tačiau, šiuo atveju, stogo rekonstrukcijai (keičiant stogo konstrukciją ir formą, o ne tik remontuojant stogą atstatant į normalią būklę) buvo reikalingas bendraturčių sprendimas.

83. Atsakovai atsikirtinėja, tuo, jog nė vienas namo bendraturtis nėra davęs sutikimo atlikti namo rekonstrukcijos darbus. Su šiais teiginiais nesutiktina. Rašytinio įrodymo, tiesiogiai patvirtinančio šią aplinkybę, byloje nėra. Didesnė dalis bendraturčių teigia, jog toks sutikimas buvo duotas, dalis – jog nebuvo. Nesant tiesioginių įrodymų, teismas gali aplinkybių buvimą ar nebuvimą nustatyti netiesioginiais įrodymais. 2015 m. gruodžio 28 d. bendrasavininkiai davė sutikimą, kad ieškovas A. S. atstovautų namo bendrasavininkus, kaip statytojus (užsakovus) rengiant rekonstrukcijos projektą (1 t., p. 20), sutikimą pasirašė 10 iš 12 namo bendrasavininkų. 2016 m. balandžio 21 d. namo bendrasavininkai davė sutikimą, kad ieškovas statybą leidžiantį dokumentą projektui „Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Rekonstravimo projektas“ gautų savo vardu (1 t., p. 21), sutikimą pasirašė 9 iš 12 namo bendrasavininkų. Atsakovai atsikirtinėja, jog nebuvo priimtas sprendimas dėl namo rekonstrukcijos, tačiau bylos aplinkybės rodo, jog namo bendrasavininkų dauguma atliko veiksmus, būtinus namo rekonstrukcijai įgyvendinti. Pirmuoju 2015 m. gruodžio 28 d. sutikimu atstovauti namo bendrasavininkus ieškovas A. S. atstovavo bendraturčius kaip statytojus. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog namo bendrasavininkai ne tik buvo priėmę sprendimą dėl namo rekonstrukcijos, bet ir atliko veiksmus, būtinus sprendimo atlikti rekonstrukciją įgyvendinimui – pradėjo rengti rekonstrukcijos projektą. 2016 m. balandžio 21 d. namo bendraturčių sutikimas gauti statybą leidžiantį dokumentą, patvirtina, jog namo bendraturčiai ne tik buvo priėmę sprendimą dėl namo rekonstrukcijos, bet ir buvo sutarę dėl namo rekonstrukcijos apimties. Rekonstrukcijos apimtį apibrėžia projektas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Akivaizdu, jog namo bendrasavininkai, jei nebūtų priėmę sprendimo dėl namo rekonstrukcijos, nebūtų pradėję rekonstrukcijos įgyvendinimo veiksmų - projektuoti ir tuo labiau nebūtų kreipęsi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Taigi, namo bendraturčių veiksmai patvirtina, jog buvo priimtas sprendimas dėl namo, įskaitant stogą, rekonstrukcijos ir jame numatytų darbų atlikimo.

84. Be to, visi bendrasavininkai pasirašytinai yra priėmę sprendimą dėl stogų ir kaminų keitimo finansavimo nuo bendro butų ir palėpių ploto (1 t., p. 18). Šiame sprendime matyti, kad yra nuspręsta būtent keisti stogą ir kaminą, o ne remontuoti jo dalis bei nuspręsta kaip bus paskirstomos išlaidos. Teismo vertinimu yra akivaizdu, jog asmenys, nepriėmę sprendimo vykdyti darbus, nesprendžia kokiais principais bus dalinamos tų darbų patirtos išlaidos. Taigi, šis įrodymas taip pat patvirtina, jog namo bendrasavininkai buvo priėmę sprendimą keisti stogą ir kaminą.

86. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens aiškiai išreikšto sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros. Pastarųjų išlaidų racionalumas ir proporcingumas gali būti įvertintas teismine tvarka nagrinėjant ginčus tarp gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos bei jos nario ar tarp butų ir kitų patalpų savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017).

87. Byloje nustatyta, jog buvo namo bendraturčių sprendimas dėl namo rekonstrukcijos, todėl visi bendraturčiai privalo prisidėti prie remonto išlaidų. Kadangi buvo rekonstrukcijos darbai, todėl teismas privalo patikrinti išlaidų racionalumą ir proporcingumą.

