- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-1046-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06995-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė, Jolanta Gailevčienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- J. G., R. G.
- Trečiasis asmuo
- E. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevčienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį (patikslintą) atsakovams J. G., R. G., trečiasis asmuo E. R., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant piniginę kompensaciją
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: priteisti ieškovei 3/16 dalis turto natūra, o atsakovams priteisti 3300 Eur kompensaciją už 3/16 dalis turto; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 511,15 Eur jos patirtų išlaidų (400 Eur už turto vertinimą, 5,70 Eur už pažymą iš Gyventojų registro, 105,45 Eur žyminį mokestį); atsakovams priteistinos 3300 Eur kompensacijos mokėjimą išdėstyti dalimis per 3 mėnesius, skaičiuojamus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 29 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovei asmeninės nuosavybės teise perėjo 5/8 dalys 17,13 kv. m. bendrabučio tipo kambario, esančio (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 12 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovai iš viešosios įstaigos Turto banko organizuoto turto pardavimo aukciono nupirko 3/16 dalis turto, kuris yra atsakovų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai yra kiekvienam atsakovui priklauso po ½ dalį (toliau – Turtas 1). 2022 m. vasarą ieškovė pateikė atsakovams pasiūlymą išpirkti atsakovų dalį pasiūlydama išpirkimo kainą. Atsakovas atsiuntė ieškovei SMS žinutę, kurioje nurodė, jog savo dalį parduotų už 4700 Eur. Ieškovė, siekdama gauti profesionalią išvadą apie turto realią rinkos kainą, kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją uždarąją akcinę bendrovę „Lovertus“, kurios vertinimu turto rinkos kaina yra 3300 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su reikalavimais nesutinka. Nurodė, jog kai nusipirko buto dalį, jį ieškovė jį jau nuomojo. Su ieškove buvo sutarta, kad tie nuomos teisiniai santykiai, kurie susiklostė iki kol atsakovai įgijo turto dalį tęstųsi, o už atsakovams priklausančią turto dalį ieškovė pajamomis dalinsis su atsakovais. Pareikštu ieškiniu ieškovė praktiškai siekia nebesidalinti gautomis pajamomis už buto nuomą. Pažymi, jog svarbu tai, kad daikto bendrosios dalinės nuosavybės teise savininkais yra ne tik ieškovė su atsakovais, bet ir N. R.. Todėl tas tikslas, kuriuo yra siekiama daiktą atidalijant, nebūtų pasiektas, vis tiek dėl buto valdymo liktų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Dėl to, atsakovai nenori perleisti buto dalies už piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise perėjo turto dalis, kuri ankščiau nuosavybės teise priklausė G. F., kuris yra ieškovės giminaitis, kuriuo ieškovė pagal savo galimybes rūpinosi, nes pastarasis turėjo (duomenys neskelbtini). Dėl pastarojo negebėjimo savarankiškai tvarkytis su mokesčiais, susidarė komunalinių mokesčių skolos už turtą, kuriame jis gyveno. Ieškovė padėjo giminaičiui susitarti su komunalinių paslaugų tiekėjais dėl skolų išsimokėjimo dalimis bei iš savo sąskaitos banke mokėjo komunalinius mokesčius už turtą. G. F. (duomenys neskelbtini) mirus, ieškovė organizavo jo laidotuves, nes neatsirado mirusio įpėdinių, norinčių jį palaidoti. Praėjus keliems mėnesiam po giminaičio mirties, ieškovė apsilankė kambaryje ir pamatė, kad durų spyna išlaužta, kambaryje pradėjo veistis tarakonai bei blusos. Ieškovė nutarė toliau rūpintis turtu. Kadangi ieškovės pajamų nepakako apmokėti turto išlaikymo išlaidas, ji nutarė surasti žmogų, kuris norėtų gyventi kambaryje bei mokėti mokesčius. Kadangi ilgus metus kambaryje gyvenęs giminaitis jame ne tik vartojo alkoholį bet ir rūkė, turto būklė buvo apgailėtina, reikėjo atlikti kambario dezinfekciją, remontą. Ieškovė savo lėšomis organizavo baldų bei kitų šiukšlių išvežimą, pakeitė grindų dangą, atliko sienų, lubų remontą. Nurodo, kad G. F. priklausiusią Turto dalį 