- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-12
- Bylos Nr.
- A-525-1336-13
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00826-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- F. V.
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui F. V. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja S. S. skundu (ieškiniu) (I t., b. l. 2−4) Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. liepos 29 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-100729-00040 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) ir 2010 m. rugpjūčio 10 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-226 (toliau – ir Reikalavimas).
Taip pat buvo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai (iki bus išnagrinėta byla) sustabdyti Reikalavimo galiojimą.
Nurodė, kad Savavališkos statybos akte nurodyta, kad statiniai − lauko tualetas, priestatas prie ūkinio pastato, pagalbinis pastatas ir du vagonėliai su dengtomis terasomis, (duomenys neskelbtini), Palangoje − pastatyti savavališkai. Remiantis Savavališkos statybos aktu, buvo surašytas Reikalavimas, kuriuo iš pareiškėjos pareikalauta iki 2010 m. gruodžio 29 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teigė, jog nurodyti Inspekcijos aktai nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini. Savavališkos statybos akte nurodyta, kad statinio kategorija yra I grupės nesudėtingi statiniai, tačiau, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – ir Reglamentas) 12 punktą, I grupės nesudėtingiems statiniams taikomos šios Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys: neprivalomas statinio projektas, nereikalingi privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai, nereikalingas statybos leidimas, neatliekami statinio kadastriniai matavimai, neatliekamas statinio pripažinimas tinkamu naudoti, neatliekamas statinio registravimas Nekilnojamojo turto registre ir kita, o pagal to paties teisės akto priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1.1.1 punktą, gyvenamojo ar sodo namo pagalbinis pastatas (atskiras pastatas ar priestatas prie bet kurio iš šių namų) yra I grupės nesudėtingas statinys, pagal 1.1.2 punktą pavėsinė, stoginė ar prieangis yra I grupės nesudėtingas statinys ir pagal 1.4.6 punktą išvietė yra nesudėtingas statinys. Taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 71 dalį, savavališka statinio statyba − statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju − neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, teigė, kad dalis Savavališkos statybos akte nurodytų statinių yra I grupės nesudėtingi statiniai, ir šiems statiniams, skirtingai nei II grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems numatytas supaprastintas statybos leidimo išdavimas (be statinio projekto patikrinimo), jokie privalomi dokumentai nereikalingi. Nurodė, kad laikėsi visų Reglamento 21 punkto reikalavimų, todėl šių statinių statyba negalėjo būti pripažinta savavališka statyba. Dėl pagalbinio pastato žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, paaiškino, kad jis statytas dar iki jai įgyjant nuosavybės teisę į statinius, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir į žemes sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Tai patvirtina 1995 m. gegužės 15 d. ribų planas, kuriame šis statinys pažymėtas raide „N“. Inspekcija, pripažindama šį statinį savavališka statyba, vadovavosi minėtu Reglamentu, tačiau jį patvirtinantis įsakymas įsigaliojo jau po to, kai statinys buvo pastatytas, todėl šis teisės aktas negali būti taikomas ir jo pagrindu statinys negali būti laikomas nelegaliai pastatytu. Taip pat atkreipė dėmesį, jog, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, statinys − visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tuo tarpu pagal 2008 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ARM Nr. 201065, R. S. iš UAB „Armindina“ pirko mobilų namelį, o pagal 2009 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą KRV Nr. 9-006 iš UAB „Karavanai“ pirko karavaną. Šie daiktai nėra tvirtai sujungti su žeme, turi ratus ir yra skirti žmonėms ir kroviniams vežti, todėl pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, negali būti laikomi statiniais, nes faktiškai yra transporto priemonės (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 2 straipsnio 53 dalis). Inspekcija turi teisę reikalauti griauti tik statinius, bet ne transporto priemones, todėl reikalavimas nugriauti vagonėlius, kurie pagal įsigijimo dokumentus nėra vagonėliai, yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą (I t., b. l. 29−31), kuriame prašė skundą atmesti.
