Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1000-159/2011

NUTARTIS

2011 m. gruodžio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės F. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-51-299/2011 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės butų ūkis“ ieškinį atsakovei Fortūnatai Aleksandrovaitei, tretiesiems asmenims Šilutės rajono savivaldybei, R. P. dėl skolos išieškojimo bei atsakovės F. A. priešieškinį dėl butų savininkų susirinkimo protokolo rezoliucinės dalies pripažinimo iš dalies negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė UAB „Šilutės butų ūkis“ 2010-05-28 teismui pareiškė ieškinį. Juo teismą prašė iš atsakovės F. A. priteisti 17 358,70 Lt skolą, 1 189,71 Lt delspinigių, 556 Lt žyminį mokestį, 3 Lt už pažymą apie buto savininką, 120 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Nurodė, kad UAB „Šilutės butų ūkis”, vadovaudamasi CK 4.84 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 752 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučių namų patalpų savininkų (Bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo” pakeitimo”, Šilutės rajono savivaldybės valdybos 2002 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 4-194 „Dėl Šilutės rajono daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (Bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo ir administratoriaus paskyrimo” bei kitais teisės aktais vykdo daugiabučių namų bendro naudojimo patalpų, kur nėra bendrijų ar nesudarytos jungtinės veiklos sutartys, administravimą ir nuolatinę techninę priežiūrą.

Atsakovė nuosavybės teise valdydama butą, esantį daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Ieškovė atsakovei už laikotarpį nuo 2008 m lapkričio 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. apskaičiavo 17 358,70 Lt mokesčių už namo bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, bendrosios nuosavybės administravimą ir remonto darbus, taip pat priskaičiavo 1 189,71 Lt delspinigių. Atsakovei kiekvieną mėnesį paštu buvo siunčiami atsiskaitymo lapeliai apie didėjantį įsiskolinimą ir nurodytas atsiskaitymo terminas, tačiau atsakovė prievolės sumokėti įsiskolinimą nevykdo. CK 6.2 str. nustato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama atsisakyti vienašališkai įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.) (t. 1, b. l. 3–4).

Atsakovė F. A. 2010-12-03 pateikė priešieškinį. Jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini). 6 namo butų savininkų 2008-06-30 susirinkimo protokolo Nr. 19R–8 rezoliucinę dalį, kuria butų savininkai nutarė stogo dangą, t. y. šiferį ir molines čerpes, pakeisti skardine stogo danga – molinių čerpių imitacija ir kad būtina uždėti naujus latakus ir lietvamzdžius. Nurodė, kad ieškovė 2008 m. lapkričio mėnesį, pradėdama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, rėmėsi šio namo gyventojų 2008-06-30 susirinkimo protokolo Nr. 19R–8 nutarimu. 2008-06-30 susirinkimo protokolo Nr. 19R–8 nutarimas prieštaringas. Susirinkimo dalyviai svarstė klausimą tik dėl dalinio stogo remonto, nes protokole nurodyta, kad susirinkime svarstyta ataskaita apie daugiabučio gyvenamojo namo nuolatinės techninės priežiūros lėšas ir jų panaudojimą – nuolatinės techninės priežiūros darbų atlikimo galimybes 2008 m. – kaminų permūrijimą, kraigo remontą, atskirų čerpių bei šiferio lapų keitimą, vėjalenčių remontą. Susirinkimas priėmė nutarimą, kad reikalinga permūryti kaminus, suremontuoti kraigą, pakeisti atskiras čerpes bei šiferio lapus, suremontuoti vėjalentes ir kad butų savininkai įsipareigoja per dvejus metus sumokėti už atliktus darbus (nuo darbų atlikimo dienos) pagal atliktų darbų aktus. Tačiau kita susirinkimo nutarimo dalis, kuria butų savininkai nutarė stogo dangą, t. y. šiferį ir molines čerpes, pakeisti skardine stogo danga – molinių čerpių imitacija ir kad būtina uždėti naujus latakus ir lietvamzdžius, prieštarauja nutarimo daliai dėl dalinio stogo remonto. 2008-06-30 vykusiame butų savininkų susirinkime nebuvo nurodyta planuojamų atlikti darbų kaina. Gyventojai nežinojo darbų sąmatinės vertės ir kiekvienam butui tenkančios ateityje mokėtinos sumos. Teismo posėdžio metu ieškovės administratorė R. Š. paaiškino, kad susirinkimo metu gyventojams buvo nurodyta bendra stogo darbų vertė apie 90 000 Lt, tačiau byloje esantys įrodymai tokios aplinkybės nepatvirtino. Liudytoja N. G. parodė, kad girdėjo apie 50 000 Lt darbų kainą. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad organizuojant gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimą 2008 m. birželio mėnesį, nebuvo žinoma stogo darbų kaina, nes komercinius pasiūlymus dėl stogo darbų rangovai pateikė tik 2008 m. spalio ir gruodžio mėnesį. 2008-10-10 sąmatoje nurodyti pirmojo etapo darbai už 41 449 Lt, 2008 m. gruodžio mėnesio sąmatoje numatyta likusių darbų už 52 542 Lt.

Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų savininkų balsų dauguma. Daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 6 butai. Trims butams atstovavo ir protokole pasirašė Šilutės rajono savivaldybės atstovė N. G., už kitus tris butus privalėjo pasirašyti tų butų savininkai. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad D. V. 2008-06-30 susirinkimo protokole neteisėtai pasirašė už mirusiąją buto savininkę E. D. ir už R. P., neturėdama R. P. įgaliojimo. Ieškovė 2008-06-30 protokole pasirašė, įsitikinusi, kad duoda sutikimą kaminui permūryti ir daliniam stogo remontui (t. 2, b. l. 23–25).

Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-02-09 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Priteisė iš F. A. 17 358,70 Lt skolos, 11 89,71 Lt delspinigių, 3 Lt už pažymą apie buto savininką, 120 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 556 Lt žyminio mokesčio UAB „Šilutės butų ūkis” naudai. Priteisė iš F. A. 67,60 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas nustatė, kad ieškovė, vykdydama administratorės pareigas, 2006-12-11 ir 2007-11-19 gyvenamojo namo apžiūros aktuose Nr. R–91 ir Nr. R–86 nustatė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), pamatai sutrūkę, medinių sienų apkalimas vietomis sutręšęs, stogo šiferio danga vietomis sutrūkusi, medinės konstrukcijos vietomis sutręšusios, čerpių stogo danga išsikraipiusi, vėjalentės iš dalies sutręšusios, latakai ir lietvamzdžiai išrūdiję, kaminai apirę, todėl ieškovė, nustačiusi tokius defektus, inicijavo namo stogo remontą.

Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutarties. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad pirmajame susirinkime buvo sprendžiamas klausimas tik dėl dalinio stogo sutvarkymo, nes iš bylos aplinkybių nustatė, jog reikėjo tvarkyti visą stogą ir apie tai žinojo visi minimo namo gyventojai. Esant gyventojų prašymui ir turint daugumos jų pritarimą, ieškovė pagrįstai inicijavo remonto darbų atlikimą, atliko tiekėjų apklausą ir sutarties sudarymui pasirinko mažiausią kainą – 93 991 Lt už darbus pasiūliusią UAB „Vylista“. 2008-10-10 ir 2008-12-01 tarp ieškovės UAB „Šilutės butų ūkis“ ir rangovės UAB „Vylista“ pasirašytos rangos darbų sutartys Nr. 8-10-03 ir Nr. 8-12-01; darbai perduoti ieškovei, už juos ieškovė su rangove atsiskaitė, remonto išlaidos detalizuotos 2008-11-11 ir 2008-12-22 sąskaitose faktūrose Nr. VYL 080024 ir Nr. VYL 080026; lokalinėse sąmatose detalizuoti darbai; šalys iš esmės neprieštaravo atliktų darbų pagrįstumui. Teismas, įvertinęs visus pateiktus įrodymus, ieškinį patenkino ir iš atsakovės ieškovei priteisė 17 358,70 Lt skolą ir 1 189,71 Lt delspinigių ieškovės naudai (CK 4.82 str. 3 d.).

Iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų teismas nustatė, kad butų valdytojai patys, niekieno neverčiami inicijavo stogo remonto darbus, tai buvo patvirtinta susirinkimo protokole. Šį faktą parėmė dauguma butų savininkų ir pati atsakovė. Teismas kritiškai įvertino atsakovės teiginius, kad ji nesuprato galimos stogo remonto kainos. Atsakovės nurodytas aplinkybes dėl 2008-06-30 įvykusio susirinkimo neteisėtumo teismas nelaikė lemiamomis, kad dėl jų būtų pagrindas naikinti susirinkimo rezultatus. Niekas kitas iš namo gyventojų, pasirašiusių 2008-06-30 protokolą, jo suklastotu nelaikė, tačiau, sumokėdami už stogo remontą pagal ieškovės pateiktus mokėjimo pranešimus, patvirtino jo pagrįstumą. Teismas atmetė priešieškinį, nesant pakankamų ir objektyvių įrodymų apie tai, jog 2008-06-30 gyventojų susirinkimo protokolas yra neteisėtas (t. 2, b. l. 72–76).

