- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-23
- Bylos Nr.
- I-4537-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03075-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. rugpjūčio 16 d. skundu, prašydamas priteisti: iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 15 000 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) netinkamomis sąlygomis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. kovo 9 d.; siuntimo ir kopijų darymo išlaidas (t. 1, b. l. 1–14).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1.1. Visose kamerose tualetas yra gyvenamojoje patalpoje, jis nuo kitų esančių kalinių atskirtas ne aukštesne kaip 1,5 m sienele ir užuolaida. Sienelė neatitinka higienos normų reikalavimų, nes nėra jokios kabinos, dėl ko pareiškėjas dėl kitų kalinamųjų jautė diskomfortą, patyrė pakankamai gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą. Pareiškėjas prašė Lukiškių TI-K administracijos gerinti privatumo sąlygas, bet man nurodė, kad užuolaida yra pakankama privatumo užtikrinimui, nepaisant to, kad jis nurodė, jog užuolaidos nesuteikia tokio jausmo kaip tikrame tualete, jog užėjus kalėjimo pareigūnams tektų raudonuoti, nes pilnai neužsitraukia, atsiremia į kojas, labai trukdosi, lieka tarpas, per kurį esi visiems matomas, bet kuriam Lukiškių TI-K darbuotojui atsidarius duris. Be to, tai prieštarauja žmoniškumui, kalint tokiomis sąlygomis, neatsižvelgiama į orumo pažeidimą, pažeminama kitų akivaizdoje (administracijos darbuotojų), jiems užeinant į kamerą ar stebint per kilnojamą stebėjimo langelį. Nurodyti išgyvenimai yra nepertraukiami, jo teisės nuolat pažeidžiamos, o galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iš faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažeminimo lygis, jog būtų galima pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnio pažeidimą. Be to, asmuo, kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, patiria neturtinę žalą ir šiuo atveju pareiškėjui formaliai neperkeltina įrodinėjimo našta.
Šiuo klausimu pareiškėjas remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės), jos 19.3 punktu, Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3] 49 punktu, Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylos Trepashkin prieš Rusiją, Aleksandr Makarov prieš Rusiją, Glotov prieš Rusiją, Canali prieš Prancūziją, Varga ir kt. prieš Vengriją, Kudla prieš Lenkiją, Savenkovas prieš Lietuvą, Valašinas prieš Lietuvą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinės bylos Nr. A-412-442/2015, Nr. A261-1802/2013, Nr.A442-l840/2013, Nr. A-257-442/2016, Nr. A-257-442/2016, Nr. A-482-756/2016, Nr.A-2567-662/2016, Nr. A-511-662/2017, Nr. A143-1966/2008, Nr. A438-121/2009, Nr. A-336-858/2016, Nr. A-2473-520/2015, Nr. A822-3206/2012).
2.2. Pasak pareiškėjo, jis daug kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl kalinimo sąlygų, tačiau niekas nepasikeitė, administracija kratosi jai mestų kaltinimų, o kad tai neišlįstų į viešumą, nepripažįsta nė vieno pareiškėjui padaryto pažeidimo, o pažeidimai daromi nuolat, šiuo atveju yra akivaizdus piktnaudžiavimas pareigomis. Įvairiais būdais ir metodais bandoma pareiškėją įbauginti bei palaužti, pareigūnai nuteikinėja kalinamuosius prieš pareiškėją, bet tai sunku įrodyti, nes labiau tikima administracijos darbuotojais, o parašius skundą, daromas psichologinis spaudimas, be kita ko, nurodant, kad tai atsilieps lygtiniam paleidimui, tenka skundą atsiimti, be to, skundus neskubama registruoti, tikimasi viską užglaistyti taikiai. Lukiškių TI-K direktoriaus žodiniu nurodymu pareigūnams nurodyta, kad neteiktų skundus rašančių kalinamųjų dėl paskatinimo priemonių drausmės komisijai.
2.3. 2015 m. liepos 1 d. įstaigos parduotuvėje uždrausta įsigyti sausainių, nors dabar sąlygas apsiperkant parduotuvėje švelninamos, leista pirkti sausainius, bet tik vienos rūšies pakeliuose (kvadratinius).
2.4. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 pavirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 6 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, bet Lukiškių TI-K pelėsis, grybelis, drėgmė, dulkės, oro trūkumas yra įprastas reiškinys, nors tai nesaugi sveikatai aplinka. Dušo patalpose yra pelėsio, kameroje Nr. 322 vizualiai matomi pelėsio požymiai, bet Lukiškių TI-K administracijai tai tik menki Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 39 punkto pažeidimai.
Pareiškėjas turi teisę tik į pusantros valandos (toliau – ir val.) pasivaikščiojimą kiemelyje, tokia praktika prieštarauja CPT Antrojo bendro pranešimo [CPT/Inf(92)3] 47 punktui, kuriame nurodyta, kad kalinamasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke arba už kameros ribų, pasak EŽTT, to reikalauja ir EŽTK 3 straipsnis. Pareiškėjas per 7 dienas daugumą dienų praleidžią 22 val. per parą kameroje.
Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K nėra šilto (karšto) vandens ir nesudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, jis neturėjo galimybės nusiprausti po šiltu dušu ne kartą, teko tik po 2 savaičių praustis po šiltu vandeniu. Nors pagal galiojančius teisės aktus kalinamieji ne rečiau kaip kartą per savaitę vedami į dušą 15 min., bet tai yra šiurkštus EŽTK 3 straipsnio pažeidimas. Tas dienas, kai pareiškėjas nevedamas į dušą, jis jaučiasi nemaloniai, nes prakaituoju, o nusiprausti nėra galimybės. Šiuo klausimu pareiškėjas remiasi Taisyklių 19.4 punktu.
Ventiliacija visiškai neveikia, yra drėgna, čiužiniai pūva, tenka kvėpuoti pelėsiu, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo oru būdas, sistemų konstrukcijos turi būti parinkti pagal pastate paskirtį ir eksploatacijos ypatumus taip, kad garantuotų norminį patalpų mikroklimatą ir oro švarumą normaliomis eksploatacijos ir lauko oro sąlygomis. Kamerose švaraus oro kiekis neatitinka norminio oro švarumo, todėl kalinamiesiems ribojamas minimalus švaraus oro kiekis. Oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų reikalavimų.
Kamerose neužtikrinamas tinkamas apšvietimas, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas, jų visai neapšviečia. Kamerose yra apšvietimas elektra, praktiškai visose kamerose įrengtos lempos, šviesa labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvą, o naktinio apšvietimo išjungti negalima, dega visą parą, dėl to pareiškėjas neišsimiega, jaučiasi irzlus, jis jaučia stresą, depresiją, pablogėjo regėjimas, išdžiūvo ašarų liaukos, akys pasidarė sausos.
Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo apgyvendintas kamerose, kurių plotas – nuo 7,7 m²–7,9 m², jose nuolat laikytas vienas, bet šios gyvenimo sąlygos nepriimtinos ir prilygintinos nežmoniškoms, tokiame plote laikant žmogų vieną ir teikiant melagingus bei klaidinančius atsakymus į skundus, kad plotas atitinka teises aktų reikalavimus, tokiu pareiškėjas privestas iki savęs žalojimo, savižudybės, jis tyčia įtrauktas į linkusių užpulti asmenų sąrašą ir sustiprintos priežiūros sąrašą. Pagal EŽTT praktiką minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam kalinamajam turi būti ne mažesnis kaip 4 m², į jį negali būti įskaičiuojamas sanitarinio mazgo (tualetas, praustuvė) ir baldų užimamas plotas. Lukiškių TI-K kamerose dvigulė geležinė lova užima l,33 m², stalas – apie 0,3 m², medinė spintelė daiktams susidėti – 0,2 m², geležinė spintelė maisto produktams laikyti – apie 0,2 m², radiatorius – apie 0,05 m², kriauklė – apie 0,2 m², tualetas – 0,6 m², viskas užima apie 2,9 m², neįskaičiuojant nuosavų daiktų), taigi, lieka apie 5 m² laisvo ploto, kuriame galima judėti, šį plotą padalinus iš kameroje tuo pačiu metu buvusių asmenų, kiekvienam teko apie 2,5 m² laisvo ploto, kuriame galima judėti. Šiuo klausimu pareiškėjas remiasi EŽTT praktika (bylos Pitalev prieš Rusiją, Lutokhin prieš Rusiją, Grzywaczewski prieš Lenkiją, Muršić prieš Kroatiją, Mandić ir Jović prieš Slovėniją, Štrucl ir kt. prieš Slovėniją), LVAT praktika (administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015, Nr. A261-1798/2013, Nr. A-338-146/2017).
