Šiaulių apygardos teismo sprendimas

3. Kasacinis teismas šioje byloje konstatavo, kad tarp V. B. ir atsakovų jungtinės veiklos santykiai galėjo egzistuoti, nepriklausomai nuo to, ar buvo sudaryta viena jungtinės veiklos sutartis. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo.

4. Atsakovų ir V. B. elgesys ir byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai patvirtino tarp šalių buvusį susitarimą veikti bendrai, siekiant vieningo tikslo – įvykdyti apartamentų statybas adresu ir plėtoti apartamentų nuomos verslą. 2003-08-13 atsakovai E. P. sūnui V. B. išdavė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo valdyti, naudoti sklypą, vykdyti jame statybos darbus, derinti ir tvarkyti statybos projektų dokumentaciją, gauti iš atitinkamų įstaigų ir organizacijų visas reikalingas pažymas, priduoti statinius eksploatacijon, pasirašyti Hipotekos lakštus ir atlikti visus kitus susijusius veiksmus. Įgaliojimo terminas – 10 metų. Vėliau buvo išduoti ir kiti įgaliojimai, kurių galėjo būti šeši, septyni: 2010-04-28 įgaliojimas, suteikiantis teisę parduoti/įkeisti atsakovams priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2011-10-14 įgaliojimas, suteikiantis teisę įkeisti ir kitaip disponuoti atsakovams priklausančiomis patalpomis – kavine, esančia (duomenys neskelbtini), taip pat eksploatuoti visą atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir kt.

5. Ginčo atveju partnerystė tarp atsakovų ir V. B. pasireiškė tuo, kad atsakovai, kurie dėl senyvo amžiaus negalėjo gauti kredito apartamentų statybai, bet turėjo turtą – sklypą, suteikė absoliučius įgaliojimus V. B. jų vardu plėtoti statybas sklype, statyti apartamentus, vėliau juos nuomoti, o visi bendrai iš to gavo pelną. Šie santykiai pagal savo turinį ir suformuotą nuoseklią teismų praktiką aiškiai byloja jungtinės veiklos santykių egzistavimą.

6. Partnerystės tarp atsakovų ir V. B. faktą rodo ir atsakovų šeimyniniai ryšiai – V. B. yra atsakovės E. P. sūnus, jis ilgus metus su atsakovais vykdė ir kitus šeimos verslus. Sklypo plėtrai ir apartamentų statyboms atsakovai patys neturėjo pinigų ir nebūtų gavę finansavimo iš banko vien dėl savo senyvo amžiaus. Kasacinis teismas yra suformulavęs vieningą praktiką, kad jungtinė veikla sieja partnerius, kurie faktiniais šeimyniniais ryšiais siekia bendrų šeimai tikslų ir dėl to partnerystės sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas gyvenimiškai nevykdomas, tačiau tai nedaro jungtinės veiklos sutarties negaliojančia.

7. Specialisto išvadoje nurodyta, kad apartamentai, kaip V. B. privalomas registruoti turtas, buvo pastatyti panaudojus 2003-02-06 pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktą paskolą ir apartamentų įrengimui 2010-05-12 pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktą 280 000 Lt paskolą. Išvadoje konstatuota, kad gyvenamasis namas - gyvenamieji apartamentai, skirti nuomai adresu (duomenys neskelbtini), buvo statomas V. B. motinos E. P. pagal 1999-12-20 privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytame 0,900 kv. m. žemės sklype. Kadangi V. B. savo vardu namo statybai 2003-02-06 iš (duomenys neskelbtini) paėmė 630386 Lt (pradinė suma) paskolą ir apartamentų įrengimui 2010-05-12 iš KB „Vilniaus taupomoji kasa“ paėmė 280000 Lt paskolą, iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) mokėjo statybinėms organizacijoms už atliktus statybos darbus ir prekes, 2008 m. ir 2010-2013 m. buvo išsiėmęs verslo liudijimus kambarių nuomai adresu (duomenys neskelbtini), 2012-2013 m. deklaravo gautas pajamas iš individualios veiklos, todėl visos išlaidos, susijusios su gyvenamojo namo statyba ir jo įrengimu, priskiriamos V. B.. Išvada ne tik patvirtina, kad V. B. ėmė kreditą apartamentų statybai, bet ir tai, kad šie pinigai faktiškai (realiai) ir buvo panaudoti būtent apartamentų statyboms.