Paaiškino, kad vadovaujantis savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalimi, statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą (nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija), taip pat statinio paprastąjį remontą. Skundžiamame savavališkos statybos akte nurodyta, kad ginčo statiniai yra nesudėtingi I grupės statiniai. Reglamento 1 priedo bendrų pastabų 1 ir 2 lentelėms 1 punktu nustatyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taip pat I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Vadovaujantis Reglamento 12.4.2 punktu, II grupės nesudėtingam statiniui turi būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. To paties teisės akto 12.4.3 punkte nustatyta, kad tokiam statiniui, vietoj statybos leidimo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, paminėto 12.4.2 punkte, pritarimas. Atsižvelgiant į tai, teigė jog, ginčo statinių statyba pagrįstai vertintina kaip savavališka, nes statinys buvo statomas miesto teritorijoje. Taip pat pažymėjo, kad skundžiamų aktų surašymo metu galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti tik du valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos alternatyvūs sprendimai, kurie galėjo būti priimami, šalinant savavališkos statybos padarinius, ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos, t. y. pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius − nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę arba kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas. Reikalavimas pateiktas vadovaujantis savavališkos statybos paaiškėjimo metu galiojusios statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ redakcijos 41.1, 43 punktų bei Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimais. Kadangi tokio reikalavimo pateikimas yra imperatyvaus pobūdžio, teigė, kad jis yra teisėtas ir negali būti panaikintas. Pažymėjo, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nustato iš esmės tapačius reikalavimus, kuriuos galima pateikti statytojui, rėmėsi Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi. Nurodė, kad ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnyje statinys apibrėžtas, kaip visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną), o nagrinėjamu atveju vagonėliai tvirtai sujungti su žeme, nėra skirti asmenų ar daiktų transportavimui. Darė išvadą, kad vagonėliai su terasomis negali būti laikomi transporto priemonėmis, be to, transporto priemonės privalo turėti registracijos dokumentus. Taip pat pažymėjo, kad net ir atskirai vertinant prie vagonėlio esančią terasą, ji būtų priskiriama nesudėtingo statinio kategorijai, vadovaujantis Reglamento 1 priedo 2 lentelės 37 punktu. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-465/2010, kurioje konstatuota, kad savavališkos statybos faktas gali būti nustatytas ir tuomet, kai realiai statyba nebevyksta, statyba yra baigta, statiniai pastatyti, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008, kurioje konstatuota, kad įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad tik įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka, tačiau asmeniui, nepradėjusiam tokios teisės įgyvendinti ankstesnio įstatymo galiojimo metu, įstatymo pakeitimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Teigė, kad Savavališkos statybos aktu pareiškėjai nenustatyta jokių įpareigojimų, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Tai konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (byla Nr. A555-483/2010) − tuo atveju, kai ginčijamas savavališkos statybos aktas, kuriame nenustatyta jokių įpareigojimų asmeniui, tokia byla nenagrinėtina administracinių teismų.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 18 d. sprendimu (II t., b. l. 16−23) atmetė pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui F. V. dėl 2010 m. liepos 29 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-100729-00040 ir 2010 m. rugpjūčio 10 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-226 panaikinimo kaip nepagrįstą.
Pasisakydamas dėl Savavališkos statybos akto, teismas rėmėsi šio akto surašymo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 2, 6 dalimis, Reglamento 6.2, 8 punktais ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 53 dalimi ir pažymėjo, kad priešingai nei skunde teigia pareiškėja, šioje administracinėje byloje pateiktoje vaizdinėje medžiagoje nematyti, kad minėti vagonėliai turi ratus, be to iš civilinėje byloje Nr. 2A-826-460/2012 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui F. V. dėl leidimo statyti laikinus statinius pateiktų nesudėtingo, laikino statinio Nr.1 ir Nr. 2 aksiometrinių ir fasado vaizdų aiškiai matyti, kad minėti vagonėliai ratų neturi. Kaip teigia pareiškėja, vagonėliai pastatyti (duomenys neskelbtini), Palanga, pagal prigimtį yra kilnojamieji daiktai, t. y. mobilus namelis ir karavanas. Tačiau iš šioje ir minėtoje civilinėje byloje pateiktos vaizdinės medžiagos matosi, kad šie statiniai yra tvirtai sujungti su žeme, t. y. tiek vagonėlių, tiek prie jų prijungtų terasų konstrukcijos yra įleistos arba remiasi į žemę. Šioje administracinėje byloje pateiktoje vaizdinėje medžiagoje akivaizdžiai matyti, kad vagonėliai su terasomis pastatyti vykdant statybos darbus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis) prie vagonėlių panaudojant statybos produktus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis), t. y. prie vagonėlių sumontuotos terasos, kai kur po vagonėliais ir terasomis matosi išpiltas pagrindas ir kita. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad šie vagonėliai su terasomis nėra tvirtai sujungti su žeme, turi ratus bei yra skirti vežti keleiviams ir kroviniams, todėl jie yra transporto priemonės ir negali būti laikomi statiniais. Teismas taip pat rėmėsi Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Reglamento 1 priedo bendrų pastabų 1 ir 2 lentelėms 1 punktu, Reglamento 12.4.2, 12.4.3, 16 punktais, įvertino tai, kad skundžiamame Savavališkos statybos akte nurodyta, kad ginčo statiniai yra nesudėtingi I grupės statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Palanga. Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog šiems I grupės nesudėtingiems statiniams − pagalbiniam pastatui ir 2 vagonėliams su terasomis, pastatytiems Palangos mieste jokie privalomi dokumentai nėra reikalingi, o yra priešingai − reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statinio projektui. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556- 465/2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008, teismas darė išvadą, kad nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog, kadangi Reglamentas įsigaliojo po to, kai buvo pastatytas pagalbinis pastatas, šis teisės aktas negali būti taikomas ir jo pagrindu statinys negali būti laikomas nelegaliai pastatytu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad Inspekcijos 2010 m. liepos 29 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-100729-00040 yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovas surašydamas šį aktą tinkamai nustatė aplinkybes ir pritaikė teisės aktų normas, todėl pareiškėjos skundą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.