2017 m. liepos 31 d. paveldėjo jo sūnus S. F., kuris nutarė atsidėkoti ieškovei padovanodamas paveldėtą turto dalį. Perėmus nuosavybėn turto dalį, ieškovė toliau mokėjo ir moka mokesčius ne tik už jai nuosavybės teise priklausančią turto dalį, bet ir už turto dalis, kurios priklauso kitiems bendraturčiams. Atsakovams šiuo metu priklausanti 3/16 dalis turto nuosavybės teise priklausė S. R., vėliau Lietuvos Respublikos valstybei, ieškovė taip pat mokėjo mokesčius už šiems bendraturčiams priklaususią dalį iki kol šią dalį turto iš aukciono įsigijo atsakovai. atsakovai turto dalį įsigijo be skolų. Savo atsiliepime atsakovai nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti iš atsakovų 400 Eur išlaidos už turto vertinimą nebuvo būtinos, nes turto vertė praktiškai yra nurodyta Nekilnojamojo registro tvarkomose duomenyse. Remiantis Nekilnojamojo turto registro 2023 m. sausio 11 d. išrašo su istorija, 2021 m. balandžio 30 d. nustatyta turto vidutinė rinkos vertė yra 15 900 Eur, atsakovai 3/16 dalis turto įsigijo 2021 m. gegužės 21 d. Atsakovai įsigijo dalį turto, į kurio būklės pagerinimą ieškovė panaudojo asmenines lėšas. Atsakovai prie turto būklės pagerinimo neprisidėjo, nors gauna nuompinigius. Ieškovė nuolat kontaktuoja su turto nuomininku, kuris fiksuoja elektros skaitliukų rodmenis, perduoda jas ieškovei, o pastaroji deklaruoja rodmenis paslaugų tiekėjui. Atsakovams priklausančios 3/16 dalies (3,21 kv. m.) Turto likvidumas negali būti vertinamas kaip visumos parduodamo turto, nes nekilnojamojo turto rinkoje ypač sudėtinga realizuoti turto dalį, kai tokią dalį neįmanoma atidalyti natūra ir jos plotas neatitinka net minimalaus naudingojo buto ploto 1 žmogui reikalavimo - 14 kv. m. Turto pardavimas dalimis visais atvejais mažina jo kainą, kadangi toks dalies turto pirkimas yra mažiau patrauklus nei viso turto įsigijimas. Taigi, realiai atsakovės turimo turto dalies kaina nebūtinai atitinka įregistruoto turto proporcingos dalies kainą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės iš atsakovų faktiškai paimant jiems priklausančią nuosavybę į buto dalį bei ją perduodant už atlyginimą ieškovei. Pirmiausia, tokiu atveju bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigtų – ieškovė ir toliau nuosavybės teise nevaldytų viso daikto, daikto dalis priklausytų trečiajam asmeniui, ji toliau liktų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvė. Antra, daikte ieškovė negyvena, kai atsakovai nupirko daikto dalį, ji daiktą nuomojo. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarta, kad tie daikto nuomos teisiniai santykiai, kurie susiklostė iki atsakovai įsigijo daikto dalį, toliau tęsis, atsakovams priklausanti daikto dalis taip pat toliau bus nuomojama, o iš daikto nuomos gautomis pajamomis ieškovė ir atsakovai dalinsis tarpusavyje, kas tęsiasi iki šiol. Ieškovė ir atsakovai yra sutarę daiktą naudoti gaunant pajamas iš jo nuomos, o tam jų sutartam tikslui pasiekti atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ne tik, kad nėra reikalingas, o prieštarauja šalių susitarimui. Ieškovės teiginiai, kad tai, jog daiktą sudaro vienas kambarys 17,13 kv. m. be jokių konstrukcinių pertvarų, neva apsunkina bendraturčių galimybes naudoti, valdyti jiems priklausančias daikto dalis, yra aiškiai dirbtinai, neatitinka šalių susiklosčiusių santykių dėl daikto naudojimo, elementariai neatitinka tikrovės bei yra išgalvoti. Ieškovės ir atsakovų susitarimas daiktą nuomoti ir iš jos gauti pajamas, verstis bendra veikla naudojant daiktą ir iš to gauti pajamas, yra teisėtas, o toks susitarimas yra privalomas šalims.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dallies, priteisė ieškovei 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natūra, priteisė atsakovams 600 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančias 3/16 turto dalis, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 323,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės ir atsakovų 50,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tai yra 25,20 Eur iš ieškovės ir 25,20 Eur solidariai iš atsakovų. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
