Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-07-25 · Civilinė byla Nr. 2A-538-372/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-25
Bylos Nr.
2A-538-372/2014
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00770-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė, Vidmantas Mylė
Atsakovas
V. M.
Ieškovas
I. L.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-538-372/2014Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00770-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2.; 77.4.3.; 78.2.1.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOSTEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Vidmanto Mylės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ,Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-22-715/2014 pagal ieškovės I. L. pareikštą ieškinį V. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, lėšų nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir atsakovo V. M. pateiktą patikslintą priešieškinį ieškovei I. L. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. L. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti su ja nepilnamečio sūnaus N. M., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą; priteisti iš sūnaus tėvo V. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. M., mokant kasmėnesinėmis išmokomis po 800 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės bei priteisti iš atsakovo V. M. 11600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d., kai atsakovas neteikė išlaikymo vaikui.

Atsiliepimas

Atsakovas V. M. sutiko, kad sūnaus N. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina I. L., nesutiko su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu bei išlaikymo įsiskolinimu. Nurodė, jog sūnus praleidžia pas jį vidutiniškai 10 dienų per mėnesį, o tuo laiku jis visiškai išlaiko sūnų. 2013-08-14 atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką.

Ieškovė su patikslintu priešieškiniu sutiko iš dalies. Ji sutiko su atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimais nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, tačiau nesutiko, jog vaikas pusę laiko gyventų su tėvu, kitą pusę laiko gyventų su motina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio N. M. gyvenamąją vietą kartu su jo motina I. L. jos gyvenamojoje vietoje. Nustatė atsakovo V. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. M. tvarką: V. M. su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką penktadienį nuo 18 valandos ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 valandos; V. M. kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės trečiadienį paima vaiką iš jo mokymosi įstaigos, pasibaigus pamokoms, ir grąžina vaiką motinai tą pačią dieną iki 19.00 val.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės ketvirtadienį paima vaiką iš jo mokymosi įstaigos, pasibaigus pamokoms, nuveža jį į muzikos mokyklą, po jos pasiima ir grąžina vaiką tą pačią dieną iki 19.00 val.; Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas, Naujųjų metų šventę bei mokyklines atostogas nelyginiais metais vaikas leidžia su tėvu V. M.; lyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas, Naujųjų metų šventę bei mokyklines atostogas vaikas praleidžia su mama I. L.; Šv. Velykas bei mokyklines atostogas nelyginiais metais vaikas leidžia su motina I. L., lyginiais metais su tėvu V. M.; rudens mokyklines planines atostogas bei Vėlines nelyginiais metais vaikas leidžia su tėvu V. M., lyginiais metais – su mama I. L.; N. M. gimimo dieną lyginiais metais vaikas leidžia su tėvu V. M.. Jei tai yra darbo diena – tėvas vaiką pasiima iš mokymo įstaigos, pasibaigus pamokoms, ir vaikas su juo būna iki 19.00 val., jei tokia diena yra išeiginė – ją vaikas praleidžia su tėvu nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nelyginiais metais vaikas savo gimimo dieną leidžia su mama I. L.; Tėvo dieną (t. y. pirmą birželio sekmadienį) N. M. praleidžia su tėvu V. M. nuo 11.00 val. iki 19.00 val. Senelių (iš tėvo pusės) ir tėvo gimimo dieną: jei tai bus darbo diena – tėvas vaiką pasiima iš mokymo įstaigos ir vaikas su juo būna iki 19.00 val., jei tokia diena yra išeiginė – ją vaikas praleidžia su tėvu nuo 11.00 iki 19.00 val.; Motinos dieną (t.y. pirmą gegužės sekmadienį), senelių (iš mamos pusės) ir mamos gimtadienius N. M. leidžia su mama I. L.; vaikui gydantis gydymo įstaigoje stacionare, vaiko tėvas V. M. gali jį lankyti bet kada, neribojant lankymo laiko. N. M. gydantis namuose, vaiko tėvas jį gali lankyti, lankymo laiką suderinęs su vaiko motina I. L.; tėvai, leisdami laiką su vaiku savaitgaliais ar atostogų metu, turi teisę išsivežti vaiką į užsienio šalį, apie tai informuodami vienas kitą, likus ne mažiau nei trims dienoms iki išvykimo. Teismas priteisė iš atsakovo V. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. M., po 500,00 Lt kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2013-03-25 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo V. M. išlaikymo nepilnamečiam sūnui N. M., įsiskolinimą – 3096,00 Lt. Paskyrė I. L. N. M. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo V. M. į valstybės biudžetą 273,00 Lt žyminio mokesčio, ieškovei I. L. – 1080,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 189,00 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

