- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-826-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00595-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- F. V.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-826-460/2012
Teisėja Liucija Paulauskaitė (Proceso Nr. 2-10-3-00595-2011-9)
2012 m. birželio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui F. V., trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl leidimo statyti laikinus statinius bei ieškovės (apeliantės) S. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė pripažinti teisę be atsakovo F. V. sutikimo gauti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą laikinųjų statinių projektui ir statybą leidžiantį dokumentą pastatyti tris laikinuosius statinius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą F. V., prašydama jo sutikimo pastatyti tris laikinus statinius jai priklausančioje žemės sklypo dalyje, (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutikimo nedavė. Ieškovė teigia, kad atsakovas nenurodo protingo motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą dėl trijų statinių, tuo trukdo jai kaip bendraturtei įgyvendinti įstatymo suteiktas teises.
Atsiliepimas
Atsakovas F. V. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ieškovės prašymas be bendraturčio sutikimo kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo yra nepagrįstas, pažeidžiantis atsakovo interesus ir teisės aktų nuostatas. Jam, kaip bendraturčiui, pablogina gerovę. Prie jo sklypo ribos pastatyti tualetai, nesutvarkytas šulinys, statiniai statomi per arti jo sklypo ribos – 1 metro atstumu.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2011-12-14 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog negalima įpareigoti atsakovą atsisakyti jam priklausančios subjektyvinės teisės, kurią saugo Statybos įstatymo 3 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų leidžiami teisės norminiai aktai. Tai gali padaryti tik pats atsakovas, nes jis, duodamas sutikimą kaimyninio sklypo savininkui (naudotojui) statyti (rekonstruoti) statinį, atsisako įstatymų numatytos savo teisių apsaugos. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises laisvai savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl, esant ginčui, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės 2011-10-19 patikslintą ieškinį – pripažinti ieškovės teisę įstatymų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatytus tris laikinuosius I-os grupės nesudėtingus statinius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovei S. S. skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, nesant žemės sklypo bendraturčio F. V. raštiško sutikimo, tai yra neturint galimybės ne teismo tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, numatytą Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 1) teismas nepagrįstai vadovavosi CK 4.34, 4.37 straipsnių nuostatomis, kadangi byloje nebuvo sprendžiamas neteisėto valdymo ar nuosavybės teisės klausimas, 2) teismas nepagrįstai vadovavosi CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kadangi byloje nesprendžiamas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimas; 3) CPK 229 straipsnyje (galiojo iki 2011-11-01) numatyta, kad išimtiniais atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas turi teisę paskirti antrąjį parengiamąjį posėdį; nagrinėjamu atveju teismas skyrė net tris parengiamuosius posėdžius; 4) teismas vadovavosi negaliojančiais teisės aktais; teismas vadovavosi Aplinkos ministro 2004-07-24 įsakymu Nr. D1-420 dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo pakeitimo; šis įsakymas neteko galios nuo 2010-10-01 (Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymas Nr. Dl-814); 5) Ieškovė 2011-10-19 pateikė teismui patikslintą ieškinį, teismas patikslinto ieškinio reikalavimo nenagrinėjo ir 2011-12-14 sprendimą priėmė tik pagal 2011-06-29 pirminio ieškinio reikalavimą; taip pat teismo 2011-12-14 sprendime nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas; 6) ieškovės atstovas pagal pavedimą 2011-09-20 pateikė teismui prašymą priimti sprendimą už akių, kadangi atsakovas F. V. be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį; teismas šiuo klausimu 2011-12-14 sprendime nepasisakė iš viso; 7) 2011-11-29 teismo posėdžio baigiamosiose kalbose ieškovės atstovas pagal pavedimą prašė teismo taikyti atsakovui CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas – skirti atsakovui 3000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi atsakovas, nepateikdamas atsiliepimo į ieškinį be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nesutikdamas ginčo spręsti taikiai, dėl asmeninių ambicijų atsisakydamas pasirašyti taikos sutartį, tik deklaratyviai sakydamas, jog nori sutartį pasirašyti, keldamas nepagrįstus, nemotyvuotus žodinius reikalavimus taikos sutarties tekstui, nenurodydamas motyvų bei aplinkybių, kad laikinųjų I grupės nesudėtingų statinių egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypo daliai ar jo naudojamoje žemės sklypo dalyje esantys pastatai neteks stabilumo, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas šiuo klausimu 2011-12-14 sprendime nepasisakė iš viso.
Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad iš esmės neprieštarauja šių statinių statybai, jei būtų iki galo atskleistos statybos apimtys. Savavališkai pastatyti statiniai poilsiautojų apgyvendinimui galės būti naudojami tik nutiesus komunikacijas ne tik ieškovės naudojamoje sklypo dalyje, bet ir bendro naudojimo dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-50-890/2010 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl 2010-07-29 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-100729-00040 ir 2010-08-10 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-226 panaikinimo (b. l. 2, 11, 75–76). Palangos miesto apylinkės teismas 2011-04-21 nutartimi civilinę bylą Nr. 2-50-890/2010 sustabdė, nutarė ieškovei S. S. suteikti galimybę įgyvendinti savo teises pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį (b. l. 11). Ieškovė, norėdama gauti Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą laikinojo statinio projektui ir statybą leidžiančiam dokumentui, turi pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą statyti jai skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje laikinus statinius.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalie 1 punkte yra nustatyta teismo teisė sprendimu įpareigoti statytoją (užsakovą) ar asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Paminėtina ir tai, kad Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog supaprastintas statybos projektas rengiamas naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kurie yra numatyti statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede (32 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliantei supaprastintas statybos projektas nereikalingas, tačiau vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ VIII skyriaus 33 punktu ir 33.1 papunkčiu, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams. Aktualu pažymėti, kad rašytinis žemės sklypo savininko, o šiuo atveju – žemės sklypo bendraturčių sutikimas, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra laikomas statybą leidžiančiu dokumentu.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tam, kad kiti bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Juridiškai reikšmingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad, pavyzdžiui, namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Nagrinėjamu atveju apeliantė atsakovui pateikė statinių pastatymo vietos planą (b. l. 19), laikinųjų statinių aksonometrinius vaizdus (b. l. 20–25). Akivaizdu, kad minėti statiniai negalėtų būti eksploatuojami ir naudojami pagal paskirtį tinkamai neįrengus arba nepertvarkius elektros instaliacijos, vandens padavimo, kanalizacijos, nuotekų šalinimo bei kitų su statinių naudojimu susijusių komunikacijų. Apie tai atsakovas minėjo ir pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Tačiau ieškovė papildomai savo pateiktos medžiagos neišplėtojo, nepateikė aiškinamųjų raštų arba kitų eskizų, todėl nėra jokių galimybių nustatyti, kokios ir kokiu būdu minėtos komunikacijos bus instaliuojamos ar pertvarkomos (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Be to, aksonometriniame vaizde atvaizduoti statiniai ir jų matmenys yra kartu su terasomis, tačiau žemės sklypo brėžinyje statiniai nubraižyti be terasų ir jų matmenų, t. y. ieškovės pateiktuose brėžiniuose nesutampa statinių išmatavimai. Atsakovas nurodo ir tai, kad iš esmės neprieštarauja minėtų statinių statybai, tik nori, kad būtų iki galo atskleistos statybų apimtys.
Vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija mano, kad apeliantė, kaip iniciatorė, tinkamai savo siekių neatskleidė, priešingai, atsakovas neturi galimybės žinoti tikrosios rekonstrukcijos apimties, savo nesutikimą pagrįstai motyvo bei akivaizdžiai atskleidė pateikto projektinio pasiūlymo galimą negatyvų poveikį (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Apeliantė nurodo, jog 2011-11-29 teismo posėdžio baigiamosiose kalbose ieškovės atstovas pagal pavedimą prašė teismo taikyti atsakovui CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas – skirti atsakovui 3000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas išsprendus prašymus ir reikiamais atvejais atlikus papildomus veiksmus, ištyrus visus įrodymus (CPK 251 straipsnis, CPK 253 straipsnio 1 dalis). Taigi jokie prašymai, tarp jų ir prašymai dėl baudos skyrimo po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nenagrinėtini.
Atmestinas apeliantės argumentas ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės ieškinį atmetė, todėl pagrįstai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisė.
Kiti apeliantės pateikti argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys įtakos teismo sprendimui.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ne visiškai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, ne tais motyvais priėmė sprendimą, tačiau nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, o iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą vien formaliais pagrindais naikinti draudžiama (CPK 328 straipsnis), todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.