6. Dėl turto atidalijimo teismas nurodė, kad ieškovė prašo atsakovams priklausančias 3/16 dalis turto atidalinti, turtą natūra priteisiant ieškovei, o atsakovams priteisiant 3300 Eur kompensaciją. Atsakovai su turto atidalijimu nesutinka, nurodo, kad šiuo metu esantys turto nuomos santykiai juos tenkina. Teismas nurodė, kad atlikus turto vertinimą buvo nustatyta, jog turto bendra vertė yra 18 300 Eur. Šiuo atveju atsakovų pozicija bylos nagrinėjimo nebuvo nuosekli, ją keisdavo, tai sutikdavo su turto atidalijimu, vėliau nesutikdavo dėl kainos. Teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes konstatavo, jog ieškovė savo turto dalimi rūpinosi, darė remontą, į jį investavo, tuo tarpu atsakovai tik mokėdavo komunalinius mokesčius, o bendraturtis E. R. pretenzijų dėl savo turto dalies nereikė. Teismas pažymėjo, jog ginčo turto plotas yra 3,21 kv .m., todėl šiuo atveju turto atidalijimas yra tikslingas, o piniginė kompensacija – racionaliausias sprendimas, atkuriant teisinę taiką tarp šalių.
7. Dėl kompensacijos dydžio teismas nurodė, kad išsiskyrus šalių pozicijoms dėl turto vertės, ieškovė inicijavo pakartotinę turto vertinimo analizę, kurios metu nustatyta bendra turto vertė – 18 300 Eur. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo nesivadovauti ekspertize, o atsakovams priklausančio turto vertė yra 3431,25 Eur. Teismas atsižvelgęs į šalių tarpusavio teisinius santykius nusprendė priteisti didesnę kompensaciją, tai yra 3600 Eur, pažymėjo, kad ginčo turtą atsakovai nusprendė įsigyti kaip investiciją, todėl šiuo atveju jie gaus didesnę sumą pinigų, negu buvo investavę.
8. Dėl turto vertinimo išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė prašo iš atsakovų priteisti jos patirtas turto vertinimo išlaidas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nustatydamas turto vertę vadovavosi 2023 m. birželio 21 d. teismui pateiktu ekspertizės aktu, kurią atliko teismo ekspertas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, priteisdamas kompensaciją atsakovams, vadovavosi minėtos ekspertizės išvadomis, ekspertizės atlikimui ieškovės sumokėta suma 500 Eur dalintina per pusę, nes atsakovai turto rinkos vertės neginčijo, atitinkamai ieškovės patirtos 400 Eur išlaidos už turto vertinimą uždarojoje akcinėje bendrovėje „Lovertus“ laikytinos nepagrįstomis.
Šalies argumentai
9. Dėl sprendimo išdėstymo teismas nurodė, kad ieškovė prašė išdėstyti atsakovams priteistą kompensaciją 3 mėnesių laikotarpiui. Šiuo atveju ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą dėl šio reikalavimo atsiėmimo, be to ieškovė neįrodinėjo reikalingumo išdėstyti piniginės kompensacijos mokėjimą atsakovams dalimis, todėl nusprendė šio prašymo netenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą panaikinti dalyse, kuriose teismas priteisė atsakovams 3600 Eur piniginės kompensacijos už ieškovei tenkančias 3/16 turto dalis, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 323,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės 25,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir priimti naują sprendimą skundžiamo sprendimo dalyse: nustatyti atsakovams 3 430,25 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančias 3/16 turto dalis, priteisti iš atsakovų ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Dėl atsakovams priteistos kompensacijos dydžio apeliantė nurodo, kad teismas priteisdamas atsakovams didesnę piniginę kompensaciją nei nustatyta ekspertizės išvadoje pažeidė apeliantės interesus, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų panašaus pobūdžio bylose. Teigia, jog šiuo atveju atlikus turto vertinimą buvo nustatyta, kad atsakovams priklausančio turto rinkos vertė yra 3300 Eur. Pažymi, kad atsakovai prieštaravo ekspertizės skyrimui byloje, kurią atlikus ir buvo nustatyta, jog atsakovams priklausančio turto vertė yra 3430,25 Eur. Mano, kad atsakovai siekia gauti didesnę kompensaciją iš esmės tenkinant savo asmeninius interesus, todėl pirmosios instancijos teismo priteista 3600 Eur kompensacija nėra teisinga ir ji neatitinka turto rinkos vertės.