Teismas, vertindamas atsakovo siūlomą nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kad vaikas pusę laiko ( kiekvieno mėnesio nuo 1 iki 15 dienos) gyvena pas tėvą ir o kitą pusę mėnesio gyvena pas motiną, padarė išvadą, jog tokia bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Nurodė, kad atsakovas konkrečios pinigų sumos, kurią gali skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui, nenurodė. Atsižvelgęs į tėvų turtinę padėtį, nustatė, kad N. M. poreikiams patenkinti pakanka 1000 Lt sumos kas mėnesį, todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymas iš atsakovo po 800 Lt kiekvieną mėnesį laikytinas neproporcingu vaiko poreikiams tenkinti bei atsakovo gaunamoms pajamoms. Teismas manė, kad ieškovė turėjo galimybę anksčiau kreiptis į Teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, tačiau nesikreipė. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jos prašomą priteisti, išlaikymo dydį įsiskolinimo laikotarpiu. Nusprendė, kad nuo 2011-08-01 iki 2013-03-01 N. M. poreikiams tenkinti 500 Lt išlaikymo suma per mėnesį iš abiejų tėvų buvo pakankama ir būtina. Nusprendė, kad nuo 2011-08-01 iki 2013-03-01 atsakovas turėjo sūnui teikti 250 Lt išlaikymą, todėl susidarė 4750 Lt dydžio įsiskolinimas. Iš susidariusio išlaikymo įsiskolinimo – 4750 Lt sumos išskaičiavo 1654,00 Lt sumą, kurią atsakovas sumokėjo įsiskolinimo laikotarpiu.

III. Apeliacinio skundo esmė

Atsakovas V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-01-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1.Teismas, priteisdamas nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą – 3096 Lt, netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.200 straipsnį. Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, visiškai neatsižvelgė į kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priteisė neproporcingą išlaikymą. Ieškovės pajamos daugiau negu dvigubai didesnės už atsakovo gaunamas pajamas, ieškovės pajamos sudaro 2429 Lt, o atsakovo 1000 Lt. Be to, įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas gavo dar mažesnį atlyginimą, todėl atsižvelgiant į proporcingumo principą atsakovas vaiko išlaikymui turėjo skirti apie 167 Lt, o ieškovė 333 Lt.

2. Priteisęs išlaikymą, teismas nesilaikė suformuotos teismų praktikos. Išlaikymas priteisiamas, kai nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas savanoriškai skiria lėšų vaiko doroviniam, protiniam bei fiziniam lavinimui, aktyviai dalyvauja jo auklėjime, išlaiko savo nepilnametį sūnų pagal galimybes, savo pareigą vykdo savanoriškai, todėl nėra pagrindo priteisti iš jo išlaikymą.

3. Atmesdamas prašymą su sūnumi bendrauti dvi savaites, teismas iš esmės pažeidė vaiko interesus. Vaikas yra berniukas, todėl jam augant ypatingai reikalingas būtent tėvo auklėjimas, jo pavyzdys.