Atsakovė F. A. 2011-03-07 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-02-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Šilutės butų ūkis“ ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti, ji neprivalo apmokėti atliktų gyvenamojo namo rekonstravimo darbų, nes darbai atlikti pažeidžiant imperatyvias statybos teisės normas, t. y. savavališkai atliekant pastato rekonstrukciją. Darbams atlikti nebuvo parengtas statinio projektas ir nebuvo gautas statybos leidimas.

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad ieškovė su rangove UAB „Vylista“ buvo sudariusi „Susitarimą dėl mokesčių surinkimo ir gyventojų nemokumo rizikos prisiėmimo”, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su rangove savo lėšomis, o vėliau lėšas susirinkti iš gyventojų. Už šią paslaugą ieškovei buvo nustatytas 10 proc. atlyginimas nuo darbų kainos pagal rangos sutartį. Ieškovė už mokesčio surinkimo iš gyventojų paslaugą iš UAB „Vylista“ gavo 9 407,83 Lt atlyginimą ir akivaizdu, kad ieškovė realiai turėjo naudos iš brangaus projekto vykdymo. Teismas šios aplinkybės nevertino, nors tai turėjo esminės reikšmės sprendžiant klausimą, dėl kokių motyvų ieškovė siekė atlikti ir atliko didelės apimties statybos darbus (t. 2, b. l. 78–84).

Ieškovė UAB „Šilutės butų ūkis“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-02-09 priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teigia, jog atsakovės teiginys, kad ieškovės atlikta namo stogo rekonstrukcija nepriskirtina prie privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, yra nepagrįstas. Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ įtvirtinta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu namo būklės stebėjimu, nuolatine technine priežiūra, pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija. Ieškovė pripažįsta, kad dėl organizacinių trūkumų stogo rekonstrukcija atlikta neturint jai parengto projekto ir leidimo, tačiau ši aplinkybė pagal Statybos įstatymą ir kitus teisės aktus leidžia ieškovei tuos trūkumus pašalinti. Būtinybė atlikti namo stogo, kurio mechaninis patvarumas ir pastovumas prieštaravo privalomiesiems reikalavimams, būtinybė atlikti remontą pradėta nuosekliai fiksuoti prieš dvejus metus iki jo rekonstrukcijos. Bendrovės direktoriaus 2008-06-26 įsakymu Nr. 24 atsakingam už statinio priežiūrą asmeniui pavesta organizuoti stogo remonto darbus, apie darbų atlikimo būtinybę informuojant butų savininkus ir kitus naudotojus. Ieškovė siekdama išvengti neigiamų pasekmių, kryptingai vykdydama daugiabučių namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, pati priėmė sprendimą atlikti namo stogo remonto darbus. Administratorius turi teisę pagal CK 4.83 str. 4 d., 5 d., Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintus „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ 6.1 p. ir Šilutės rajono daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 9.1 p. priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. 2008-06-30 namo butų savininkų susirinkimo metu jokių nesutarimų, prieštaravimų dėl remonto apimčių ir atliktinų darbų kainos nebuvo. Namo butų savininkai ir naudotojai žinojo, stebėjo stogo rekonstrukcijos eigą ir jos neginčijo. Šio susirinkimo protokolo rezoliucinė dalis aiškiai numato, kokius darbus nutarta atlikti, visi butų savininkai įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Protokolo nutarimo turinio prieštaringumas negali turėti reikšmės atliktos stogo rekonstrukcijos teisėtumui ir pagrįstumui bei įtakos namo bendraturčių pareigai apmokėti stogo remonto darbus, nes sprendimą dėl namo stogo rekonstrukcijos darbų atlikimo priėmė ne ginčijamo namo bendraturčių susirinkimas, bet 2008-06-26 ieškovės direktorius įsakymu Nr. 24, vadovaudamasis imperatyviomis teisės normomis (t. 2, b. l. 109–113).

