Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-253-1043/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-13
Bylos Nr.: e2A-253-1043/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-01287-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Vyliaudaitė, Laima Kriaučiūnaitė, Anita Sereikienė
Atsakovas: J. G., P. V. G.
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo: N. G.

Kategorijos

2.3.4.6.1Laikinas tėvų valdžios apribojimas

Civilinė byla Nr. e2A-253-1043/2025Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01287-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.21.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. G. ir atsakovo P. V. G. apeliacinius skundus dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. G. ir P. V. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto administratoriaus ir lėšų tvarkytojo paskyrimo, iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo įsiteisėjimo, trečiasis asmuo N. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama – 1) laikinai, nenustatant konkretaus termino, apriboti atsakovės J. G. (toliau – atsakovė) motinos valdžią nepilnamečio vaiko O. R. G. (toliau – nepilnametis vaikas), gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) laikinai, nenustatant konkretaus termino, apriboti atsakovo P. V. G. (toliau – atsakovas) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą pas laikinąją globėją N. G. iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo; 4) priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6) paskirti laikinąją globėją – N. G. nepilnamečio vaiko turto administratore ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovai turi du nepilnamečius vaikus – O. R. G. ir S. T. G., gimusią (duomenys neskelbtini). Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, atsakovų šeima nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo gauta informacija, kad atsakovų šeimoje vyksta konfliktai, nuo 2017 m. rugsėjo mėn., kada atsakovė galimai smurtavo prieš atsakovą, iki 2018 m. sausio mėn. gyveno Moterų krizių centre (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 9 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisės pažeidimai, kadangi tėvas iš namų išvarė motiną su mažamečiais vaikais. 2020 m. sausio 1 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, motinai nustatytas 0,56 promilių girtumas, nepilnamečiai vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos ir perduoti į saugią aplinką – močiutei N. G.. Ieškovė priėmė sprendimą nuo 2020 m. sausio 6 d. taikyti vaiko laikinąją priežiūrą vaikams giminystės/emociniais ryšiais susijusioje asmens gyvenamojoje vietoje. 2020 m. sausio 24 d. ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo nustatytas smurtas prieš vaikus, kadangi vaikai buvo smurto artimoje aplinkoje liudytojai. 2020 m. lapkričio 29 d. nustatyti vaiko teisių pažeidimai, motinai nustatytas 1,04 promilių girtumas, nepilnamečiai vaikai paimti iš nesaugios aplinkos ir perduoti į saugią aplinką. 2021 m. balandžio 11 d., 2021 m. rugsėjo 5 d. 2021 m. spalio 24 d. 2021 m. lapkričio 29 d., 2022 m. balandžio 24 d. taip pat nustatyti nepilnamečio vaiko teisių pažeidimai (tėvas buvo neblaivus; tėvai konfliktavo). 2022 m. gegužės 17 d. ieškovė gavo pranešimą, kad atsakovė dėl sveikatos būklės negali pasirūpinti vaikais, moteris buvo paguldyta gydytis į psichiatrijos stacionarą, gydymą numatė tęsti apie 3 savaites. 2022 m. gegužės 26 d. nustatytas vaiko teisių pažeidimas, nes atsakovas atsisakė prižiūrėti nepilnamečius vaikus, todėl vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos iš perduoti į saugią aplinką – močiutei N. G.. Nuo 2022 m. gegužės 30 d. vaikų laikinoji priežiūra nustatyta N. G. šeimoje. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. birželio 30 d. vyko atsakovų šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu sutuoktiniai konfliktavo tarpusavyje, kaltino vienas kitą, dėl ko atsakovei buvo pasiūlyta apsigyventi su vaikais (duomenys neskelbtini) šeimos gerovės centre, tačiau atsakovė atsisakė. 2022 m. rugpjūčio 2 d. buvo nutraukta vaiko laikinoji priežiūra, nepilnamečiai vaikai nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. apgyvendinti N. G. šeimoje. Kadangi situacija šeimoje negerėjo, teikta pagalba nepadėjo atsakovams pakeisti savo elgesio su vaikais, alternatyvios pagalbos, kuri buvo siūlyta atsakovei – apsigyventi su vaikais (duomenys neskelbtini) šeimos gerovės centre ir tinkamai jais rūpintis – šeima atsisakė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš atsakovų ir pradėti laikinosios globos vaikams nustatymo procedūras. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi leido paimti nepilnametį vaiką O. R. G. iš tėvų, o prašymą dėl vaiko S. T. G. paėmimo, atmetė. Nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nepilnamečiui vaikui yra nustatyta vaiko laikinoji globa N. G. šeimoje. Nuo pat vaiko globos nustatymo pradžios atsakovams buvo suteikta informacija apie susitikimų su sūnumi galimybę globos centre prieš tai pateikus prašymą, tačiau prašymai nebuvo gauti, atsakovai į Globos centrą nesikreipė. Prašymus atsakovai organizuoti susitikimus su vaiku pradėjo teikti tik 2023 m., tačiau prašymų buvo tik keletas. Atsakovai Globos centrui susidomėjimo vaiko sveikata, gyvenimu, ugdymo rezultatais nerodė. Nepilnametis vaikas kategoriškai atsisako gyventi savo tėvų šeimoje, nori augti su močiute, tokią savo nuomonę nepilnametis vaikas yra išreiškęs ne vieną kartą. Ieškovė pažymėjo, kad nustačius nepilnamečio vaiko laikinąją globą, šeimai buvo sudarytas pagalbos planas, teikiama specialistų pagalba, rekomendacijos, tačiau, procesas nebuvo veiksmingas, atsakovai nepakankamai įdėjo pastangų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų. Ieškovės nuomone, šiuo metu esantys pokyčiai atsakovų šeimoje, jų pastangos bendrauti su vaiku ir pasiekti rezultatai nepakankami nepilnamečio vaiko grąžinimui į šeimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovų elgesys atitinka visas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas tinkamai auklėti vaiką, nesirūpinimą vaiku, o kaltė pasireiškia neveikimu – atsakovai nededa pakankamai pastangų, kad kuo greičiau iš esmės išsispręstų esančios problemos, nesiima realių veiksmų, kad vaikas galėtų ir norėtų grįžti į jų šeimą, todėl yra pagrindas laikinam tėvų valdžios apribojimui. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai nepilnamečiui vaikui išlaikymo neteikia, todėl yra pagrindas priteisti išlaikymą iš atsakovų. Ieškovė nurodė, kad N. G. yra pateikusi paskaičiuotas vidutines mėnesio išlaidas nepilnamečiui vaikui, iš kurių matyti, jog globėja vaiko poreikiams kas mėnesį išleidžia apie 664,00 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad nepilnametį vaiką ir močiutę sieja artimas emocinis ryšys, vaikas yra išreiškęs norą gyventi globėjos šeimoje, todėl laikinai apribojus tėvų valdžią, tikslinga nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su N. G..

