- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-26
- Bylos Nr.
- 2S-1676-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- UAB „Grožio chirurgija“
- Ieškovas
- UAB SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ APSKAITOS SISTEMOS
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Grožio chirurgija“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9555-435/2012 pagal ieškovės UAB SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ APSKAITOS SISTEMOS ieškinį atsakovei UAB „Grožio chirurgija“ dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė 2012-05-08 pateikė Kauno miesto apylinkės teismui ieškinį (b. l. 2-4), prašydama priteisti jai iš atsakovės 53.150 Lt skolą už suteiktas konsultacines paslaugas, 6 % procentų procesines palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės prievolės sumokėti ieškovei už jos suteiktas paslaugas pagal 2010-10-15 sutartį (b. l. 5-8) netinkamo vykdymo. Ieškovė įsipareigojo pagal pateiktą užduotį (užsakymus, nurodymus ar prašymus) atstovauti atsakovės interesams bei teikti atsakovei verslo konsultacijas, intelektines–konsultacines paslaugas (Sutarties 1.1 p.). Šalys sulygo, kad užmokestis už ieškovės teikiamas paslaugas susideda iš dviejų dalių: pradinės įmokos, kuri yra skirta kompensuoti ieškovės išlaidoms ir mokama avansu bei užmokesčio, priklausančio nuo rezultato – užsakyme–susitarime suformuluoto tikslo pasiekimo (Sutarties 3.2 p.). Sutarties pagrindu šalys sudarė Susitarimą–Užsakymą (b. l. 9), kuriuo ieškovė atsakovei įsipareigojo suteikti intelektines–konsultacines paslaugas (Susitarimo 1.1 p.), o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei Susitarimo 1.4 - 1.5 p. numatyta tvarka, t. y.: 1) atsakovė už ieškovės suteiktas intelektines–konsultacines paslaugas ūkinėje–finansinėje veikloje įsipareigojo sumokėti vienkartinę 18.150 Lt (įskaičius PVM) įmoką (Susitarimo 1.4 p.); 2) atsakovė antrąją užmokesčio dalį 35.000 Lt (įskaičius PVM) įsipareigojo sumokėti ieškovei, jeigu atsakovė sudarys sutartį su Kauno teritorinėmis ligonių kasomis (Susitarimo 1.5 p.). Ieškovė, Susitarime numatytas paslaugas atsakovei suteikusi tinkamai ir laiku, 2010-12-31 išrašė ir pateikė 18.150 Lt sumai PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPĮ08243/2 (b. l. 10), kurios atsakovė iki šiol neapmokėjo. Atsakovei sudarius sutartį su Kauno teritorinėmis ligonių kasomis, atsakovei kilo prievolė ieškovei sumokėti 35.000 Lt, tačiau atsakovė jai išrašytos ir pateiktos 2012-02-23 PVM sąskaitos faktūros Nr. 120223/038 (b. l. 11) 35.000 Lt sumai taip pat neapmokėjo.
