Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Vilijos Mikuckienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. Č. ir A. J. ieškinį atsakovei K. T. dėl sumokėto avanso priteisimo ir įpareigojimo jį grąžinti, trečiasis asmuo V. C.

Ieškovai E. Č. ir A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės K. T. priteisti 24 500 Lt sumokėtą avansą pagal 2004 m. kovo 30 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-1274 ir įpareigoti jį grąžinti ieškovams per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. kovo 30 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, kuria V. G., atstovaujama pagal įgaliojimą V. C. iki 2007 m. kovo 8 d. įsipareigojo kitai sutarties šaliai ieškovui E. Č. perduoti 2,10 ha ir ieškovui A. J. 0,37 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metu būsimas žemės sklypo pardavėjas iš ieškovų avansu gavo 24 500 Lt. Praėjus daugiau nei vieneriems metams ieškovai iš pardavėjos interesus atstovaujančios V. C. sužinojo, jog ji atsisako vykdyti sutartyje numatytas sąlygas. Į ieškovo raginimus grąžinti sumokėtą avansą trečiasis asmuo V. C. nereagavo. Žemės sklypo pardavėjai mirus, jos turtą paveldėjo dukra K. T.. Ji, žinodama preliminariosios sutarties sąlygas, per notarų biurą išsiuntė pranešimą, kuriuo patvirtino, jog atsisako parduoti žemės sklypą, tačiau ieškovas sumokėto avanso neatgavo iki šiol. Ieškovų nuomone, avansu gautos lėšos grąžintinos vadovaujantis CK 6.62 str.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė K. T. prašė taikyti sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senatį netesyboms išieškoti, ieškovui neprieštaraujant pakeisti ją tinkamu atsakovu byloje V. C. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės motiną sudarant ginčo sutartį atstovavo ir 24 500 Lt dydžio avansą paėmė V. C.. Sutiko su ieškovų argumentu, kad jeigu pagrindinis sandoris neįvyksta dėl pardavėjo kaltės tai avansas gali būti išreikalautas pagal nepagrįsto praturtėjimo institutą. Atsakovės nuomone, šiuo atveju 24 500 Lt suma atlieka netesybų funkciją, todėl taikytinas CK 6.125 str. 5 d. 2 p. numatytas sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo, kuris skaičiuotinas nuo 2005 m. rugsėjo 16 d., kai ieškovas pateikė pretenziją V. C.. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas po pretenzijos pateikimo nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų ginamos jo tariamai pažeistos teisės ir ieškinį teismui pateikė tik 2014 m. kovo 20 d. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pinigus tiesiogiai priėmė ne pareiškėjos mama, o V. C., byloje duomenų, kad ji būtų perdavusi juos atsakovės motinai nėra, todėl ieškovų reikalavimas turi būti nukreipiamas į ją.

Trečiasis asmuo V. C. patvirtino, jog atstovavo V. G. kai buvo pasirašyta 2004 m. kovo 30 d. preliminari pirkimo pardavimo sutartis ir pinigų perdavimo momentu. Pažymėjo, kad 2005 m. sausio 6 d. mirus sklypo pardavėjai, įgaliojimas atstovauti jos interesus pasibaigė (CK 2.147 str. 1d. 6 p.). Tai buvo paaiškinta ieškovams pateikiant atsakymą į ieškovų advokato raginimą grąžinti avansinę įmoką. Dėl šių priežasčių trečiasis asmuo V. C. nepagrįstai įtraukta į bylą.

Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškovų E. Č. ir A. J. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų po 1 000 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų V. C., bei po 21,09 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs preliminariąją sutartį, byloje esančius dokumentus, konstatavo, kad nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad V. G. buvo sumokėti 24500 Lt pagal 2004 m. kovo 30 d. Preliminarią sutartį. Tiek pačių ieškovų, tiek liudytojų parodymai tvirtina, jog pinigai sumokėti trečiajam asmeniui V. C. ir niekas negali patvirtinti, kad pinigus ji perdavė V. G.. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pagal 2004 m. kovo 8 d. Preliminarią sutartį V. C. nupirko žemės sklypą iš V. G. ir sumokėjo už jį 12000 Lt, todėl nėra aišku ar V. G. apskritai žinoma apie 2004 m. kovo 30 d. preliminarios sutarties pasirašymą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas bendras 10 m. ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju nėra praleistas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas E. Č. prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Apeliantui nesuprantama kodėl pirmosios instancijos teismas vadovavosi tos šalies teisėmis, kuri pažeidė sudarytą preliminarią sutartį ir neatliko joje numatytų veiksmų. Ginčo sutartis yra galiojanti ir teisėta. Nelogiška, kad joje numatytų pareigų nesilaikymas neužtraukia atitinkamų padarinių. Tokia situacija, apelianto nuomone, suponuoja teisinį nestabilumą bei teisėtų lūkesčių pažeidimą.Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodo, dėl kokių priežasčių nesivadovauja sudaryta sutartimi ir negina teisėtų ir pagrįstų ieškovų reikalavimų.Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra įrodymų, kad pasirašymo metu buvo perduota 24 500 Lt suma atiduota tuometinei žemės sklypo savininkei. Ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip turinti neigiamos įtakos apelianto procesinei padėčiai ir susiklosčiusiems santykiams. Sutartyje nurodyta, jog pinigai buvo perduoti. Tai ar perduota pinigų suma pasiekė adresatą apeliantas įtakoti negalėjo. Faktas ar teisėtas pinigų perdavimas buvo atliktas svarbus tik šalims, kurios sudarė įgaliojimą ir neįtakoja apelianto padėties.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė senaties terminą. Terminas nėra praleistas ir turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2007 m. kovo 8 d., kuomet ir pasibaigė terminas, kuris buvo paskirtas sudarytos sutarties įvykdymui ateityje.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė K. T. su juo nesutiko, prašė jį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Atsakovės nuomone, ieškovo ieškinys jos atžvilgiu atmestinas, kadangi ieškovas praleido CK 6.53 str. numatytą terminą reikalavimams pareikšti, jo atnaujinti neprašė.Atkreipė dėmesį, jog teisminio nagrinėjimo metu trečiasis asmuo V. C. nesugebėjo patvirtinti, kad iš ieškovo gautus pinigus ji perdavė mirusiajai V. G.. Atsakovė teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, tačiau ieškovas tokia galimybe nepasinaudojo. Atsakovės nuomone svarbi aplinkybė ta, jog 2004 m. kovo 8 d. preliminariąja pirkimo pardavimo sutartimi atsakovės motina įsipareigojo parduoti, o trečiasis asmuo V. C. įsipareigojo nupirkti žemės sklypą, kurio bendras plotas 2,47 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui atsakovės motina suteikė įgaliojimą atlikti visus reikiamus darbus, kad žemės sklypas būtų tinkamas pardavimui. Tačiau trečiasis asmuo po trijų savaičių sudarė ginčo sutartį su ieškovais dėl žemės sklypo pardavimo, nors pati buvo įsipareigojusi nupirkti tą patį žemės sklypą. Tai atsakovės nuomone reiškia, kad būtent trečiasis asmuo buvo nesąžiningas tiek atsakovės, tiek ieškovų atžvilgiu.Atsakovės nuomone, šiuo atveju taikytinas CK 1.125 str. 5 d. 2 p. numatytas sutrumpintas 6 mėn., ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo apie savo pažeistą teisę, t.y. nuo 2005 m. rugsėjo 16 d. kai jis pareiškė pretenziją tiesiogiai V. C..

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo V. C. sutiko su apeliacinio skundo argumentais ir mano, jog skundžiamas teismo sprendimas naikintinas. Papildomai nurodė, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, kad V. C. atidavė pinigus V. G.. Pažymėjo, kad V. G. negavusi pinigų būtų kreipusis į ieškovus, trečiąjį asmenį arba į teismą, tačiau to nedarė. Atsakovė, V. G. įpėdinė iki šiol nekėlė klausimo dėl negautų pinigų pagal preliminarią sutartį grąžinimo, kuriuos neva pasisavino trečiasis asmuo. Tai suponuoja išvadą, kad pinigus V. G. gavo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl piniginių lėšų sumokėtų pagal preliminarią sutartį, kuomet pagrindinė sutartis nesudaryta, grąžinimo.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Jo nuomone, ginčo sutartis yra galiojanti ir teisėta, 24 500 Lt suma buvo perduota žemės sklypo pardavėjos V. G. įgaliotam asmeniui V. C.. Apelianto nuomone, faktas ar V. G. gavo pinigus svarbus tik įgaliojimą sudariusioms šalims. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė argumentų, kodėl teismas nesivadovauja šalių sudaryta sutartimi.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais ir pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomą poziciją bei liudytojų parodymus sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad būsimai sklypo pardavėjai V. G. buvo sumokėti 24 500 Lt pagal ginčo sutartį, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės V. G. įpėdinės – K. T. ieškovo reikalaujamą sumą.

Kolegija, sutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, jog įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą.

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovai E. Č. ir A. J. 2004 m. kovo 30 d. su V. G., pagal įgaliojimą atstovaujama trečiojo asmens V. C., sudarė preliminarią žemės sklypo, esančio esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal minėtos sutarties 2 p. V. C., atstovaudama V. G., avansu gavo 24500 Lt iš ieškovų prieš pasirašant sutartį. Ši ginčo sutarties nuostata patvirtina aplinkybę, kad pinigai buvo perduoti trečiajam asmeniui V. C.. Taigi, ieškovams pareiškus ieškinį atsakovei K. T., kuri yra V. G. įpėdinė, teko pareiga įrodyti, jog reikalaujamą grąžinti sumą V. G. gavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle ir vidiniu įsitikinimu, grindžiamu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nesant duomenų, kad V. G. gavo pinigus nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje atsisakė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu (b.l. 56).

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, o ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog skundžiamame teismo sprendime pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovės reikalavimą taikyti sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą, konstatavo, jog šiuo atveju ieškinio senaties terminas, kaip nurodo ir ieškovas, nėra praleistas ir taikytinas bendrasis 10 m. ieškinio senaties terminas. Kolegija sutikdama su tokia teismo pozicija plačiau dėl šio apelianto argumento nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį atmetė.

Pagal CPK 93 str. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Kadangi apelianto E. Č. apeliacinis skundas atmestinas, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš jo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė K. T. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 300 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nėra nustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių iš apelianto E. Č. priteistinos 300 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos atsakovės K. T. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto E. Č. (a.k(duomenys neskelbtini) 300 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas atsakovės K. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.