88. Namo bendraturčiai pasirašydami balsavo dėl stogo ir kaminų keitimo finansavimo. Buvo pateikti du variantai ir visi namo bendraturčiai vienbalsiai nubalsavo stogo ir kaminų keitimo išlaidas skirstyti nuo buto ir palėpės ploto (1 t., p. 18). Šis dokumentas patvirtina, jog namo bendraturčiai sprendė stogo ir kamino remonto išlaidų paskirstymo klausimą. Klausimas išspręstas vienbalsiai, dalyvaujant visiems bendraturčiams ir toks lėšų paskirstymas atitinka įstatymo reikalavimus, nes skirstoma pagal visą asmens turimą plotą.

89. Atsakovai savo atsisakymą mokėti grindžia ir tuo, jog nebuvo priimtas atskiras sprendimas dėl išlaidų patvirtinimo. Su šiais teiginiais nesutiktina. Minėta, jog stogo remonto darbams bendraturčių sprendimas nebuvo reikalingas, tačiau jis buvo priimtas. Įstatymas nenumato, jog kiekvienas veiksmas būtų priimtas tik bendraturčių daugumos sprendimu. Atsakovų nurodoma teisės norma – CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato du variantus: turi būti sprendimas dėl remonto darbų arba išlaidų patvirtinimas, tačiau įstatymas nereikalauja, jog būtų atlikti abu šie veiksmai ir sprendimas ir išlaidų patvirtinimas, todėl atsakovų argumentai atmestini, kaip perteklinis reikalavimas. Kartu pažymėtina, jog iš 2017 m. sausio 29 d. elektroninio laiško (2 t., p. 159), siųsto bendraturčiams, matyti, jog bendraturčiai svarstė stogo keitimo, kaminų atstatymo ir lietaus sistemos išlaidų klausimus ir, pasikeitus butų plotams, buvo perskaičiuotos išlaidos tenkančios kiekvienam butui. Ten pat nurodyta, jog kanalizacijos ir kitos išlaidos bus pateiktos gavus sąskaitas pagal faktiškai atliktus darbus. Taigi, ieškovas A. S. pateikė išlaidų suvestines tenkančias kiekvienam butui.

91. Kadangi buvo atlikta pastato rekonstrukcija, ne tik remonto darbai ir atsakovai ginčija jų reikalingumą, todėl teismas pasisako dėl išlaidų pagrįstumo.

92. Atsakovai teigia, jog rekonstrukcijos darbai pareikalavo daug didesnių išlaidų, nei būtų tik remonto darbai. Su šiais teiginiais nesutiktina. Pirma, stogo danga buvo šiferis, kurio panaudojimas yra draudžiamas dėl jo toksiškumo (STR 2.01.01(3):1999), todėl jo remontas neįmanomas, o įmanomas tik pilnas viso stogo dangos keitimas. Keičiant stogo dangą, atitinkamai stogo dangai yra taikomas atitinkamas grebėstavimas, todėl keičiant stogo dangą buvo būtina keisti ir grebėstavimą (grebėstų žingsnis, storis ir pan.), tuo labiau, jog dalis grebėstų buvo paveikti drėgmės ir pelėsio. Remontuoti grebėstus nekeičiant jų naujais yra ekonomiškai nenaudinga, nes jų kaina, lyginant su darbo kaina, yra mažesnė. Namas statytas 1957 metais ir nuo to laiko medinės stogo konstrukcijos nebuvo remontuotos. Iš apžiūros aktų matyti, jog gegnės yra sudrėkusios, apipelijusios. Byloje nėra duomenų kiek vienetų gegnių buvo pažeistų, kiek gerų, tačiau atsižvelgiant į stogo konstrukcijų amžių (virš 60 metų) darytina labiau tikėtina išvada, jog dauguma gegnių turėjo pažeidimų ir privalėjo būti keičiamos.

93. Atsakovai ginčija būtinumą remontuoti kaminą. Iš UAB SERVICO parengto akto 21 punkto, atsakovų pateiktų foto nuotraukų (2 t., p. 31-34) matyti, jog kaminų būklė nėra gera, nes matyti skylimai, ištrupėjimai, tuščios ertmės plytų vietose. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog kaminų būklė nebuvo gera, todėl juos reikėjo remontuoti tiek dėl irimo padarinių kritimo ant šaligatvio padarinių užkardymo, tiek dėl galimybės kaminus naudoti pagal tikslinę paskirtį. Iki statinio rekonstrukcijos statinio aukštis buvo 11,15 m (2 t., p. 74), po rekonstrukcijos statinio aukštis nepasikeitė ir liko toks pats – 11,15 m (2 t., p. 75), todėl dėl rekonstrukcijos nereikėjo papildomai iškelti kaminus, t. y. didinti jų aukštingumo. Kaminas yra specialios konstrukcijos įrenginys, turintis užtikrinti maksimalų hermetiškumą ir užkardyti kenksmingų medžiagų patekimą į gyvenamąsias patalpas, todėl sutiktina su ieškovų teiginiais, kad kaminus reikėjo nuardyti iki jų tinkamos naudoti būklės ir išmūryti naujai netinkamą dalį. Iš ieškovų pateiktų duomenų (2 t., p. 70) matyti, jog kaminai buvo remontuojami ne pilnai, kam reikėtų 11 481 plytos, o dalinai, sunaudojant 6 336 plytas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog kaminą reikėjo permūryti iš dalies naujai.