Be to, atskiru prašymu (b. l. 13-14, 15-21) ieškovė ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą ir / ar pinigines lėšas 53.150 Lt ieškinio sumai. Ieškovė nurodė, kad pagal į atsakovės 2011 m. balansą atsakovės ilgalaikis turtas sudaro 71.807 Lt, tame tarpe materialusis turtas – 69.458 Lt (b. l. 15-16). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovė nuosavybės teise nevaldo jokio registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 19). Tai patvirtina, kad atsakovė neturi pakankamai ieškovės reikalavimams užtikrinti nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto. Vadinasi, egzistuoja labai didelė rizika, kad teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą atsakovė neturės turto, iš kurio būtų galima patenkinti ieškovės reikalavimus atsakovei. Iš atsakovės 2011 m. balanso (b. l. 15-16) matyti, kad pagrindinė trumpalaikio turto sudedamoji dalis yra atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, kurie siekia net 176.950 Lt. Taigi atsakovės likvidumo rodikliai blogi. Bendras atsakovės likvidumas 2011 metais (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) 290.123 Lt / 121.544 Lt. Laikoma, kad rodiklio reikšmė tarp 1.2 ir 2.0 yra priimtina. Aukšta reikšmė (didesnė kaip 2,00) rodo įmonės nesugebėjimą efektyviai panaudoti įmonės turtą (b. l. 20). Atsakovės kritinio likvidumo (trumpalaikis turtas (atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai) koeficientas 2011 metais yra 0,93. Žemesnė nei 0,5 kritinio likvidumo koeficiento reikšmė laikoma patenkinama, o normali – tarp 1.0 ir 1.5 (b. l. 21). Kritinis likvidumo koeficientas, vadinamas skubaus padengimo koeficientu, parodo įmonės sugebėjimą greitai (skubiai) realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Iš atsakovės 2011 m. balanso aiškiai matyti, kad atsakovės skolos siekia net 309.607 Lt. Be to, ieškinio suma, remiantis teismų praktika, laikytina didele. Kita vertus, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-05-17 nutartimi (b. l. 22-23), įvertinęs tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti pažeistos ir atsakovės teisės ir teisėti interesai, turi būti laikomasi šalių interesų gynimo pusiausvyros, vadovaudamasis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir areštavo atsakovės kilnojamuosius ir / ar nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant jais disponuoti, o, jų esant nepakankamai, pinigines lėšas 53.150 Lt sumai, uždraudžiant lėšas (53.150 Lt sumą) pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams, išskyrus įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, mokesčius ir kitas įmokas į biudžetus, privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas, atsiskaitymus ieškovei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu (b. l. 24-28) prašo 2012-05-17 nutartį panaikinti ir skirti ieškovei 20.000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumokant atsakovei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įvertinti dvi aplinkybes: 1) ieškinio tikėtiną pagrįstumą; 2) ar tikrai nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovė, teikdama ieškinį, pateikė Konsultacinių paslaugų teikimo sutartį, jos priedą, dvi sąskaitas faktūras bei pretenziją atsakovei. Jokių, neva, atliktas paslaugas patvirtinančių dokumentų, pasirašytų atsakovės, ieškovė teismui nepateikė (kadangi šie dokumentai neegzistuoja). Ieškovė konstatuoja, kad ji tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus atsakovei – suteikė intelektualines–konsultacines paslaugas. Atsakovė pažymi, kad jokių paslaugų ieškovė jai nesuteikė, sąskaitos faktūros atsakovės nebuvo priimtos, ir faktiniai paslaugų teikimo sutartiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, sutartis nebuvo vykdoma. Atsakovė teismui nepateikė jokios suteiktų paslaugų ataskaitos, paslaugų suteikimo akto, tad ieškinio reikalavimas, net ir preliminariai įvertinus visus pridėtus prie ieškinio dokumentus, nėra pagrįstas. Suteiktų paslaugų faktą turi įrodyti paslaugų teikėjas, šiuo atveju ieškovė (LAT 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2010), tačiau jokie įrodymai kartu su ieškiniu nėra pateikti. Be to, ieškovė savo neva pažeistas teises jau bandė ginti, teikdama 2012-02-29 pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo dėl įsiskolinimo pagal tą pačią paslaugų sutartį, tačiau, teismui priėmus įsakymą, atsakovė pateikė prieštaravimus, ir teismas 2012-03-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-5781-752/2012 prieštaravimus priėmė bei nustatė ieškovei terminą ieškiniui pareikšti. Ieškovė per teismo nustatytą terminą ieškinio nepareiškė, teismo įsakymas buvo panaikintas. Tad dabar atliekami veiksmai (ieškinio tuo pačiu pagrindu padavimas, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones) įrodo ieškovės nesąžiningumą ir tik siekį sukelti atsakovei nepatogumų, ieškovei nepavykus pasipelnyti iš atsakovės.