8. Taip pat ir ieškovo V. B. paskolinti pinigai buvo panaudoti atsakovams priklausančių apartamentų statybai, paimtų kreditų grąžinimui ir apartamentų hipotekai panaikinti, taip pat grąžinta skola R. M.. Šią aplinkybę taip pat patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja R. M., kuri V. B. taip pat buvo paskolinusi pinigų, kurie buvo panaudoti apartamentų statyboms (100 000 Eur).

9. Atsakovai dėl apartamentų statybų finansavimo pateikė sutartis : 1998-01-16 paskolos sutartį, pagal kurią M. Č. E. P. paskolino 920 000 Lt; 2000-05-23 E. P. už 500 000 Lt pardavė pajinį įnašą; S. F. nuo 2007 m. skolino pinigines lėšas V. B.. Tačiau atsakovai neįrodė šių piniginių lėšų panaudojimo apartamentų statybai. M. Č. pinigai paskolinti prieš sklypo įsigijimą - sklypas įsigytas 1999-12-20, o M. Č. paskola E. P. suteikta 1998-01-16, kai apartamentų statybos sklype pradėtos 2003-2004 m. E. P., tiesiogiai duodama paaiškinimus posėdyje, nurodė, kad apartamentų statybos vykdytos 2006-2007 m., statybomis rūpinosi sūnus V. B.. VMI Išvadoje nustatyta, kad prieš apartamentų statybos pradžią, t. y. laikotarpiu nuo 1993-01-01 iki 2003-12-31 atsakovai galėjo turėti 316 016,43 Lt santaupų, bet ne 1 525 000 Lt, kaip deklaravo vienkartinėje šeimos 2003-12-31 turėto turto deklaracijoje.

12. E. P., duodama paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė, jog 2009 m. išsiėmė verslo liudijimą dėl apartamentų nuomos, 2009 m. deklaravo 500 Lt pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą, 2015 m. – 6088,75 Eur; 2016 m. – 2400 Eur. Atsakovė paaiškino, kad pati sudarinėjo apartamentų nuomos sutartis, apartamentus nuomoti pradėjo iškart po statybų. Bylos duomenys tvirtina, kad V. B. savo vardu sudarinėjo apartamentų nuomos sutartis. Pajamas iš apartamentų nuomos surinkdavo V. B., kuris tuo tikslu buvo išsiėmęs verslo liudijimus. V. B., gaudamas pelną, jį pasidalindavo su atsakovais, ką jie patys nurodė savo procesiniuose dokumentuose ir apklausiami liudytojais ikiteisminio tyrimo metu. Verslo tęstinumas išliko ir po V. B. mirties: apartamentų nuomos sutartys 2015-2018 m. patvirtina, kad E. P. po sūnaus V. B. mirties ir toliau pati vykdė apartamentų nuomos verslą, tai posėdžio metu pripažino pati atsakovė.

13. Atsakovus ir V. B. siejo jungtinė veikla. Atsakovai į bendrą veiklą įnešė savo turtą - E. P. apartamentų statybai suteikė sklypą, V. B. davė besąlyginius įgaliojimus disponuoti (įskaitant parduoti ir/ar įkeisti, atsakovams priklausantį turtą), kad būtų užtikrinamas apartamentų statybų finansavimas. V. B. į bendrą veiklą įnešė: turtą – apartamentų statyboms savo vardu pasiėmė kreditą, kredito grąžinimui ir apartamentų hipotekos panaikinimui skolinosi lėšas iš ieškovo A. J.; darbą – V. B. organizavo apartamentų statybas, atliko visus būtinus teisinius ir kt. veiksmus, susijusius su statybomis, gavo statybų leidimus ir kt., žinias ir pažintis, be kurių V. B. nebūtų gavęs ir paskolų iš ieškovo apartamentų verslui, partneriai, kooperuodami išteklius, siekė bendro tikslo – pastatyti apartamentus ir bendros veiklos – vykdyti komercinę veiklą apartamentuose.