Trečiasis asmuo Šilutės rajono savivaldybės meras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš 2008-06-30 įvykusio namo savininkų susirinkimo protokolo Nr. 19R–8 matyti, kad visi daugiabučio namo savininkai, iš jų ir apeliantė, sutiko ir įsipareigojo papildomai sumokėti už atliktus darbus, vykdant daugiabučio namo nuolatinę techninę priežiūrą, Atsižvelgiant į tai, kad, išreikšdama savo valią, raštu pateikė savo sprendimą dėl papildomo mokėjimo už atliktus darbus, apeliantė privalo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus (t. 2, b. l. 114–115).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje kilo ginčas dėl (duomenys neskelbtini) 6–to gyvenamojo namo butų savininkų 2008-06-30 susirinkimo protokolo Nr. 19R–8 rezoliucinės dalies pagrįstumo ir teisėtumo bei dėl šio gyvenamojo namo dalies patalpų savininkės pareigos atlyginti namo stogo rekonstrukcijos išlaidas.

Apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta stogo remonto būtinybę, tačiau nesutinka, kad stogą buvo būtina keisti visą ir tokiu būdu atlikti statinio rekonstrukciją. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad ieškovė UAB „Šilutės butų ūkis“ pagrįstai inicijavo stogo remonto darbų atlikimą, t. y. esant gyventojų prašymui ir turint daugumos jų pritarimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, 2008 m. lapkričio mėnesį pradėdama (duomenys neskelbtini) 6–to gyvenamojo namo stogo rekonstrukciją, rėmėsi gyventojų susirinkimo, įvykusio 2008-06-30, protokolu Nr. 19R–8 (t. 1, b. l. 20). Iš šio protokolo turinio matyti, kad namo butų savininkai svarstė daugiabučio namo nuolatinės techninės priežiūros darbų atlikimo galimybes 2008 m., t. y. kaminų permūrijimą, kraigo remontą, atskirų čerpių bei šiferio lapų keitimą, vėjalenčių remontą. Šio protokolo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nutarta, kad reikalinga atlikti: kaminų permūrijimą, kraigo remontą, pakeisti atskiras čerpes bei šiferio lapus, atlikti vejalenčių remontą. Butų savininkai įsipareigoja sumokėti už atliktus darbus per dvejus metus (nuo darbų atlikimo dienos) pagal atliktų darbų aktus. Rezoliucinėje protokolo dalyje taip pat nurodyta, jog butų savininkai nutarė stogo dangą, t. y. šiferį ir molines čerpes, pakeisti skardine stogo–molinių čerpių imitacija ir kad būtina uždėti naujus latakus ir lietvamzdžius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad susirinkimo dalyviai svarstė klausimą dėl dalinio stogo remonto permūrijant kaminą ir atliekant atskirų stogo dalių pakeitimą, tačiau dėl neaiškių priežasčių priimti du skirtingi nutarimai: 1) atitinkantis susirinkimo darbotvarkėje numatytus ir svarstytus klausimus; 2) neįtrauktas į darbotvarkės svarstytinus ir susirinkimo dalyvių nesvarstytas klausimas – dėl stogo pakeitimo nauja danga. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime apskritai nevertino šių nurodytų 2008-06-30 protokole užfiksuotų esmingai prieštaringų nutarimų, dėl to galėjo neteisingai išspręsti klausimą dėl protokole užfiksuotų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus dėl bendraturčių balsų daugumos nebuvimo 2008-06-30 priimant nutarimą dėl gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos. Teismas pažymėjo, kad balsuojant raštu, priimti sprendimai yra teisėti, jeigu jiems pritaria daugiau kaip pusė visų patalpų savininkų ir šiuo atveju daugumos gyventojų pritarimas buvo gautas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino aplinkybių, ar nebuvo pažeista gyvenamojo namo butų savininkų valia duoti sutikimą atlikti namo stogo rekonstrukciją. CK 4.85 str. butų ir kitų patalpų naudotojams nenumato teisės priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, todėl butų gyventojų pritarimas bendrojo naudojimo objekto (šiuo atveju – stogo) rekonstrukcijos darbams negali būti prilyginamas patalpų savininkų pritarimui tokių darbų atlikimui. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad 2008-06-30 gyventojų susirinkime dalyvavo ir sprendimus priėmė dauguma butų savininkų, nors dviejų butų Nr. 3 ir Nr. 4 savininkams atstovavo D. V.. D. V. pasirašė protokolą už mirusiąją E. D. ir išvykusią R. P.. Teisėjų kolegija nesutinta su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog teisę pasirašyti už 3 butą, priklausiusį mirusiajai E. D., D. V. suteikė mokėjimo šio buto komunalinius mokesčius faktas, nes tokia teisė D. V. galėjo būti suteikta pagal įgaliojimą ar pagal paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau tokių įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikta. Teismas taip pat neišsiaiškino ir nenurodė, kokiu pagrindu D. V. išreiškė 4 buto savininkės R. P. valią. Tai, kad už atliktus darbus sumokėjo ne buto savininkė R. P., bet D. V., nepatvirtina buto savininkės tikrosios valios duoti sutikimą atlikti namo stogo rekonstrukciją, nes pagal CK 2.138 str. 1 d. 3 p. įgaliojimas nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti turi būti notarinės formos.