2. Ieškovė jau yra teikusi teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui tuo pačiu pagrindu, o, pateikus atskirąjį skundą, laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos (Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. L2-5781-752/2012), remiantis tais pačiais įrodymais, pagrindžiančiais atsakovės turtinę padėtį (ieškovės balansu, pelno / nuostolių ataskaita), kuriuos naudoja ieškovė dabar, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Akivaizdu, kad tai yra tyčinis teismo klaidinimas ir nesąžiningas elgesys, siekiant tik apsunkinti atsakovės padėtį, tačiau nesiekiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų. Ieškovė, žinodama apie tokią teismo nutartį, kurios neskundė, ir teikdama analogišką prašymą vėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių taikymo netikslingumo, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, tas pats teismas jau yra pasisakęs, elgiasi mažų mažiausiai įžūliai paties teismo atžvilgiu. Be to, teikdama prašymą, ieškovė net neprideda jokių papildomų, kitokią (prastesnę), nei anksčiau teikta atsakovės, atsakovės turtinę padėtį įrodančių, dokumentų ar duomenų. Tačiau bet kokiu atveju, be šių nurodytų argumentų, atsakovė teikia paaiškinimus dėl ieškovės nurodytų skaičiavimų nepagrįstumo bei vienpusiškumo, kuriais taip pat tikslingai yra klaidinamas teismas. Ieškovė pirmoje prašymo dalyje pati sau prieštarauja, vertindama atsakovės balanso duomenis. Pagal pateiktą balansą atsakovės ilgalaikis turtas sudaro 71.807 Lt, iš kurių ilgalaikis materialusis turtas sudaro 69.458 Lt. Ieškinio suma yra 53.150 Lt, t. y. 16.308 Lt mažesnė už atsakovės ilgalaikio materialiojo turto vertę. Iš to ieškovė daro išvadą, kad atsakovė neturi pakankamai ieškovės reikalavimams užtikrinti nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto ir kad egzistuoja labai didelė rizika, kad, teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, atsakovė neturės turto, iš kurių būtų galima patenkinti ieškovės reikalavimus atsakovei (CPK 144 str.). Akivaizdu, kad ieškovė, atlikdama skaičiavimus ir darydama tokią išvadą, padarė grubią matematinę klaidą, neteisingai apskaičiuodama ieškinio sumos ir atsakovės ilgalaikio turto skirtumą, todėl jos išvada yra klaidinga, nes iš tiesų ilgalaikio turto pakaktų patenkinti ieškovės reikalavimą, teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, todėl CPK 144 straipsnio prielaidos, kuriomis remiasi ieškovė, atitinkamai neišpildytos ir pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
3. Ieškovė, naudodama tik jai palankias atsakovės balanso eilutes, nevertindama jų bendrame balanso kontekste, vėl akivaizdžiai klaidina teismą dėl atsakovės turtinės padėties, t. y. nurodydama tik atsakovės skolų ar atsargų dydį, kurie savarankiškai įmonės turtinės padėties neatspindi, elgiasi nesąžiningai, siekdama laikinųjų apsaugos priemonių, tik kaip diskomforto ir netiesioginio spaudimo atsakovei sudarymo priemonės, tačiau ne tikrųjų tikslų. Iš atsakovės balanso akivaizdu, kad reali grėsmė ieškovei neegzistuoja. Atsakovė dirba pelningai (pagal ieškovės teiktą balansą grynasis pelnas 2011 metais sudarė 127.422 Lt), atsakovė viso turto turi už 361.930 Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 309.607 Lt, vadinasi, turto ir mokėtinų sumų skirtumas yra teigiamas ir lygus 52.323 Lt, t. y. tik 827 Lt mažesnis nei ieškovės reikalavimas, tačiau atsakovė dar turi jau minėto 127.422 Lt grynojo pelno. Taigi iš pačios ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovę akivaizdu, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, ir ieškovės reikalavimų patenkinimui atsakovės turto pakaks, teismui priėmus palankų sprendimą. Pažymėtina, kad ieškovė grėsmės, dėl kurios teigiamo ieškovei teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, net neįrodinėjo.
