Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.;2.4.2; 2.4.2.3.; 2.4.2.9.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 3.2.; 3.2.6.; 3.2.6.1.

2023 m. rugpjūčio 22 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis

dalyvaujant ieškovei A. J., jos atstovei advokatei Martai Matiukevič

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį (patikslintą) atsakovams J. G., R. G., trečiasis asmuo E. R., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant piniginę kompensaciją.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: priteisti ieškovei 3/16 dalis turto natūra, o atsakovams priteisti 3300,00 Eur kompensaciją už 3/16 dalis turto; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 511,15 Eur jos patirtų išlaidų (400,00 Eur už turto vertinimą, 5,70 Eur už pažymą iš Gyventojų registro, 105,45 Eur žyminį mokestį); atsakovams priteistinos 3 300,00 Eur kompensacijos mokėjimą išdėstyti dalimis per 3 mėnesius, skaičiuojamus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 29 d. dovanojimo sutarties Nr. 8259 pagrindu ieškovei asmeninės nuosavybės teise perėjo 5/8 dalys 17,13 kv. m. bendrabučio tipo kambario, esančio (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4269 pagrindu atsakovai R. G. ir J. G. iš VĮ Turto banko organizuoto turto pardavimo aukciono nupirko 3/16 dalis turto, kuris yra atsakovų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. kiekvienam atsakovui priklauso po ½ dalį (toliau – Turtas 1). 2022 m. vasarą ieškovė pateikė atsakovams pasiūlymą išpirkti atsakovų dalį pasiūlydama išpirkimo kainą. Atsakovas atsiuntė ieškovei SMS žinutę, kurioje nurodė, jog savo dalį parduotų už 4700,00 Eur. Ieškovė, siekdama gauti profesionalią išvadą apie Turto 1 realią rinkos kainą, kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją UAB „L.“. Remiantis UAB „L.“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 221025LCH-01, Turto 1 rinko kaina yra 3 300,00 Eur.

2. Atsakovas 2022 m. gruodžio 27 d. teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, jog kai nusipirko buto dalį, jį ieškovė jį jau nuomojo. Su ieškove buvo sutarta, kad tie nuomos teisiniai santykiai, kurie susiklostė iki kol atsakovai įgijo turto dalį tęstųsi, o už atsakovams priklausančią turto dalį ieškovė pajamomis dalinsis su atsakovais. Pareikštu ieškiniu ieškovė praktiškai siekia nebesidalinti gautomis pajamomis už buto nuomą. Pažymi, jog svarbu tai, kad daikto bendrosios dalinės nuosavybės teise savininkais yra ne tik ieškovė su atsakovais, bet ir N. R.. Todėl tas tikslas, kuriuo yra siekiama daiktą atidalijant, nebūtų pasiektas, vis tiek dėl buto valdymo liktų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Dėl to, atsakovai nenori perleisti buto dalies už piniginę kompensaciją.