Lukiškių TI-K administracija nesuteikia pareiškėjui po 8 val. užimtumo, kaip nustatyta CPT Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3] 47 punkte. Tinkama veiklos programa (darbas, mokslas, sportas, t. t.) yra ypatingai svarbi kalinių gerovei, tačiau blogų kalinimo sąlygų pareiškėjui nekompensuojama užimtumu, dažnai kameroje tenka sėdėti po 22.30 val., kartais – ir visą parą, jeigu lauke oro sąlygos netinkamos pasivaikščiojimui. Kai buvo karantinas nuo 2018 m. vasario 5 d. iki kovo 9 d. iš viso netaikytas joks užimtumas, nors dirbantys nuteistieji turėjo savotišką užimtumą. Vasarą neteikiamas platesnis užimtumas (nebevedama į kompiuterinės raštingumo programos vykdymą, į šachmatų būrelį, Biblijos valandėlę, nevyksta jokie renginiai). Dažnai pasitaiko absurdiški atvejai, kai vienu metu siūlo eiti žaisti krepšinį ir eiti į kambariuką bendrauti su nuteistaisiais. Neleidžiant paskirstyti užimtumui skirtą kitą laiką, taikoma mažiau užimtumo programų, negu galėtų būti. Į bažnyčią vedama tik kartą per mėnesį paskutinį antradienį l val.–2 val., į bendravimo kambarėlį – vidutiniškai kartą per savaitę, kartais – dukart per savaitę po 1 val., į sporto salę – dušo dieną valandai (dušas būna tik kartą per savaitę), Biblijos skaitinių grupės užsiėmimai tęsiasi 1,5 val.–2 val. kartą į mėnesį, Biblijos valandėlės užsiėmimai vyko kas 2–3 savaites po 2 valandas, nuo 2017 m. spalio 1 d. – kas savaitę penktadieniais po 2 val., krepšinio žaidimo užimtumas tęsiasi iki 1 val., gali vykti kas 2–3 savaites, priklausomai nuo oro sąlygų, renginiai – didelė retenybė, gali nevykti ir 3 mėn.–4 mėn. Visi užsiėmimai neužtikrina socialinio bendravimo lygio, todėl pareiškėjas jaučiasi kankinamas, patiria neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias ir sukrėtimus, depresiją, nepilnavertiškumo jausmą, diskomfortą. Pareiškėjas kreipėsi ir į Psichologinę tarnybą dėl pagalbos suteikimo.
2.11. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi ne tik paminėta EŽTT ir LVAT praktika, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (1997 m. sausio 20 d., 2010 m. vasario 3 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimais), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) civiline byla Nr. 3K-3-469, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, nurodo, kad visi išvardyti pažeidimai nėra smulkmeniški ar mažaverčiai, yra tęstinai, turi įtakos pareiškėjo psichikai ir sveikatai, tai yra kankinimas, nes jis nuolat patirdavo emocinių, dvasinių ir psichologinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sutriko nervų sistema, tapo labiau nervingas, pastoviai jaučia orumo žeminimą, kančią, sutriko nakties miegas, taigi, jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta, suma – 15 000 Eur.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (t. 3, b. l. 1–7, t. 4, b. l. 3 – 4).
1. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai (toliau – ir KŽS), vadovaudamiesi Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuleistųjų) ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje bei siekiant aprūpinti kiekvieną asmenį, atvykusį miegamąja vieta, tuo pačiu mažindami kalinamųjų autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto, griežtai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsniu. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis paminėtų teisės aktų reikalavimais. Lukiškių TI-K pareigūnai, atlieka pavestas darbo funkcijas, nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, tinkamai ir teisėtai veikdami, nepažeisdami teisėtumo, tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėmis (toliau – ir Etikos taisyklės), taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVTT) reikalavimais ir stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
2. Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, HN 134:2015, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., taip pat nenustato tokių gyvenamojo ploto standartų, o Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. V-124) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengia kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
4. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi kalinamuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti kalinamųjų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
5.1. Lukiškių TI-K kamerose, karantino (izoliavimo) patalpose, baudos ir drausmės izoliatoriuose įrengtas sanitarinis mazgas, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta, be kita ko, Sveikatos priežiūros tarnyboje, dušinėje Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos norma nenustato. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus; HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenustato.
5.2. Pagal TIVTT 107 punktą, HN 134:2015 44 punktą, Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymą „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše, dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais šiuo aspektu pažeidimų nepadarė (žr. ir EŽTT bylą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, siekiant užtikrinti kalinamųjų privatumą dušo patalpose, jose įrengtos pertvaros, pertvaros bendras aukštis – 1,6 m (iš jų 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m.
Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš kalinamųjų palaikyti tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys kalinamieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras, kaip ir kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui, bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Už administracijos reikalavimų nevykdymų skiriamos nuobaudos. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimą, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus; nuo 2015 m. minėta bendrovė toliau vykdo paminėtus darbus.
7.1. Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), taburetės – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baidų. Teisės aktai nenustato pataisos įstaigos administracijos pareigos aprūpinti nuteistuosius (suimtuosius) šaldytuvais).
7.2. Gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau kalinamieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją.
7.3. Pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
7.4. Pagal TI taisyklių 14.2. punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, jose gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas j sieną. TI taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitveriami negali būti įtvirtinti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudaryta planų, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo išteklius, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kalinamieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
Pagal HN 76:2010 24 punktą, HN 134:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, reguliariai vėdinantys, prižiūrintys, tvarkantys savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮVTT) 18 priedą pataisos įstaigos administracija neprivalo aprūpinti nuteistųjų šaldytuvais ir ventiliatoriais.
9.1. Pagal BVK 103 straipsnio 1 dalį nuteistieji BVK nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore, pagal 2 dalį, nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje, laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka nuteistasis. Pagal BVK, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo 2 val. iki 1 val. pasivaikščiojimas. Pasivaikščiojimas gryname ore yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga.
9.2. Pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimą reglamentuoja TI taisyklių 21–22 punktai, pagal kuriuos tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema. Pagal HN 76:2010 18.4 punktą laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai: pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi.