Pasisakydamas dėl Reikalavimo teisėtumo, teismas rėmėsi Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgęs į jį, bei į tai, jog konstatuota, kad Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-100729-00040, kurio pagrindu surašytas Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-226, yra teisėtas ir pagrįstas, darė išvadą, kad naikinti Reikalavimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėja S. S. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 25−26), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi.
Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:
1) teismas turėjo sustabdyti bylą iki civilinės bylos, kurioje nagrinėjamas pareiškėjos ieškinys dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendraturčių, taip pat ir trečiojo suinteresuoto asmens, valdomo žemės sklypo. Išnagrinėjus minėtą civilinę bylą, trečiojo suinteresuoto asmens sutikimas, gaunant Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą laikinųjų statinių projektui ir statybą leidžiantį dokumentą statyti tris laikinuosius statinius ginčo žemės sklype, nebebus reikalingas. Taip šioje byloje pareikšti reikalavimai išsispręstų savaime.
2) Pasikeitus teisiniam reguliavimui, Savavališkos statybos aktas ir Reikalavimas yra niekiniai, nes neatitinka naujai įsigaliojusios Statybos įstatymo redakcijos, kurioje iš esmės perkvalifikuoti statybos darbai, įtvirtinta savavališkos statybos įteisinimo galimybė. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, tačiau susiklosčiusių santykiui turiniui išlikus tokiam pačiam, teismas savo iniciatyva skundžiamus aktus turėjo pripažinti niekiniais. Tai statybos priežiūrą atliekančiai institucijai neužkirstų kelio patikrinti esamą faktinę padėtį ginčo sklype ir, nustačius Statybos įstatymo pažeidimus, imtis atitinkamų veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 40−42) prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti galioti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
1) teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, nes tarp pareiškėjos nurodytos civilinės bylos ir šios administracinės bylos nėra prejudicinio ryšio. Šios administracinės bylos ginčo dalykas – viešojo administravimo subjektų priimtų individualių teisės aktų teisėtumo klausimas, sprendžiamas atsižvelgiant į šių aktų priėmimo metu buvusį teisinį reguliavimą. Be to, bylos sustabdymas ženkliai prailgina administracinį procesą.
2) Apeliantė nenurodo, kokią konkrečiai įtaką šioje byloje skundžiamiems aktams daro teisės aktų pasikeitimai. Tai, kad apeliantė siekia įteisinti savavališkos statybos padarinius patvirtina, jog ji pripažįsta savavališkos statybos aplinkybes. Pažymi, kad nors apeliantės pastatytiems statiniams pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nebereikalingas supaprastintas statybos projektas, tačiau kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto ar supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti žemės sklypo bendratučių rašytinius sutikimus. Toks sutikimas, pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Atkreipia dėmesį, jog skundžiami aktai buvo surašyti pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Pastebi, kad ir šiuo metu aktualioje Statybos įstatymo redakcijoje nustatytas Inspekcijos veiksmų, nustačius savavališkos statybos aplinkybes, reglamentavimas nepasikeitė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo F. V. atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 38−39) prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Nurodo, kad nesutinka su argumentu, kad įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai, šioje byloje apeliantės skundžiami aktai tapo niekiniais. Šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 28 straipsnio 2 dalis numato iš esmės tapačius reikalavimus, kuriuos statytojui gali pateikti valstybinę priežiūrą atliekanti institucija. Be to, faktinė situacija patvirtina, kad apeliantė nei statybos metu, nei dabar neturi statybą leidžiančio dokumento, todėl atsakovas teisėtai konstatavo savavališkos statybos faktą ir surašė šioje byloje pareiškėjos skundžiamus aktus. Teigia, jog tai, kad Reikalavimas buvo iš dalies įvykdytas, įrodo, kad apeliantė Reikalavimą pripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija atsakovo surašytus administracinius teisės aktus – Savavališkos statybos aktą (I t., b. l. 6−7) ir Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius (I t., b. l. 11). Savavališkos statybos akte nustatyta, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, esantys I grupės nesudėtingi statiniai: lauko tualetas, priestatas prie ūkinio pastato, pagalbinis pastatas ir du vagonėliai su dengtomis terasomis, pastatyti savavališkai. Savavališkos statybos akto pagrindu surašytu Reikalavimu iš pareiškėjos pareikalauta minėtus statinius savo lėšomis nugriauti.