3. Ieškovė 2023 m. kovo 16 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise perėjo turto dalis, kuri ankščiau nuosavybės teise priklausė G. F., kuris yra ieškovės giminaitis, kuriuo ieškovė pagal savo galimybes rūpinosi, nes pastarasis turėjo regos neįgalumą, blogai orientavosi aplinkoje, negalėjo savarankiškai pasirūpinti savimi bei piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Dėl pastarojo negebėjimo savarankiškai tvarkytis su mokesčiais, susidarė komunalinių mokesčių skolos už turtą, kuriame G. F. gyveno. Ieškovė padėjo giminaičiui susitarti su komunalinių paslaugų tiekėjais dėl skolų išsimokėjimo dalimis bei iš savo sąskaitos banke mokėjo komunalinius mokesčius už turtą. G. F. 2016 m. balandžio 18 d. mirus, ieškovė organizavo jo laidotuves, nes neatsirado mirusio įpėdinių, norinčių jį palaidoti. Praėjus keliems mėnesiam po giminaičio mirties, ieškovė apsilankė kambaryje ir pamatė, kad durų spyna išlaužta, kambaryje pradėjo veistis tarakonai bei blusos. Ieškovė nutarė toliau rūpintis turtu, kad nesusidarytų skolos už komunalines paslaugas. Kadangi ieškovės pajamų nepakako apmokėti turto išlaikymo išlaidas, ji nutarė surasti žmogų, kuris norėtų gyventi kambaryje bei mokėti mokesčius. Kadangi ilgus metus kambaryje gyvenęs giminaitis jame ne tik vartojo alkoholį bet ir rūkė, turto būklė buvo apgailėtina, reikėjo atlaisvinti kambarį nuo rūkalais prasmirdusių baldų, iškuopti butelius, atlikti kambario dezinfekciją, atlikti remontą. Tokios būklės turtas buvo visiškai netinkamas panaudai. Ieškovė savo lėšomis organizavo baldų bei kitų šiukšlių išvežimą, pakeitė grindų dangą, atliko sienų, lubų remontą, užsakė medinių rėmų lango pakeitimą nauju plastikiniu langu. Remiantis Nekilnojamojo turto registro 2023 m. sausio 11 d. išrašo su istorija 4.6. p., G. F. priklausiusią Turto dalį 2017 m. liepos 31 d. paveldėjo jo sūnus S. F.. S. F., sužinojęs, kad ieškovė pagal savo galimybes rūpinosi jo tėvu, padėjo išsimokėti skolas už kambarį, palaidojo tėvą, po jo mirties toliai rūpinosi turtu, pagerino turto būklę, išsaugojo turtą, nes neleido susidaryti skoloms ir išvaržyti per antstolių varžytines, nutarė atsidėkoti ieškovei padovanodamas paveldėtą turto dalį. Perėmus nuosavybėn turto dalį, ieškovė toliau mokėjo ir moka mokesčius ne tik už jai nuosavybės teise priklausančią turto dalį, bet ir už turto dalis, kurios priklauso kitiems bendraturčiams. Remiantis Nekilnojamojo turto registro 2023 m. sausio 11 d. išrašo su istorija 4.2. p. duomenis, 3/16 dalys Turto priklauso N. R.. Pastatą, kuriame yra turtas, administravo UAB „K.“, šiuo metu administruoja UAB „C.“. Remiantis UAB „C.“ sąskaitomis už 2022 m. 9-11 mėnesius, N. R. nuosavybės teise priklausiančiai daliai suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). ir atskiras mokėtojo kodas 0180540. Ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, išrašuose už 2019-2022 metus užfiksuoti mokėjimai mokėjimo kodu KLB:0180540, t. y. už N. R. dalį Turto. 2019-2020 metais mokėjimai atlikti per Elektroninių pinigų įstaigą AB NEO Finance. UAB „C.“ sąskaitose už N. R. priklausančią dalį Turto įsikalinimo nėra. Remiantis UAB K. 2022-11-23 informacija apie mokėjimus, Ieškovė 2022 m. lapkričio 22 d. apmokėjo atliekų tvarkymo mokestį už Turto dalį, kuri priklauso N. R.. Atsakovams šiuo metu priklausanti 3/16 dalis Turto nuosavybės teise priklausė S. R., vėliau Lietuvos Respublikos valstybei (Nekilnojamojo turto registro 2023-01-11 išrašo su istorija 4.4. p., 4.5. p.), Ieškovė taip pat mokėjo mokesčius už šiems bendraturčiams priklaususią dalį iki kol šią dalį turto iš aukciono įsigijo atsakovai. atsakovai turto dalį įsigijo be skolų. Savo atsiliepime atsakovai nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti iš atsakovų 400 Eur išlaidos už turto vertinimą nebuvo būtinos, nes turto vertė praktiškai yra nurodyta Nekilnojamojo registro tvarkomose duomenyse. Remiantis Nekilnojamojo turto registro 2023 m. sausio 11 d. išrašo su istorija, 2021 m. balandžio 30 d. nustatyta turto vidutinė rinkos vertė yra 15 900 Eur, atsakovai 3/16 dalis turto įsigijo 2021 m. gegužės 21 d. Atsakovai įsigijo dalį turto, į kurio būklės pagerinimą ieškovė panaudojo asmenines lėšas. Atsakovai prie turto būklės pagerinimo neprisidėjo, nors gauna nuompinigius. Ieškovė nuolat kontaktuoja su turto nuomininku, kuris fiksuoja elektros skaitliukų rodmenis, perduoda jas ieškovei, o pastaroji deklaruoja rodmenis paslaugų tiekėjui. Ieškovė kontroliuoja, kad nuomininkas reguliariai pervestų nuompinigius ir sumas už komunalines paslaugas. Pagal atsakovo R. G. pateiktas sąskaitas ieškovė perveda jam priklausančią dalį nuompinigių bei sumą už komunalines paslaugas. Atsakovams priklausančios 3/16 dalies (3,21 kv. m.) Turto likvidumas negali būti vertinamas kaip visumos parduodamo turto, nes nekilnojamojo turto rinkoje ypač sudėtinga realizuoti turto dalį, kai tokią dalį neįmanoma atidalyti natūra ir jos plotas neatitinka net minimalaus naudingojo buto ploto 1 žmogui reikalavimo - 14 kv. m. Turto pardavimas dalimis visais atvejais mažina jo kainą, kadangi toks dalies turto pirkimas yra mažiau patrauklus nei viso turto įsigijimas. Taigi, realiai atsakovės turimo turto dalies kaina nebūtinai atitinka įregistruoto turto proporcingos dalies kainą.