4. Kritiškai vertintini ir ieškovės teikiami bendrojo ir kritinio likvidumo koeficientų skaičiavimai. Visų pirma, šie skaičiavimai yra labai vienpusiai (jie gali parodyti tik galimybę apskaičiuoti įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, nevertinant ilgalaikių). Ieškovės teikiamame priede Nr. 3 (bendrasis likvidumo koeficientas), pagal pačios ieškovės pateiktus duomenis, atsakovės bendrasis likvidumo koeficientas yra 2,387. Ieškovės teigimu, ,,reikšmė mažesnė nei vienas leidžia daryti prielaidą, kad įmonė gali nevykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų“. Kadangi ši nurodyta reikšmė yra 2,387, akivaizdu, kad ir pagal ieškovės pateiktus dokumentus ir apskaičiavimą atsakovė gali vykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus. Iš kito ieškovės pateikto kritinio likvidumo koeficiento skaičiavimo (kur atsakovės koeficientas apskaičiuotas artimas 1) taip pat matyti, kad atsakovės būklė yra gera. Pačiame dokumente nurodoma, kad žemesnė nei 0,5 reikšmė laikoma nepatenkinama, tuo tarpu atsakovės kritinio likvidumo koeficiento reikšmė yra 0,9311, todėl nėra laikoma nepatenkinama. Tai papildomai įrodo, kad ieškovė sąmoningai klaidina teismą, interpretuodama (nutylėdama) net savo pateiktus duomenis, atspindinčius iš esmės gerą atsakovės finansinę padėtį.
5. Atsakovė neturi jokių teisminių ginčų, įsiskolinimų nei biudžetui nei kitiems tretiesiems asmenims, nėra užfiksuota jokios neigiamos informacijos apie įmonę (šie duomenys buvo teikti teikiant atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. L2-5781-752/2012, ieškovė šių duomenų nekvestionavo, jų pagrindu priimtos nutarties neskundė), o tai tik rodo, kad įmonė veikia stabiliai, laikydamasi įstatymo nuostatų bei sąžiningo verslo praktikos, kas tik dar kartą patvirtina, kad, nemokėdama ieškovei, atsakovė siekia ne išvengti prievolės įvykdymo, bet tinkamai apginti savo interesus nuo nesąžiningo trečiojo asmens, realiai jokių paslaugų nesuteikusio, o reikalaujančio apmokėti sąskaitą už neva suteiktas paslaugas. Pakartotinio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismui teikimas ir teismo klaidinimas papildomai įrodo ieškovės nesąžiningumą. Atsakovė kartu su šiuo skundu pateikia ir tarpinę finansinę atskaitomybę, sudarytą 2012-03-31, t. y. jau gavus pareiškimą dėl teismo įsakymo ir sužinojus apie ieškovės pretenzijas atsakovei. Kaip matyti iš finansinių dokumentų, atsakovės finansinė padėtis žymiai pagerėjusi, pirmojo ketvirčio pardavimo pajamos viršija pusę 2011 metų pardavimo pajamų, ilgalaikio turto pas atsakovę yra už 133.722 Lt, t. y. beveik dvigubai daugiau, nei 2011 metais. Tai akivaizdžiai įrodo, kad atsakovė neturi jokių interesų ar intencijų turtą paslėpti, iššvaistyti, perleisti. Atsakovė yra sėkminga ir sąžininga verslo įmonė, priešingu atveju atsakovė, sužinojusi apie ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo (sužinojusi apskritai apie tokio ginčo galimybę), būtų turtą perleidusi ar kitaip apsunkinusi ieškovės galimybes išieškoti ieškinio sumą palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju. Šiuo atveju yra priešingai, atsakovės turtas padvigubėjo, pajamos išaugo, nuosavas kapitalas išaugo, o tai įrodo atsakovės gerą reputaciją ir sąžiningumą, bei gerą finansinę padėtį ir eliminuoja visas prielaidas ieškovės norams įrodyti menamą grėsmę dėl ieškovei palankaus sprendimo galimo neįvykdymo ar atsakovės nesąžiningumo.