Bylos medžiaga patvirtina, jog dalis Reikalavimo jau įvykdyta, t. y. lauko tualetas ir priestatas prie ūkinio pastato nugriauti, tačiau liko nenugriauti pagalbinis pastatas ir du vagonėliai su terasomis (II t., b. l. 7−8). Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas liko tik dėl minėtų Savavališkos statybos akto ir Reikalavimo dalių, kuriose nurodyti dar nenugriauti statiniai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skunde reiškė reikalavimą abu skundžiamus aktus panaikinti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl jų teisėtumo visa apimtimi, t. y. taip pat ir dėl lauko tualeto bei priestato prie ūkinio pastato pripažinimo savavališka statyba ir reikalavimo juos nugriauti aspektu.
Savavališkos statybos akto priėmimo metu galiojusioje Statybos įstatymo redakcijoje savavališka statinio statyba buvo apibrėžta kaip statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (2 str. 71 d. (Žin., 2006, Nr. 116-4402 redakcija)).
Pareiškėja teigia, kad Savavališkos statybos akte nurodyti objektai – lauko tualetas ir pagalbinis pastatas priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams, todėl remiantis Reglamento nuostatomis, jiems nereikalingas joks privalomasis dokumentas, o ginčo žemės sklype esantys vagonėliai išvis nelaikytini statiniais, nes jie nėra tvirtai sujungti su žeme ir faktiškai yra transporto priemonės.
Atsakant į šiuos pareiškėjos argumentus pažymėtina, kad statiniu, pagal Savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusį teisinį reguliavimą, buvo laikoma – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną) (Statybos įstatymo 2 str. 2 d. (Žin., 2001, Nr. 101-3597 redakcija)).
Atitinkamai nesudėtingas statinys, Statybos įstatymo prasme, buvo paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys (Statybos įstatymo 2 str. 6 d. (Žin., 2009, Nr. 117-4993 redakcija)).
Nesudėtingų statinių, kokiais šiuo atveju ir buvo pripažinti ginčo objektai, teisiniam reglamentavimui aktualus ne tik Statybos įstatymas, bet ir Reglamentas (redakcija, galiojusi Savavališkos statybos akto surašymo metu). Jo 6.2 punkte (Žin., 2010, Nr. 6-264 redakcija) pateikta analogiška Statybos įstatyme apibrėžtai sąvokai nesudėtingo statinio sąvoka.
Reglamento 8 punkte (Žin., 2009, Nr. 51-2042) nurodoma, kad nesudėtingų statinių sąrašas pateikiamas Reglamento 1 priede. Nesudėtingų laikinų statinių projektavimui ir statybai galioja nesudėtingų statinių projektavimui ir statybai nustatyti reikalavimai, jei šiame Reglamente nenustatyta kitaip. Turintys bent vieną patalpą pagal savo prigimtį kilnojamieji daiktai (vagonėliai, konteineriai, kioskai ir kt.) laikomi nesudėtingais statiniais (pastatais), jei atitinka Reglamento 6.2 punkte nurodytą apibrėžimą ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus statinio požymius. Konkretus nesudėtingų pastatų sąrašas pateiktas Reglamento 1 priedo 1 lentelėje (Žin., 2010, Nr. 6-264 redakcija) (pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų (1 p.); priestatai prie bet kurio pastato – be gyvenamųjų patalpų (2 p.) ir kita).