9.3. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 17,34 m² iki 23,14 m², II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas – nuo 34,16 m² iki 37,40 m², III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 15,55 m² iki 31,05 m².
9.4. Remiantis CPT Antrojo bendro pranešimo Nr. [CPT/Inf(92)3] 48 punktu, 1 val. per dieną pasivaikščiojimas gryname ore pripažintinas pakankamu, o pareiškėjo minima 8 val. per dieną rekomendacija įtvirtinta 47 punkte ir taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Toks pats 1 val. pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas ir Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su kalinamų asmenų teisės pasivaikščioti lauke įgyvendinimu.
Pareiškėjas dėl nuolatinių grasinimų save žaloti, pakartotinai įrašytas į Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą. Lukiškių TI-K Psichologinės tarnybos (toliau – ir PT) specialistai pareiškėją konsultuoja nuosekliai, iš anksto susitarus, pagal jo žodinius ar rašytinius prašymus arba PT specialistų iniciatyva. Dažniausiai nagrinėjamos temos pokalbio metu – pareiškėjo konfliktiški santykiai su Lukiškių TI-K administracija bei autoagresyvaus elgesio prevencija, tačiau nepriklausomai nuo įdėto indėlio psichologiniame darbe su pareiškėju, jo priešiškumas administracijos atžvilgiu yra nuolatinis ir nesikeičiantis (PT 2018 m. spalio 18 d. tarnybinis pranešimas Nr. 24-7231). Ginčo laikotarpiu pareiškėjo prašymų dėl psichologinės pagalbos negauta.
10.1. CK 6.271 straipsnyje įtvirtintai viešajai atsakomybei atsirasti užtenka nustatyti esant 3 sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
10.2. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme. tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Remiantis EŽTT praktika, įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esančių asmenų atžvilgiu, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (bylos Hirst prieš Jungtinę Karalystę Golder prieš Jungtinę Karalystę, K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Dickson prieš Jungtinę Karalystę). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Pareiškėjas savo skunda grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, jos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais. Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala. nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Be to, Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl laikymo sąlygų.
10.3. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla Nr. A438-336/2012 ir kt.). Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimai (t. 3, b. l. 1–7, t. 4, b. l. 3 – 4)):
– 2017 m. rugsėjo 1 d. apgyvendintas kameroje Nr. 322 (plotas – 7,77 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. rugsėjo 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. rugsėjo 3 d. kameroje Nr. 115 buvo 1 asmuo;
– 2017 m. rugsėjo 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 322 (plotas – 7,77 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. rugsėjo 5 d. – 2017 m. rugsėjo 7 d. kameroje Nr. 322 buvo 1 asmuo;
– 2017 m. rugsėjo 8 d. – 2017 m. lapkričio 28 d. kameroje Nr. 322 buvo 1 asmuo;
– 2017 m. lapkričio 29 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL);
– 2017 m. gruodžio 1 d. atvyko iš LAVL ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 112 (plotas – 7,28 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 322 (plotas – 7,77 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. gruodžio 2 d. – 2017 m. gruodžio 5 d. kameroje Nr. 322 buvo 1 asmuo;
– 2017 m. gruodžio 6 d. kameroje Nr. 322 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. gruodžio 7 d. – 2017 m. gruodžio 14 d. kameroje Nr. 322 buvo 1 asmuo;
– 2017 m. gruodžio 15 d. išvyko į LAVL;
– 2017 m. gruodžio 17 d. atvyko iš LAVL ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. gruodžio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 322 (plotas – 7,77 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. gruodžio 19 d. – 2018 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 322 buvo 1 asmuo;
– 2018 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 322 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. sausio 18 d. – 2018 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 322 buvo 1 asmuo;
– 2018 m. sausio 31 d. išvyko į LAVL;
– 2018 m. vasario 7 d. atvyko iš LAVL ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 112A (plotas – 6,34 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2018 m. vasario 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 322 (plotas – 7,77 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2018 m. vasario 9 d. – 2018 m. kovo 6 d. kameroje Nr. 322 buvo 1 asmuo;
– 2018 m. kovo 7 d. išvyko į LAVL;
– 2018 m. kovo 9 d. atvyko iš LAVL ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 125 (plotas – 6,48 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 322 (plotas – 7,77 m²), kameroje buvo 1 asmuo.
2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėn. pranešime „Dėl J. J. skundo“, be kita ko, nurodyta (t. 3, b. l. 16–18):
2.1. Lukiškių TI-K) gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TĮ taisyklių ir PĮĮET reikalavimus, laikymo sąlygos atitinka HN 134:2015 reikalavimus.