4. Atsakovas 2023 m. balandžio 17 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės iš atsakovų faktiškai paimant jiems priklausančią nuosavybę į buto dalį bei ją perduodant už atlyginimą ieškovei. Pirmiausia, tokiu atveju bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigtų – ieškovė ir toliau nuosavybės teise nevaldytų viso daikto, daikto dalis priklausytų trečiajam asmeniui, ji toliau liktų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvė. Antra, daikte ieškovė negyvena, kai atsakovai nupirko daikto dalį, ji daiktą nuomojo. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarta, kad tie daikto nuomos teisiniai santykiai, kurie susiklostė iki atsakovai įsigijo daikto dalį, toliau tęsis, atsakovams priklausanti daikto dalis taip pat toliau bus nuomojama, o iš daikto nuomos gautomis pajamomis ieškovė ir atsakovai dalinsis tarpusavyje, kas tęsiasi iki šiol. Ieškovė ir atsakovai yra sutarę daiktą naudoti gaunant pajamas iš jo nuomos, o tam jų sutartam tikslui pasiekti atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ne tik, kad nėra reikalingas, o prieštarauja šalių susitarimui. Ieškovės teiginiai, kad tai, jog daiktą sudaro vienas kambarys 17,13 kv. m. be jokių konstrukcinių pertvarų, neva apsunkina bendraturčių galimybes naudoti, valdyti jiems priklausančias daikto dalis, yra aiškiai dirbtinai, neatitinka šalių susiklosčiusių santykių dėl daikto naudojimo, elementariai neatitinka tikrovės bei yra išgalvoti. Ieškovės ir atsakovų susitarimas Daiktą nuomoti ir iš jos gauti pajamas, verstis bendra veikla naudojant Daiktą ir iš to gauti pajamas, yra teisėtas, o toks susitarimas yra privalomas šalims. Ieškovės siekimas vienašališkai atsisakyti tokio susitarimo bei siekti tik sau naudos iš Daikto, yra neteisėtas veikimas bei elementariai neatitinka pagrindinių, fundamentalių teisės principų - sąžiningumo, teisingumo, protingumo.

5. Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovė palaikė savo poziciją išdėstytą patikslintame ieškinyje. Atstovė paaiškino, jog pati ieškovė žymiai anksčiau buvo faktinė turto valdytoja, o vėliau tapo teisinė padovanojus jai turtą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tas turtas buvo pagerintas. Ieškovė atsakovams siūlė dalį išpirkti už didesnę kainą negu atsakovai išpirko iš varžytinių, siūlė atsakovams sudaryti taikos sutartį. Tačiau ieškovės manymu visumoje atsakovai siūlydami už turto dalį 4700,00 Eur, siekė patenkinti savo interesus ieškovės sąskaita. Šiuo atveju nėra galimas atidalinimas natūra dėl objektyvių priežasčių, dėl to, kad butas yra nedalus, yra tik 17,13 kv.m. ploto vienas kambarys, atidalijant būtų padaryta žala jos paskirčiai. Atsakovai iki ieškinio pateikimo buvo aiškiai išreiškę savo valią parduoti jiems priklausančią dalį, ši aplinkybė rodo, jog atsakovai iš esmės neturėjo intereso į šį turtą. Ieškovė rūpinosi ir prižiūrėjo šį turtą, taip pat ir dalimi kuri priklauso R. Atsakovai turte negyvena, nesirūpina juo. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir nurodytas aplinkybes prašo tenkinti ieškinį pilna apimtimi.

6. Teismo posėdžių metu atsakovai ir jų atstovas palaikė savo poziciją išdėstytą atsiliepime. Atsakovų atstovas papildomai paaiškino, kad kompensacija pinigais yra išimtinis dalykas, išimtinumas negali būti taikomas visais atvejais. Esmė yra bendros dalinės nuosavybės pasibaigimas, jis išlieka, nes nėra trečiojo asmens. Šiuo atveju bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigs, be to šalys yra susitarusios nuomoti tą butą, jei ieškovė nusprendė kad tas susitarimas negalioja, nėra abejonių, kad ji pati sako kad nuomoja ta butą, ta sutartis nėra nutraukta. Ieškovė bute negyvena, ji net neįrodinėjo to poreikio, mano jog ji ir toliau nuomos tą butą, tad kyla klausimas ar galima daryti intervenciją teismui į šalių susitarimą ir pajamas atiduoti ieškovei. Nėra jokio teisinio pagrindo tas pajamas atimti iš atsakovų. Kadangi šalims susitarimas turi įstatymo galią, šalys yra sudariusios sutartį nuomoti butą ir gauti iš jo pajamas, o tam sutartam tikslui pasiekti atidalijimas iš bendrosios nuosavybės ne tik nėra reikalingas, bet prieštarauja šalių susitarimui. Kitas savarankiškas pagrindas, ieškovė nusprendė reikalavimo dėl atsiskaitymo dėl kompensacijos išmokėjimo išdėstymo neatsisakyti. Ieškovė neturi lėšų atsiskaityti už jį kaip priklauso. Tai yra akivaizdus atsakovų interesų nepaisymas. Pradžioje ieškovė sakė, kad nebuvo pinigų, dabar jau sako yra. Iš kur yra tikimybė, kad ieškovė sumokės kompensaciją. Tai nėra tinkamas ieškovės elgesys. Dėl bylinėjimosi išlaidų – lieka bendroji dalinė nuosavybė. Dėl ekspertizės prašymo – ar ekonomiškos išlaidos. Jeigu ieškovė būtų buvus nuoširdi ir sąžininga, gal šalys ir būtų susitarusios, nebūtų prireikę ekspertizės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

7. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei, atsakovams ir trečiajam asmeniui N. R. teisių perėmėjui E. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 17.13 kv. m. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantis (duomenys neskelbtini).. Ieškovei A. J. priklauso 5/8 dalis 2017 m. rugsėjo 29 d. dovanojimo sutarties Nr. 8259 pagrindu. Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 3/16 minėto buto dalys 2021 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo pagrindu Nr. 4269. Iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo sms žinutėmis matyti, kad atsakovas ieškovei pasiūlė nupirkti savo dalį už 4700 Eur (įvertinus sandorio išlaidas GPM, kurą, notarą laiką). 2022 m. spalio 31 d. ieškovės pateiktoje UAB „L.“ nekilnojamojo turto vertintojos vertinimo ataskaitoje Nr. 221025LCH-01 3/16 dalių buto vertė – 3300 Eur. 2023 m. kovo 15 d. atsakovų atstovas pateikė UAB „O.“ nekilnojamo turto konsultaciją, kurioje nurodyta, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., kaina rinkoje 2023 m. vasario 10 d. datai galėtų būti 20 900,00 Eur. Į bylą pateikta 2020 m. rugpjūčio 10 d. buto esančio (duomenys neskelbtini). nuomos sutartis, kuri sudaryta tarp ieškovės ir nuomininko. 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi sustabdytas civilinės bylos Nr. e2-736-793/2023 nagrinėjimas iki bus atlikta nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas. Iš turto vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 30502 nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini). rinkos vertė turto vertinimo dienai (2023 m. gegužės 5 d.) yra 18 300,00 Eur. Byloje pateiktas 2023 m. liepos 19 d. atsakovų atstovo elektroninio laiško kopijos nustatyta, jog atsakovai sutiktų kilusį tarp šalių ginčą išspręsti taikiai tokiomis sąlygomis - ieškovė sumoka atsakovams 3800,00 Eur, tampa ir atsakovų valdomo daikto dalies savininke bei toliau gauna pajamas iš daikto jau viena bei jai nebereikia dalintis pajamomis su atsakovais. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims, jų viena iš kitos nereikalauja. 2023 m. rugpjūčio 1 d. ieškovės atstovė pateikė prašymą dėl ieškinio išvestinio reikalavimo išdėstyti piniginės kompensacijos mokėjimą atsakovams atsiėmimo.

8. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

10. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą).

12. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

13. Atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atsidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą).

14. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

15. Teismas, spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra, turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą, dėl kurių atidalijimas natūra yra negalimas. Tik tuo atveju, jei atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra negalimas dėl teisinių ar faktinių objektyvių kliūčių, spręstinas kompensacijos pinigais klausimas.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, tai nusprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminiu aiškinimu ieškinio pareiškimas patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5, 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. , bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2013 m. gruodžio 19 nutartis, priimta civilinėje byloje., bylos Nr. 3K-3-554/2013).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atsakovams priklausančias 3/16 dalis turto atidalinti natūra priteisti ieškovei, o atsakovams priteisti 3300 Eur kompensaciją. Tuo tarpu atsakovai, nors dar prieš ieškinio inicijavimą buvo sutikę parduoti ieškovei jiems priklausiančią 3/16 dalį turto ieškovei už 4700 Eur, tačiau pateikus ieškinį teisme reiškia nesutikimą su turto atidalinimu nurodydami, kad juos tenkina nuomos teisiniai santykiai, kurie susiklostė iki kol atsakovai įgijo turto dalį ir pageidauja, kad jie tęstųsi. Bylos nagrinėjimo eigoje, atsakovai vėlgi buvo sutikę ginčą spręsti taikiai, tačiau nesutiko su ieškovės siūlomomis sąlygomis ir pasiūlė savo sąlygas sumokėti atsakovams 3800,00 Eur, šalims pasiliekant prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas sms žinutėmis laikotarpiu 2022 m. spalio 6 – 15 d. bei 2023 m. liepos 19 d. atsakovo atstovo elektroninis laiškas ieškovės atstovei. Be kita ko, siekiant nustatyti teisingą kompensaciją, ieškovė inicijavo pakartotiną turto vertinimo ekspertizę, kuria nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė turto vertinimo dienai (2023 m. gegužės 5 d.) yra 18 300,00 Eur.

18. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, jog atsakovų pozicija viso bylos nagrinėjimo metu iš esmės nėra nuosekli. Viena vertus atsakovai sutinka su ieškovės pasiūlymu išpirkti jų dalį, tačiau nesutinka su siūloma kaina, kita vertus nesutinka, kadangi atsakovus tenkina nuomos teisiniai santykiai ir atsakovams sumokama jų dalis. Ieškovei nesutikus mokėti atsakovų prašomos kompensacijos dydžio, atsakovai keičia savo poziciją nurodydami, jog nesutinka su atidalinimu natūra. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog šalys dėjo pastangas išspręsti ginčą taikiai, tačiau kompromiso nerado. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovai iš esmės neprieštarauja dėl to, kad atsakovams priklausanti 3/16 dalis turto būtų atidalinta natūra priteisiant ieškovei, tačiau jų netenkina ieškovės siūloma kompensacijos sumos dydis.

19. Pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas tais atvejais, kai savininko nuosavybės teisės turinys atidalijus turtą pinigine kompensacija iš esmės nepakinta, nes jis dėl turimos turto dalies dydžio ar pobūdžio negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės visa apimtimi, pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visetą.

20. Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog ieškovė ginčo butu rūpinosi nuo 2017 m. rugsėjo 29 d., kai dovanojimo sutarties Nr. 8259 pagrindu ieškovei asmeninės nuosavybės teise perėjo 5/8 dalys. Nepaisant to, kad jai priklausė tik dalis, t. y. 5/8 dalys šio turto, ji rūpinosi juo visu, prižiūrėjo tvarką, darė remontą, keitė langus, mokėjo komunalinius mokesčius. Atsakovams įsigijus 2021 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4269 pagrindu 3/16 dalis turto kaip investiciją, ieškovė ir toliau rūpinasi turtu, jo nuoma, savalaikiu sąskaitų už komunalines paslaugas apmokėjimu, atsakovai tik apmokėdavo komunalines sąskaitas už jiems priklausančią turto dalį. Bendraturtis trečiasis asmuo E. R. niekada jokių pretenzijų dėl savo dalies nereiškė, elgiasi pasyviai, todėl atidalinus atsakovams priklausančią 3/16 turto dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai gali egzistuoti ir toliau. Be to, įvertintina ir tai, jog atsakovams priklausanti 3/16 dalis yra 3,21 kv. m. dydžio, kuris nesiekia net minimalaus naudingojo buto ploto vienam žmogui reikalavimo.

21. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra galimybės atidalinti turtą nepažeidžiant bendraturčių interesų pusiausvyros. Tikėtina, kad tik padidėtų konfliktų tarp bendraturčių kilimo galimybė, be to dalies turto pirkimas yra mažiau patrauklus nei viso turto įsigijimas. Konkrečių byloje nustatytų aplinkybių kontekste, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės priteisiant atsakovui kompensaciją pinigais yra racionaliausias sprendimas, kuriuo įmanomas teisinės taikos tarp šalių atkūrimas. Akivaizdu, jog ginčo patalpos nėra atsakovų gyvenamasis būstas. Be to, ieškovė nurodė, jog turi galimybę atsakovams išmokėti kompensaciją.

22. Esant nustatytoms aplinkybėms bei siekiant užtikrinti racionalų ir patogų naudojimąsi ginčo patalpomis ir atkurti teisinę taiką, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklauso didesnė ginčo patalpų dalis, su ginčo butu ieškovę sieja emocinis ryšys, atsakovų nuosavybės dalis atidalintina iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei 3/16 dalių ginčo buto natūra, o atsakovams priteisiant kompensaciją pinigais.

Dėl kompensacijos dydžio

23. Išsiskyrus šalių pozicijoms dėl turto vertės, ieškovė, siekdama teisingo kompensacijos dydžio dėl teisingos piniginės kompensacijos nustatymo už atsakovams priklausančias 3/16 dalis (3,21 kv. m.) inicijavo pakartotinę ginčo turto vertinimo ekspertizę, kuria nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini). rinkos vertė turto vertinimo dienai (2023 m. gegužės 5 d.) yra 18 300,00 Eur.

24. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Šiuo atveju, pagrindo abejoti teismo eksperto išvada nėra, ji nebuvo nuginčyta, todėl konstatuotina, jog ginčo patalpų rinkos vertė yra 18 300,00 Eur, atitinkamai atsakovams priklausančios 3/16 turto dalies vertė sudaro 3431,25 Eur.

25. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti atsakovams 3300,00 Eur kompensaciją, atsakovai siekdami taikaus susitarimo siūlė ieškovei sumokėti 3800,00 Eur dydžio kompensacija, įvertinus atliktą teismo ekspertizės išvadą (2023 m. gegužės 5 d.), jog ginčo patalpų rinkos vertė yra 18 300,00 Eur, atitinkamai atsakovams priklausančios 3/16 turto dalies vertė sudaro 3431,25 Eur. Atidalinus atsakovams priklausančios 3/16 turto dalį ir priteisus ją ieškovei, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai ieškovei neišnyksta, todėl nustatytinas priteistinos atsakovams kompensacijos dydis yra didesnis nei nurodytų šalių pateiktų bei ekspertizės metu nustatyto turto vertės vidurkis, t. y. 3600,00 Eur. Teismo vertinimu priteistinos atsakovams kompensacijos dydis 3600,00 Eur nepažeis teisėtų atsakovų interesų, kadangi atsakovai patvirtino, kad turto dalį įsigijo kaip investiciją, todėl šiuo atveju jie gaus didesnę sumą pinigų, negu buvo investavę.

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 400 Eur sumą, kurią ieškovė sumokėjo už vertinimą

26. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų 400,00 Eur išlaidas, kurias ji patyrė sumokėdama už turto vertinimą UAB „L.“.

27. Nagrinėjamu atveju, teismas, nustatydamas atsakovams priteistinos kompensacijos dydį, vadovavosi 2023 m. birželio 21 d. teismui pateiktu ekspertizės aktu, kurią atliko teismo ekspertas Renatas Gricius bei už atlikimą pateikė sąskaitą faktūrą 500,00 Eur, kurią apmokėjo ieškovė. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, priteisdamas kompensaciją atsakovams, vadovavosi minėtos ekspertizės išvadomis, ekspertizės atlikimui ieškovės sumokėta suma 500,00 Eur dalintina per pusę, nes atsakovai turto rinkos vertės neginčijo, atitinkamai ieškovės patirtos 400,00 Eur išlaidos už turto vertinimą UAB „L.“ laikytinos nepagrįstomis, todėl ieškovei nepriteistinos.

Dėl reikalavimo išdėstyti piniginės kompensacijos mokėjimą atsakovams

28. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo išdėstyti piniginės kompensacijos mokėjimą atsakovams dalimis per 3 mėnesius.

29. Nors teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pilnai palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus, 2023 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė pateikė prašymą atsiimti reikalavimą išdėstyti piniginės kompensacijos mokėjimą atsakovams dalimis per 3 mėnesius, skaičiuojamus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nurodydama kad nuo patikslinto ieškinio pateikimo praėjo beveik aštuoni mėnesiai, per kuriuos išnyko aplinkybės dėl kompensacijos išdėstymo dalimis. Atsakovai nesutiko su ieškovės prašymu dėl ieškinio reikalavimo išdėstyti piniginės kompensacijos mokėjimą atsakovams dalimis per 3 mėnesius atsiėmimo. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo išdėstyti piniginės kompensacijos mokėjimą atsakovams dalimis per 3 mėnesius, ieškovei neįrodinėjant reikalingumą išdėstyti piniginės kompensacijos mokėjimą atsakovams dalimis, tenkinti nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis, 400,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 500,00 Eur už ekspertizę, iš viso 975,00 Eur. Atsakovai pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 326,70 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Patenkinus vieną patikslinto ieškinio reikalavimą, kitus du atmetus, laikytina, kad yra patenkinta 50 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų užskaitą (487,00 Eur – 163,35 Eur), ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 323,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 98 straipsnio 1 dalis).

32. Nagrinėjant bylą susidarė 50,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 50 procentų, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės ir atsakovų per pusę lygiomis dalimis į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 293 ,294 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A. J. 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)., natūra.

Priteisti atsakovams R. G. ir J. G. 3600,00 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų 00 ct) piniginę kompensaciją už atsakovei A. J. tenkančias 3/16 turto dalis.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei A. J. solidariai iš atsakovų R. G. ir J. G. 323,65 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. J. ir atsakovų R. G. ir J. G. 50,40 Eur (penkiasdešimt eurų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 25,20 Eur iš ieškovės A. J. ir 25,20 Eur solidariai iš atsakovų R. G. ir J. G. (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus