- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- 1-652-725/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42677-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Nukentėjusysis
- N. K.
- Kaltinamasis
- M. K.
- Advokatai
- Aušrinė Onaitienė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) meistru, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. 2020 m. spalio 24 d. apie 17.30 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) prie namo (duomenys neskelbtini), tyčia, tempdamas už marškinių apykaklės, pargriovė kaimyną N. K. ant grindinio ir jam gulinčiam abiejų rankų kumščiais sudavė nemažiau kaip penkis kartus į veidą, padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, poodinę kraujosruvą kairėje pažandėje, odos nubrozdinimą kaktoje, dešinėje alkūnėje ir taip fiziškai smurtaudamas nukentėjusiajam N. K. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su kaimynais jo santykiai įprastai būdavo draugiški, kaimyniški. 2020 m. spalio 24 d. dienos metu vyko kaimynų susirinkimas dėl gatvės kelio tvarkymo, jokie konfliktai tame susirinkime nevyko, tačiau kilo netikslumų dėl likusių pinigų. Po susirinkimo M. K. nuėjo namo, o jo sugyventinė J. N. išvažiavo į parduotuvę. Grįžusi iš parduotuvės, ji jam papasakojo, kad jai skambino N. K. ir be jokios priežasties išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Išgirdęs, kad kaimynas N. K. įžeidė jo sugyventinę J. N., M. K. nuėjo pas kaimyną N. K. į namus, paskambino jam į duris. Kaimynas N. K. atidarė duris, ir M. K. pastarojo paklausė, kodėl jis negražiai išvadino jo žmoną. Kaimynas N. K. nieko neatsakė, neatsiprašė. Tuomet M. K. paėmė kaimyną už jo marškinių apykaklės ir nusitempė jį į jo namo kiemą, tempdamas kaimynui sudavė penkis smūgius į veidą, galimai kumščiu ar delnu. Kaimynas N. K. buvo nukritęs ant žemės, tačiau netrukus atsikėlė ir nuėjo tolyn, o M. K. nuėjo į savo kiemą. Šitą įvykį matė kaimynas S. S., kuris buvo jo kieme, taip pat kaimyno N. K. sugyventinė D. M.. Savo veiksmais M. K. norėjo pamokyti kaimyną, kad jis neįžeidinėtų moterų, jo sužaloti nenorėjo. Įvykio metu buvo blaivus. Pripažįsta, kad pasikarščiavo, todėl nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo M. K. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis N. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. spalio 24 d. apie 17.30 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgirdo beldimą ir skambinimą į duris. Atidaręs duris pamatė savo kaimyną M. K., kuris, nieko nesakęs, išsitraukė jį iš namų už marškinių apykaklės ir jėga parvertė ant trinkelių, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant dešinio šono ir susižalojo dešinę alkūnę. Jam gulint ant trinkelių, kaimynas savo abiejų rankų kumščiais smūgiavo jam į veidą, tiksliai kiek kartų, pasakyti negali, tačiau galimai ne mažiau kaip keturis kartus, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Nukentėjusiajam atsistojus, M. K., nieko nesakęs, pasišalino. Nukentėjusysis mano, kad kaimynas M. K. buvo neblaivus, kadangi jis kalbėjo nerišliai, elgėsi neadekvačiai ir nebūdingai sau, jo akys atrodė vandeningos, lyg neblaivaus asmens. Kaimynui M. K. išėjus, jo sugyventinė D. M. iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jam iškvietė medikus, ir jis buvo nugabentas į Kauno klinikų priėmimo skyrių. Daugiau į kitus medikus nesikreipė. Su kaimynu M. K. tai buvo pirmas konfliktas, anksčiau tarp jų nėra buvę didesnių nesutarimų.
Liudytoja D. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. spalio 24 d. ryte, apie 09.00 val. tarp jos sugyventinio N. K. ir kaimynės J. N. kilo nesutarimai dėl jų gatvės tvarkymo darbų. Kiek vėliau, apie 12.00 val. jos sugyventinis N. K. paskambino kaimynei J. N. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl tų pačių gatvės tvarkymo darbų. Apie 17.30 val. jai ir sugyventiniui N. K. būnant namuose, išgirdo skambučius ir daužymą į duris. N. K. nedelsiant nuėjo atidaryti durų, o ji liko kambaryje. Būdama kambaryje, pro langą matė, kaip kaimynas M. K. išsitraukė jos sugyventinį į lauką. Išbėgusi iš kambario į lauką, pamatė savo sugyventinį N. K. gulintį ant trinkelių ir matė, kaip kaimynas M. K. kumščiu sudavė jam smūgius į veidą – kiek buvo smūgių, ji pasakyti negali, neskaičiavo, tačiau daugiau nei du. Girdėjo, kai kaimynas M. K., mušdamas jos sugyventinį, kažką sakė apie savo žmoną, tačiau ką, tiksliai nesuprato, pats M. K. jai atrodė neblaivus. Netrukus jos sugyventiniui N. K. pavykus atsistoti, jis nustūmė nuo savęs kaimyną M. K., ir kaimynas skubiai nuėjo link savo namų. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, sugyventinis buvo išvežtas medikų. Iki šio įvykio su šiais kaimynais konfliktai nevykdavo, santykiai būdavo geri (b. l. 68–69).