2.2. Kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Inventoriaus norma). Vadovaujantis TI taisyklių 14.5 punktu, PĮĮET 16.5 punktu, sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, sanitarinio mazgo patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), joje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²). Kamerose santechninė įranga tvarkinga. Pagal PĮĮET 16.5 punktą nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kamerose, kuriose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, nuo likusio kameros ploto sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m. aukščio pertvara, gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios visiškai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
2.3. Pagal įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m², ši ploto norma Lukiškių TI-K yra užtikrinama. Kamerose yra lovos (matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalas (matmenys kamerose iki 4 lovų – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), kitose kamerose stalai atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų yra kėdutės (matmenys – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 m²), kamerose kur daugiau kaip 4 lovos – suolai, atitinkantys stalo dydį. Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas, kamerose išmontuoti nenaudojami gultai. Pažymėtina, kad kameroje esantys baldai neišskaičiuojami iš vienam asmeniui tenkančio minimalus ploto.
2.4. Kameros vėdinamos per langus, tai nustato HN 134:2015, langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant, gyvenamosiose kamerose išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo. Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į valstybinį finansavimą. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx, kaip nustatyta HN 134:2015 14 punkte. HN 134:2015 nenustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas.
2.5. Lukiškių TI-K kalinamiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę nusiprausti duše, tai atitinka HN 134:2015 44 punktą. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ kalinamieji dušu gali naudotis iki 15 minučių. Lukiškių TI-K dušų įrengimas atitinka TI taisyklių, PĮĮET, HN 134:2015 reikalavimus. Lukiškių TI-K dušinės įrengtos korpusų postuose. Dušinių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Lukiškių TI-K dušinėse įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, veikia mechaninė vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai, privatumui užtikrinti įrengtos pertvaros, yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė, įrengti šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia. Į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Dušo patalpos kiekvieną dieną valomos, naudojant dezinfekcijos priemones. Lukiškių TI-K dušinėse yra skystas muilas ir plaukų šampūnas, įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kuriais kalinamieji naudojasi, laikydamiesi asmens higienos. Karšto vandens tiekimas į kameras galiojančiuose teisės aktuose neįtvirtintas, pagal HN 134:2015 18 punktą karštas vanduo tiekiamas, be kita ko, į dušo patalpas.
2.6. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal TI taisyklių ir PĮĮET reikalavimus, šiuose kiemeliuose įrengti stogeliai kalinamiesiems pasislėpti nuo atmosferinių kritulių, yra lietaus vandens nutekėjimo angos.
2.7. Gyvenamąsias kameras turi tvarkyti jose gyvenantys asmenys, tai reglamentuojama BVK 110 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose, HN 134:2015. Pagal Lukiškių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. 1-278 kameros aprūpinamos valymo inventoriumi ir priemonėmis. Kameras valo (taip pat ir langus) jose apgyvendinti asmenys. Visos Lukiškių TI-K kameros valymo priemonėmis aprūpintos, visoms kameroms išduota: šepetys grindims, šiukšlių semtuvas, kibiras, šluostė, valikliai.
2.8. Lukiškių TI-K išduodamas minkštas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) atitinka HN 134:2015, minkštas inventorius išduodamas švarus ir tvarkingas. Vadovaujantis HN 134:2015 41 punktu, visiems Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje.
2.9. Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami, Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą (įmonė turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla).
2.10. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde remiasi HN 76:2010, kuri galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d.
3. Lukiškių TI-K PT viršininkė 2018 m. spalio mėn. pažymoje dėl pareiškėjo, be kita ko, nurodė, kad: pareiškėjas dėl grasinimų save žaloti pakartotinai įrašytas į Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą; pareiškėją PT specialistai konsultuoja nuosekliai, iš anksto susitarus, pagal jo žodinius ar rašytinius prašymus, dažniausiai nagrinėjamos temos pokalbio metu – pareiškėjo konfliktiški santykiai su Lukiškių TI-K administracija ir autoagresyvaus elgesio prevencija; nepriklausomai nuo įdėto indėlio psichologiniame darbe su pareiškėju, jo priešiškumas administracijos atžvilgiu yra nuolatinis ir asmuo nesistengia tai keisti (t. 4, b. l. 8).
4. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamento pareigūnai, atlikę tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, patikrinimo aktuose, be kita ko, užfiksavo tokius rezultatus:
4.1. 2017 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-1472(16.16.8.10.12), be kita ko, nurodyta, kad kameroje Nr. 115 ant lubų ir sienos virš sanitarinio mazgo buvo vizualiai matomų pelėsio požymių, tai neatitiko HN 134:2015 39 punkto (t. 3, b. l. 105–106); Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 3 d. rašte Nr. 9-10716 nurodė, kad kameroje Nr. 115 lubų ir sienų vietos, kuriose buvo vizualiai matomi pelėsio požymiai, nušlifuotos ir naujai užglaistytos, palangės paviršius išvalytas (t.3, b. l. 107).
4.2. 2017 m. spalio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-1540(16.16.8.10.12), be kita ko, nurodyta: kameroje Nr. 322 palangės paviršius buvo švarus, visas privalomas inventorius ir unitazui valyti skirtas šepetys buvo; kamera Nr. 322 vėdinama per atidaromą langą, tai atitiko HN 134:2015 17 punktą (t. 3, b. l. 108–109, 124–125).