6. Papildomai pateikiama teismui ir ieškovės pasirinktu būdu (per interneto svetainę www.auditum.lt) apskaičiuoti likvidumo koeficientai (nepaisant to, kad pagal juos vertinti įmonės finansinę būklę taip, kaip nurodo ieškovė, negalima) pagal 2012 metų pirmojo ketvirčio duomenis. Kaip matyti, kritinis likvidumo koeficientas yra 2,0341, o ši reikšmė pagal pateiktą įvertinimą laikoma aukštesne nei normali, vadinasi, pagal ieškovės pasirinktą metodologiją apskaičiuota atsakovės finansinė būklė yra puiki. Bendrasis likvidumo koeficientas yra 3,1046, šis rezultatas taip pat rodo puikią atsakovės finansinę būklę (kadangi, kaip nurodoma metodikoje, reikšmė, mažesnė nei vienetas, leidžia daryti prielaidą, kad įmonė gali nevykdyti trumpalaikių įsipareigojimų).
7. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra savarankiškas procesinis dokumentas, kuriuo turi būti siekiama apginti pažeistą teisę, o ne sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-616/2011). Iš nurodytų aplinkybių bei ieškovės veiksmų akivaizdu, kad ji elgėsi nesąžiningai, pakartotinai paduodama nepagrįstą ir klaidinantį teismą procesinį dokumentą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, dėl kurių (tuo pačiu pagrindu bei lygiai tais pačiais dokumentais vadovaujantis) teismas jau priėmė nutartį, kurios pati ieškovė neapskundė, nors tokią procesinę teisę ir galimybę turėjo. Šiuo veiksmu ieškovė nesiekia apginti neva pažeistą ieškovės teisę, o tik siekia sukelti nepatogumų atsakovei, padaryti žalą jos dalykinei reputacijai. Atsakovė yra gerą reputaciją turinti bendrovė, ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, akivaizdu, reputaciją verslo partnerių atžvilgiu gadina — į atsakovę jau kreipiasi verslo partneriai, aiškindamiesi situaciją dėl arešto, nes duomenys apie areštą yra vieši, o tai sukelia didelius nepatogumus atsakovei, turinčiai aiškinti savo partneriams apie nesąžiningus ieškovės veiksmus jos atžvilgiu. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu ieškovė naudojosi ne pagal paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus, tokiais veiksmais sąmoningai sukeldama (siekdama sukelti) atsakovei žalą.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 40-44) prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o 2012-05-17 nutartį palikti nepakeistą šiais argumentais:
1. Atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškovė nepateikė „jokių neva suteiktas paslaugas patvirtinančių duomenų“ ir remdamasi šia aplinkybe teigia, jog teismas nepagrįstai priėmė ginčijamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Visų pirma, CPK 144 straipsnis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovei palankus sprendimas galėtų būti priimtas, teismas paprastai turėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1761/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2658/2011). Taigi spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi nagrinėti klausimo iš esmės, o turi tik preliminariai įvertinti ieškinio patenkinimo tikimybę. Šiuo atveju ieškovė teismui kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus: sudarytą paslaugų sutartį, išrašytas sąskaitas faktūras ir kt., todėl teismas, preliminariai įvertinęs šiuos duomenis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jog yra labiau tikėtina, kad ieškinys bus tenkintinas. Dėl šios priežasties teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad byloje turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 str.). Be to, LAT išaiškinęs, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kita vertus, atsakovė, skunde teigdama, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti, nepateikė absoliučiai jokių šią jos poziciją pagrindžiančių dokumentų ir savo poziciją grindžia vien deklaratyviais teiginiais (CPK 178 str.).