94. Atsakovai ginčija būtinybę keisti lietvamzdžius, nes lietvamzdžiai buvo keisti mažiau nei prieš 10 metų. Su šiais teiginiais nesutiktina. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, jog iki rekonstrukcijos buvo sidabrinės (pilkos) spalvos lietvamzdžiai, kurių spalva buvo priderinta prie pilkos šiferio stogo spalvos. Keičiant stogo dangą į tamsią, akivaizdu, jog reikėjo keisti ir lietvamzdžius į tokios pat spalvos, kaip ir stogo. Be to, buvę lietvamzdžiai baigėsi prie namo pamatų ir dėl vandens tekėjimo darė neigiamą poveikį bendrosioms namo konstrukcijoms ir šaligatviui, todėl buvo būtina keisti esamą padėtį ir nutiesti kritulių vandens nutekėjimą į miesto nuotekų sistemą. Atsižvelgiant į tai atsakovų argumentai dėl šių išlaidų nepriteisimo atmestini. Šaligatvio remontas buvo būtinas, nes nuvedus kritulių vandenį po šaligatviu į miesto tinklus bei suremontavus šaligatvį su bortais, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis.

95. Atsakovai atsikirtinėja, jog dėl pakitusio aukštingumo atsirado poreikis įrengti stoglangius ir šios išlaidos neturėtų būti paskirstytos visiems bendrasavininkams. Su šiais teiginiais nesutiktina. Statant pastatą 1957 metais buvo kiti priešgaisrinės saugos reikalavimai. Šiuo metu galioja Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimai, kurių 134 punktas nustato, jog laiptinių viršutiniuose aukštuose, bet ne rečiau kaip kas 5 aukštai, turi būti numatyti ne mažesni kaip 1,2 kv. m atidaromi langai dūmams išleisti. Taigi stoglangiai įrengti, nes taip nustatyta teisės aktuose. Aplinkybė, jog anksčiau jų nebuvo nesudaro pagrindo jų neįrenginėti dabar, nes, kaip jau minėta, stogo remontas buvo būtinas, o jį atliekant buvo būtina laikytis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Be to, stoglangiai skirti visų gyventojų saugumui - priešgaisrinės saugos poreikiams tenkinti. Atsakovai ginčijo stoglangių kainą. Tačiau ginčydami kainą atsakovai rėmėsi reklaminiu pasiūlymu (2 t., p. 40), tačiau neįvertino, jog reklaminiame pasiūlyme yra nurodyta tik stoglangio kaina, bet nėra nurodyta įrengimo medžiagų, kurios būtinos įrengiant stoglangius, kaina. Atsižvelgiant į tai atsakovų argumentai atmestini.

97. Pažymėtina, jog keičiant stogo konstrukciją, stogo plotas sumažėjo, todėl stogui įrengti reikėjo mažiau lėšų ir atsakovų teisės dėl to negalėjo būti pažeistos.

98. Byloje nėra ginčo, jog ieškovai sumokėjo rangovams už atliktus darbus (1 t., p. 117-132).

99. Kaip minėta, pagal kasacinės instancijos praktiką, bendraturtis privalo apmokėti protingas ir proporcingas išlaidas, reikalingas bendrojo naudojimo objektams remontuoti. Teismas nenustatė, jog pateiktos išlaidos būtų neproporcingos, neteisingos ar nepagrįstos. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų bendrą sumą 18 245,59 EUR. Teismas nustatė, jog monolitinio žiedo įrengimas nebuvo būtinas ir jis kainą nepagrįstai padidino 3 000 EUR, todėl laikytina, kad ieškinys pagrįstas iš dalies ir bendra ieškovų reikalaujama suma mažintina iki 15 245,59 EUR (18 245,59 – 3000), proporcingai (16,4423 procentų) mažinant iš atsakovų priteisiamas sumas (CK 4.83 – 4.86 straipsniai).

106. Ieškovų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai, pateikti 2019 m. balandžio 30 d., yra byloje, tačiau dėl LITEKO sistemos neveikimo nebuvo sugeneruoti į bylą (trikdžiai yra nuolatinio pobūdžio, nes sistema negeneruoja bylos keletą mėnesių), todėl bylos lapų numeriai nėra nurodomi.