4.3. 2017 m. spalio 24 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-1678(16.16.8.10.12), be kita ko, nurodyta, kad kameroje Nr. 322 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, valstybės įmonės „Mūsų amatai“, esančios netoliese nuo kameros Nr. 322, skleidžiamas triukšmas atitiko nustatytus reikalavimus (t. 3, b. l. 126–127).
4.4. 2017 m. lapkričio 2 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-1746(16.16.8.10.12), be kita ko, nurodyta: Lukiškių TI-K direktorius yra patvirtinęs bendrojo naudojimo ir gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašą, pagal kurį dušinių bei jose esančių įrenginių valymo darbus atlieka nuteistieji, paskirti atlikti ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas, Lukiškių TI-K valumo darbai atliekami kiekvieną dieną, gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius valo jose apgyvendinti kalinamieji; 18 ir 19 postų dušinėse buvo vizualiai švaru, 18 posto dušinėje matomų pelėsių nebuvo, 19 posto dušinėje buvo vizualiai matomų pelėsių požymių; kameroje Nr. 322 buvo vizualiai švaru, visas privalomas inventorius buvo (t. 3, b. l. 131–132); Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. 9-12212 nurodė, kad 19 posto dušinės lubų vietos, kuriose buvo vizualiai matomas pelėsis, nušlifuotos ir užglaistytos (t. 3, b. l. 134).
4.5. 2017 m. lapkričio 2 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-1747(16.16./.10.12), be kita ko, nurodyta, kad kameroje Nr. 322 buvo vizualiai švaru, joje buvo privalomas inventorius (t. 3, b. l. 135–136).
4.6. 2017 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-1838(16.16.8.10.12), be kita ko, nurodyta, kad kameroje Nr. 322 santykinė oro drėgmė atitiko nustatytus reikalavimus (t. 3, b. l. 138–139).
4.7. 2017 m. lapkričio 23 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-1899(16.16.8.10.12), be kita ko, nurodyta: kameroje Nr. 322 ant sienų ir II korpuso 19 posto dušinėje ant lubų pelėsių požymių nenustatyta (t. 3, b. l. 140–141).
4.8. 2017 m. lapkričio 27 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-1924(16.16.8.10.12), be kita ko, nurodyta, kad kameroje Nr. 322 ir šalia jos išmatuota dulkų koncentracija atitiko nustatytus reikalavimus (patikrinimo metu II korpuso kamerose vykdyti remonto darbai) (t. 3, b. l. 142–143).
4.9. 2017 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-2047(16.16.8.10.12), be kita ko, nurodyta: kameroje Nr. 322 santykinė oro drėgmė atitiko nustatytus reikalavimus, sanitariniame mazge ant sienos buvo vizualiai matomų pelėsių požymių, tai neatitiko HN 134:2015 39 punkto (t. 3, b. l. 145–146). Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 17 d. rašte Nr. 9-690 nurodė, kad kameroje Nr. 322 vietos, kuriose buvo vizualiai matomi pelėsių požymiai, nušlifuotos ir naujai užglaistytos.
4.10. 2017 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-2050(16.16.8.10.12), be kita ko, nurodyta: Lukiškių TI-K parengtas ir direktoriaus patvirtintas suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į dušą grafikas, pagal kurį kameroje Nr. 322 apgyvendinti asmenys vedami nusiprausti į dušą pirmadieniais, tai atitiko HN 134:2015 44 punktą (t. 3, b. l. 148–149).
4.11. 2018 m. sausio 9 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-11, be kita ko, nurodyta: Lukiškių TI-K atvykusiems kalinamiesiems išduodami čiužiniai iš audinio, tinkamo dezinfekuoti dezinfekavimo kameroje, tai atitiko HN 134:2015 41 punktą; Lukiškių TI-K susidarantys skalbiniai yra skalbiami ir džiovinami centralizuotai, tai atitiko HN 134:2015 40 punktą (t. 3, b. l. 48–50).
4.12. 2018 m. sausio 17 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-51, be kita ko, nurodyta: kameroje Nr. 322 ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta; kameroje Nr. 322 santykinė oro drėgmė atitiko nustatytus reikalavimus; pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patirtintą gyvenamųjų patalpų valymo tvarką gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius tvarko jose apgyvendinti asmenys; kameroje Nr. 322 lango stiklai buvo vizualiai nešvarūs, tai neatitiko HN 134:2015 35 punkto; kameroje Nr. 322 buvo visas privalomas valymo inventorius; kameroje Nr. 322 buvo ant lango įmontuotos grotos, sudaryta galimybė išvėdinti per langą, langą buvo galima atidaryti ir uždaryti, tai atitiko HN 134:2015 17 punktą (t. 3, b. l. 31 – 32). Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 26 d. rašte Nr. 9-1087 nurodė, kad kameroje Nr. 322 išvalyti langai (t. 3, b. l. 33).