Liudytoja J. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su M. K., jie yra sugyventiniai. Kaimynystėje adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynas N. K., su kuriuo jos santykiai būdavo geri, kaimyniški. 2020 m. spalio 24 d. ryte susirinkę kaimynai su N. K. kalbėjosi dėl gatvės sutvarkymo. Po to kaimynai išsiskirstė, jos sugyventinis M. K. nuėjo namo, o ji išvažiavo į parduotuvę. Būnant parduotuvėje, jai paskambino N. K. ir įtūžusiu balsu jai pradėjo aiškinti dėl gatvės tvarkymo pinigų bei išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Grįždama namo, ji telefonu kaimynui S. S. papasakojo apie N. K. skambutį. Grįžusi namo, kad kaimynas N. K. ją iškoliojo, ji papasakojo ir savo sugyventiniui M. K.. Jos sugyventinis stipriai susinervino ir staigiai nuėjo į kaimyno N. K. kiemą. Ji išėjo į savo kiemą ir matė, kai sugyventinis M. K. skambino į N. K. duris. Kaimynas atidarė duris ir netrukus išėjo į kiemą, iš paskos jam išėjo ir jo sugyventinė D. M.. Būdama savo kieme, maždaug 10 metrų atstumu, liudytoja matė, kad vyko konfliktas tarp jos sugyventinio M. K. ir kaimyno N. K.. Matė, kad tęsiantis konfliktui, M. K. kumščiu sudavė kaimynui N. K. į veidą. Kaimynas susvyravo, lyg suklupo, bet, kiek ji matė, gulintis nebuvo. Matė, kai pats N. K. sudavė atgal jos sugyventiniui M. K.. Paskui sekė dar vienas jos sugyventinio smūgis kumščiu kaimynui N. K.. Po to sugyventinis M. K. paslydo ir grįžo atgal į jų kiemą, o N. K. priėjęs prie jų namo tvoros, ją iškoliojo (b. l. 74–75).
Liudytojas S. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 24 d. ryte vyko kaimynų susirinkimas dėl gatvės tvarkymo darbų. Po susirinkimo, dienos metu, jam paskambino kaimynė J. N. ir pasakė, kad ją iškoliojo kaimynas N. K. ir klausė jo, ar jam taip pat jis neskambino. Vakarop jis nuėjo pas kaimyną M. K. į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Pas kaimyną M. K. bendraudamas liudytojas užsiminė apie N. K. skambutį J. N., paklausė, ar jis kažką žino. M. K. nedelsdamas nuėjo į namus pas sugyventinę paklausti, kas įvyko. Po kurio laiko į kiemą išėjo M. K., o netrukus – ir J. N.. M. K. greitu žingsniu nuėjo pas kaimyną N. K. į kiemą, paskambino į jo namų duris. N. K. atidarė duris ir kaimynas M. K. kumščiu vieną kartą sudavė smūgį kaimynui į veidą. Tuomet prasidėjo tarpusavio grumtynės. Kiek liudytojas matė, pats M. K. buvo nukritęs, kadangi eidamas atbulas užkliuvo, o ant jo užkrito ir N. K.. Kas toliau vyko, tiksliai įvardinti negali, nematė, kad kas nors suduotų kam nors smūgius. Kažkuriuo metu M. K. atsistūmė nuo savęs N. K. ir grįžo į savo namo kiemą, o N. K., priėjęs prie tvoros, išvadino kieme buvusią J. N. necenzūriniais žodžiais. Viso šio įvykio metu kieme buvo ir konfliktą matė N. K. sugyventinė D. M., kuri, kaip liudytojas suprato, ir iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 80–81).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2528/2020(02) nurodyta, kad N. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, poodinė kraujosruva kairėje pažandėje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešinėje alkūnėje, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau penkiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 28–29).