Žemesnės instancijos teismas
Šių teisės aktų nuostatų bei bylos medžiagos analizė leidžia daryti išvadą, kad Savavališkos statybos akte nurodyti objektai: lauko tualetas, priestatas prie ūkinio pastato, pagalbinis pastatas ir du vagonėliai, pagrįstai pripažinti nesudėtingais statiniais. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad aptariami vagonėliai yra be ratų, tvirtai sujungti su žeme (tiek jie patys, tiek prie jų prijungtos dengtos terasos įleistos į žemę arba remiasi į ją), todėl, nors pagal prigimtį yra kilnojamieji daiktai, šiuo atveju, vykdant statybos darbus perdirbti taip, jog laikytini statiniais Statybos įstatymo prasme.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatavus, kad visi Inspekcijos aktuose nurodyti objektai, laikytini nesudėtingais statiniais, toliau vertintinas tokiems statiniams aktualus teisinis reguliavimas. Tam taip pat aktualios Reglamento nuostatos.
Pagal Reglamento 1 priedo Bendrų pastabų 1 ir 2 lentelėms 1 punktą (Žin., 2009, Nr. 28-1112 redakcija), I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taip pat I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas.
Reglamento 12 punkte buvo nustatytos nesudėtingiems statiniams taikomos šios Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad, nepaisant šiame punkte nurodytų išimčių, II grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus teritorijose, išvardytose 12.1 ir 12.2 papunkčiuose (atitinkamai nesudėtingi statiniai kultūros paveldo objekto teritorijose ir saugomose teritorijose) turi būti rengiamas supaprastintas statinio projektas [4.14], kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus (12.4.2 p.); nereikalingas statybos leidimas. Vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, paminėto 12.4.2 papunktyje, pritarimas (12.4.3 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra tik viena iš ginčo žemės sklypo bendrasavininkių, bei į tai, kad ginčo žemės sklypas yra mieste – Palangoje, ginčo statiniams, kurie kaip minėta laikytini I grupės nesudėtingais statiniais, analogiškai kaip II grupės nesudėtingiems statiniams, reikalinga turėti privalomus dokumentus – supaprastinto statinio projektą su valstybės tarnautojo pritarimu ir visų sklypo, kuriame yra ginčo statiniai, bendratučių raštiškus sutikimus. Pareiškėja nurodytų dokumentų nepateikė (kaip nurodyta Savavališkos statybos akte, pareiškėja pateikė tik statinių pastatymo vietos planą ir statinių planus be suderinimo žymų, kur nenurodytas plano rengėjas), todėl Inspekcijos specialistė, remdamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu (Žin., 2009, Nr. 144-6352 redakcija), pagrįstai surašė Savavališkos statybos aktą ir jį pasirašytinai įteikė pareiškėjai.
Pareiškėja dėl Savavališkos statybos akte nurodyto pagalbinio pastato nurodė, kad jis pastatytas dar iki jai įgyjant nuosavybės teisę į ginčo statinius ir iki Reglamento galiojimo, todėl Reglamento nuostatos jam negali būti taikomos. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.
Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ teisės normos, leidžia daryti išvadą, kad savavališkos statybos faktas gali būti nustatytas ir tuomet, kai realiai statybos nebevyksta, statyba yra baigta, statiniai yra pastatyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-465/2010). Tai reiškia, jog nepriklausomai nuo to, kad pagalbinis pastatas žemės sklype buvo iki tol, kol pareiškėja įgijo į jį nuosavybės teisę, tai nepašalina fakto, jog statyba išliko savavališka. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsniu, perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo (1 d.), o perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (2 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, pirkdama ginčo pastatą, įgijo tiek pareigų ir teisių, kiek turėjo ir buvęs savininkas. Todėl net ir tuo atveju, jeigu Savavališkos statybos akte nurodytas pagalbinis pastatas pastatytas iki pareiškėjai įsigyjant ginčo pastatą, tokios aplinkybės negalėtų turėti įtakos ginčijamo akto teisėtumui. Pareiškėja neteisėtai pastatyto statinio nenugriovė ir neįteisino, todėl, nustačius šią aplinkybę – esant baigtai savavališkai statybai, Savavališkos statybos aktas surašytas pagrįstai.
Vertinant Reikalavimo teisėtumą, visų pirma pažymėtina, jog jo surašymo metu Statybos įstatymo redakcijos 28 straipsnio 2 dalis (Žin., 2009, Nr. 144-6352 redakcija) numatė, kad Inspekcija pagal šio Įstatymo jiems priskirtą kompetenciją išnagrinėjusi savavališkos statybos aktą, ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų: 1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statinio statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai statomą ar pastatytą statinį arba savavališkai statomą ar pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas.