4.13. 2018 m. vasario 6 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-187, be kita ko, nurodyta: kamera Nr. 112A ir joje esantys įrenginiai techniškai tvarkingi, dirbtinė dienos apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 112A yra natūralus apšvietimas per langą, tačiau HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo koeficientų verčių; kameroje Nr. 112A pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą; kontrolės metu peržiūrėjus graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo (dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnalo duomenis nustatyta, kad kiekvieną mėnesį vykdomas nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, gyvenamosiose patalpose nenustatytas graužikų ir nariuotakojų buvimas; patikrinimo metu gyvenamosiose patalpose tarakonų, žiurkių, pelių buvimo vizualiai nenustatyta; 18 posto dušinėje vizualiai matomas pelėsis ant sienų; minkštasis inventorius, t. y. čiužiniai, yra iš audinio, tinkamo dezinfekuoti dezinfekavimo kameroje; pagal Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašą kalinamieji turi galimybę pasinaudoti teikiama paslauga ne dažniau kaip kartą per savaitę, tai atitiko HN 134:2015 40 punktą (t. 3, b. l. 20–24).
4.14. 2018 m. vasario 13 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-295, be kita ko, nurodyta, kad kameros Nr. 322 sanitariniame mazge ant sienos vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta (t. 3 , b. l. 36–37).
4.15. 2018 m. kovo 6 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-741, be kita ko, nurodyta, kad kameroje Nr. 322 ir 18 posto dušinėje ant sienų vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta (t. 3, b. l. 38–39).
5.1. Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. sausio 23 d. pažyma Nr. 4D-2017/1-1498 „Dėl J. J. skundo prieš Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos“, pareiškėjo skundas dėl Departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai nagrinėjant pareiškėjo skundus (be kita ko, dėl kalinimo sąlygų kameroje Nr. 322) ir pateikiant galimai neišsamius atsakymus (Nr. 2S-6129, Nr. 2S-6130), atmestas (t. 1, b. l. 141–149).
5.2. Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. vasario 12 d. pažyma Nr. 4D-2017/1-376 „Dėl J. J. skundo prieš Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“, pareiškėjo skundo dalis dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai darant pareiškėjui psichologinį spaudimą ir nesudarant galimybės pasivaikščioti gryname ore dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų (neveikimo), atliekant kratas, pripažinta pagrįsta, o skundo dalis dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nesudarant pareiškėjui galimybės pasivaikščioti gryname ore, atmesta (t. 4, b. l. 10 – 17).
5.3. Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. balandžio 3 d. pažyma Nr. 4D-2017/1-1740 „Dėl J. J. skundo prieš Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos“, dėl pareiškėjo skundo dalies dėl galimai pažeistos asmens teisės susipažinti su teisės aktais tyrimas nutrauktas, o skundo dalis dėl Departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai nagrinėjant pareiškėjo skundus (be kita ko, dėl kalinimo sąlygų kameroje Nr. 322), atmesta (t. 2, b. l. 34–40).
6. Pareiškėjas pateikė teismui gausią papildomą medžiagą: jo skundus įvairioms institucijoms ir jų atsakymus / sprendimus (Lukiškių TI-K, Departamento, NVSC, Seimo kontrolieriaus, Lietuvos administracinių ginčų komisijos) (t. 1, b. l. 17–193, t. 2, b. l. 1–176).
7. Pareiškėjas įtrauktas į ypatingai stebimų kalinamųjų, kurių priežiūra sustiprinta (t. 4, b. l. 34–38).
8. Remiantis Lukiškių TI-K 2014 m. liepos 19 d. pažyma Nr. 56-447, pareiškėjas 2015 m. gegužės 4 d. informavo medikus, kad jam nustatytas virusinis hepatitas C, remiantis Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos (toliau – ir SPT) 2014 m. liepos 22 d. pažyma Nr. 24-4485, pareiškėjas nuo 2012 m. rugsėjo 24 m. infekuotas ŽIV (t. 1, b. l. 16, 15).
9. Byloje pateikti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. rugsėjo 29 d., 2017 m. spalio 2 d., 2017 m. gruodžio 8 d., 2017 m. gruodžio 11 d., 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. sausio 5 d., 2018 m. sausio 22 d., 2018 m. vasario 8 d., 2018 m. vasario 21 d., 2018 m. kovo 2 d. prašymai dėl susitikimo su psichologe (t. 4, b. l. 72 – 83).