14. V. B., kaip pagrindinis partneris, veikė atsakovų vardu ir interesais – nors apartamentai yra registruoti E. P. vardu, tačiau V. B. kreditą paėmė investicijoms į E. P. nuosavybės teise priklausantį sklypą ir apartamentų statyboms. Visų šių V. B. atliktų teisinių bei faktinių veiksmų tikslas buvo taip pat bendras atsakovams ir V. B. – pastatyti apartamentus, kuriuose vėliau būtų vykdoma ūkinė-komercinė veikla (komercinė patalpų nuomos). Pabaigus apartamentų statybas, juose buvo vykdoma nuomos veikla (verslas) - nors apartamentai nuosavybės teise priklausė E. P., po jų statybos pabaigos būtent V. B., veikdamas pagal verslo liudijimą, apartamentuose vykdė ūkinę-komercinę veiklą, gavo pajamas, kurias atsakovai ir V. B. dalinosi.

15. Atsakovų kartu su V. B. vykdyto apartamentų nuomos verslo faktą, kurį atsakovai įrodinėjo per V. B. verslo liudijimus, V. B. sudarytą apartamentų nuomos sutartį ir V. B. metinę pajamų deklaraciją, atsakovai patvirtino ir detalizuodami būtent jų patiriamus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apartamentų atžvilgiu: atsakovų ir V. B. veikloje taip pat buvo bendros veiklos (verslo) tęstinumas ir visų partnerių bendrą tikslą – pelno gavimas iš apartamentų nuomos verslo. Taip pat buvo ir jungtinės veiklos dalyviams (partneriams) būdingas pelno pasidalijimas - baigus apartamentų statybas būtent V. B. toliau veikė visų partnerių vardu ir interesais, užsiimdamas komercine apartamentų nuoma (ūkine-komercine veikla), jis tiesiogiai gaudavo pelną, jį pasidalindavo su atsakovais, ką pripažino atsakovai, apklausiami liudytojais ikiteisminio tyrimo metu.

16. Kadangi jungtinės veiklos partneriai laikomi solidariai atsakingi už bendras skolas (CK 6.975 str. 3 d., 6.978 str. 1 d. 3 p., 3 d.), atsakovai atsako už V. B. prisiimtą skolą prieš ieškovą, nes iš ieškovo paskolinti pinigai buvo skirti išimtinai kredito apartamentų statyboms dengimui bei apartamentų hipotekos panaikinimui.

17. Tuo atveju, jei tarp atsakovų ir V. B. nebūtų pripažinta jungtinė veikla, pažymėtina, kad V. B. kredito sutartį sudarė su tikslu pastatyti apartamentus. Apartamentai bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Tai reiškia, kad iš V. B. paimto kredito atsakovams buvo sukurtas itin vertingas nekilnojamojo turto objektas, kurio nuosavybės teisė priklauso ne kredito gavėjui, o atsakovams. Patys atsakovai neinvestavo arba investavo neesminę dalį į apartamentų statybas. Siekiant padengti išimtinai dėl apartamentų statybų atsiradusią skolą ir išvengti priverstinio apartamentų pardavimo, iš ieškovo buvo paimta paskola. V. B., neįvykdydamas kredito sutarties, iš esmės nerizikavo jokiu savo turtu, kas akivaizdžiai patvirtina, jog iš ieškovo paskolos paimtos būtent siekiant išvengti neigiamų pasekmių atsakovams, t. y. iš esmės jų interesais.

18. Nepripažinus jungtinės veiklos santykių, tačiau esant akivaizdiems įrodymams, kad būtent ieškovo piniginis indėlis lėmė atsakovų nuosavybės teisę į apartamentus, vadovaujantis CK 6.242 str. 1 d., taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, laikytina, kad atsakovai laikytini nepagrįstai praturtėję ieškovo sąskaita, dėl ko iš jų ieškovo naudai turi būti priteisiama nepagrįsto praturtėjimo suma.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi.