Atsiliepimas

3. Atsakovai su ieškiniu kategoriškai nesutiko, prašė teismo ieškinį atmesti. Atsakovai atsiliepimuose nurodė, jog kaip ir ieškinyje nurodyta, nuo 2023 m. konfliktinių situacijų šeimoje nėra užfiksuota, o tai įtakojo atsakovų susiformavęs suvokimas apie tinkamą gyvenimo būdą. Atsakovai pažymėjo, kad stengėsi ir priėmė specialistų teikiamą pagalbą, kad tik išsaugotų šeimą ir nebūtų atskirti nuo sūnaus. Atsakovai nurodė, kad nors turi nustatytus sveikatos sutrikimus, tačiau pabrėžė, kad alkoholio nevartoja, savalaikiai vartoja paskirtus medikamentus bei veda tinkamą gyvenimo būdą bei mano, kad yra pajėgūs sūnų auginti patys. Atsakovai pažymėjo, kad jeigu būtų apribota tėvų valdžia, sutiktų mokėti kiekvieną mėnesį po 50,00 Eur dydžio išlaikymą, kadangi atsakovai vartoja medikamentus, todėl pinigai yra reikalingi jų įsigijimui, o taip pat ir maisto, būsto išlaikymui bei patiems būtiniausiems poreikiams tenkinti.

4. Trečiasis asmuo N. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai. Trečiasis asmuo nurodė, kad yra nepilnamečio vaiko močiutė ir nuo mažens dalyvauja vaiko gyvenime. Atsakovai turi didelių sveikatos problemų, dėl kurių jie dažniausiai nesuvokia savo veiksmų pasekmių. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad nepilnamečiu vaiku rūpinosi nuo mažumės, vežiodavo vaiką pas gydytojus, nes tėvai nesugebėdavo to padaryti. Trečiasis asmuo nurodė, kad nepilnametis vaikas bijo mamos, nenori su ja susitikti, su tėvu taip pat nenori bendrauti, kadangi yra matęs tėvo elgesį ligos paūmėjimo metu. Tėvai nesiekė atkurti ryšio su vaiku, nesirūpino jo ugdymu, nesidomėjo jo pasiekimais, sveikata. Trečiasis asmuo pabrėžė, kad jos ryšys su anūku yra artimas, vaikas nebijo jai išsipasakoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2024 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, laikinai apribojo atsakovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, laikinai apribojo atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą pas laikiną globėją N. G. iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, priteisė iš atsakovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra 2024 m. balandžio 26 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė N. G. nepilnamečio vaiko turto administratore ir priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo. Sprendimą dalyje dėl laikino motinos ir tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, priteistų lėšų tvarkytojo uzufrukto teise paskyrimo nurodė vykdyti skubiai. Teismas taip pat nurodė iš valstybės biudžeto lėšų apmokėti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu bei atsakovams teikta antrine teisine pagalba.

6. Teismas nustatė, kad atsakovai yra mažamečio vaiko O. R. G., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai, tai kad atsakovai gyvena kartu, yra susituokę, augina mažametę dukrą. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi leido paimti nepilnametį vaiką iš atsakovų. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 5-704 nepilnamečiui vaikui nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nustatyta vaiko laikinoji globa, jo globėja paskirta N. G., globos vieta nustatyta globėjos šeimoje, o laikinoji globa vaikui tęsiama iki šiol.

7. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pažyma patvirtina, kad atsakovui yra diagnozuota paranoidinė šizofrenija, jis 2022 – 2024 m. laikotarpiu stacionare gydytas aštuonis kartus, o iš (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pažymos nustatyta, kad atsakovė gydosi epizodiškai, ne visada laikosi gydymo plano, 2024 metais du kartus gydėsi stacionare.

8. Teismas nustatė, kad nuo 2023 m. sausio mėn. konfliktinių situacijų šeimoje nėra fiksuota, tačiau tėvų bendravimas su nepilnamečiu sūnumi iš esmės nutrūko. Atsakovai išlaikymo vaikui neteikė, juo nesirūpino, nesidomėjo vaiko sveikata, ugdymu ir nors specialistai atsakovams nuolatos rekomendavo atnaujinti ir stiprinti bendravimą su sūnumi, teikti jam išlaikymą, esant poreikiui kreiptis pagalbos į Globos centrą bei socialinį darbuotoją, tačiau atsakovai nuolat konfliktavo su laikinąja globėja ir šie konfliktai tęsiasi iki šiol. Teismas pažymėjo, kad net teismo posėdžio metu atsakovai negalėjo susivaldyti, paniekinamai kalbėjo apie laikinąją globėją, o pastarajai duodant paaiškinimus, pasišalino iš posėdžio salės be teismo leidimo. Be to, J. G. duodama paaiškinimus teisme nurodė, kad jeigu sūnus bus grąžintas į jos šeimą, ji neleis jam bendrauti su N. G., tačiau teismas pabrėžė, kad tai pažeidžia vaiko interesus, nes vaikas šiuo metu yra labai prisirišęs prie globėjos. Teismas pažymėjo, kad atsakovų ir trečiojo asmens tarpusavio nesutarimai ypač apsunkina vaiko ir tėvų ryšio atkūrimą. (duomenys neskelbtini) šeimos gerovės centro Globos centras nurodė, kad vaikas bijo tėvų, jo tarpusavio emocinis ryšys su tėvais yra nutrūkęs, todėl vaiko grąžinimas į biologinę šeimą traumuotų vaiką.

9. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai prašymą organizuoti susitikimą su sūnumi Globos centrui pateikė 2023 m. vasario 9 d., tačiau vaikas susitikti su tėvais atsisakė, nenorėjo su jais bendrauti. Nepilnametis vaikas buvo išsakęs nuomonę, kad norėtų bendrauti su seserimi globėjos namuose, tačiau tėvai atsisakė leisti susitikti dukrai su broliu N. G. namuose. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. sausio 16 d. stebint specialistams įvyko pirmasis nepilnamečio vaiko susitikimas su tėvais, tačiau susitikimo metu vaikas su tėvais nebendravo, neatsakinėjo į klausimus, nereagavo į tėvų pasakojimus, nepriėmė jų atneštos dovanos, buvo įsitempęs.

10. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nepilnametis vaikas nenori grįžti į tėvų šeimą, atsisako su jais bendrauti. Vaikas laikinosios globos metu teigė, kad bijo tėvų, ypač mamos, nurodė, kad mama prieš jį naudojo smurtą, smaugė, ant galvos dėjo maišą ir pan., tačiau atsakovai teigė, kad nepilnametis vaikas išsigalvoja, kad yra įtakojamas globėjos, tačiau teismas neturėjo pagrindo netikėti vaiku. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. liepos 17-19 d. nepilnamečiui vaikui buvo atliktas vaiko psichologinis vertinimas, kuriame vaikas apie mamą kalbėjo kaip apie grėsmingą, baudžiantį asmenį, vaiko atmintyje išlikę mamos ir tėvo tarpusavio konfliktai, jų smurto epizodai. Teismas taip pat nurodė, kad vaiko įvertinimo išvadoje buvo konstatuota, jog negalima atmesti prielaidos ir apie mažamečio patirtą seksualinę prievartą ir nors ikiteisminis tyrimas dėl smurto vaiko atžvilgiu nebuvo atliekamas, tačiau tai nereiškia, kad vaikas šias aplinkybes išsigalvojo ir gyvenant tėvų šeimoje jokio smurto nepatyrė. Teismas kaip svarbią ir nerimą keliančią aplinkybę pažymėjo tai, kad atsakovas yra teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151 straipsnio 2 dalį, 309 straipsnio 2 dalį, ką patvirtina įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašas. Galutinis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 21 d., atsakovo teistumas nėra išnykęs, be to, atsakovo atžvilgiu 2020 – 2022 m. laikotarpiu buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio smurto vartojimo bei išžaginimo.

11. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovai teigė, kad sūnus jokio smurto niekada nepatyrė, tačiau teismas pabrėžė, jog smurtas artimoje aplinkoje, kai vaikas tampa liudytoju šeimoje, kurioje nuolat vyksta konfliktai, yra psichologinis smurtas ir dėl tokių reiškinių vaikas nuolat jaučia tvyrančią įtampą ir baimę, ką laikinosios globos metu nuolat kartojo vaikas. Teismas nurodė, kad vaikas, augdamas tokioje aplinkoje, gali išgyventi ambivalentiškus jausmus, tai yra mylėti savo tėvus, bet kartu jų neapkęsti dėl jų netinkamo elgesio. Teismas pabrėžė, kad atsakovai savo klaidų nepripažįsta, kaltina vaiką, kad šis nenori su jais bendrauti, grįžti gyventi į jų šeimą, taip pat kaltina globėją, kad ji daro įtaką vaiko apsisprendimui, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė.

12. Teismas nustatė ir tai, kad atsakovas bendraudamas su sūnumi vaiką žeminą, tyčiojasi, įžeidinėja jo globėją, ką patvirtina atsakovo SMS žinutės siųstos sūnui laikinosios globos metu. Teismas pabrėžė, kad nuolatiniai įžeidinėjimai, nepagrįsti kaltinimai formuoja vaiko nesaugumą, nepasitikėjimą savimi, o skaudūs žodžiai, kuriuos vartoja tėvai vaiko atžvilgiu, palieka pėdsakus visam likusiam žmogaus gyvenimui.

13. Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad yra pagrindas teigti, jog atsakovai šiuo metu neturi tėvystės įgūdžių kaip šioje susidariusioje situacijoje, kai laikinoji globa tęsiasi dvejus metus, bendrauti su vaiku, kaip atkurti su juo ryšį. Atsakovai atsisakė lankyti tėvystės įgūdžių kursus, konsultuotis su psichologu, nurodė, kad yra geri tėvai, myli savo vaiką, moka auginti vaikus, todėl jokios pagalbos jiems nereikia. Teismas pabrėžė, kad atsakovų šeimai daug metų teikiama socialinė, psichologinė pagalba nėra veiksminga dėl atsakovų nenoro priimti pagalbą, vaiko poreikių nesuvokimo. Teisme atsakovai taip pat bandė pateisinti save, savo poelgius, kaltindami dėl vaiko paėmimo laikinąją globėją, kritiškai savo elgesio nevertino. Visos laikinosios globos metu buvo susikoncentravę į savo poreikius, į tai, kad jie jaučiasi blogai, nuolat konfliktuodavo su laikinąja globėja, tačiau teismas pažymėjo, kad šiuo atveju teismui svarbu ne kaip jaučiasi atsakovai, o kaip jaučiasi jų vaikas, kuris tik dėl atsakovų netinkamo elgesio buvo paimtas iš šeimos.

14. Teismas pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko noras gyventi su globėja yra suprantamas, nes jos šeimoje jis jaučiasi saugus, mylimas, išklausomas. Teismas nustatė, kad globėja N. G. tinkamai vykdo globėjos pareigas, užtikrina vaikui saugią aplinką, sudaro galimybę formaliam ir neformaliam ugdymui, domisi jo pasiekimais, skatina vaiko fizinį aktyvumą, užtikrina pakankamą poilsio laiką, tinkamai rūpinasi vaiko sveikata, užtikrina reguliarius profilaktinius sveikatos patikrinimus, sunegalavus kreipiasi į medikus, atsižvelgia į gydytojų rekomendacijas, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad vaiko laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą, o laikinasis globėjas turi siekti paruošti vaiką grąžinimui į biologinę šeimą, o globėjos N. G. pasisakymai, kad ji neatiduos vaiko jo biologiniams tėvams, yra nesuderinami su laikinosios globėjos pareigomis.

15. Teismas iš byloje ištirtų įrodymų visumos konstatavo, kad atsakovai nevykdo savo konstitucinės pareigos prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, sudaryti palankias ir saugias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovų elgesys atitinka laikinai tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, jie piktnaudžiauja tėvų valdžia, tinkamai nesirūpina vaiku, kaltais veiksmais neįgyvendina motinos ir tėvo pareigų, neužtikrina saugių sąlygų vaikui augti šeimoje, todėl teismas sprendė, kad atsakovų tėvų valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu apribotina laikinai.

16. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko grąžinimas į biologinę šeimą prieš jo valią gali dar labiau emociškai jį sužaloti ir prieštarautų jo interesams. Vaikas tėvų šeimoje gali jaustis nesaugus psichologiškai, kyla grėsmė būti nepatenkintiems esminiams vaiko saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kitiems poreikiams, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog mažamečio grąžinimas gyventi su tėvais šiuo metu būtų traumuojanti patirtis vaikui bei pažymėjo, kad dėl to abu tėvai privalo dėti maksimalias pastangas, kad tokia situacija pasikeistų ir jų emocinis ryšys su vaiku būtų atkurtas.

17. Teismas pabrėžė, kad nepilnametis vaikas nuo jo paėmimo iš šeimos gyvena laikinosios globėjos N. G. šeimoje, vaikas daug kartų nurodė, kad jam patinka gyventi senelės šeimoje, jaučiasi saugus, mylimas, todėl iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė pas laikinąją globėją N. G..

18. Teismas vertindamas atsakovų turtinę padėtį nustatė, kad atsakovė dirba pagal darbo sutartį, gauna minimalią mėnesinę algą, turi negalią, kas mėnesį gauna 637,00 Eur netekto darbingumo pensiją. Atsakovas taip pat turi negalią, atsakovas kas mėnesį gauna 526,00 Eur netekto darbingumo pensiją, taip pat vykdo individualią veiklą, ir kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, gauna pajamų iš parduodamų papuošalų. Teismas nustatė, kad abu atsakovai turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Jie augina ir išlaiko mažametę dukrą.