10.2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad apeliantė pareiškė reikalavimą atidalinti atsakovams priklausančią turto dalį, priteisiant turtą apeliantei natūra, o atsakovams priteisiant kompensaciją. Apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų nenuoseklaus, prieštaringo elgesio, atsakovai siekė nepagrįstai gauti didesnę kompensaciją nei turto vertė, atsakovai taip pat nesutiko ir su teismo eksperto nustatyta turto verte. Teigia, jog šiuo atveju reikalavimas dėl turto atidalijimo priteisiant atsakovams piniginę kompensaciją yra patenkintas, atitinkamai apeliantės visos patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovų. Taip pat tik iš atsakovų turėjo būti priteistos ir teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsiliepimas
11. Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
11.1. Dėl kompensacijos dydžio nurodo, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas, kai konstatuojama, jog bendraturtis negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisių, tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nebuvo. Pažymi, jog atsakovai turtą įsigijo kaip investiciją ir tarp šalių buvo sutarimas dėl nuomos, atsakovai siekė gauti pajamas. Teigia, kad nustatant kompensacija yra vertinamojo pobūdžio dalykas, kuris turi būti teisingas, užtikrinantis šalių interesų balansą. Šiuo atveju teismas priteisė tik 169,75 Eur daugiau, nei atsakovams priklausančių daiktų vertė, atsižvelgdamas ne tik į ekspertizės išvadą, bet ir į kitus kriterijus, tai yra, jog šalys susitarė daiktą nuomoti, atsakovai turtą įsigijo kaip investiciją. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensacijos dydis yra teisingas.
11.2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra argumentų, dėl ko apeliantės vertinimu teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantės patirtas turto vertinimo išlaidas, todėl yra pagrindas teigti, kad dėl šios teismo sprendimo dalies apeliacija nėra pateikta. Dėl sprendimo išdėstymo atsakovai nurodo, kad apeliantė neskundžia ir teismo sprendimo dalies, kuria atmestas apeliantės reikalavimas išdėstyti atsakovams priteistos kompensacijos sumokėjimą. Pažymi, jog teismas pagrįstai nustatė, jog pati apeliantė teikė prašymą atsiimti reikalavimą dėl kompensacijos išdėstymo, tačiau vėliau apeliantė persigalvojo ir nusprendė šį reikalavimą palaikyti, tačiau nepaisant šių aplinkybių apeliantė teigia, kad pareiškė tik vieną reikalavimą teismui, nors pati apeliantė suprato, jog ji pareiškė ne vieną, o keletą reikalavimų (jų daugetą).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl kompensacijos priteisimo, atidalijus bendraturčių turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės
14. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl atsakovams priteistos 3600 Eur dydžio kompensacijos, atidalijus bendraturčių turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nurodo, kad teismas priteisdamas didesnę sumą nei nustatyta teismo ekspertizės išvadoje pažeidė apeliantės, kaip bendraturtės, interesus, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų panašaus pobūdžio bylose, priteista kompensacija nėra teisinga ir ji neatitinka turto rinkos vertė. Atsakovai su šiais argumentais nesutikdami nurodo, kad kompensacijos dydis yra vertinamojo pobūdžio dalykas, kuris turi būti teisingas, užtikrinantis šalių interesų balansą. Teigia, jog teismas priteisė tik 169,75 Eur didesnę sumą nei daikto vertė, be to, atsižvelgė į kitus kriterijus reikšmingus kompensacijos dydžiui nustatyti.
15. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantei, atsakovams ir trečiajam asmeniui N. R. teisių perėmėjui E. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 17,13 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apeliantei priklauso 5/8 dalis, atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 3/16 minėto buto dalys. Byloje pateikta šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, jog apeliantė ir atsakovai derėjosi dėl atsakovams priklausančios 3/16 dalies pardavimo. Apeliantei prašant atidalyti bendraturčių turtą atsakovams priteisiant kompensaciją, atsakovams nesutinkant su apeliantė siūlomos kompensacijos dydžiu, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią atlikus nustatyta, jog bendra buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 18 300 Eur., atitinkamai atsakovams priklausančios 3/16 turto dalies vertė sudaro 3431,25 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog apeliantė prašė priteisti atsakovams 3300 Eur kompensaciją, o atsakovai siūlydami taikų susitarimą reikalavo 3800 Eur kompensacijos, į teismo ekspertizės aktą, nusprendė priteisti atsakovams iš apeliantės 3600 Eur kompensaciją, kaip šalių pateiktų ir ekspertizės metu nustatyto turto vertės vidurkį, pažymėjo, jog kompensacijos priteisimas nepažeis atsakovų interesų, kadangi kompensacijos dydis yra didesnis už turto įsigijimo kainą, kurį įsigijo kaip investicinį objektą. Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu nekeliamas klausimas dėl turto padalijimo teisėtumo, nei apeliantė, nei atsakovai šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neginčija, o šiuo atveju keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė kompensacijos dydį, atidalindamas atsakovų turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
17. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022).
18. Kasacinio teismo praktika dėl teismo taikytinų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų, kompensacijų priteisimo yra išplėtota, suformuluoti jų parinkimo (nustatymo) kriterijai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma. Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-611/2023; 2023 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-223-1120/2023).
19. Kompensacija visais atvejais turi atitikti tiek proporcingumo, tiek teisingumo principus, tai reiškia, kad paprastai (pagal bendrąją taisyklę) kompensacija pinigais turi atitikti turto dalies, kurią po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės gavo natūra kitas bendraturtis, rinkos vertę. Todėl CK 4.80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota atidalijamam bendraturčiui mokama kompensacija pinigais turi būti aiškinama tiek kaip teisingas atlyginimas pinigais už jo iki atidalijimo turėtą bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tiek kaip bendraturčio, kuris po atidalijimo tampa viso buvusio bendro turto savininku, teisingas atlyginimas pinigais už natūra po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgytąją turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021). Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašydama atidalyti turtą priteisiant atsakovams 3300 Eur kompensaciją nurodė, kad toks kompensacijos dydis yra nustatytas, atsižvelgiant į apeliantės kartu su ieškiniu pateiktą 2022 m. spalio 31 d. turto vertinimo išvadą, kurioje nurodyta, jog bendra turto vertė yra 17 600 Eur, atitinkamai 3/16 dalys įvertintos 3300 Eur suma. Apeliantai nesutikdami su ieškovės siūlomos kompensacijos dydžiu pateikė 2023 m. vasario 10 d. turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta bendra turto vertė 20 900 Eur sumai. Šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, jog šalys tiek iki bylos iškėlimo, tiek vykstant teisminiam procesui derėjosi dėl kompensacijos dydžio, siekė ginčą išspręsti taikiai, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas, atsakovams prašant kompensuoti 3800 Eur už apeliantei atitenkančią turto dalį. Šiuo atveju šalims nesutarus dėl turto vertės, pateikus skirtingas turto vertinimo išvadas, pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, kurią atlikus buvo nustatyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2023 m. gegužės 5 d. yra 18 300 Eur (atitinkamai 3/16 dalys vertintinos 3300 Eur suma 3431,25 Eur).