Nagrinėjamu atveju Inspekcija, nustačiusi savavališkos statybos faktą ir surašiusi Savavališkos statybos aktą, pasirinko pirmąjį iš galimų sprendimo variantų – įpareigojo pareiškėją iki 2010 m. gruodžio 29 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, toks Reikalavimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėja teigia, jog pasikeitus teisiniam reguliavimui, ji turi teisę savavališką statybą įteisinti, dėl ko skundžiami aktai tampa niekiniais. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.
Nors kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, Inspekcijai statytojui nurodžius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis reikalavimas gali būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius vieno iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1-3 punkto reikalavimą, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant statybas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2445/2012), šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos, statybą leidžiančio dokumento, būtent su kurio gavimu yra siejama galimybė įteisinti savavališkas statybas, išdavimo tvarką nustatančio Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies 2 punktę įtvirtina, jog šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento, išskyrus nurodytąjį šio straipsnio 1 dalies 5 punkte, išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai numato, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais arba statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.
Taigi, nagrinėjamu atveju, tam, kad pareiškėja galėtų įteisinti ginčo statinius, ji turi turėti nuosavybės teisę į žemės sklypą, ant kurių jie stovi arba jį valdyti ir naudoti kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Vykstant teisminiams ginčams dėl sklypo atidalijimo, konstatuoti, kad kuris nors šių pagrindų egzistuoja negalima. Tad kadangi pareiškėja savavališkas statybas vykdė ne jai, o keliems bendraturčiams priklausančiame žemės sklype, ji nėra tinkamas subjektas statytojo teisei įgyvendinti, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, vienas iš bendratučių iki šiol nėra davęs sutikimo dėl ginčo objektų statybos. Esant nustatytoms aplinkybėms pareiškėja neturi galimybės gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti aktuose nurodytus statinius, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcijos Reikalavime nustatytas reikalavimas yra teisėtas, pagrįstas ir turi būti įvykdytas.
Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad bylos dalis dėl Savavališkos statybos akto turėtų būti nutraukta, nes šis aktas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-611/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010). Kita vertus, savavališkos statybos aktas, kuriame yra numatyti valiniai patvarkymai paprastai yra skundžiamas administraciniams teismams, nes priešingu atveju būtų paneigiamos, apsunkinamos asmenų teisės ginantis nuo, jų nuomone, nepagrįstų įpareigojimų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-138/2013). Nagrinėjamu atveju, įvertinusi Savavališkos statybos akto turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jame ne tik konstatuotas savavališkų statybų faktas, bet ir suformuluoti valinio pobūdžio patvarkymai, t. y. pareikalauta, kad statytojas (pareiškėja), nevykdytų jokių statinio statybos darbų, išskyrus statybos darbus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu, nurodytus Reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius ir užtikrintų žmonių saugą statybvietėje, išvengtų aplinkos taršos. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog šis aktas pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes, ir dėl šios priežasties galėjo būti administracinės bylos dalyku.
Atsižvelgiant į tai, jog kaip nurodyta aukščiau, šioje byloje nagrinėjamas Savavališkos statybos akto ir Reikalavimo teisėtumas, t. y. šios administracinės bylos dalyku yra viešojo administravimo subjekto priimti individualūs administraciniai teisės aktai, vertinant jų teisėtumą jų surašymo metu galiojusio teisinio reguliavimo kontekste, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-168-588/2013, kurioje nagrinėjamas S. S. ieškinys dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir daiktų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nutraukiant jungtinės veiklos sutartį, ir iš žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, atidalijant ieškovei S. S. priskirtus 96 kv. m ir 420 kv. m žemės sklypus, įsiteisinėjimo. Nagrinėjama administracinė byla ir minėta civilinė byla nėra susijusios prejudininiu ryšiu, kuris turi būti tarp bylų, jei viena stabdoma kitos pagrindu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63–286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756–860/2011). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, vertinamas atsakovo surašytų teisės aktų teisėtumas jų surašymo metu galiojusio teisinio reguliavimo kontekste, todėl net ir tuo atveju, jei bus atidalytos pareiškėjai priklausančios ginčo sklypo dalys, tai nedarys įtakos pareiškėjos skundžiamų aktų teisėtumui, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, jie išliks teisėtais ir pagrįstais.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (sprendime, taip pat ir rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta pareiškėjos pavardė, turi būti S. (ne S.), laikytina rašymo apsirikimu, neturinčiu reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui), kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria
pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.