Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Institucijos atsiliepime prašoma nutarimą palikti nepakeistą ir Ž. O. skundo netenkinti. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą nustatyta, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas teisėtai ir pagrįstai. Institucijos nuomonė, byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigūnas, pakanka pripažinti pareiškėją kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, vaizdo medžiaga iš policijos pareigūno kūno kameros. Institucijos nuomone, nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, priėmė teisėtą

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo byla grąžintina administracinio nusižengimo nutarimą surašiusiai institucijai

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ar jos nebuvimu.

Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal šio straipsnio 5 dalį administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti (ANK 567 straipsnio 3 dalis).Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Minėto įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administracinių nusižengimų konstatavimui yra būtina nustatyti, ar KET reikalavimai buvo pažeisti, o jei pažeisti – nustatyti konkretų jų turinį.

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, nustatė, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Institucijos nutarimas, kuriuo Ž. O. buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, yra formalaus pobūdžio, nutarime nepateikta jokia pažeidimo ir jį patvirtinančių įrodymų analizė, iš esmės nenurodyti jokie motyvai, leidę Institucijai suformuoti įsitikinimą, kad padaryta veika atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl nemotyvuotas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Institucija vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi, nustatant ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo pagal ANK 569 straipsnio nuostatas įvertino pateiktus dokumentus ir surinktus įrodymus.

Teismas ištyręs byloje esančių duomenų visumą nustatė, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai tai – administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir du vaizdo įrašai export-2.mp4, export-S..mp4.

Iš vaizdo įrašo pavadinimu export-2.mp4 matyti, jog vaizdo įrašas prasideda nuo policijos pareigūno buvimo tarnybiniame automobilyje, po ko pareigūnas išlipa ir prieina prie šalikėlyje stovinčio automobilio „BMW“. Pareigūnas informuoja pareiškėją, jog šis kirto ištisinę liniją. Ž. O. iš karto atsako, jog „ten nelabai matėsi“, pareigūnas paklausia „kas nelabai matėsi, nematėt juostos?“, po ko praneša pareiškėjui, jog šis palauktų, jis (pareigūnas) surašys protokolą. Antrame vaizdo įraše pavadinimu export-S..mp4 matyti, jog pareigūnas surašęs administracinio nusižengimo protokolą informuoja pareiškėją, jog jam yra surašytas protokolas už lenkimą vietose, kuriose draudžiama lenkti, pareigūnas informuoja pareiškėją apie galimybę sumokėti pusę paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės pradžios laiką, sumokėjus paskirtą baudą. Visgi iš vaizdo įrašo matyti, jog Ž. O. paklausia pareigūno, kodėl nebuvo sustabdytas kitas automobilis, kuris važiavo priešais jį, pareigūnas nurodo, jog jis negalėjo įsitikinti dėl to automobilio kirtimo juostos, nes nežino ar ten brūkšninė linija ir kur ribos baigėsi, o pareiškėjas kirto jau ant ištisinės linijos leidžiantis nuo kalno. Pareiškėjas patikina pareigūną, jog jis išvažiavo ant brūkšninės linijos, o pareigūnas su šia pozicija nesutinka. Taigi iš esmės kilę prieštaravimai tarp pareiškėjo ir policijos pareigūno buvo nustatyti jau pareigūnui surašant administracinio nusižengimo protokolą, todėl Institucija turėjo papildomai analizuoti šias aplinkybes. Visgi vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas administracinio nusižengimo įvykdymo momentas. Ankščiau aptarti vaizdo įrašai nekonstatuoja asmens kaltės pažeidžiant Kelių eismo taisykles, pateikti vaizdo įrašai yra formalaus pobūdžio, juose užfiksuotos protokolo surašymo, teisių išaiškinimo procedūros, tačiau niekaip neįrodo ir nedetalizuoja administracinio nusižengimo sudėties buvimo.

Byloje be vaizdo įrašuose užfiksuotos medžiagos nenustatyta kitų duomenų galinčių patvirtinti Ž. O. kaltę pažeidus imperatyvų Kelių eismo taisyklių reikalavimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog iškilus galimiems prieštaravimams pareigūnas nepateikė tarnybinio pranešimo dėl užfiksuotų duomenų, pareigūnas nebuvo apklaustas ir kaip liudytojas administracinio nusižengimo byloje. Nustačius, jog vaizdo įrašuose nenustatyta aplinkybių patvirtinančių Ž. O. administracinio nusižengimo veiksmus teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas (atsiliepime nurodoma ir nutarimas) nėra laikytinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagrindžiantis įrodymas, kadangi protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, o formuojant kaltinimą turi būti vadovaujamasi byloje surinktais įrodymais. Byloje nebuvo pateikti ir kiti papildomi dokumentai, nors nutarime Institucija pažymi, jog priimant skundžiamą nutarimą buvo vertinti ir pateikti dokumentai. Be administracinio nusižengimo protokolo ir vaizdo įrašų byloje yra pateiktas ir administracinių nusižengimų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat nėra laikytinas Ž. O. kaltę patvirtinančiu įrodymu.