19. Teismas vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, nustatė, kad vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje 4 klasėje, dalyvauja popamokinėje veikloje, lanko būrelius, turi sveikatos problemų, susijusių su žarnynu, stuburo deformacija, netaisyklinga laikysena, jam taikomas ortodontinis gydymas, teikiama psichologinė – psichoterapinė pagalba, teikiamos logopedo paslaugos.

20. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisinimo tenkino visiškai, iš atsakovų nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisė po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas pažymėjo, kad mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydžio iki atsakovų atsiliepimuose nurodytų 50,00 Eur, neturi jokio pagrindo, kadangi toks išlaikymo dydis visiškai neatitiktų mažamečio vaiko poreikių. Teismas pabrėžė, kad nors atsakovai turi negalią, tačiau gauna pastovias pajamas, kurių dalį privalo skirti sūnaus išlaikymui, be to atsakovas bylą nagrinėjant teisme daug kartų akcentavo, kad jo šeimos turtinė padėtis yra gera.

21. Teismas nepilnamečio vaiko turto administratoriumi bei jam priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise, iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, skyrė laikiną globėją N. G. (CK 3.202 straipsnio 2 dalis).

22. Teismas nurodė, kad šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleistos, todėl nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

23. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo prijungti kartu su apeliaciniu skundu pateiktą rašytinį įrodymą, panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Laikinoji globa buvo nustatyta ne dėl to, kad apeliantė vengė auginti savo sūnų ar siekė išvengti savo, kaip motinos, pareigų, tačiau dėl to, kad atsakovė ir jos sutuoktinis susidūrė su santykių sunkumais, dažnai konfliktuodavo tarpusavyje, kam įtakos turėjo abiejų sutuoktinių sveikatos sutrikimai, o ypatingai atsakovo psichinės sveikatos būklės pablogėjimas.

1.2. Apeliantė nurodė, kad 2022 m. gegužės 17 d. atsakovei pasijutus blogai bei ją greitosios medicinos pagalbos darbuotojams išvežus į gydymo įstaigą, atsakovė tikėjosi, kad vaikais pasirūpins sutuoktinis, tačiau 2022 m. gegužės 26 d. jis atsisakė vaikais rūpintis, todėl nuo 2022 m. gegužės 30 d. nepilnamečiams vaikams buvo nustatyta laikinoji priežiūra N. G. šeimoje, tačiau atsakovė jokiu būdu nenusišalino nuo vaiko priežiūros ir auginimo.

1.3. Apeliantė pabrėžė, kad prieš nepilnamečiui vaikui apsigyvenant pas N. G., 2022 m. gegužės 26 d. vaiko išklausymo akte, nepilnametis vaikas nurodė, jog pasiilgo mamos, abu tėvus labai myli, tačiau 2022 m. rugpjūčio 2 d. vaiko nuomonės išklausymo akte vaikas nurodė, kad su mama gyventi nenori, mama nedaro valgyti, šaukia. Apeliantė pabrėžė, kad jokių įvykių, kurie galėtų sukelti vaikui tokius jausmus ir jų pasikeitimą, neįvyko, pasikeitė tik viena aplinkybė – vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su N. G., todėl tai įrodo, kad jau sprendžiant laikinosios globos klausimą vaikui buvo padaryta įtaka jo apsisprendimui su kuo jis nori gyventi.

1.4. Apeliantė nuo pat laikinosios globos nustatymo dėjo maksimalias pastangas, siekdama susigrąžinti savo sūnų į šeimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė neturėjo jokių realių galimybių atkurti ryšio su vaiku, kadangi sūnus į atsakovės skambučius neatsakydavo, o N. G., po atsakovės bendravimų su vaiku mokykloje, pateikė pareiškimą mokyklai ir policijos pareigūnams apie neva atsakovės naudotą smurtą sūnaus atžvilgiu, dėl ko atsakovei buvo nurodyta mokykloje nesilankyti, taip pat N. G. neleido matytis su sūnumis jo gyvenamojoje vietoje.

1.5. Priešingai nei nenustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2023 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad atsakovė nėra smurtavusi nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kadangi buvo padaryta prielaida, kad vaikas teksto buvo mokomas, o po to filmuojami jo pasakojimai.

1.6. Specialistai pripažino, kad vaikas kalba močiutės žodžiais, jo neigiamas nusistatymas atsakovės atžvilgiu, nenoras bendrauti su mama, nurodymas, jog vaikas bijo mamos yra galimai būtent globėjos padarytos įtakos vaikui rezultatas, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šios aplinkybės, nors įrodymai buvo pateikti ieškovės kartu su ieškiniu.

1.7. Apeliantė pažymėjo, kad yra visos sąlygos nepilnamečiui vaikui sugrįžti į atsakovės šeimą, o ne toliau riboti mamos ir sūnaus bendravimą ar apriboti atsakovės, kaip motinos valdžią, vaiko atžvilgiu. Apeliantė pabrėžė, kad sutinka, jei būtų nustatomas pereinamasis laikotarpis sūnaus grįžimui į šeimą, tačiau kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Atsiliepimas

1.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų dėl sveikatos būklės, taikomo gydymo, reikalingų pirkti medikamentų, apriboto darbingumo, dėl ko nepagrįstai priteisė 170,00 Eur išlaikymą vaikui.

Šalies argumentai

24. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. 2022 m. gegužės 26 d. buvo nustatytas vaiko teisių pažeidimas, nes atsakovas atsisakė prižiūrėti nepilnamečius vaikus kol motina gydosi psichikos stacionare, tačiau teismas nevertino to, kad apeliantas tą dieną norėjo vartoti alkoholį ir šio veiksmo nenorėjo daryti vaikų akivaizdoje, todėl paprašė N. G. dienai perimti vaikų priežiūra, tačiau jokiu būdu nenorėjo atsisakyti vaikų.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovų nuolatiniai konfliktai, fizinio smurto naudojimas vaikui kelia didžiulę baimę ir daro didelę žalą jo emocinei sveikatai, jo vystymuisi, tačiau apeliantas pažymėjo, kad šios aplinkybės nebuvo įrodytos jokiais neginčijamais įrodymais, tuo labiau, atsakovai virš metų laiko gyvena kaip darni, sąmoninga šeima.

2.3. Apeliantas pabrėžė, kad sūnus ne kartą specialistams sakė, kad myli savo tėvus, yra jų pasiilgęs, tačiau tik ilgiau pabuvus su globėja, vaikas išsako priešingus žodžius, kad nenori su tėvais gyventi ir bendrauti, todėl atsakovas įsitikinęs, kad tai yra globėjos daroma įtaka vaikui. Apeliantas nors ir stengiasi pagal galimybes neprarasti ryšio su vaiku, tačiau šiai iniciatyvai prieštarauja N. G., kuri kuria įvairias konfliktines situacijas, kad galėtų neigiamai charakterizuoti atsakovą.