2. Atsakovė kaip vieną iš esminių atskirojo skundo argumentų pateikia aplinkybę, jog tariamai jos finansinė padėtis yra tokia gera, kad net teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, tinkamas sprendimo įvykdymas tikrai nebūtų apsunkintas ir / ar neįmanomas. Ieškovė nesutinka su šiais atsakovės teiginiais. Atsakovė aplinkybę, kad ji galės tinkamai atsiskaityti su ieškove, grindžia tuo, jog 2011 m. jis turėjo grynojo pelno: atsakovė viso turto turi už 361.930 Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 309.607 Lt, vadinasi, turto ir mokėtinų sumų skirtumas yra teigiamas, ir yra lygus 52.323 Lt, t. y. tik 827 Lt mažesnis nei ieškovės reikalavimas, tačiau atsakovė dar turi jau minėto 127.422 Lt grynojo pelno“. Pabrėžtina, kad jau vien iš šio atsakovės argumento yra matyti, kad pagal pačios atsakovės pateiktus aktualius finansinius duomenis yra matyti, kad turto 2012 m. I ketvirtį ji turėjo tik tiek, kiek reikėtų padengti skolą ieškovei. Todėl akivaizdu, jog tokia ginčo suma, lyginant su atsakovės turtine padėtimi (nors bendruoju atveju ji ir gali būti laikoma gera) yra tikrai didelė. Be to, atsakovė yra nuolatinę veiklą vykdantis verslo subjektas, kuris gali bet kuriuo metu patirti nuostolių ar prisiimti papildomų skolinių įsipareigojimų, ir aplinkybė, kad ji turi būtent tiek turto, kiek reikia skolai atsakovei padengti, tikėtina jau yra pasikeitusi. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės nurodytas grynasis pelnas buvo gautas 2011 m., o dabar jau yra įpusėję 2012 metai, todėl atsižvelgiant į komercinių santykių dinamiškumą bei į tai, kad tretiesiems asmenims (įskaitant ieškovę ir teismą) yra praktiškai neįmanoma sužinoti, ar šia suma atsakovė vis dar disponuoja, yra pagrindas manyti, kad atsakovė šios sumos savo dispozicijoje, kaip turto, iš kurio būtų galima nedelsiant padengti skolą ieškovei, neturi.
3. Teismas tinkamai vadovavosi CPK normomis bei nenukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, nes atsakovei laikinąją apsaugos priemonę - turto areštą taikė ne didesnei nei ginčo sumai (53.150 Lt) bei nurodydamas išlygą, kad disponavimo lėšomis apribojimas nėra taikomas atsakovei vykdant įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą mokėjimu, privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimų ar atsiskaitymais Ieškovui.
4. Atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai kaltina ieškovę piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir nepagrįstu siekiu sudaryti sunkumų atsakovei. Ieškovė savo teises gina teisėtomis ir tinkamomis priemonėmis ir tik tokia apimtimi, kuri yra būtina siekiant atgauti skolą iš atsakovės. Visų pirma, atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, nes antrą kartą pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė pirmą kartą kreipėsi į teismą, prašydama priimti teismo įsakymą dėl skolos ieškovei priteisimo iš atsakovės, tačiau byla buvo palikta nenagrinėta. Pabrėžtina, jog CPK įtvirtina asmens procesinę teisę kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu, jei pareiškimas paliekamas nenagrinėtu (CPK 297 str.), todėl ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, neatliko jokių neteisėtų ar atsakovės interesus pažeidžiančių veiksmų, o tik siekė sąžiningai ir teisėtai ginti savo pažeistas teises. Antra, atsakovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš ieškovės baudą, teigdama, kad ieškovė tariamai pareiškė nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo siekė sukelti nepatogumų atsakovei. Ieškovės interesai nagrinėjant bylą dėl teismo įsakymo išdavimo liko neapginti, todėl kreipdamasi į teismą su ieškiniu ieškovė kartu įgijo ir kitas procesines teises, padedančias apginti jos pažeistus interesus, įskaitant teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str.). Papildomai pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra aktualus teismo sprendimo įvykdymo prasme, tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės efektyvumui ir proceso eigai jokios įtakos neturi, todėl negali būti laikomas tokiu procesiniu dokumentu, kuris vilkintų bylos nagrinėjimą, be to, pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas priklauso išimtinai nuo teismo sprendimo ir vien prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pats savaime nesukelia ir negali sukelti kitai proceso šaliai jokių neigiamų pasekmių. Todėl ieškovės argumentai, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsti ir atmestini (CPK 95 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tuo tarpu, apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, nes ieškovė teismui nepateikė jokios suteiktų paslaugų ataskaitos, paslaugų suteikimo akto, tad ieškinio reikalavimas, net ir preliminariai įvertinus visus pridėtus prie ieškinio dokumentus, nėra pagrįstas. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad neabejotinos ir galiojančios ieškovės reikalavimo teisės buvimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatinėtina aplinkybė, tai vertintina faktinių aplinkybių kontekste sprendžiant ginčą iš esmės, ko teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka. Tokiu būdu teigti, kad ieškinys nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai nepagrįstas, šiuo metu nėra pagrindo, nes apeliantė, kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų: konsultacinių paslaugų sutarties (b. l. 5-8), užsakymo–susitarimo (b. l. 9), iš kurių kildinamas ieškovės reikalavimas apeliantei, sudarymo fakto neginčija.
