Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui I. Č. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, tretieji asmenys M. P., R. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad nepilnamečio M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) d., biologinis tėvas yra atsakovas I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio M. Č. motina B. B. mirė (duomenys neskelbtini) d.

Atsakovas I. Č. gyvena su žmona R. Č., augina nepilnametę dukrą G. Č., gimusią (duomenys neskelbtini) d.

(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui I. Č. buvo laikinai apribota tėvo valdžia sūnaus M. Č. atžvilgiu, o nepilnamečio nuolatine globėja ir jo paprastojo turto administratore paskirta nepilnamečio močiutė M. P..

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos M. Č. nustatymo“ nepilnamečiui M. Č., likusiam be tėvų globos, nustatyta laikinoji globa, laikinąja berniuko globėja paskiriant M. P., gimusią (duomenys neskelbtini) d.

(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui I. Č. laikinai apribota tėvo valdžia sūnaus M. Č. atžvilgiu, iš atsakovo priteistas sūnui išlaikymas po 130 Lt (38 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nepilnamečio nuolatine globėja ir jo paprastojo turto administratore paskirta nepilnamečio atsakovo I. Č. mama M. P.. Tuo metu atsakovas atlikinėjo penkerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę, sūnumi visiškai nesirūpino, juo nesidomėjo, tačiau buvo atsižvelgta į aplinkybę, jog padėtis ateityje gali pasikeisti, nes atsakovas I. Č. žadėjo grįžęs iš įkalinimo įstaigos sūnų auginti pats.

Atsakovui nevykdant tėvo pareigų, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto I. Č. tėvo valdžios apribojimo sūnaus M. Č. atžvilgiu bei priteisto nepilnamečiam vaikui materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo. Minėtoje byloje 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies : išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui padidintas iki 200 Lt (58 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau ieškinio dalis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atmestas, nurodant, kad atsakovas nėra pasirengęs auginti sūnų savarankiškai, neturi tam visų reikalingų socialinių ir materialinių sąlygų, todėl situacijai pasikeisti reikia laiko ir atsakovo pastangų.

Kaip matyti iš ieškovo atstovės bei trečiojo asmens (globėjos) M. P. parodymų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas I. Č. nesiima jokių realių veiksmų auginti sūnų M. Č. savo šeimoje ir juo rūpintis, nors tam turi tinkamas buities sąlygas.

Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nepilnamečio M. Č. tėvas I. Č. nesidomi sūnaus mokymusi ir elgesiu, neatvyksta į mokyklą, nebendrauja telefonu, nesilanko elektroniniame dienyne; pirmoje klasėje vieną kartą buvo atvykęs į mokyklą pasikalbėti su sūnaus mokytoja.

Situacijai nesikeičiant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, atstovaujanti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, (duomenys neskelbtini) d. pakartotinai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą su ieškiniu dėl neterminuoto I. Č. tėvo valdžios apribojimo sūnaus M. Č. atžvilgiu, tačiau (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmetė, remdamasis atsakovo paaiškinimais, jog ieško darbo, kuris būtų Lietuvoje, tuomet jis galėtų pasirūpinti sūnumi.

(duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) d. Vaiko globos (rūpybos) priežiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, atsakovas I. Č. su sūnumi bendrauja, teikia išlaikymą, tačiau nesiima jokių teigiamų veiksmų, kad sūnų augintų savo šeimoje. Taip pat minėto akto duomenimis socialinis darbas su 1. Č. šeima nebuvo vykdomas, nes atsakovas atsisakė užpildyti prašymą dėl socialinių paslaugų teikimo jo šeimai.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad atsakovas I. Č. (duomenys neskelbtini) d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Teisme pagal šį atsakovo prašymą buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) d. atsakovas I. Č. pareiškimą atsiėmė, byla buvo palikta nenagrinėta.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nepilnametis M. Č. gyvena su globėja M. P., su tėvu vaikas bendrauja epizodiškai, tėvas I. Č. sūnų lanko per vaiko gimtadienį, teikia išlaikymą po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Nustatyta, kad atsakovas I. Č. su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais nebendradarbiauja, informacijos apie savo sprendimus sūnaus atžvilgiu neteikia. Atsakovas, turėdamas visas sąlygas ir galimybes, jog sūnus augtų jo šeimoje, realių veiksmų užtikrinti nepilnamečio M. Č. teises ir geriausius jo interesus nesiima, yra abejingas savo tėviškoms pareigoms sūnaus atžvilgiu.

Atsakovas I. Č. iš įkalinimo įstaigos grįžo (duomenys neskelbtini) m., t. y. beveik prieš 10 metų, todėl teismas sprendžia, kad nuo (duomenys neskelbtini) d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovui buvo laikinai apribota tėvo valdžia sūnaus M. Č. atžvilgiu, atsakovas turėjo pakankamai laiko atkurti santykius su sūnumi, pasirūpinti juo ir auginti sūnų savo šeimoje, tuo labiau, kad šiuo metu atsakovas turi tam tinkamas sąlygas bei visas galimybes rūpintis ir auginti sūnų, tačiau nepilnametis M. Č. nuo (duomenys neskelbtini) m., t. y. beveik trylika metų, iki šiol auga globėjos M. P. šeimoje.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo I. Č. elgesys atitinka keletą tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovo kaltė pasireiškia jo neveikimu, t. y. pagal bylos duomenis atsakovas sūnumi M. Č. tinkamai nesirūpina, neužtikrina saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, neprižiūri jo, atsakovas gyvena skyrium nuo sūnaus ir nesiima veiksmų pakeisti situacijos, nepriima siūlomų socialinių paslaugų šeimai, todėl nesudaro vaikui tinkamų jo sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų. Piktnaudžiaudamas tėvo valdžia, vengia rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, per visą laikotarpį nuo 2008 m. nesiėmė veiksmų užtikrinti, jog sūnus augtų jo globojamas, yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, apsiribodamas tik formaliu materialinio išlaikymo sūnui teikimu, ir nėra jokių duomenų, jog padėtis ateityje gali pasikeisti ir pasikeis.

Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vien domėtis vaiku ar žodžiu (raštu) išreikšti norą ateityje susigrąžinti vaiką neužtenka, tėvas (motina) turi vaiką auginti, tenkinti vaiko fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Vaikui kas dieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad neterminuotas tėvo I. Č. valdžios ribojimas sūnui yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaiko teisę ir interesus augti stabilioje bei saugioje aplinkoje (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Iš pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad nustačius laikinąją tėvo valdžios apribojimą, situacija atsakovo šeimoje nepasikeitė, tėvas I. Č. nededa pastangų susigrąžinti sūnų į šeimą.

Teismas įvertinęs ieškovo pateiktą medžiagą, išklausęs atsakovo atstovės, trečiojo asmens M. P. paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovas nevykdo tėvo valdžios sūnaus M. Č. atžvilgiu, toks atsakovo nusišalinimas nuo savo, kaip tėvo, pareigų vykdymo, sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu griežtesnę sankciją nei laikinas tėvo valdžios apribojimas. Todėl ieškinio reikalavimas tenkinamas visiškai ir atsakovui I. Č. neterminuotai apribojama tėvo valdžia nepilnamečiam sūnui M. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini) d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, CK 3.180 straipsnis, 3.183 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis).

Ieškovas prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. Č. po 200 Lt (58 Eur) ir priteisti iš atsakovo I. Č. materialinį išlaikymą sūnui M. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., periodinėmis išmokomis, mokamomis po 150 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos.

Prašymą ieškovas motyvuoja tuo, kad priteisto išlaikymo dydis yra aiškiai per mažas paaugliui ir todėl, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką ir į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, specialiųjų poreikių neturi bei turint omenyje, kad atsakovas išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, iš atsakovo turėtų būti priteisiamas nepilnamečio sūnaus išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasaciniam teismui nurodžius išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo reikalavimą, visų pirma turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi, pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Šalių turtinės padėties pasikeitimas turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Atsakovas iš esmės sutinka, kad priteistas, o taip pat ir jo mokamas išlaikymas po 60 Eur kas mėnesį nėra pakankamas sūnui išlaikyti, tačiau nesutinka su ieškovo prašomu išlaikymu po 150 Eur kas mėnesį, sutinka mokėti po 80 Eur, nurodydamas, kad jo pajamos nėra didelės, be to jis dar turi išlaikyti mažametę dukrą.

Teismas atsakovo argumentus dėl ieškovo prašomo priteisti, jo manymu, per didelio išlaikymo dydžio atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Teismas sprendžia, kad atsakovo nurodoma išlaikymo suma po 80 Eur yra per maža ir negali patenkinti net būtiniausių vaiko poreikių.

Nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) d. atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju, gauna reguliarias pajamas apie 720–740 Eur darbo užmokestį. Be to, atsakovui taip pat mokami komandiruotpinigiai už darbą užsienio valstybėse. Atsakovas turi mažametę dukrą G. Č., gimusią (duomenys neskelbtini) d. Taigi, akivaizdu, kad atsakovo gaunamos pajamos leidžia teikti sūnui M. Č. didesnį išlaikymą, negu po 60 Eur kas mėnesį. Teismui nėra pateikta duomenų apie atsakovui mokamus komandiruotpinigius, tačiau iš atsakovo pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad vidutinis atsakovo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 731 Eur iki mokesčių arba 484 Eur atskaičius mokesčius. Todėl teismas sprendžia, kad vien tik iš gaunamo darbo užmokesčio, neskaitant atsakovo gaunamų komandiruotpinigių, atsakovas turi realią galimybę teikti sūnui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį, nepažeidžiant mažametės dukros Gabrielės interesų, nes dukrai išlaikyti liktų po 167 Eur kas mėnesį (484 Eur - 150 Eur = 334 Eur : 2 asmenys = 167 Eur).

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Taigi teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl M. Č. priteisto iš atsakovo materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, jį padidinant iki 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokomų iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.201 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina nepilnamečio M. Č. globėjai M. P. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Ieškovas šioje byloje taip pat yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už reikalavimą padidinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 24 Eur žyminio mokesčio (150 Eur - 60 Eur = 90 Eur x 12 mėn. x 3% x 75%) už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Valstybė nagrinėjamojoje byloje turėjo 11,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ieškinį patenkinus šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Iš viso valstybei iš atsakovo priteisiama 35,81 Eur (24 Eur +11,81 Eur) išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią sūnaus M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. Č. ir priteisti iš atsakovo I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą sūnui M. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., periodinėmis išmokomis, mokamomis po 150 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) d., šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant vaiko globėjai M. P. uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas išimtinai tik vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei iš viso 35,81 Eur (trisdešimt penkis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis– bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.