- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- 2YT-1151-960/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21445-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Pareiškėjas
- A. J. A., Alfredo J
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Z. Š., R. A., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
dalyvaujant pareiškėjui A. J. A., suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovams Mariui Kailiui ir Laurai Narkevičiūtei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gintarei Martinkutei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei Irmai Šapokaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Alfredo J. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims Z. Š., R. A., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti pareiškėjui nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį faktą į statinį, registro Nr. 44/2021964, esantį Rasų g. Vilniuje (toliau ir pastatas). Pareiškimą grindė tuo, jog 2001 metais Z. Š. perleido R. A. teisę naudotis žemės sklypu, esančiu šalia namo Rasų g. 23, namų valdos ir namo Liepkalnio g. 26. Pareiškėjas oficialiai yra išskyręs su R. A., bet jie gyvena kaip šeima. Žemės sklypu Z. Š. naudojosi nuo sovietmečio laikų. Šiame žemės sklype stovėjo statinys – namelis, kuriuo naudojosi tik Z. Š. ir sakė, jog jis stovi nuo sovietmečio laikų. Namelis yra vienos patalpos, vieno aukšto statinys su dvišlaičiu stogu, padengtu asbestcementine šiferio danga, pamatai betono, sienos medžio karkasinės, perdanga medinė, bendras plotas 12,03 kv.m. Tikslios pastato pastatymo datos negalima nustatyti, bet jis galėjo būti pastatytas 1980 metais ar anksčiau. Šis pastatas stovi ant laisvos nesuformuotos valstybinės žemės Nuo 2001 metų aplinkiniai kaimynai pareiškėją pažinojo kaip statinio teisėtą valdytoją. Pareiškėjas pastatu pradėjo naudotis po to kai Z. Š. perdavė raktus nuo namelio ir daugiau sklype ir namelyje nesilankė. Per visą šį laiką pareiškėjas tvarkė namelį (stogą, duris, vidų) , galėjo jame ilsėtis, vasarą nakvodavo, t.y. nuo 2001 metų neslėpė, jog naudojasi šiuo nameliu. Niekas dėl naudojosi nameliu nereiškė pretenzijų. Namelį nepertraukiamai valdė nuo 2001 metų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti. Nesutikimą su pareiškimu grindė tuo, jog daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis yra atsiradęs teisei neprieštaraujančiu būdu. Statinys gali būti sukuriamas statybos ar rekonstrukcijos būdu. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie žemė sklypo, kuriame yra statinys suformulavimą ir įregistravimą viešajame registre. Byloje nėra jokių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų.
Suinteresuotas asmuo R. A. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog sutinka su pareiškimu.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių statinio statybos teisėtumą, o neteisėtus statybos rezultatas negali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog teritorija, kurioje yra statinys nėra suformuluota atskiru žemės sklypu. Byloje svarbu nustatyti ar pareiškėjo nurodyto statinio statybos darbai yra teisėti, buvo atliekami gavus leidimą, turint projektą ir vykdomi laikantis projekto bei statybos taisyklių.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog iš pateiktų įrodymų nėra aišku kokiu žemės sklypu R. A. perdavė naudotis Z. Š. ir neaišku ar jis turėjo tokią teisę. Vilniaus miesto savivaldybės administracija šio pastato savo balanse neturi. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog nuosavybės teisė į pastatą nebuvo įregistruota, nėra aišku kokiu pagrindu Z. Š. valdė ir disponavo pastatu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi jokių dokumentų pagrindžiančių šio pastato statybos teisėtumą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. J. A. palaikė pareiškimą. Papildomai paaiškino, jog 2016 m. vasario mėn. perskaitė spaudoje informaciją apie būtinybę asmenims, kurie naudoja žemės sklypus daržams, sutvarkyti dokumentus ir tai sąlygojo jo kreipimąsi į teismą, nes jis nori įgyti sklypą ir sodinti jame daržą. 1988 metais jis atsikraustė gyventi į Liepkalnio gatvę ir neturėjo žemė sklypo. Šalia buvo apie 20 žemės sklypų, kuriuos tvarkė žmonės, tarp kurių buvo ir Z. Š.. Z. Š. tvarkome sklype stovėjo namas, bet pareiškėjas nežino kada tas namas buvo pastatytas. Nuo 2001 metų Z. Š. perleido 3 arų sklypą žmonos vardu ir nuo to laiko pareiškėjas žemės sklype pradėjo sodinti daržoves, tvarkė namą, atlikinėjo jo einamuosius remontus. Namas stovi valstybinėje žemėje ir nepatenka į rekreacijos zoną. Dėl namo niekas nereiškė jam jokių pretenzijų. Šiam statiniui nereikia projekto ir jis nežino ar buvo išduoti kokie dokumentai.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Irma Šapokaitė nesutiko su pareiškimu. Papildomai paaiškino, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų apie statybos teisėtumą, įgijimo pagrindą. Statinys turėtų būti laikomas kaip neteisėta statyba.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Gintarė Martinkutė prašė byla nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai paaiškino, jog statinys yra nesuformuotame sklype valstybinėje žemėje.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai Marius Kailius ir Laura Narkevičiūtė papildomai paaiškino, jog statinys yra valstybinėje žemėje, susitarimas su Z. Š. neįregistruotas, o ir Z. Š. negalėjo išnuomoti valstybinės žemės. Byloje nepateikta dokumentų apie pastatą, kuris priskiriamas prie nesudėtingų statinių.