2020 m. lapkričio 17 d. apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo iš BPC apžiūra, kurios metu buvo garso įrašas buvo išklausytas. Garso įraše girdima, kaip 2020 m. spalio 24 d. 17.23 val. D. M. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau –BPC) ir pranešė, kad kaimynas užpuolė jos vyrą, pargriovė ant šaligatvio ir jį daužė (b. l. 34–35).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo M. K. pagrįstumu, kadangi kaltinamasis M. K. savo kaltę visiškai pripažino, parodęs, kad tempdamas už marškinių apykaklės, pargriovė kaimyną N. K. ant grindinio ir jam gulinčiam abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į veidą. Jo kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo N. K. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad atėjęs kaimynas M. K., išsitraukė jį iš namų už marškinių apykaklės ir, jėga parvertęs ant trinkelių, savo abiejų rankų kumščiais smūgiavo į veidą, suduodamas ne mažiau kaip keturis kartus. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina liudytojai D. M.,
J. N., S. S., nukentėjusiojo sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvada, kurioje N. K. konstatuota poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai, nustatyta, kad jie padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, taip pat kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti rašytiniai bylos įrodymai.
Nors M. K. teigė, kad norėjo tik kaimyną pamokyti, jo sužaloti nenorėjo, tačiau jis veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokių savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Suduodamas smūgius nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbų organą – galvos sritį, kaltinamasis M. K. suvokė, kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams. Kadangi tarp kaltinamojo M. K. atliktų smurtinių veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius, t. y. už nežymų nukentėjusiojo N. K. sveikatos sutrikdymą.
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis M. K. 2020 m. spalio 24 d. 17.30 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia pargriovė kaimyną N. K. ant grindinio ir jam gulinčiam abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į veidą, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais kaltinamasis M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis N. K. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 63) ir turėtų 402,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo (b. l. 161–163, 182). Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad nusikalstamos veikos metu patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, sunkius dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą. Didelis sukrėtimas buvo dėl to, kad užpuolimo visiškai nesitikėjo iš kaimyno, su kuriuo niekada nekonfliktavo. Be to, tokiu paros metu gatvėje, kiemuose buvo nemažai kaimynų, kurie matė toliau vykusius įvykius. Kadangi toje vietoje gyvena ilgiau nei 20 metų, visi kaimynai jį gerbė, gerai vertino, klausdavo patarimo, o dabar jie į jį žiūri įtariai, dėl to N. K. jautėsi pažemintas, patyrė emocinę depresiją, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Be to, vykstant į darbą mėlynėmis nusėtu veidu, į jį įtariai žiūrėjo visuomeniniame transporte važiuojantys žmonės. Ypač blogai jautėsi darbovietėje – medicinos centre (duomenys neskelbtini), kur bendradarbiai į jį žiūrėjo įtariai, su nepasitikėjimu, dviprasmiškai, su neslepiama pašaipa. Jo darbo specifika reikalauja atvykti pas gydytoją ir pacientą, kai pacientui primatuojami N. K. padaryti dantų protezai. Dėl mėlynių veide, jis to nebegalėjo daryti dvi savaites, nes nukentėtų jo darbovietės reputacija. Dėl to patyrė daug nepatogumų darbe, nukentėjo jo anksčiau buvę geri santykiai su gydytojais, nuo kurių visiškai priklausė jo darbo pajamos. Nuketėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. vasario pabaigoje jį atleido iš darbo, kam galimai įtakos turėjo ir šis įvykis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.
Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam N. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl jam padarytų sužalojimų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu nukentėjusysis N. K. patyrė psichologinį šoką, stresą, po įvykio jis dėl sužaloto veido patyrė pažeminimą, nepasitikėjimą iš kitų asmenų, patyrė įvairius nepatogumus dėl darbo santykių, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad dėl vienkartinių M. K. veiksmų N. K. patyrė ilgalaikius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, kurie labai trikdė jo veiklos produktyvumą. Taip pat, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis gydėsi dėl sukrėtimo, kad ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, abejotinai vertintina ir nukentėjusiojo pateikta aplinkybė, kad jam primatuojant dantų protezus privaloma buvo vykti pas pacientus, nes įprastai šį darbą atlieka gydytojas, o ne dantų technikas, o jo atleidimas iš darbo 2021 m. vasario mėnesį yra per daug nutolęs nuo įvykusio 2020 m. spalio mėn. įvykio, kas neleidžia tai sieti priežastiniu ryšiu, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu ir vėliau sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, kaltinamojo turtinę padėtį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 800 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam N. K. atmestina. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis M. K. padengė dalį N. K. prašomos priteisti žalos atlyginimo – 300 Eur, todėl šia sumokėta suma mažintinas priteistinos sumos dydis, nustatant, kad neatlygintas neturtinės žalos dydis yra 500 Eur.
