Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-4746-323/2023 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui E. S. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų, bei E. S. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

4. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla, konkretus klausimas, buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

5. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – J. V. žinutės kopiją, skrydžio bilieto kopiją, nurodydamas, kad E. S. dirbdavo užsienyje - Norvegijoje. Paskutinį kart išvykęs buvo pernai metų birželį ir grįžo 2022 m. lapkričio 13 d. Grįžus iš Norvegijos, ką patvirtina pateiktas bilietas ieškovė skubino jį kuo greičiau vykti pas notarą pripažinti E. S. tėvystę, pati surado notarą, ką patvirtina pridedama žinutė. Papildomai apeliantas 2023 m. birželio 19 d. pateikė prašymą pridėti prie atskirojo skundo E. S. susirašinėjimo žinutę su J. V. iš kurios matyti, kad ieškovė gyrėsi atsakovui apie kitus vaikinus. Šiuo metu atsakovas vis dar renka įrodymus civilinėje byloje, todėl ši žinutė nebuvo pateikta anksčiau.

6. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus, susirašinėjimą su atsakovu dėl bendravimo su vaiku iš kurių matyti, kad jį ragino lankyti dukrą, kad neprieštaravo tėvystės testui, matyti atsakovo priešiškumas ieškovei ir vaikui bei tam tikri grasinimai. Taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. gegužės 5 d. surašytą Vaiko situacijos vertinimo anketą, iš kurios matyti, jog pagal nepagrįstą atsakovo skundą buvo tikrintos vaiko gyvenimo sąlygos ir šiame skunde jis dar karta pats pripažįsta tėvystę.

7. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, taip pat jei šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui yra esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas. Tokiu atveju atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. Šiuo atveju spręstina, kad šalių pateikti nauji įrodymai vertintini pirmosios instancijos teisme sprendžiant dėl pareikšto ieškinio bei priešieškinio reikalavimų iš esmės. Vertinant pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą konkretūs pateikti papildomi dokumentai esminės reikšmės neturi, todėl nėra tikslinga juos priimti ir vertinti. Be to ginčo šalims sudarant neribotas galimybes apeliacinės instancijos teisme teikti naujus paaiškinimus bei įrodymus, atsikirsti į priešingos šalies paaiškinimus bei įrodymus, naujų aplinkybių nustatinėjimas, jų įtakos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui vertinimas, konkrečiu atveju prieštarautų ir apeliacinio proceso paskirčiai. Šalių nurodytos naujos aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos ir vertinamos pirmosios instancijos teisme, todėl nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi ir proceso operatyvumą, atsisako priimti ir vertinti tiek apelianto, tiek ieškovės pateiktus į bylą naujus įrodymus.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

8. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

9. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).

10. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

11. Priteisiant vaikui išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia yra atsižvelgiama į vaiko poreikius ir interesus, o tik po to į tėvų turtinę padėtį. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad sprendžiant laikinojo išlaikymo klausimą, svarbu atsižvelgti į orientacinį minimalios mėnesio algos dydžio kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tačiau, tai yra tik orientacinis dydis, o kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina ir sprendžia, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir turimus įrodymus.

12. Apeliantas kaip minėta su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus ( šios nutarties 9 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo metu, remdamasis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad po atskirojo skundo pateikimo, atsakovas 2023 m. gegužės 24 d. pareiškė priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, prašydamas nustatyti, kad E. S. nėra E. S. biologinis tėvas. Priešieškinyje nurodo, kad jeigu genominės ekspertizės pagalba bus nustatyta, kad jis yra E. S. biologinis tėvas, tuomet sutinka mokėti jai materialinį išlaikymą. Tačiau nesutinka su reikalaujama priteisti suma. Šiuo metu niekur nedirba, tai patirtina „Sodros“ išrašas apie draudiminius laikotarpius, jokio nekilnojamojo turto neturiu, ką patvirtina pažyma, jokios transporto priemonės neturi. Yra įgijęs vidurinį išsilavinimą. 2022 m. kovo 2 d. jo vardu bendriems poreikiams su ieškove yra paėmęs paskolą 1500 Eur, grąžintina paskolos suma 2626,32 Eur, kuri liko grąžinti jam. Tik įsitikinęs, kad E. S. yra jo biologinė dukra sutiks mokėti po 170 Eur periodinį išlaikymą kas mėnesį. Mano, kad ieškovei tiek pat skiriant vaiko išlaikymui ir pridėjus 85,75 Eur išmoką už vaiką, šiuo metu 425,75 Eur suma būtų pakankama E. S. išlaikymui ir kita.