Atsiliepimas

Ieškovė I. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-01-29 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo (apelianto) ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi motyvai ir argumentai, kuriais remdamasis jis teigia, kad išlaikymo įsiskolinimas visiškai neturėjo būti priteistas, yra nepagrįsti ir nesąžiningi. Įsiskolinimas galėtų būti nepriteistas tik tuo atveju, jeigu atsakovas teismui būtų pateikęs nenuginčijamus įrodymus, patvirtinančius, kad jis skyrė pakankamą išlaikymą visą laikotarpį, už kuri buvo prašoma priteisti įsiskolinimą. To atsakovas nepadarė ir negalėjo padaryti, nes, kaip jau minėta, prie vaiko išlaikymo jis prisidėjo tik labai maža dalimi. Ta aplinkybė, kad atsakovas, jo teigimu, per laikotarpį, už kurį priteistas išlaikymo įsiskolinimas, gavo mažas pajamas, nereiškia, kad jis tuo laikotarpiu turėtų būti atleistas nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Teismas, nustatydamas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nepažeidė mūsų su atsakovu sūnaus interesų ir išsprendė šį ginčą teisingai, nes atsakovo reikalavimas nustatyti tokią tvarką, kad vaikas pusę mėnesio būtų su mama, o kitą pusę su tėvu, yra nelogiškas. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, pagrįstas, motyvuotas ir atitinkantis vaiko interesus. Teismas priimdamas sprendimą visus įrodymus vertino ir mažino pirminius reikalavimus, atsižvelgdamas į atsakovo turtines galimybes.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu atsakovas iš dalies nesutinka su teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nesutinka su priteistu išlaikymu nepilnamečiam vaikui ir priteista išlaikymo įsiskolinimo suma.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas įsiskolinimą po 250 Lt kas mėnesį, visiškai neatsižvelgė į tėvų turtinę padėtį ir priteisė neproporcingą išlaikymą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, tiek ir nepilnamečio vaiko poreikius, savo sprendimą motyvavo ir pagrindė byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Teismas įvertino nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir nustatė, kad nuo 2011-08-01 iki 2013-03-01 sūnaus N. M. išlaikymui atsakovui priklausė skirti po 250 Lt kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas. įvertinęs tėvų turtinę padėtį, į bylą pateiktus įrodymus, sumažino ieškovės prašomą 11600 Lt išlaikymo įsiskolinimą iki 3096 Lt. Tai įrodo, jog teismas atsižvelgė ir įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, įrodymus apie turėtas išlaidas ir priteisė proporcingą išlaikymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo turtinę padėtį, sprendžia, jog atsakovas galėjo vaiko išlaikymui tuo laikotarpiu skirti 250 Lt sumą per mėnesį. Taip pat pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.200 straipsnį, yra nepagrįsti. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir pats išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti sūnui N. M. teiktą išlaikymą tenka atsakovui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kokį išlaikymą sūnui jis realiai teikė, negyvendamas kartu su sūnumi . Taip pat jis neįrodė, kad išlaikymą teikė reguliariai, kiekvieną mėnesį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neneigė, jog atsakovas yra mokėjęs už nepilnamečio vaiko darželį bei du kartus sumokėjo vaiko išlaikymui po 400 litų.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, nors pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad nuo 2011-08-01 iki 2013-03-01 atsakovas teikė sūnui N. M. išlaikymą, tačiau iš pateiktų įrodymų teismui buvo akivaizdu, kad jo teiktas išlaikymas nebuvo pastovus ir pakankamas, kad patenkintų būtiniausius vaiko poreikius. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos prašomą priteisti išlaikymo dydį įsiskolinimo laikotarpiu. Tačiau akivaizdu, kad ieškovė neprašė priteisti didesnės sumos, nei ji reikalauja priteisti nuo ieškinio pateikimo teismui. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį bei jų pateiktus įrodymus, pagrįstai sumažino prašomą priteisti įsiskolinimą nuo 11600 Lt iki 3096,00 Lt . Įvertinama ir ta aplinkybė, kad ieškovė dėl to nepateikė apeliacinio skundo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Apeliantas savo skunde teigia, kad nėra pagrindo priteisti iš jo išlaikymą, kadangi jis savo pareigą išlaikyti vaiką vykdo savanoriškai. Kolegija sprendžia, kad apelianto teiginys, jog jam savo pareigą išlaikyti vaiką vykdant savanoriškai, nėra pagrindo iš viso priteisti iš jo išlaikymą, yra nepagrįstas ir atmestinas. Sūnų privalo išlaikyti abu tėvai pagal realias savo galimybes (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis ).Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad jis su vaiko motina yra sutaręs dėl išlaikymo tvarkos, dėl konkrečios sumos vaiko išlaikymui, mokėtinos kiekvieną mėnesį, taip pat nepateikė įrodymų, jog savanoriškai teikia vaikui išlaikymą kiekvieną mėnesį. Iš esmės apeliantas neginčija, kad vaiko išlaikymui būtina skirti 1000 Lt kas mėnesį, todėl pirmosios instancijos teismo pripažinta, kad apeliantas turėtų mokėti po 500 Lt išlaikymo kas mėnesį, po 500 Lt mokant ir pačiai ieškovei. Negalima nuneigti to fakto, kad su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su juo negyvenantis tėvas. Šios išlaidos pakankamai dažnai net negali būti įvertinamos konkrečiomis sumomis, pagrindžiančiomis rašytiniais įrodymais (kvitais, čekiais ir pan.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bendravimo su vaiku tvarkos turinį, o išklausęs šalių ir byloje išvadą teikiančios institucijos nuomones dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsižvelgęs į paties vaiko interesus, nustatė teisingą vaiko ir abiejų tėvų interesus atitinkančią bendravimo tvarką bei sudarė galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Apeliantas nurodo, jog teismas atmesdamas prašymą, kad sūnus per mėnesį dvi savaites gyventų pas tėvą, iš esmės pažeidė vaiko interesus, kadangi vaikas yra berniukas, todėl jam augant ypatingai reikalingas būtent tėvo auklėjimas, jo pavyzdys. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka pakankamai suteikia tėvui teisę ilgą laiką būti kartu su vaiku, daryti įtaką jo dorovinėms ir moralinėm savybėms, auklėjimui, ugdyti vaiko darbinius įgūdžius ir lavinimąsi, leisti kartu su sūnumi laisvalaikį, rūpintis jo pažangumu, sveikata ir panašiai.