Nukentėjusysis N. K. baudžiamojoje byloje prašė priteisti patirtas išlaidas už advokato paslaugas bei pateikė 2021 m. sausio 22 d. SMOLEX advokatų profesinės bendrijos išlaidų pagrindimą, kuriame nurodyta, kad klientui N. K. 2021 m. sausio 14 d. suteikta konsultacija bei dalyvauta teismo posėdyje už 342 Eur bei, kad N. K. 2021 m. sausio 14 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 1047366 sumokėjo 100 Eur ir 2021 m. sausio 21 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 242 Eur SMOLEX advokatų profesinei bendrijai (b. l. 161–163). Nukentėjusysis N. K. papildomai pateikė, kad 2021 m. vasario 19 d. sumokėjo 60,50 Eur SMOLEX advokatų profesinei bendrijai už suteiktas teisines paslaugas (b. l. 182).
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismas pažymi, kad iš pateiktų pinigų priėmimo kvito Nr. 1047366, 2021 m. sausio 21 d. mokėjimo nurodymo bei 2021 m. vasario 19 d. atlikto mokėjimo matyti, kad nukentėjusysis yra sumokėjęs už teisines paslaugas – 402,50 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“, prašoma priteisti suma už suteiktas advokato paslaugas – 402,50 Eur – neviršija rekomendacijų 8.2 ir 8.19 punktuose nustatytiems dydžiams už ieškinio parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo turėtos atstovavimo išlaidos – 402,50 Eur išieškotinos iš kaltinamojo M. K..
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį M. K. dėl nukentėjusiajam N. K. suteiktų gydymo paslaugų 37,60 Eur sumai, kurias sudaro ambulatorinės vidaus ligų gydytojo bei radiologo konsultacijos dėl N. K. veido srities sumušimo (b. l. 40–44). Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam N. K. poodinė kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, poodinė kraujosruva kairėje pažandėje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešinėje alkūnėje buvo padaryti M. K. veiksmais – abiejų rankų kumščiais sudavus ne mažiau kaip penkis kartus į veidą. Dėl patirto sužalojimo N. K. buvo konsultuotas LSMU ligoninėje Kauno klinikose vidaus ligų gydytojo bei radiologo, iš viso už paciento gydymą ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 37,60 Eur, todėl civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas 37,60 Eur sumai, priteistinas iš kaltinamojo M. K..
Dėl laidavimo instituto taikymo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas E. D. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį M. K. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Kaltinamasis M. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą už greičio viršijimą vairuojant transporto priemonę (b. l. 107), viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 116), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 115), dirbantis (duomenys neskelbtini) meistru (b. l. 108–109). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Būti laiduotoju byloje pateikusi prašymą E. D. – kaltinamojo sesuo – teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog M. K. yra jos brolis, jų santykiai yra labai geri, labai šilti, jis yra jos vaikų krikšto tėvas, yra jos vaikams autoritetas. Nurodo, kad ji M. K. yra autoritetas, kadangi jis klausia jos patarimų ir jų klauso. M. K. spontaniškai taip pasielgė, jam toks elgesys nebūdingas, jie taip nesprendžia savo problemų. Ji su juo daug šnekėjo apie tą įvykį, jis labai blogai pasielgė ir pats tai supranta. Ji mano, kad M. K. daugiau nusikaltimų nepadarys, jis ne toks žmogus. E. D. administracine tvarka nebausta, yra neteista, darbe charakterizuojama teigiamai, nuo 2007 m. dirba (duomenys neskelbtini) vyr. finansininke (b. l. 164, 166, 180–181).
Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad E. D. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl E. D. skirtina laiduotoja.
Esant E. D. prašymui perduoti M. K. jos – E. D. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis M. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo N. K., prižadėjo, kad neteisėtas elgesys daugiau nepasikartos, labai išgyvena, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, įsipareigojo atlyginti teismo nustatytą padarytą žalą ir dalį yra atlyginęs, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atlygins nukentėjusiajam savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, todėl teismas konstatuoja, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Įvertinus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, laiduotojos šeimos turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad M. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą M. K. atžvilgiu nutraukti.
Perduoti M. K. laiduotojos E. D. atsakomybei.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Išaiškinti M. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nukentėjusiojo N. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, nukentėjusiajam N. K. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteisti nukentėjusiajam N. K. iš kaltinamojo M. K. 402,50 Eur (keturis šimtus du eurus penkiasdešimt ct) teisinės pagalbos išlaidų.
Nukentėjusios Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, Kauno teritorinei ligonių kasai priteisti 37,60 Eur (trisdešimt septynis eurus šešiasdešimt euro centus) žalos atlyginimą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.