10. Pareiškėjo sveikatos istorijoje Nr. 05-4/2015/1691 (jos kopijoje), be kita ko, nurodyta: pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 5 d.–rugsėjo 17 d., 2018 m. kovo 10 d.–kovo 15 d. rytą, 2018 m. gegužės 22 d.–gegužės 28 d. badavo; 2017 m. rugsėjo 22 d. nurodyta, kad pareiškėjas serga ŽIV liga, hepatitu C, židinine plaučių tuberkulioze (remisija), gastroezofaginiu refkiuksu, simptomine hipertenzija; 2017 m. rugsėjo 29 d. psichiatro konsultacijos metu pareiškėjas skundėsi dirglumu, agresyvumu, nustatyta diagnozė – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas (F60.30); 2017 m. spalio 9 d. pareiškėjas kreipėsi į medikus dėl to, kad susižalojo kairio dilbio išorinį paviršių, uždėtas tvarstis, spalio 10 d. – dėl to, kad susipjaustė kairės rankos dilbį (pjautinė žaizda), spalio 11 d. – dėl to, susižalojo kairį dilbį, spalio 13 d. – dėl to, kad susižalojo, įsipjaudamas kairį dilbį, nes jo neperkelia į kitą kamerą, spalio 17 d., spalio 18 d., spalio 24 d., spalio 25 d., spalio 29 d., spalio 30 d., lapkričio 7 d., 14 d., l7 d. – dėl susižaloto kairio dilbio; 2017 m. spalio 31 d. psichiatro konsultacijos metu pareiškėjas skundėsi dirglumu, „nervais“, noru viską išdaužyti, diagnozuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas (F41.2), paskirti vaistai; 2017 m. gruodžio 11 d. psichiatro konsultacijos metu pareiškėjas skundėsi sustiprėjusia agresija, nemiga, diagnozė – F41.2, paskirtas gydymas; 2018 m. vasario 13 d. psichiatro konsultacijos metu pareiškėjas skundėsi nemiga, dirglumu, tuo, kad greitai tampa agresyvus, diagnozė – F41.2, paskirtas gydymas; 2018 m. balandžio 10 d. psichiatro konsultacijos metu pareiškėjas skundėsi nemiga, dirglumu, pasireiškiančiu pykčiu, palikta ta pati diagnozė, paskirtas gydymas (t. 4 , b. l. 85–158).
1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui J. J. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.
2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. kovo 9 d. (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista.
4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. kovo 9 d. pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai negalėjo būti pažeista, nes jis kamerose buvo laikomas vienas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą).
5. Pareiškėjas skundėsi dėl apšvietimo, ventiliacijos, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo laikymo trukmę kamerose, jo abstrakčius, neparemtus objektyviais duomenimis šio pobūdžio teiginius, daro išvadą, jog šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimai negali būti tenkinami. Nustatyta, kad kameros vėdinamos per langus, o tai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2.4 punktą), taip pat jose įrengtas tinkamas apšvietimas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2.4 punktą). Be to, nors pareiškėjas skundėsi pelėsiu, nešvarumais, tačiau nustatyta, kad iš esmės oro drėgmė tinkama, tik labai trumpais laikotarpiais nustatytas pelėsio buvimas, be to, ir pareiškėjas tose kamerose buvo itin trumpą laiką (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4.1, 4.9 punktus). Teismas pabrėžia, kad iš esmės kamerų būklė atitiko Higienos normos reikalavimus, o atrasti menki trūkumai buvo ištaisyti (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4.1-4.15 punktus). Teismas ypač pabrėžia, kad pareiškėjo skundai dėl laikymo kameroje Nr. 322, kurioje jis buvo ilgiausiai, buvo atmesti ir Seimo kontrolieriaus (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5.1, 5.3 punktus).
6. Pareiškėjas skundėsi, esą, jam nesudaromos sąlygos tinkamai praustis duše. Šie pareiškėjo argumentai yra visiškai niekuo nepagrįsti, nes Lukiškių TI-K yra sudaromos sąlygos praustis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2.5 punktą). Pareiškėjo skundai dėl pasivaikščiojimo gryname ore, nurodant, jog pareiškėjas per trumpai leidžiamas pasivaikščioti (1,5 val.), taip pat nėra pagrįsti: remiantis CPT Antrojo bendro pranešimo Nr. [CPT/Inf(92)3] 48 punktu, 1 val. per dieną pasivaikščiojimas gryname ore pripažintinas pakankamu, o pareiškėjo minima 8 val. per dieną rekomendacija įtvirtinta 47 punkte ir taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore.
7. Pareiškėjas dėl nuolatinių grasinimų save žaloti, pakartotinai įrašytas į Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą. Lukiškių TI-K Psichologinės tarnybos specialistai pareiškėją konsultuoja nuosekliai, iš anksto susitarus, pagal jo žodinius ar rašytinius prašymus arba PT specialistų iniciatyva. Dažniausiai nagrinėjamos temos pokalbio metu – pareiškėjo konfliktiški santykiai su Lukiškių TI-K administracija bei autoagresyvaus elgesio prevencija, tačiau nepriklausomai nuo įdėto indėlio psichologiniame darbe su pareiškėju, jo priešiškumas administracijos atžvilgiu yra nuolatinis ir nesikeičiantis (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą).
8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo J. J. skundo tenkinti nėra teisinio pagrindo, jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti siuntimo ir kopijų darymo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.