23. Nagrinėjamu atveju patikslintame ieškinyje ieškovas teigia, kad V. B. ir atsakovų tariamos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties tikslas buvo pelno gavimas iš vykdomos ūkinės-komercinės veiklos. Tačiau atsakovai niekada nesiekė sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties su V. B. ir tokios sutarties nėra sudarę. Be to, atsakovai neturėjo tikslo kartu su V. B. vykdyti ūkinę-komercinę veiklą ieškinyje nurodomuose apartamentuose, o ūkinę-komercinę veiklą šiuose apartamentuose vykdė V. B., ne Atsakovai. Šią aplinkybę ieškinyje pripažįsta ir ieškovas, teigdamas, kad, nepriklausomai nuo to, jog apartamentai nuosavybės teise priklausė E. P., po jų statybų pabaigos būtent V. B., veikdamas pagal verslo liudijimą, apartamentuose vykdė ūkinę-komercinę veiklą. Ieškovo teiginiai, kad vykdoma ūkinė-komercinė veikla buvo vykdoma atsakovų interesais jų naudai, nes jie tariamai gavo tam tikrą pelno dalį iš vykdomos ūkinės-komercinės veiklos, nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. B. ir atsakovai neturėjo tikslo sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties ir bendrai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą.

24. Ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimą grindžia CK 6.975 str. 3 d., kurioje numatyta, kad jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, nepaisant šių prievolių atsiradimo pagrindo. Atsakovų vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti Ieškovo reikalavimo dėl skolos priteisimo. Visų pirma ieškovas neįrodė, kad tarp V. B. ir atsakovų buvo sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Antra, pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovas pats nurodo, kad jis neturi duomenų apie V. B. iš jo pasiskolintų 600 000,00 Eur panaudojimą. Ieškovui neįrodžius, kad paskolinta 600 000,00 Eur suma buvo panaudota tariamos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties vykdymui, jis negali šių piniginių lėšų reikalauti priteisti iš atsakovų, kaip tariamos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių.

26. CK 6.242 str. 1 d. numato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. To paties straipsnio 3 d. numatyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.

27. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje teigiama, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: pirma, konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos; antra, kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; trečia, turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; ketvirta, kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika.

28. Todėl asmuo gali būti įpareigotas grąžinti be pagrindo įgytą turtą tik tada, kai konstatuojamos visos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be teisinio pagrindo teisiniams santykiams atsirasti būtinos sąlygos. Nagrinėjamu atveju ieškovas apskritai neįrodė, kad jo V. B. paskolintos piniginės lėšos buvo panaudotos atsakovams priklausančių apartamentų statybai – pats ieškovas nurodo, kad jis visiškai neturi duomenų apie V. B. iš jo pasiskolintų 600 000,00 Eur panaudojimą, t.y. kada ir kokiam tikslui buvo panaudotos paskolintos piniginės lėšos. Todėl negalima darytis išvados, kad atsakovai praturtėjo šių paskolintų piniginių lėšų sąskaita.

29. Viena iš nepagrįsto praturtėjimo sąlygų – asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo. Ši sąlyga reiškia, kad turto įgijimo negalima pateisinti konkrečiu teisės aktu ar sandoriu. Nagrinėjamu atveju atsakovai yra žemės sklypo ir apartamentų savininkai, todėl negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovai apartamentus gavo be jokio teisinio pagrindo ir tokiu būdu praturtėjo ieškovo sąskaita.

30. Kita būtina nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be teisinio pagrindo instituto taikymo sąlyga - turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais. Tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal teisės doktriną nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra subsidiaraus taikymo. Tai reiškia, kad nurodytas institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais. Tačiau ieškovas neįrodė, kad savo galimai pažeistų teisių jis negali apginti kitais pažeistų teisių gynybos būdais.

31. Jeigu nagrinėjamu atveju teismas nuspręstų, kad egzistuoja teisinis pagrindas taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, tada, atsakovų nuomone, yra pagrindas taikyti CK 6.242 str. 3 d. nuostatą, kurioje numatyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.

32. Ieškovas, skolindamas itin dideles pinigų sumas V. B., nepasirūpino, kad prievolės įvykdymas būtų užtikrintas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (pavyzdžiui, hipoteka ar laidavimu), todėl pinigų skolinimą atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika, todėl būtent ieškovui, o ne atsakovams tenka visos neigiamos ieškovo neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinės pasekmės. Atsakovai paskolos teisiniuose santykiuose, susiklosčiusiose tarp ieškovo ir V. B., nedalyvavo, todėl negali atsakyti už ieškovo galimai patirtus nuostolius.