13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Be to aplinkybės gali ir pasikeisti iki bylos iš esmės išnagrinėjimo. Faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Taigi tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimus, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai pagal jo amžių, kokios tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą.

14. Pažymėtina, kad šiuo atveju iš atskirojo skundo turinio, reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos priimtą nutartį, yra pagrindo vertinti, kad apeliantas vaikui teikti išlaikymo nesutinka. Tačiau tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis ( CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Apeliantas atskirajame skunde nekonkretizavo, kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui, kokio dydžio išlaikymą jis turėtų galimybę skirti ir kita, kaip minėta iš esmės nesutiko, kad būtų priteistas laikinas išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismui šioje proceso stadijoje nėra pagrindo išsamiai analizuoti ir vertinti papildomus įrodymus, t.y. su priešieškiniu pateiktus įrodymus, ir nustatyti naujas aplinkybes, kurias įvertinus būtų išspręstas šalių ginčas dėl laikino išlaikymo priteisimo. Be to pažymėtina, kad pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Paaiškėjus apelianto nurodomoms aplinkybėms, ar kitoms dėl jo sunkios materialinės padėties, nedarbo, kreditorinių įsipareigojimų, sveikatos būklės, atsakovui neužkertamas kelias pateikiant tai patvirtinančius įrodymus kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinimo ir kt.

15. Sprendžiant dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek apelianto, tiek ieškovės nurodytos aplinkybės, kad tarp šalių kyla ginčas dėl vaiko tėvystės, dėl tyrimų tėvystei atlikimo bei su tuo susiję kiti argumentai nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo. Vaiko tėvystė nėra nuginčyta, atsakovas yra vaiko tėvas, todėl turi pareigą teikti vaikui išlaikymą. Kaip minėta atsakovas atskirajame skunde nenurodė kokio dydžio išlaikymas vaikui būtų reikalingas, kokio dydžio išlaikymą jis galėtų teikti, kokios jo galimybės, materialinė padėtis, nenurodė ir nepateikė jokių duomenų apie jo įsidarbinimą, gaunamas pajamas, ateities perspektyvas ir galimybes teikti išlaikymą. Bylos šalis, siekdama, jog aukštesnės instancijos teismas įvertintų jo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įpareigojama pateikti tinkamą procesinį dokumentą, kuriame būtų ne tik suformuluoti reiškiami prašymai, bet ir nurodytos visos, šalies manymu, skundo pagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. CPK nenumano galimybės tikslinti priimto atskirojo skundo naujai pateikiamais procesiniais dokumentais, skundžiamos nutarties neteisėtumą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos teikiant atskirąjį skundą (išskyrus numatytas išimtis). Be to apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atsižvelgdamas į tai, kokie duomenys byloje buvo pateikti nutarties priėmimo metu. Šiuo atveju nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nors ir priimta nepranešus atsakovui, tačiau atsakovas teikdamas atskirąjį skundą turėjo galimybę ir pareigą pateikti įrodymus dėl reikalingo vaikui išlaikymo dydžio, jo galimybės teikti išlaikymą bei kitus įrodymus turinčius reikšmės sprendžiant laikiną vaikui reikalingo išlaikymo klausimą. Apeliantas apsiribojo argumentais, kad šiuo metu nedirba, negauna pajamų ir jo materialinė padėtis yra sunki. O kiti apelianto teikti papildomi įrodymai dėl šalių tarpusavio konfliktų ir kt., jau minėta, įtakos teismo priimtos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, sprendžiant laikino išlaikymo ir išlaikymo dydžio klausimą, neturi.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Atsižvelgęs į atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, į tai, kas išdėstyta, į šiuo metu byloje esančius bei su atskiruoju skundu pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo priteisimo pagrįstai prioritetą teikė nepilnamečio vaiko interesams, užtikrino nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigė teismo padarytų išvadų. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo vertinimu, padarytomis išvadomis nėra tikslinga detaliau pasisakyti dėl atskirojo skundo argumentų nes įvertinus tai, kas išdėstyta, jie neįtakoja teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliantas E. S. prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, laikiną išlaikymo priteisimą nepilnamečiam vaikui E. S. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl būtinumo priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018). Atsižvelgiant į tai, dėl patirtų apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų spręstina bylą išnagrinėjus iš esmės.

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.