2.4. Apeliantas pažymėjo, kad jo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo apriboti valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas piktnaudžiautų savo kaip tėvo valdžia, žiauriai elgtųsi su savo vaiku ar nedėtų pastangų matytis bei rūpintis vaiku, tuo labiau, atsakovų nepilnametė dukra yra auginama, prižiūrima, ugdoma be jokių apribojimų ir specialistų priekaištų, būtent atsakovų, todėl tai tik įrodo, kad atsakovo šeima šiuo metu yra darni ir vaiko teisių pažeidimų nedaro.

2.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo darbingumo lygio ir galėjimo dirbti bei užsidirbti tiek, kad būtų patenkinti tiek jo, tiek šeimos, tame tarpe nepilnametės dukters bei skyriumi gyvenančio sūnaus poreikiai. Apeliantas pažymėjo, kad yra pardavęs nekilnojamąjį turtą skolų padengimui, o kito turto, kurį galėtų parduoti ar išnuomoti neturi, darbo susirasti negali, nes jo fizines ir psichines galimybe atitinkančio nėra, todėl teismas nepagrįstai nevertino atsakovo argumentų šiuo klausimu, neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad šiuo metu gali teikti tik 50,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, taip pat teismas neatsižvelgė į globėjos išreikštą poziciją, kad jai nereikia atsakovo sūnui teikiamo išlaikymo.

Atsiliepimas

25. Ieškovė atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, atsižvelgė išimtinai į mažamečio vaiko interesus.

3.2. Ieškovė pažymėjo, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas yra tinkama prevencinė priemonė tėvams, motyvuojanti atsakovus pakeisti savo elgesį, nekonfliktuojant, nereikalaujant ir nekaltinant atkurti ryšį su vaiku bei suteikianti galimybę specialistams įsitikinti, kad pokyčiai jų šeimoje yra ne epizodiški, bet ilgalaikiai ir veiksmingi, kad vaikui atsakovų šeimoje bus nuolatos užtikrintas saugumas, tinkamos gyvenimo ir auklėjimo sąlygos.

26. Trečiasis asmuo N. G. atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, atvažiavus apsipirkti į parduotuvę, nepilnametis vaikas pamatė ir abu tėvus atvažiavusius ten pat, tačiau atsakovai prasilenkė pro sūnų, jo net nepakalbinę, o kitą kartą prie tos pačios parduotuvės nepilnamečiui vaikui sutikus motiną, ši tik pažiūrėjo į sūnų, tačiau nepriėjo, nepasisveikinimo.

4.2. Po paskutinės nepilnamečio vaiko apklausos, vaikas pareiškė, kad jeigu bus grąžintas motinai, jis pabėgs iš namų.

Motyvuojamoji dalis

4.3. Pirmosios instancijos teismas atidžiai ir visapusiškai nagrinėjo bylą, įvertino į bylą pateiktus visus įrodymus ir pagrįstai priėmė sprendimą, tenkinantį ieškovės ieškinį.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

28. Apeliantė (atsakovė) kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – pažymėjimą apie lankytus pozityvios tėvystės kursus. Šį pažymėjimą teikia tikslu pagrįsti, kad atsakovė įgijo žinias, kurias ji taiko auklėdama vaikus. Šį įrodymą prašo priimti apeliacinės instancijos teisme, kadangi iš susijaudinimo, nepatyrimo pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nėra lankiusi mokymų, nors iš tiesų juos lankė.

29. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

30. Vadovaujantis šiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima atsakovės pateiktą naują įrodymą. Byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su šiuo įrodymu ir dėl jo pasisakyti atsiliepimuose į apeliacinį skundą, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas jį įvertina tiek, kiek jis turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.

31. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

32. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apeliantai (atsakovai) J. G. ir P. V. G. yra mažamečio vaiko O. R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovai gyvena kartu, yra susituokę, augina mažametę dukrą. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi leido paimti O. R. G. iš tėvų J. G. ir P. V. G.. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad tėvams trūko atsakomybės bei tėvystės įgūdžių auginant vaikus, negebant tinkamai pasirūpinti vaikų higiena ir mityba. Sūnui, turinčiam sveikatos problemų, neužtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, tėvai neatsižvelgė į gydytojų rekomendacijas, berniukas namuose nebuvo ugdomas, neruošė paskirtų užduočių, tėvai nedalyvavo mokyklos susirinkimuose. Vaikai nuolat buvo tėvų konfliktų liudininkai, buvo trikdoma normali vaikų raida ir sveikata, nebuvo tinkamai pasirūpinta vaikų fiziniu ir psichiniu saugumu. Tėvų artimas ryšys pastebėtas tik su dukra. Teismui konstatavus, kad tolesnis O. R. G. buvimas kelia realų pavojų vaiko fiziniam, psichiniam vystymuisi, jo saugumui ir sveikatai, nutarta nepilnametį vaiką paimti iš jo tėvų. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 5-704 O. R. G. nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nustatyta vaiko laikinoji globa, jo globėja paskirta senelė N. G., berniuko globos vieta nustatyta globėjos šeimoje. Laikinoji globa vaikui tęsiama iki šiol.

33. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama laikinai apriboti tėvo ir motinos (atsakovų) valdžią jų nepilnamečiui sūnui, priteisti iš kiekvieno atsakovo po 170 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskirti laikinąją globėją - N. G. nepilnamečio vaiko O. R. G. turto administratore ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo.

