- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-03
- Bylos Nr.
- 2A-415-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44859-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- V. K. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 9557,46 Eur skolos, atsiradusios vykdant prievolę pagal solidariąją atsakomybę, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad jis, kaip solidarus skolininkas, įvykdė prievolę tiek savo, tiek atsakovės R. M. atžvilgiu ir įgijo teisę reikalauti iš kito skolininko (atsakovės) už kurį įvykdė prievolę, grąžinti jam pusę sumokėtos skolos Viso 9557,46 Eur (1592,91+1592,91+6371,64=9557,46 Eur).
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodė kad ieškovo elgesys yra netinkamas ir nesąžiningas, nes jis pateikė teismui ieškinį nors buvo galimybė atlikti tarpusavio skolų užskaitą vykdymo procese. Todėl ieškovui turėtų būti skirta bauda pagal CPK 95 str. 2 d., jo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas turi būti atmestas
4. Iškėlus bylą teisme atsakovė R. M. sumokėjo ieškovui 9 557,46 Eur skolą, ieškovas nuo savo reikalavimo priteisti iš atsakovės skolą atsisakė, tačiau prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Eur už advokato paslaugas, bei kitas bylinėjimosi išlaidas, jo sumokėtą žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir grąžinta jam 215,25 Eur žyminio mokesčio; iš atsakovės ieškovui priteista 371,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės valstybei priteista 5,32 Eur pašto išlaidų.
6. Teismas netenkino atsakovės prašymo skirti ieškovui baudą, nurodydamas, kad ieškovas sumokėjo skolą kreditoriams kaip solidarus skolininkas su atsakove R. M., todėl jis įgijo reikalavimo teisę prašyti priteisti iš atsakovės ½ dalies jo sumokėtos pinigų sumos. Akivaizdu kad ieškovas buvo suinteresuotas pagal galimybes kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais, nes už nesavalaikį skolos grąžinimą buvo skaičiuojamos palūkanos. Ieškovas pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, jos sudaro 1 000 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintų rekomendacijų, tačiau ieškovo prašomos priteisti tokio dydžio išlaidos už advokato pagalbą yra mažintinos, nes į bylą nėra pateikta ataskaita, pagrindžianti šias išlaidas. Atsižvelgiama ir į tai, kad ši byla nėra sudėtinga, todėl ruošiant procesinius dokumentus advokato darbo sąnaudos negalėjo būti didelės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
8. Nurodė, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo kelti civilinę bylą, naudotis to paties advokato paslaugomis, kuris žinojo, kad yra ieškovo skola atsakovei, yra galimas priešpriešinis skolininko ir išieškotojo skolų užskaitymas, sudarius taikos sutartį vykdymo procese. Ieškovas elgėsi neprotingai, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, neišnaudojo galimybių susitarti be teismo, iškėlė bylą be pagrindo, žinodamas, kad pats skolos neatiduoda, atlygino kreditoriams, neturėdamas tam lėšų. Yra tik kreditorių raštas, kurio turinys rodo, kad tai yra aiški klastotė, nurodyta apie vykdomųjų raštų įteikimą antstoliui, kai paaiškėjo, kad jokie antstoliai nebuvo pradėję vykdymo. Toks ieškovo procesinis elgesys teismui suteikė teisę visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas palikti jam.
Atsiliepimas
9. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad jis ieškinį pareiškė pagrįstai, todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja skirti ieškovui baudą. Atsakovui padengus įsiskolinimą, bylinėjimosi išlaidas (kurios nėra didelės) teismas priteisė pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
10. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
11. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
12. Šioje byloje atsakovei atsiskaičius, ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų. Pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą teismas, priimdamas ieškinio atsisakymą turi bylą nutraukti. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad teismas bylą nutraukia. Tai laikytina rašymo apsirikimu, kurį apeliacinės instancijos teismas ištaiso, nurodydamas kad pirmosios instancijos teismas nusprendė bylą nutraukti (CPK 276 str.).
13. Atsakovė nesutikdama su skundžiamu sprendimu nurodo, kad ieškovas ieškinį pateikė nepagrįstai, todėl jam turėjo būti skirta bauda ir jam iš atsakovės neturėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.
14. Ieškovas, kaip solidarus skolininkas, įvykdė prievolę tiek savo, tiek R. M. atžvilgiu ir įgijo teisę reikalauti iš kito skolininko, už kurį įvykdė prievolę, grąžinti jam pusę sumokėtos skolos. Pagal CK 6.9 str. 1 d. solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį.
15. Atsakovė teismo proceso metu pati sumokėjo ieškovui savo skolos dalį. Taigi, taip ji pripažino, kad ieškovas pagrįstai atsiskaitė su kreditoriais ir turėjo teisę reikšti ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra nepagrįstas.
16. Ieškovas nurodė, kad jis ėmėsi visų priemonių, kad būtų galima atlikti skolų užskaitymą vykdymo procese, tačiau to padaryti nepavyko dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Pažymėtina, kad tokio proceso buvimas ar nebuvimas niekuo nėra susijęs su šiuo ieškiniu ir niekuo neįtakojo pirmos instancijos teismo sprendimo.
17. Ieškovas nurodo, kad jo ir atsakovės skyrybų, turto padalinimo ir skolų grąžinimo procesas tęsėsi labai ilgai, todėl skolų sumokėjimas be priverstinio išieškojimo palengvino tiek ieškovo, tiek pačios atsakovės procesinę finansinę naštą, kadangi priverstinio skolų išieškojimo proceso metu šalys dar būtų turėję sumokėti antstolio patirtas vykdymo išlaidas. Teismas su šiais ieškovo teiginiais sutinka. Skolininkai privalo sąžiningai grąžinti skolas esant pirmai galimybei. Taigi, ieškovas sumokėdamas šalių bendriems kreditoriams skolas, ne tik nepažeidė jokių teisės normų, bet kaip tik elgėsi sąžiningai bei atsakingai, t. y. taip kaip reikalauja teisės normos.
18. Kiekvienas asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip minėta, ieškovas šiuo atveju atsiskaitęs su kreditoriais, įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, o atsakovė sumokėdama ieškovui jo reikalaujamą sumą, sutiko su tokiais ieškovo reikalavimais. Taigi, ieškovas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl teismas jam pagrįstai neskyrė baudos.
19. Pažymėtina, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė jau po ieškinio teismui pateikimo. Akivaizdu, kad teikdamas ieškinį teismui, ieškovas patyrė tam tikras bylinėjimosi išlaidas, todėl jas (bent iš dalies) turi atlyginti atsakovė. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priteisė tik dalį bylinėjimosi išlaidų. Taigi, šiuo atveju CPK 94 str., buvo taikyta tinkamai.
20. Esant šioms aplinkybėms dalytina išvada, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 276 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo rezoliucinės dalies pirmame sakinyje padarytą rašymo apsirikimą ir išdėstyti jį taip: „priimti ieškovo V. K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukti, grąžinti jam 215,25 Eur (du šimtus penkiolika Eur 25 ct) 2015-12-12 mokėjimo nurodymu jo sumokėto žyminio mokesčio“.