21. Kaip minėta (nutarties 17-19 punktai), klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas, kompensacijos už atidalijamą turtą nustatymas, priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir yra neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovams priteistinos kompensacijos dydį 3600 Eur sumai, atsižvelgė ne tik į teismo ekspertizės išvadas, tačiau apskaičiuodamas galutinį kompensacijos dydį vertino apeliantės ir atsakovų siūlomus nustatyti kompensacijos dydžius, kuriais iš esmės vadovaudamasis nusprendė priteisti atsakovams 3600 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju kompensacijos dydžio nustatymas remiantis be kita ko šalių siūlomomis kompensacijos dydžių vertėmis (jų vidurkiu) nėra objektyvus ir teisingas, kadangi tiek apeliantė, tiek atsakovai yra atitinkamai suinteresuoti atitinkamos kompensacijos dydžiu nustatymu, kuris nebūtinai yra objektyvus, atitinka realią turto vertę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo paskutinės, artimiausiai rinkos kainos nustatytos objektyvios turto vertės, kuri yra nustatyta teismo ekspertizės aktu, tai yra 3431,25 Eur sumos. Ta aplinkybė, jog atsakovai buvo įsigiję turtą investicijai, be kita ko pažymint, jog atsakovų turimo turto reali dalis yra itin maža (šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog atsakovams priklausančio atidalijimo turto plotas yra 3,21 kv. m.) nesudaro pagrindo priteisti didesnės kompensacijos nei teismo ekspertizėje nurodyta turto reali vertė, pažymint jog šiuo atveju atsakovai nepatirs jokių papildomų nuostolių ar nepatogumų (išsikėlimo išlaidos ir pan.), atidalijus ginčijamą turto dalį, kas lemtų didesnės, nei rinkos vertė, kompensacijos priteisimą.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 14-21 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamos kompensacijos dydžio nustatymo, faktinių aplinkybių įvertinimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra teisingi ir pagrįsti, todėl nutaria šioje dalyje apeliacinio skundo reikalavimus tenkinti, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje atsakovams iš apeliantės priteista 3600 Eur kompensacija, šią sumą sumažinant iki 3431,25 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl turto vertinimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
23. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą priteisti 400 Eur išlaidas už turto vertinimą, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl atsakovų nenuoseklaus ir prieštaringo elgesio, siekio nepagrįstai gauti didesnę kompensaciją nei reali turto vertė. Mano, kad visos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos apeliantei. Atsakovai su nurodytais argumentais nesutinka, teigia, kad apeliantė neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas dėl teismo sprendimo išdėstymo mokant kompensaciją dalimis, be to apeliaciniame skunde nėra argumentų, dėl ko apeliantės vertinimu teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantės patirtas turto vertinimo išlaidas.
24. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantė 2022 m. lapkričio 9 d. teikdama ieškinį pateikė ir 2022 m. spalio 31 d. turto vertinimo ataskaitą. Už šios ataskaitos parengimą apeliantė sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei „Lovertus“ 400 Eur. Šią aplinkybę patvirtina pateikta bendrovės sąskaita už suteiktas paslaugas ir mokėjimo nurodymai. Apeliantė su ieškiniu taip pat pateikė susirašinėjimo medžiagą, iš kurios matyti, jog 2022 m. spalio 7 d. – 2022 m. spalio 15 d. šalys vedė derybas dėl ginčo turto pardavimo, apeliantė siekė turtą įsigyti už 2200 Eur, o atsakovai parduoti už 4700 Eur. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti apeliantės reikalavimą ir jai priteisti 400 Eur patirtų ekspertizės išvadų, nurodydamas, jog teismas vadovavosi teismo ekspertizės aktu.
25. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes šio straipsnio dešimtajame punkte įtvirtinta teismo diskrecija su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis pripažinti ir kitas išlaidas, atitinkančias minėtame punkte įtvirtintus kriterijus.
26. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sąlygas, tai yra jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-1120/2023).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės prašomos atlyginti 400 Eur išlaidos už turto vertinimą yra pagrįstos, kadangi pirmiausia turto vertinimas buvo parengtas jau esant šalių ginčui dėl turto vertės iki ieškinio pateikimo, tai yra atsakovai ik ieškinio pateikimo reikalavo kur kas didesnės sumos, nei apeliantės siūloma kompensacija (nutarties 24 punktas), antra, turto vertinimo išlaidos yra tiesiogiai susijusios su šioje byloje pareikštais reikalavimais, tai yra apeliantė prašydama atidalyti turtą atsakovams priteisiant kompensaciją ir nurodydama kompensacijos atsakovams priteistiną dydį rėmėsi teismui kartu su ieškiniu teikiamais rašytiniais įrodymais - atliktu turto vertinimu, taigi šiuo atveju ieškovės patirtos išlaidos atitinka būtinų ir pagrįstų išlaidų kriterijų, jos nėra perteklinės ar neprotingo dydžio (nutarties 25-26 punktai) ir yra susijusios su pareikštu reikalavimu teismui, vien ta aplinkybė, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, jog priimdamas sprendimą rėmėsi teismo ekspertizės aktu, nesudaro pagrindo šiuo atveju nepaskirstyti tarp šalių jų patirtų išlaidų, kurios tiesiogiai yra susijusios su pareikštų reikalavimų nagrinėjimu, atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas nepagrįstai atsisakė priteisti turto vertinimo išlaidas ir šios išlaidos nepaskirstytos netinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes, taikant proceso teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismas, keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, skirstant šalių bylinėjimosi išlaidas, į jų paskirstymą įtraukia ir apeliantės išlaidas, kurios patirtos atliekant turto vertinimą.
28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus ar priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis, 400 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 500 Eur už ekspertizę, 400 Eur turto vertinimo išlaidų. Iš viso: 1375 Eur. Atsakovai pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 326,70 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 50 Eur turto vertintojo konsultacija. Iš viso: 376,70 Eur. Apeliantė teigia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo apeliantei priteisti jos visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, tačiau su šiuo argumentu negalima sutikti, kadangi pirmiausia, atsakovams teismo sprendimu priteistina didesnė piniginė kompensacija už atidalijama turtą, nei apeliantė reikalavo patikslintu ieškiniu. Šiame kontekste pažymėtina, kad didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (nutarties 18 punktas), antra, pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino prašymo ir dėl kompensacijos sumokėjimo dalimis, tai yra teismo sprendimo išdėstymo, taigi šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog apeliantės reikalavimai pilna apimtimi nėra patenkinti.
29. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, jų pobūdį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantės patikslintas ieškinys yra tenkinamas 70 procentų. Atsižvelgiant į tai, apeliantei iš atsakovų priteistina 962,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ((1375 Eur x 0.70) ir atsakovams iš apeliantės priteistina 113,01 Eur bylinėjimosi išlaidų (376,70 Eur x 0.30). Atlikus šių sumų įskaitymą (962,50 Eur – 113,01 Eur), apeliantei iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis po 424,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (849,49 Eur / 2), patirtų pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019). Pažymėtina, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių.
30. Nagrinėjant bylą susidarė 50,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos pirmosios instancijos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintas 70 procentų, iš atsakovų priteistina po 17,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ((50,40 x 0.70) / 2) ir iš apeliantės priteistina 15,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas, dėl ko nutariama apeliacinio skundo reikalavimus tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje apeliantei iš atsakovų priteista 3600 Eur kompensacija jos dydį sumažinant iki 3431,25 Eur sumos ir pakeičiant teismo sprendimo dalį, kurioje paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 105,45 Eur žyminis mokestis, 500 Eur advokato pagalbos išlaidos. Iš viso 605,45 Eur. Atsakovai pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, jų pobūdį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantės apeliacinis skundas yra tenkinamas 80 procentų. Atsižvelgiant į tai, apeliantei iš atsakovų priteistina 484,36 Eur (605,45 Eur x 0.80) suma ir atsakovams iš apeliantės 101,64 Eur (508.20 Eur x 0.30) suma. Atlikus šių sumų įskaitymą (484,36 Eur – 101,64 Eur), apeliantei iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis po 191,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (382,72 Eur / 2), patirtų apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019). Pažymėtina, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir išdėstyti taip:
Priteisti atsakovams R. G. ir J. G. 3431,25 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei A. J. tenkančias 3/16 turto dalis.
Priteisti ieškovei A. J. po 424,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš atsakovų R. G. ir J. G..
Priteisti iš ieškovės A. J. 15, 12 Eur ir iš atsakovų R. G. ir J. G. po 17,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. J. po 191,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliantės instancijos teisme, iš atsakovų R. G. ir J. G..