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės ieškinį tenkino visa apimtimi. Teismas sprendė, kad atsakovų elgesys atitinka visas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, jie piktnaudžiauja tėvų valdžia, tinkamai nesirūpina vaiku. Jie kaltais veiksmais neįgyvendina motinos ir tėvo pareigų, neužtikrina saugių sąlygų vaikui augti šeimoje. Šiuo metu atsakovai negali užtikrinti vaikui emociškai saugios ir stabilios aplinkos, nuolatinės priežiūros ir tinkamo auklėjimo. Vaikas tėvų šeimoje gali jaustis nesaugus psichologiškai, kyla grėsmė būti nepatenkintiems esminiams vaiko saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kitiems poreikiams, o mažamečio grąžinimas gyventi su tėvais šiuo metu būtų traumuojanti patirtis vaikui. Atsakovų šeimai daug metų teikiama socialinė, psichologinė pagalba nėra veiksminga dėl atsakovų nenoro priimti pagalbą, vaiko poreikių nesuvokimo. Po vaiko laikinosios globos nustatymo, konfliktai tarp atsakovų nesibaigė. P. V. G. buvo fiksuoti neblaivumai, psichinės sveikatos pablogėjimai, atsakovas elgdavosi agresyviai. Tėvai nebendradarbiavo su specialistais, neįsileisdavo jų į namus, neatsiliepdavo į skambučius. Sutuoktiniai ne kartą gydėsi psichiatrijos ligoninėse. (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pažyma patvirtina, kad atsakovui P.V. G. yra diagnozuota paranoidinė šizofrenija, jis 2022-2024 metų laikotarpiu stacionare gydytas aštuonis kartus. Iš (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pažymos nustatyta, kad atsakovė J. G. gydosi epizodiškai, ne visada laikosi gydymo plano, 2024 metais du kartus gydėsi stacionare. Atsakovai kritiškai savo elgesio nevertina. Nuo 2023 m. sausio mėnesio šeimos bendravimas su socialiniu darbuotoju tapo pozityvesnis. Tėvų tarpusavio santykiai tapo konstruktyvesni. Buvo stebima didesnė tėvų atsakomybė dėl dukros priežiūros. Tačiau tėvų bendravimas su sūnumi O. R. iš esmės nutrūko. Jie išlaikymo vaikui neteikė, juo nesirūpino, nesidomėjo vaiko sveikata, ugdymu. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad mažametis O. R. G. nenori grįžti į tėvų šeimą, atsisako su jais bendrauti. Vaikas laikinosios globos metu teigė, kad bijo tėvų, ypač mamos. Nurodė, kad mama prieš jį naudojo smurtą, smaugė, ant galvos dėjo maišą ir pan. Vaikas bijo tėvų, jo tarpusavio emocinis ryšys su tėvais yra nutrūkęs.

35. Atsakovai apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydami, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kad laikinoji globa buvo nustatyta ne dėl to, kad atsakovai vengė auginti savo sūnų ar siekė išvengti savo, kaip tėvų, pareigų, tačiau dėl to, kad jie susidūrė su santykių sunkumais, dažnai konfliktuodavo tarpusavyje, šiuo metu yra visos sąlygos nepilnamečiui vaikui sugrįžti į šeimą, tai patvirtina, kad šeimoje auga nepilnametė dukra, sūnaus nenoras grįžti į šeimą yra sąlygotas globėjos įtakos, kuri kuria konfliktines situacija, nuteikinėja vaiką prieš jo tėvus. Be to, teismas priteisdamas išlaikymą iš kiekvieno atsakovo po 170 Eur neatsižvelgė, kad atsakovai dėl savo sveikatos būklės ir finansinės padėties neišgali teikti tokio dydžio išlaikymo.

Dėl pagrindo laikinai apriboti tėvų valdžią (ne)buvimo

36. Nagrinėjamu atveju atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė laikinai apriboti abiejų tėvų valdžią jų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

37. Tėvų valdžios apribojimas yra reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės dalyvės užtikrina, jog vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

38. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, kad asmens teisė į šeimos ryšius nėra absoliuti ir jos ribojimas galimas, jei jis atliktas „pagal įstatymą“, juo siekiama vieno iš teisėtų tikslų pagal 8 straipsnio 2 dalį ir jis gali būti laikomas būtinu demokratinėje visuomenėje (be kita ko, žr. 2015 m. spalio 22 d. sprendimo Jovanovic prieš Švediją, peticijos Nr. 10592/12, 74 punktą). Tais atvejais, kai kontaktas su tėvais gali kelti grėsmę vaiko interesams ar pažeisti teises, nacionalinės valdžios institucijos turi rasti teisingą pusiausvyrą tarp jų (EŽTT 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Khusnutdinov ir X. prieš Rusiją, peticijos Nr. 76598/12, par. 80), o balansavimo procese pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus, kurie, atsižvelgiant į jų pobūdį ir rimtumą, gali būti svarbesni už tėvus (Didžiosios kolegijos sprendimo Sahin prieš Vokietiją, peticija Nr. 30943/96, 66 punktas; 2011 m. sausio 25 d. sprendimas Płaza prieš Lenkiją, peticijos Nr. 18830/07, 71 punktas).

39. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją prieš vaiko interesus ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 25 punktas).

40. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2, 6 dalys).

41. Tėvų prigimtinės teisės dalyvauti vaiko gyvenime, auklėjime ir ugdyme įgyvendinimas negali būti priešpastatomas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principui ir reikšti, kad tėvams net ir neįgyvendinant ar netinkamai įgyvendinant jų teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, jos, siekiant teisėtų tikslų, užtikrinti vaikų interesų apsaugą, laikinai ar neterminuotai negali būti apribotos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Taigi norėti auginti vaiką neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais.

42. Nors apeliaciniuose skunduose iš esmės teigiama, kad neegzistuoja pagrindai, kuriems esant būtų galima riboti tėvų valdžią šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tačiau ši pozicija yra nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad atsakovų elgesys, veiksmai, pasireiškiantys vengimu atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiavimas tėvų valdžia, smurtinio elgesio vaiko atžvilgiu apraiškos, nesirūpinimas, ryšio su vaiku nepalaikymas, išlaikymo vaikui neteikimas sudaro pagrindą atsakovams laikinai apriboti tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Tokios išvados padarytos, įvertinus už vaiko teisių apsaugą ir gynimą atsakingų institucijų poziciją, užfiksuotą rašytiniuose dokumentuose, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, trečiojo asmens, pačių atsakovų paaiškinimus, liudytojos parodymus.

43. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nepilnametis vaikas dėl praeityje patirto smurto (fizinio, psichologinio), nepriežiūros, nesidomėjimo juo, nenori gyventi su tėvais, nejaučia jiems emocinio artumo, jų prisibijo. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad atsakovų nepilnamečio vaiko neigiama nuomonė apie tėvus išimtinai yra nulemta trečiojo asmens (laikinosios globėjos) įtakos. 2023 m. liepos 17-19 d., globos namuose „(duomenys neskelbtini)” buvo atliktas vaiko psichologinis vertinimas, kurio metu nustatyta, kad vienas iš svarbiausių vaiko įtampos šaltinių – nežinomybė dėl gyvenamosios vietos, vaikas nori gyventi pas senelę, jaučiasi įtrauktas į tėvų ir senelės tarpusavio konfliktą. Mažametis taip pat apie mamą kalbėjo kaip apie grėsmingą, baudžiantį asmenį, vaiko atmintyje išlikę mamos ir tėvo tarpusavio konfliktai, jų smurto epizodai. Kita vertus, negalima nesutikti su apeliantų pozicija, jog byloje yra duomenų, sudarančių pagrindą daryti prielaidą, kad vaiko tam tikri išsakomi teiginiai yra sąlygoti būtent trečiojo asmens įtakos. Tokie duomenys yra nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal N. G. (globėjos) pareiškimą apie tai, kad mokykloje atsakovė (motina) jėga ir per prievartą ištraukė sūnaus dantų plokštelę ir ją sulaužė. Sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, buvo peržiūrėti globėjos pateikti vaizdo įrašai, kuriuose nufilmuotas vaikas pasakojo apie įvykius, kuomet jis gyveno su mama ir buvo smaugiamas, ką jam duodavo valgyti ir t. t. Buvo nustatyta, kad vaikas kalba beveik be sustojimų, kartoja kaip kokį mintinai išmoktą tekstą, pasakojime sako žodžius, kurie nebūdingi aštuonerių metų vaikui, neatitinka tokio amžiaus vaiko socialinės brandos. Tikslinant globėjos pareiškime nurodytas aplinkybes apie dantų plokštelės sulaužymą, buvo apklausta liudytoja socialinė mokyklos pedagogė, kuri nurodė, kad peržiūrėjus mokyklos kamerų vaido įrašą nėra užfiksuota kaip laužoma dantų plokštelė, socialinės pedagogės nuomone, vaikas galimai močiutės nuteikinėjamas prieš motiną (el. b. 1 t. b. l. 132-133). Vaiko psichologiniame vertinime taip pat yra duomenų apie vaiko nuomonei galimai daromą įtaką, t. y. nustatyta, kad kalbant apie šeimą vaikas naudoja jo amžiui nebūdingus išsireiškimus. Tačiau šie duomenys nėra pakankami, kad padaryti apeliantų pageidaujamas išvadas ir priimti kitokį, nei pirmosios instancijos teismo sprendimą. Byloje yra pakankamai duomenų, kad konstatuoti aplinkybę, jog šiuo metu mažamečio vaiko ir jo biologinių tėvų ryšys yra nutrūkęs ir, kad vaiko grąžinimas į šeimą gali traumuoti vaiką. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kokių veiksmų tėvai ėmėsi, kad būtų atkurtas jų ir mažamečio vaiko ryšys. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė pažymėjimą apie lankytus pozityvios tėvystės kursus, iš kurio matyti, kad atsakovė 2020 m. dalyvavo mokymuose ir iš 12 valandų mokymų išklausė 9 val. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, šis įrodymas niekaip nepatvirtina apeliantės pozicijos dėl tinkamų jos motinos įgūdžių ir gebėjimų auklėti ir auginti savo nepilnametį vaiką. Šie kursai buvo išklausyti dar iki leidimo paimti nepilnametį vaiką ir laikinos globos jam nustatymo. Apeliantės nurodomų kursų išklausymas neužkirto kelio situacijai, sąlygojusiai poreikį paimti vaiką bei nepadėjo jai išlaikyti ryšio su nepilnamečiu sūnumi. 2024 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad jai nereikia pagalbos, ji yra gera mama. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir tinkamai įvertino aplinkybę, kad atsakovai atsisakė lankyti tėvystės įgūdžių kursus, konsultuotis su psichologu. Teismas padarė byloje esančių įrodymų visuma pagrįstą išvadą, kad atsakovų šeimai daug metų teikiama socialinė, psichologinė pagalba nėra veiksminga dėl atsakovų nenoro priimti pagalbą, vaiko poreikių nesuvokimo. Įvertino ir tai, kad teisme atsakovai taip pat bandė pateisinti save, savo poelgius, kaltindami dėl vaiko paėmimo laikinąją globėją.

44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar/ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Pastebėtina, kad šioje konkrečioje situacijoje vien atsakovų noras, jog jų nepilnametis vaikas fiziškai būtų šalia jų, gyventų su jais, nėra pakankamas. Atsakovai neįrodė, kad jie šiuo metu būtų pajėgūs suteikti savo sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas tenkinant kasdieninius jo būtinuosius poreikius (būsto, maisto, kt.), taip pat, kad realiomis priemonėmis ir efektyviai siekia atkurti su vaiku nutrūkusį ryšį, aktyviai bendrauti su vaiku. Priešingai, iš atsakovų dėstomos pozicijos matyti, kad jų nenoras bendrauti su laikinąja globėja, jų ir globėjos nesutarimai yra iškeliami aukščiau esminio atsakovų deklaruojamo tikslo – nuolatinio bendravimo, emocinio ryšio su sūnumi atstatymo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai po to, kai nepilnametis sūnus buvo apgyvendintas globėjos namuose, būtų siekę palaikyti nuolatinį ryšį, bendrauti su savo vaiku. Laikina globa nustatyta 2022 m. rugpjūčio 23 d., tėvai prašymą organizuoti susitikimą su sūnumi pateikė tik 2023 m. vasario 9 d. 2024 m. metais įvyko pirmasis vaiko susitikimas su tėvais stebint specialistams. Vaikas pokalbio su psichologe metu nurodė, kad nenori susitikti tėvų, jų bijo. Susitikimo metu vaiko žvilgsnis buvo apatiškas, nukreiptas žemys į vieną tašką (el. b. 1 t., b.l. 163-164). 2024 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio metu liudytoja A. P. ((duomenys neskelbtini) šeimos gerovės centro koordinatorė) parodė, kad nuo 2022 m. buvo suorganizuoti du susitikimai, globėja bendradarbiavo. Susitikimo metu vaikas buvo įsitempęs, žiūrėjo į vieną tašką, tėvas grubiai elgėsi, kaltinančiai. Antras pasimatymas buvo suorganizuotas, atvyko tėvas priešiškai nusiteikęs, mama net nepasirodė. Vaikas nurodė, kad nenori susitikimų su tėvais. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametis vaikas, šiuo metu gyvendamas su laikinąja globėja jaučiasi laimingas, saugus, jam užtikrinamas tiek fizinių, tiek psichologinių poreikių patenkinimas.

45. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog atsakovė nuo pat laikinosios globos nustatymo dėjo maksimalias pastangas siekdama susigrąžinti sūnų į šeimą. Iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pateiktos informacijos matyti, kad atsakovė 2023 m. su sūnumi pertraukos metu bendravo 4 kartus, su klasės auklėtoja bendravo daugiau nei tris kartus, domėjosi, kaip vaikui sekasi mokykloje (el. b. 1 t., b. l. 111). Taigi priešingai apeliantės pozicijai, ji vaiku domėjosi epizodiškai, nesiekė palaikyti ryšio su vaiku, taip pat neteikė savo sūnui išlaikymo. Apeliantės teigimu, ji objektyviai negalėjo atkurti ryšio su vaiku, nes globėja nesudarė sąlygų bendrauti su vaiku, net ir pateikus prašymą, institucija neorganizavo susitikimų su vaiku. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinoji globa nustatyta 2022 m. rugpjūčio 23 d., atsakovai pageidavimą susitikti su vaiku pareiškė 2023 m. vasario 9 d., t. y. daugiau kaip po 5 mėnesių nuo jų nepilnamečio vaiko gyvenimo skyriumi. Pirmajam susitikimui buvus nesėkmingam, atsakovė į antrąjį net neatvyko, taigi priešingai deklaruojamiems teiginiams, atsakovė anksčiau nedėjo nuolatinių ir realių pastangų palaikyti ryšį su sūnumi.

46. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina esant teigiamų pokyčių atsakovų šeimoje. 2024 m. sausio 25 d. pagalbos plane nustatyta, kad atsakovai stengiasi vykdyti pagalbos planą, supranta, kad jiems reikia išmokti gyventi šeimoje ir spręsti iškilusius klausimus neinat į konfliktus, šeima nemažai laiko praleidžia kartu, sutaria ir yra tvirtai nusprendę gyventi kartu. Geranoriškai bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju (anksčiau socialinių darbuotojų atžvilgiu buvo nusiteikę priešiškai). Tėvai išreiškia didelį susidomėjimą susigrąžinti į šeimą O. R. G., tačiau praėjus ilgam laiko tarpui ryšys yra nutrūkęs, vaikas išreiškia neigiamą nuomonę dėl susitikimo su tėvais. Su šeima dirbantys specialistai yra išsakę nuomonę, kad vaikui didelę įtaką daro globėja – močiutė, kad vaikas kalba močiutės sakiniais, taip pat pastebėta, kad reikalingas papildomas darbas su globėja, kad ji netinkamai nekalbėtų vaikui apie tėvus, kad galėtų vykti susitikimai su tėvu. Specialistai pritaria dėl tėvų susitikimų su vaiku siekiant atkurti prarastą ryšį. Taigi apeliantė pagrįstai teigia, kad situacija šeimoje yra pagerėjusi, kad ji deda pastangas sūnaus susigrąžinimui, tačiau nepagrįstai ignoruoja faktą, kad šiuo metu vaiko ir tėvų ryšys yra nutrūkęs, o vaiko staigus grąžinimas į šeimą galimai sukeltų traumuojančią patirtį vaikui, pastarajam kategoriškai atsisakant grįžti į atsakovų šeimą. Be to, nepaisant dedamų pastangų atsakovai išsako kaltinimus vaikui, kad jis nenori grįžti į šeimą. Atsakovas P. V. G. bendraudamas su sūnumi SMS žinutėmis vaiką žemina, menkina, bando įgyti vaiko prielankumą materialiomis dovanomis, įžeidinėja jo globėją. Sūnui yra siunčiamos nederamo turinio trumposios žinutės (el. b. 3 t. b. l. 2-7). Tokiu būdu per ankstyvas grąžinimas į šeimą neatitiktų vaiko geriausių interesų. Didžiąją globos laikotarpį dalį atsakovai buvo nusišalinę nuo tėvų pareigų vykdymo ir, nors tokiam elgesiui įtakos galėjo turėti abiejų atsakovų psichinė sveikata, tačiau tai nesuponuoja išvados, kad šiuo metu abu tėvai yra pasirengę tinkamai vykdyti tėvų pareigas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tėvų valdžia atsakovams yra apribota laikinai, todėl atsakovai iš tiesų ir realiomis priemonėmis siekdami nurodytų tikslų, turi galimybę pradėti atlikti savo pareigas sūnui, imti juo rūpintis, auklėti ir prižiūrėti, pakeisti savo elgesį, gyvenimo būdą, sukurti ir užtikrinti sūnui fiziškai ir psichologiškai saugias sąlygas savo gyvenamojoje vietoje. Tai, kaip atsakovai sieks įgyvendinti tikslus, yra nulemta jų pačių noro imtis iniciatyvos ir realių pastangų, nepaisant jų ir globėjos konfliktinių santykių. Įstatymas numato, jog tėvams pakeitus savo elgesį ir atkūrus ryšį su sūnumi, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei tai neprieštarautų paties vaikų interesams (CK 3.181 straipsnis).

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas laikinai apriboti atsakovų tėvų valdžią jų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis) ir toks apribojimas atitinka prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą. Atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodyti teiginiai teisėjų kolegijai neleidžia daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio

48. Pirmosios instancijos teismas, apribojęs tėvų valdžią, priteisė iš atsakovų nepilnamečio vaiko O. R. G. išlaikymui po 170 Eur iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantai nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteistino išlaikymo dydį neįvertino, jog atsakovams dėl sveikatos būklės apribotos galimybės gauti didesnes pajamas, jiems reikalingos lėšos vaistams, kito nepilnamečio vaiko, augančio šeimoje, išlaikymui ir, kad atsakovai šiuo metu išgali teikti tik 50 Eur dydžio materialinį išlaikymą. Taigi atsakovai nekvestionuoja vaiko poreikiams reikalingų lėšų dydžio, nesutinka tik su iš jų priteistu išlaikymo dydžiu, kaip neatitinkančiu jų turtinės padėties ir galimybių teikti nustatyto dydžio išlaikymą.

49. Vertinant atsakovų turtinę padėtį nustatyta, kad J. G. dirba pagal darbo sutartį, gauna minimalią mėnesinę algą. Ji turi negalią, kas mėnesį gauna 637 Eur netekto darbingumo išmoką (el. b. 2 t. b.l. 61-68). Atsakovas P. V. G. taip pat turi negalią, jam nustatytas 25 procentų darbingumo lygis, jis kas mėnesį gauna 526 Eur netekto darbingumo išmoką, vykdo individualią veiklą (el. b. 2 t., b. l. 69-72). Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė gaunantis pajamų iš parduodamų papuošalų. Abu atsakovai turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto: po 41/100 dalis pastato gyvenamojo namo, po 1/8 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovui priklauso du butai (el. b. 2 t., b. l. 113-117). Jie augina ir išlaiko mažametę dukrą. Atsakovas turėjo galimybę pateikti į bylą jo iš individualios veiklos gaunamas pajamas patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų neteikė. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad yra pardavęs nekilnojamąjį turtą skolų padengimui, kito turto, kurį galėtų parduoti ar išnuomoti, neturi. Tačiau vėl gi nepateikia teismui jokių įrodymų, kad turtas buvo parduotas, nenurodo už kokią sumą, kokia suma ir kokiams skoloms padengi buvo panaudota. Nei vienas iš atsakovų ne tik, kad nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų patiriamas išlaidas vaistams, tačiau net ir nenurodė piniginių lėšų dydžio, jų skiriamo šiems poreikiams tenkinti. Nurodomi išskirtinai deklaratyvaus pobūdžio teiginiai dėl sunkios materialinės padėties, šių teiginių net nepagrindžiant konkrečiais argumentais, susietais su gaunamų pajamų ir išlaidų santykiu. Byloje esantys įrodymai apie atsakovų gaunamas pajamas ir turimą nekilnojamąjį turtą nesudaro pagrindo pritarti apeliantų nuomonei ir pageidavimui savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui teskirti 50 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, tokiu būdu iš esmės nusišalinant nuo tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Dėl bylos baigties

50. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinius skundus, išlaidos, patirtos už jų parengimą, neatlygintinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Laima KriaučiūnaitėAnita SereikienėAgnė Vyliaudaitė