Institucijos atsiliepime taip pat pažymėta, jog nutarimą priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, visgi atsiliepime taip pat nebuvo detalizuota, koks yra surinktų įrodymų turinys, apsiribota tik jų išvardijimu, pažymint, jog asmens kaltę patvirtina nutarimas, protokolas ir vaizdo įrašai. Atsiliepimu buvo prašoma apklausti ir administracinį nusižengimą fiksavusį (duomenys neskelbtini) V. S.. Visgi teismas pažymi, jog vyresnysis specialistas V. S. bylą nagrinėjant Institucijoje nepateikė tarnybinių pranešimų, Institucija nesiėmė jokių veiksmų siekiant gauti pareigūno paaiškinimus dėl įvykio.

Teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad ANK 569 straipsnio 2 dalis numato, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, todėl įrodinėjimo našta negali būti perkelta teismui (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-73-953/2025). Institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turi paneigti administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją ir būtent jai kyla visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Institucija iš esmės savo iniciatyva neatliko jokių procesinių veiksmų - nebuvo apklaustas pareigūnas nustatęs Ž. O. įvykdytą KET pažeidimą, nesurašyti tarnybiniai pranešimai, teismui pateikti vaizdo įrašai nėra pakankami konstatuojant asmens kaltę ir administracinio nusižengimo sudėties buvimą, o Institucijos veiksmai nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip aktyvus ir efektyvus įrodymų rinkimas. Teismas neturi pagrindo apklausti pareigūną teisme taip renkant ir tiriant įrodymus, kuriais net nebuvo remiamasi priimant skundžiamą nutarimą, nes tokiu atveju būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą.

Be ankščiau nurodyto, teismas taip pat pažymi, jog iš skundžiamame nutarime nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog pareigūnui surašant protokolą galėjo būti nurodyta ir netiksli administracinio nusižengimo padarymo vieta. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino, kad jis lenkimo manevrą atliko ties (duomenys neskelbtini), o nutarime konstatuota, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas (duomenys neskelbtini). Iš nutarime užfiksuotų aplinkybių vadovaujantis programos „Google Earth“ ir geoportal.lt duomenimis (nuoroda: (duomenys neskelbtini) (ortofo aktualiausia)) matyti, jog nutarime nurodytoje kelio dalyje, taip pat ir šalia nurodytos nusižengimo vietos, nėra ištisinės linijos, o yra KET 3 priedo 1.6. punkte artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus, o šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Ž. O. nurodytoje galimoje lenkimo vietoje – (duomenys neskelbtini) (nuoroda(duomenys neskelbtini) (ortofo aktualiausia)) taip pat nėra nustatytas ištisinės linijos kelio ženklinimas, šioje kelio atkarpoje yra KET 3 priedo 1.5. punkte numatyta siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, skiria priešingų krypčių transporto srautus ir žymi eismo juostų ribas. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Pažymėtina ir tai, jog Ž. O. dar būdamas sustabdytas nurodė, jog jis kirto brūkšninę liniją, o ne ištisinę liniją bei pažymi, jog ištisinę liniją kirto prieš jį važiavęs vairuotojas. Teismas įvertinęs nutarime nurodytą galimą administracinio nusižengimo padarymo vietą konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini)nurodomoje kelio atkarpoje nėra fiksuojamas ištisinės linijos ženklinimas, todėl teismas pažymi, jog ši nutarimo dalis nėra tiksli.

Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų bylos duomenų tyrimą – gauti vyriausiojo specialisto nustačiusio atsakomybėn traukiamo asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą tarnybinius pranešimus, apklausti pareigūną suteikiant jam liudytojo statusą, patikslinti galimą administracinio nusižengimo padarymo vietą bei atlikti kitus būtinus procedūrinius veiksmus, kurie galėtų įrodyti pareiškėjo kaltę pažeidus KET 140.7 punkto reikalavimus ir padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas, kuris buvo priimtas neištyrus visų aptariamo įvykio reikšmingų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Ž. O. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.