Apeliacinės instancijos teisme gauta ir priimta Šilutės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2011-05-27 patikrinimo ataskaita. Joje nurodyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos Turto tarnybos prie Ūkio skyriaus vyriausioji specialistė N. G., 2008-06-30 ir 2008-11-20 gyventojų susirinkimuose atstovavusi dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių socialinio būsto fondo butų Nr. 1, Nr. 5 ir Nr. 6, savavališkai, neturėdama tam įgaliojimo, priėmė sprendimą dėl pirmininkavimo ir sekretoriavimo šiuose susirinkimuose. Be to, N. G. pareigybės aprašymo funkcijose nenumatytas klausimų sprendimas dėl turto pagerinimo, remonto, priežiūros ir kt. statybos darbų bei nepriskirtas šių darbų organizavimas, aptarimas, reguliavimas ir kontrolė. N. G., duodama sutikimą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbams, galėjo būti nepakankamai kompetentinga statybų, remonto klausimais bei susipažinusi su darbų apimtimi, preliminaria darbų kaina. Taip pat pažymėta, kad gyventojų susirinkimų protokolai užpildyti nesilaikant jiems keliamų reikalavimų ir procedūrų, gyventojams galbūt pateikta neišsami informacija, protokoluose neužfiksuota preliminari darbų vertė (t. 2, b. l. 128–133). Teisėjų kolegijos manymu, Šilutės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvados yra svarbios vertinant ginčijamo gyventojų susirinkimo 2008-06-30 protokolo rezoliucinės dalies teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nagrinėjant bylą iš naujo būtina išsiaiškinti, ar savivaldybės atstovė N. G. tikrai turėjo įgalinimus priimti ginčijamą sprendimą dėl stogo rekonstrukcijos bei pirmininkauti šiam susirinkimui.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl tokių aplinkybių, kad 2008-06-30 susirinkimo metu nebuvo žinoma planuojamų darbų kaina. Iš ginčijamo 2008-06-30 protokolo matyti, kad jame neužfiksuota preliminari darbų kaina. Lokalinės darbų sąmatos buvo pateiktos tik 2008-11-11 ir 2008-12-01, po ginčijamo protokolo pasirašymo (t. 1, b. l. 18, 23–24). Ieškovė pažymą „Dėl komercinių pasiūlymų stogo kapitaliniam remontui (duomenys neskelbtini)“, patvirtinančią konkurse dalyvavusių rangovų kiekį bei pasiūlytas kainas, surašė tik 2008-10-10 (t. 1, b. l. 99). Teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, kad 2008-06-30 susirinkimo metu darbų kainos nebuvo žinomos. Atsižvelgiant į tai, pasikeitus atliktinų rekonstrukcijos darbų apimčiai ir išaugus jų kainai, turėjo būti gautas atitinkamas bendraturčių sutikimas, ši aplinkybė pirmosios instancijos teisme nustatyta nebuvo.

Teismas taip pat visiškai nevertino atliktų rekonstrukcijos darbų kainos ir neanalizavo fakto dėl papildomų darbų vertės padidėjimo 52 542 Lt ir pradinės (pagrindinės) 41 091 Lt vertės darbų viršijimo. Teismas neanalizavo į bylą pateiktų 2008-10-10 ir 2008-12-01 lokalinių sąmatų (t. 1, b. l. 18–19, 23–24), kuriose nurodyti atlikti darbai ir jų kainos, todėl nagrinėjant bylą iš naujo, būtina išsiaiškinti, kokį stogo plotą reikėjo uždengti, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti pagal kiekvieną iš pateiktų lokalinių sąmatų, kodėl į šias sąmatas įtraukti tie patys darbai bei išsiaiškinti, kodėl galutinė darbų kaina išaugo iki 93 633 Lt. Taip pat turėtų būti sprendžiamas rangovės UAB „Vylista“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu klausimas, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos UAB „Vylista“ teisėms ir pareigoms (CPK 47 str. 1 d.).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino svarbių faktinių bei teisinių bylos aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, byloje pateiktų duomenų mastas ir turinys neduoda galimybės nustatytus procesinius trūkumus ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Dėl nagrinėjamoje byloje tirtinų aplinkybių bei reikalaujamų įrodymų masto ir pobūdžio, įrodymų gavimo galimybių beveik visa byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.