33. Ieškovo patikslintas ieškinys, kuris pareikštas po to, kai teismas priėmė nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, vertintinas kaip ieškovo siekis užtęsti civilinės bylos nagrinėjimą, apriboti atsakovų galimybę naudotis jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu, ką patvirtina ieškovo reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovų manymu, ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl vadovaujantis CPK 95 str., jam turi būti paskirta bauda.

37. V. B. nesumokėjus skolos vekselyje nurodytu terminu, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškinio reikalavimu priteisti skolą solidariai iš pagrindinio skolininko V. B. bei atsakovų, kurie buvo laiduotojai. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015-12-09 sprendimu pripažino A. J. reikalavimą į laiduotojus E. P. ir J. P. pagal minėtą vekselį negaliojančiu, o Lietuvos apeliacinis teismas 2016-09-22 nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą ir pareiškė reikalavimą priteisti skolą solidariai iš V. B. ir atsakovų, kadangi tarp jų buvo sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Taip pat ieškovas nurodo, kad teismui nepripažinus, jog tarp atsakovų ir V. B. susiklostė jungtinės veiklos santykiai, prašo priteisti iš atsakovų atitinkamą nuostolių atlyginimą dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes ieškovo paskolos buvo skirtos dengti kreditą, kuris buvo panaudotas atsakovams priklausančio turto įgijimui. Kadangi (duomenys neskelbtini) V. B. mirė, civilinė byla jo atžvilgiu nutraukta, ieškovas skolos sumą prašo priteisti iš atsakovų, kaip iš jungtinės veiklos partnerių.

38. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

39. Nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 14d. nutartyje Nr. e3K-3-45-701/2019 nurodė, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017).

40. Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

42. Ieškovas savo reikalavimą atsakovams dėl 1 605 000 Eur skolos, suteiktos V. B., priteisimo grindė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniais santykiais, susiklosčiusiais tarp atsakovų ir V. B.. Atsakovai neigia, kad juos ir V. B. siejo jungtinė veikla, nes tokios sutarties tarp jų nebuvo sudaryta. Tačiau, kaip buvo nurodyta kasacinio teismo nutartyje, teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo.

43. Pagal formuojamą teismo praktiką vienas iš jungtinės veiklos požymių yra kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimasis. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei E. P. nuo 1999-12-20 nuosavybės teise priklausė žemės sklypas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (naujas adresas). Pagal registro duomenis atsakovės vardu buvo registruota ir daugiau nekilnojamojo turto : negyvenamoji patalpa-kavinė adresu (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Iš 2003-08-13 išduoto atsakovų įgaliojimo V. B. matyti, kad atsakovai įgaliojo jį valdyti, naudoti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), vykdyti statybos darbus derinti ir tvarkyti statybų projektų dokumentaciją ir kitus veiksmus, reikalingus statybos procese, taip pat disponuoti šiuo sklypu savo nuožiūra. Iš į bylą pateiktų kitų įgaliojimų matyti, kad atsakovai buvo suteikę įgaliojimus V. B. valdyti ir kitą jų turtą. Išvardinti įrodymai patvirtina, kad atsakovai, nors turėjo nekilnojamojo turto, ne tik apartamentų statybos (duomenys neskelbtini) reikalaus, bet ir kitus verslo reikalus (pvz. su kavinės veikla) buvo nutarę perduoti atsakovės sūnui V. B..

44. V. B., kaip matyti iš 2003 m. vasario 6 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), gavo 182 555 Eur paskolą iš UAB Sampo bankas (šiuo metu Danske Bank) apartamentų adresu (duomenys neskelbtini), statybai. Nors V. B. nebuvo šio žemės sklypo savininkas, jis savo vardu paėmė paskolą apartamentų statybai. Paskolos užtikrinimui buvo įkeistas turtas, vienas iš objektų – kavinė patalpa adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklausė atsakovams. Šie įrodymai patvirtina, kad nors nekilnojamasis turtas priklausė atsakovams, paskolą iš banko V. B. paėmė savo vardu, kas rodo, jog visi sprendimai tiek dėl nekilnojamojo turto valdymo, tiek dėl lėšų panaudojimo verslui buvo priimami bendrai.