Paprastai pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ši prezumpcija yra nuginčijama, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma yra didelė.
Apeliantės nuomone, ieškinio suma (53.150 Lt) jai yra nedidelė. Ieškovė, prašydama taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi atsakovės 2011 m. balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos (b. l. 15-16, 17-18) duomenimis, www.auditum.lt duomenimis paskaičiuotu bendro likvidumo koeficientu (b. l. 20, 21) bei VĮ Registrų centro išrašu, jog atsakovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 19).
Iš 2011 m. balanso matyti, jog 2011-12-31 atsakovės turtą sudarė 361.930 Lt, iš kurių 71.807 Lt ilgalaikis turtas (2.349 Lt nematerialus turtas, 69.458 Lt materialus turtas), o 290.123 Lt trumpalaikis turtas, kurio 105.220 Lt sudarė pinigai ir pinigų ekvivalentai, 176.950 Lt atsargos išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 7.953 Lt per vienerius metus gautinos sumos); tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 309.607 Lt, iš kurių tik 121.544 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (iš ko darytina išvada, jog Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme įmonė nebuvo nemoki). 2011-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2011 m. atsakovė turėjo 127.422 Lt grynojo pelno. Iš www.auditum.lt duomenų apie įmonės likvidumą, palyginus 290.123 Lt trumpalaikio turto ir 121.544 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų (trumpalaikių skolų) santykį bei gavus atsakovės bendrą likvidumo koeficientą – 2,387 (b. l. 20) (laikoma, jog rodiklio reikšmė tarp 1,2 ir 2,0 yra priimtina. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra tvirtesnis, įmonė laikoma patikimesne), spręstina, jog įmonė 2011 m. laikotarpiu buvo gan patikima, t. y. šiuo atveju didesnė rodiklio reikšmė vertintina kaip rodanti, jog įmonė geba vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, nes trumpalaikiai bendrovės įsipareigojimai siekė ~34% viso įmonės turto. Trumpalaikio turto, per vienerius metus mokėtinų sumų bei atsargų (176.950 Lt) santykis rodo, jog kritinis likvidumo koeficientas - 0,931 (b. l. 21) (žemesnė nei 0,5 reikšmė laikoma nepatenkinama, o tarp 1.0 ir 1,5 normali. Kuo rodiklio reikšmė didesnė tuo įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra tvirtesnis, įmonė laikoma patikimesne).
VĮ Registrų centrui teikto 2011-01-01 – 2011-12-31 balanso (kurį teismas, pasinaudodamas prieiga prie VĮ Registrų centro, pasireikalavo pats, CPK 179 str. 3 d.) duomenys iš esmės sutampa su aptartu ieškovės pateiktu balansu, todėl detaliau neaptariamas.