Teisėjų kolegija, įvertinus apeliacinio skundo argumentus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pastebi, kad apeliantas esminių ir konkrečių argumentų, kurie paneigtų teismo patvirtintą bendravimo tvarką, nėra nurodęs. Pažymi, jog apeliantas nesutinka tik su viena bendravimo su vaiku tvarkos dalimi – jog nenustatyta, kad sūnus N. M. kiekvieną mėnesį nuo 1 iki 16 dienos gyvena su savo tėvu jo gyvenamoje vietoje.

LR CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Ginčuose dėl tokios tvarkos nustatymo teismo vaidmuo pasireiškia tuo, jog jis neprivalo paisyti vien proceso šalių pateiktų pasiūlymų. Į juos teismas privalo atsižvelgti, tačiau saugodamas vaikų interesus gali ex officio nuo jų nukrypti ir nuspręsti taikyti šalių dokumentuose nenurodytą bendravimo grafiką ir dalyvavimo auklėjant vaikus formas. Pirmosios instancijos teismas netenkino tokio atsakovo prašymo pagrįstai, atsižvelgdamas į vaiko interesus, į teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovo bei sūnaus N. M. pasisakymus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog vaikui netinkama tokia bendravimo su tėvais tvarka, kai jis du kartus per mėnesį turėtų persikelti iš vieno iš tėvų pas kitą. Taip keičiant vaiko gyvenamąją vietą, būtų trikdomas nusistovėjęs kasdienis ritmas. Teisėjų kolegija mano, kad toks atsakovo reikalavimas akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus. Kas dvi savaites persikraustymas iš tėvo namų į motinos namus, neužtikrintų vaiko pastovių ir tinkamų gyvenimo sąlygų, mažamečiam vaikui būtų nuolat keliami dideli nepatogumai. Tai, jog vaikas gyvens pas motiną, niekaip neįtakos galimybės tėvui jį auklėti ir rodyti jam pavyzdį. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka suteikia galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto V. M. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinis skundas dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014m. sausio 29 d. sprendimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindais. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė I. L., pateikusi atsiliepimą į atsakovo V. M. apeliacinį skundą, pateikė dokumentus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui G. G. 2014-04-15 sumokėjo 300 Lt (2 t., 18, 19 b. l.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės I. L. prašymą ir priteisti jai iš atsakovo V. M. 300 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Ši suma yra protinga ir sąžininga, atitinka advokato atliktų darbų apimtį – atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) ieškovei I. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) 300 Lt (tris šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje.

TeisėjaiVidmantas MylėBirutė SimonaitienėVilija Valantienė