Teismo posėdžio metu liudytoja M. M. paaiškino, jog kiek prisimena, tai namukas Liepkalnio g. 26 d., jau 1984 metais stovėjo ir jį prižiūrėjo moteriškė ir vyriškis vardu Zigmas. Dabar namuką tvarko pareiškėjas. Namukas dabar neprižiūrimas. Zigmas išvažiavo gal prieš 2 metus.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. paaiškino, jog 1974 metais atsikraustė gyventi Liepkalnio g. 26. Kaimynai ant šlaito turėjo daržus. Vienas kaimynas Z. Š. 1980-1985 metais pastatė garažą, kuriame laikė motociklą. Kiek prisimena tas namukas staigiai atsirado, galimai kaip metalinis garažas. Nuo 2000 metų Zigmas išvyko ir namu rūpinasi pareiškėjas. Visą laiką manė, jog namas yra Zigmo, o pareiškėjas tik juo rūpinasi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog nesuformuotame valstybinės žemės sklype, esančiame Rasų g., Vilniaus mieste, yra statinys, kurio bendras plotas 12,03 kv.m. Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime prašo jam nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į šį statinį.
Įgyjamoji senatis yra vienu iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), kuris nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis) ir esant CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytoms sąlygoms.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011).
Nagrinėjamojoje byloje, įvertinus suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į pareiškimą ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, jog byloje ginčo objektu tapo pastato valdymo teisėtumas. CK 4.69 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais.
Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, liudytojų M. M. ir R. M. paaiškinimų darytina išvada, jog pastatas buvo pastatytas apie 1980 metus.
1980 metais galiojusiame Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 114 straipsnyje buvo numatyta, jog pilietis, kuris statosi, pasistato arba perstato gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkini pastatą ar įrenginį, neturėdamas reikiamo leidimo ar šiurkščiai pažeisdamas patvirtintą projektą, neturi teisės šiuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), ūkiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.), t.y. 1980 m. galiojantis teisinis reguliavimas pastato statybai reikalavo turėti leidimą ar patvirtintą projektą. Pareiškėjas nurodė, jog jokių dokumentų pagrindžiančių statybos teisėtumą jis neturi ir neturėjo ir nežino ar viso tokie dokumentai buvo išduoti. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neturi jokių dokumentų pagrindžiančių šio pastato statybos teisėtumą. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog pastatui stovint ant valstybinės žemės ir nesant įrodymų apie išduotą leidimą ar projektą šio pastato statybai, jo statyba neatitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, todėl toks pastatas negali tapti privačios nuosavybės teisės objektu ir atitinkamai negalima nustatyti jo valdymo teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-148/2011; 2016 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-287-706/2016).
Kadangi teismas nustatė, jog nėra vienos būtinos sąlygos nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymui – valdymo teisėtumo, tai dėl kitų įgyjamosios senaties sąlygų buvimo teismas papildomai nepasisako, nes jų buvimas neturi reikšmės pareikšto pareiškimo tenkinimui.
Esant šioms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra nepagrįstas, todėl teismo netenkinamas (533 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 533 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
Netenkinti pareiškėjo Alfredo J. A. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.