Iš atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikto 2012 m. I ketv. balanso (b. l. 31-32) matyti, jog atsakovė 2012-03-31 turėjo jau 653.713 Lt turto, kurio ilgalaikis turtas sudarė 133.722 Lt (2.068 Lt nematerialus turtas, 131.654 Lt materialus turtas), o trumpalaikis - 519.991 Lt (179.297 Lt atsargos išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 9.256 Lt per vienerius metus gautinos sumos bei 331.438 Lt pinigai ir pinigų ekvivalentai). Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 355.553 Lt, iš kurių tik 167.490 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (ĮBĮ 2 str. 8 d. prasme įmonė nėra nemoki). 2012-03-31 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis (b. l. 33), iki 2012 m. balandžio mėn. atsakovė jau turėjo 211.423 Lt grynojo pelno. Iš www.auditum.lt duomenų apie įmonės likvidumą, palyginus 519.991 Lt trumpalaikio turto ir 167.490 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų (trumpalaikių skolų) santykį bei gavus bendrą likvidumo koeficientą – 3,1046 (b. l. 30) (laikoma, kad rodiklio reikšmė tarp 1,2 ir 2,0 yra priimtina. Kuo rodiklio reikšmė didesnė tuo įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra tvirtesnis, įmonė laikoma patikimesne), spręstina, jos ir pagal 2012 m. I ketv. balanso duomenis atsakovė yra netgi pajėgesnė vykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus, nes trumpalaikiai bendrovės įsipareigojimai siekia dar mačiau - ~26% viso įmonės turto, todėl laikytina patikima. Trumpalaikio turto, per vienerius metus mokėtinų sumų bei atsargų (179.297 Lt) santykis rodo, jog kritinis likvidumo koeficientas yra 2,0341 (b. l. 29) (tarp 1,0 ir 1,5 laikomas normalus likvidumo koeficientas (gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus), o žemesnis nei 0,5 - laikomas nepatenkinamas. Kuo rodiklio reikšmė didesnė tuo įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra tvirtesnis, įmonė laikoma patikimesne).
Šie duomenys įrodo, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera, įmonė veikia pelningai. Be to, remiantis 2012-07-16 duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), atsakovė neturi įsiskolinimų VSDFV biudžetui (apdraustųjų asmenų skaičius – 29). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsakovei teismuose daugiau nėra iškeltų civilinių bylų. Reikšminga aplinkybė yra ir ta, jog pagal ieškovės pateiktus 2011-12-31 balanso duomenis įmonė turėjo 105.220 Lt pinigų ir pinigų ekvivalentų (b. l. 15), o pagal 2012-03-31 sudaryto balanso duomenimis – 331.438 Lt pinigų ir pinigų ekvivalentų. Atsakovė finansinė padėtis žymiai pagerėjusi, pirmojo ketvirčio pardavimo pajamos viršija pusę 2011 metų pardavimo pajamų (b. l. 17, 33), ilgalaikio turto pas atsakovę yra už 133.722 Lt, t. y. beveiki dvigubai daugiau nei 2011 m. (71.807 Lt). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog apie pareikštus reikalavimus atsakovei jau buvo žinoma 2012 m. kovo mėnesį (kada ieškovė tuo pačiu reikalavimu su pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą išduoti teismo įsakymą (c. b. Nr. L2-5781-752/2012)), tačiau, nepaisant to, atsakovė nesiėmė priemonių apsunkinti ieškovės galimybės išsiieškoti ieškinio sumą ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, o, priešingai, turto tik padidėjo, pajamos bei nuosavas kapitalas išaugo, be to, įvertinęs ir tai, jog Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-5781-752/2012 priimta 2012-03-19 nutartimi (kurios, LITEKO duomenimis, ieškovė neskundė, dėl ko nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią) panaikino 2012-03-06 nutartimi atsakovės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, iš atsakovės 2010-2011 m. balanso duomenų ir pelno (nuostolių) ataskaitos padaręs išvadą, kad pareikšto reikalavimo suma skolininkui, lyginant ją su jo nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios bendrovės įsipareigojimais, nėra didelė ir kad nėra pagrindo ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, daro išvadą, jog ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes, nepateikus naujų pagrįstų duomenų apie atsakovės turtinės padėties pablogėjimą, nekonstatuotina realios grėsmės, jog atsakovė nebus pajėgi įvykdyti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo ar bandys turtą perleisti, ar kitaip išvengti skolos sumokėjimo jos priteisimo atveju (CPK 3 str. 1 d., 144 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nustatančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pažeidė lygiateisiškumo bei ekonomiškumo principus, gynė išimtinai tik ieškovės teises, todėl apylinkės teismo nutartis naikintina, o ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 17 str., 144 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).
Atskirojo skundo argumentų dėl ieškovės nesąžiningumo ir dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja, atsižvelgdamas į tai, kad toks prašymas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), kuriame byla iš esmės nėra baigta nagrinėti (CPK 95 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir, klausimą išsprendus iš esmės, ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Nutarties nuorašus išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai bei šalims.