- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-20
- Bylos Nr.
- ATP-64-519/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03669-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Advokatai
- Silva Balčiūnienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarimo, kuriuo E. D. nubaustas:
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį skirta 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui;už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį skirta 5,00 (penkių) eurų bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir E. D. skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.E. D. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 11 d. 7.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėmis, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,48 promilių girtumo laipsnis, taip pat policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento ir vairuotojo pažymėjimo.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarimą ir E. D. paskirti piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose, netaikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.
2.1. Nurodo, kad E. D. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų, todėl jis privalo suvokti, jog toks jo elgesys kelia pavojų visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, suprasti galimas tokio pažeidimo pasekmes. Pažeidimas už kurį E. D. traukiamas administracinėn atsakomybėn ir už kurį įstatymas numato teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, buvo padarytas sąmoningai. E. D., dar prieš darydamas pažeidimą, turėjo galimybę numatyti visas neigiamas tokio poelgio pasekmes. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pablogino savo padėtį, yra jo paties neatsakingo elgesio pasekmė. Teigia, kad tik realiai patirdamas nepatogumus dėl paskirtos nuobaudos E. D. galės suvokti suteiktos specialios teisės vertę ir ateityje bijodamas prarasti šią teisę, nedarys pažeidimų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą E. D. ir jo įgaliotoji atstovė advokatė Silva Balčiūnienė prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.
3.1. Nurodo, kad apylinkės teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, pagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio normą, suteikiančią teismui teisę paskirti mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą, todėl paskyrė E. D. teisingą nuobaudą. Pažymi, kad pažeidėjas nuoširdžiai klydo, vertindamas gebėjimą vairuoti, todėl jo padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Buvo būtinybė vairuoti transporto priemonę, nes skubiai reikėjo nuvežti savo nepilnametį sūnų Ė. D., gimusį (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) futbolo akademiją, iš kur sūnus su futbolo komandos nariais turėjo išvykti į (duomenys neskelbtini) 2016-12-11 vyksiančias varžybas. E. D. sutuoktinė I. D. vairuotojo pažymėjimo neturi, transporto priemonių nevairuoja. E. D. pažeidimo padarymo dieną jautėsi žvaliai, buvo įsitikinęs savo blaivumu. Tai įrodo jam nustatytas labai neženklus neleistino apsvaigimo laipsnis – 0,48 promilės. Teigia, kad atsižvelgdamas į minėtas faktines aplinkybes, bei į E. D. kūno sudėjimą, jo jauną amžių, sveikatą, teismas turėjo pagrindą spręsti, kad pažeidėjas jam nustatyto neblaivumo galėjo nejausti, todėl objektyviai klysdamas, padarė atsitiktinį pažeidimą. Tai sąlygoja ženkliai mažesnį pažeidėjo pavojingumą, kuriam esant galima individualizuoti jam skiriamą nuobaudą. Būtent šios nustatytos faktinės aplinkybės ir suteikė teismui teisę įvertinti jas kaip ypatingomis ir turinčiomis reikšmės, taikant adekvačią padarytam pažeidimui bei pažeidėjo asmeniui administracinę nuobaudą.
3.2. Teigia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. D. yra atsakingas, rūpestingas ir suvokiantis jam inkriminuojamo administracinės teisės pažeidimo pavojingumą, niekada praeityje nepadaręs panašaus pobūdžio nusižengimų. Tačiau dėl objektyvių priežasčių jis suklydo, vertindamas savo būseną. Jis sėdo už vairo būdamas įsitikinęs, kad nėra apsvaigęs nuo alkoholio ir gali vairuoti transporto priemonę, nes tą dieną alkoholio nevartojo, o išvakarėse gėrė tik alų. Įstatymo leidėjo nustatyta apsvaigimo nuo alkoholio riba, leidžianti vairuoti transporto priemonę yra viršyta ypač neženkliai – tik 0,08 promilėmis. Mano, kad ATPK 126 str. sankcijoje numatytos trukmės papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymas E. D. būtų neproporcingai griežtas ir todėl neteisingas. Todėl įvertinus nuobaudos taikymui reikšmingas aplinkybes, pažeidėjui pagrįstai taikytos ATPK 30¹ str. nuostatos, nes visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
3.3. Nubaustojo E. D. ir jo atstovės teigimu, Šiaulių apylinkės teismas skundžiamame nutarime nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo formuojamos vieningos praktikos šios kategorijos bylose, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai išsiaiškino ir pritaikė ATPK 30¹ str. nuostatas bei paskyrė E. D. teisingą nuobaudą, kurios tikslas jau yra pasiektas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
4. Ginčo byloje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Institucijos įgalioto asmens apeliaciniu skundu yra ginčijamas E. D. skirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant E. D. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo.
5. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
5.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-11/2014 ir kt.).
6. Pagal pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas ir apelianto nurodytas aplinkybes, matyti, kad kaltę dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, numatyto pažeidimo padarymo E. D. pripažino ir gailėjosi, tai pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, pažeidėjas praeityje už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas, tačiau už analogiškus KET pažeidimus nebuvo baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (9–10 b. l.), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jo darbui yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, be to, jis rūpinasi savo žmonos mama, ją veža į gydymo įstaigas konsultacijoms ir kt. (23–26 b. l.), turi bankinių įsipareigojimų (17–22 b. l.), išlaiko nepilnametį sūnų, veža jį į (duomenys neskelbtini) futbolo akademiją (27 b. l.).
6.1. Įvertinęs šiuos nuobaudai individualizuoti reikšmingus duomenis ir ypač atkreipdamas dėmesį į tai, kad E. D. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,48 promilės, įvertinus alkoholio matuoklio paklaidą – 0,02 promilės), kuris tik nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė (0,41 promilės), apygardos teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pakankamai duomenų, kurių visuma gali būti įvertinta kaip išimtinė, lemianti švelnesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimą.
6.2. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad institucijos įgalioto asmens apeliaciniu skundu E. D. prašoma skirti nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį – ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su 289 Eur dydžio bauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
6.3. Atsižvelgęs į anksčiau jau paminėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, E. D. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą E. D., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
7. Vis dėlto, net įvertinęs visas jau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas yra tos nuomonės, kad E. D. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismo skirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vienam) mėnesiui – aiškiai per švelni, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl yra griežtinama ir E. D. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
8. Dėl šių priežasčių institucijos įgalioto asmens apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarimą:
vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį E. D. paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pailginti iki 6 (šešių) mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.