Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-03-26 · Civilinė byla Nr. 2-650-1024/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-26
Bylos Nr.
2-650-1024/2018
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-02175-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Juodviršytė
Ieškovas
A. E.
Atsakovas
G. S.
Advokatai
Kęstutis Žiemys
Civilinė byla Nr. 2-650-1024/2018Teisminio proceso Nr. 2-33-3-02175-2017-6
Proceso sprendimo kategorijos:2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.2.3.1; 3.2.6.1(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 26 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė,sekretoriaujant Zinai Pranskietienei,dalyvaujant ieškovui A. E., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Žiemiui,atsakovui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. E. ieškinį atsakovui G. S. dėl išlaidų parduoto daikto trūkumams ištaisyti atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo iš priteisti atsakovo 805,00 Eur išlaidų parduoto daikto trūkumams ištaisyti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2017 metais rugsėjo mėnesį iš atsakovo įsigijo automobilį „Audi A6“ (toliau – automobilis). Prieš perkant automobilį, kartu su broliu P. E. jį apžiūrėjo, brolis automobilį išbandė juo pravažiuodamas, tačiau nieko akivaizdaus ir įtartino nepastebėjo, išskyrus neveikiančias gabaritų lemputes. Pardavėjas patikino, kad automobilis techniškai tvarkingas bei pasiūlė nuvykti į plovyklą nuplauti automobilį tam, kad patikrinti kėbulo būklę. Kadangi automobilis ieškovui vizualiai patiko, buvo sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis. Visas automobilio apžiūros ir pirkimo procesas truko nuo dešimties iki penkiolikos minučių. Ieškovui pradėjus eksploatuoti automobilį, po trijų dienų, išryškėjo automobilio trūkumas – automatinės pavarų dėžės gedimas, neleidžiantis naudotis automobiliu. Išlindus gedimui kreipėsi į specializuotą „V. Surdoko IĮ“ autoservisą, kuriame sužinojo, jog reikalingas automatinės greičių dėžės remontas, kadangi automobilis ilgą laiką eksploatuotas esant gedimams, remonto kaina 805 Eur. Apie tai, kad be automobilio esminio remonto nėra galimybės naudotis įsigytu automobiliu pagal paskirtį, ieškovas informavo atsakovą, tačiau pastarasis atsisakė tiek neatlygintinai pašalinti trūkumus, tiek dalinai (pusiau) kompensuoti būsimas remonto išlaidas. Ieškovas mano, kad automobilio apžiūros ir pirkimo ir pardavimo laikas lėmė, jog nebuvo jokios galimybės apžiūrėti automobilį specializuotame servise, todėl jam teko pasikliauti pardavėjo žodiniu patikinimu, kad automobilis techniškai tvarkingas, dėl ko nusipirko automobilį su trūkumu, apie kurį nežinojo.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jokio skubumo automobilio pardavimo metu nebuvo ir negalėjo būti, viskas vyko apie dvi valandas. Pirkėjui nusprendus pirkti automobilį, jis jam pasiūlė kartu nuvykti į autoservisą patikrai, kad įsitikintų, jog gedimų nėra, tačiau pirkėjas atsisakė motyvuodamas, kad automobilį pats išbandė, automobilis jam patinka ir nėra tikslo jo tikrinti dar kartą. Pirkimo procesas truko ilgai, jį apžiūrėjo, juo pravažiavo du kartus apie 6 – 7 km, automobilio pavaras bandė junginėti atskirais bėgiais. Pavarų dėžė jokių gedimų nerodė, važiavo sklandžiai be jokių mušimų. Automobilio gedimai atsirado po sandorio sudarymo, todėl ieškovas galėjo pats sugadinti automobilį, jį netinkamai eksploatuojant. Automobilis bėdų su greičių dėže niekada neturėjo, tepalai ir filtrai buvo keičiami laiku. Be to, 2017-09-09 buvo atlikta automobilio privalomoji techninė apžiūra – vos kelios dienos prieš sudarant automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Jeigu techninės apžiūros metu būtų buvęs greičių dėžės defektas, automobilio prietaisų skydelyje būtų degęs avarinis greičių dėžės rėžimas, dėl ko automobilis techninės apžiūros nebūtų praėjęs. Automobilis yra senas, be garantinio aptarnavimo ir jis jokios žodinės ar rašytinės garantijos nedavė. Po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo automobilis buvo ieškovo žinioje, vėliau atsiradusių automobilio gedimų priežastis nėra aiški. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad automobilio gedimai atsirado ar kai kurių detalių remonto darbai buvo būtini dar iki automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, todėl ieškovo reikalavimas nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. E. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pirkimo metu pardavėjas garantavo, kad automobilis yra tvarkingas, nes automobilis buvo prižiūrėtas. Pasiūlė automobilį patikrinti autoservise, tačiau buvo septynios valandos vakaro, o tokiu laiku autoservisai nebedirba. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį sudarė antradienį, o penktadienį – po trijų dienų, išaiškėjo greičio dėžės defektas, t. y. smūgiavimas, prietaisų skydelyje išmetė greičio dėžės klaidą. Išaiškėjus minėtam gedimui, automobilį pastatė ir nejudino, kol nesusisiekė su „V. Surdoko IĮ“ autoservisu. Šį servisą pasirinko, nes po taisymo servisas suteikia garantiją. Mano, kad brolis buvo kompetentingas įvertinti perkamo automobilio būklę. Šis greičio dėžės defektas, nėra toks gedimas, kurį autoservise paprastas žmogus galėtų nustatyti be specialios įrangos. Mano, kad atsakovas apie defektą parduodant automobilį žinojo ir tyčia jį nuslėpė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Žiemys ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais bei prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, jog automobilis buvo nupirktas 2017 m. rugsėjo 12 d., o 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika, todėl per ieškovo automobilio turėjimo laikotarpį, toks gedimas atsirasti negalėjo, o jis jau turėjo būti anksčiau, atsižvelgiant į gedimo specifika. Mano, kad ieškovas įrodė, jog automobilio pavarų dėžės defektas buvo jau iki ieškovui įsigyjant automobilį.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovas G. S. prieštaravo ieškiniui atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais bei prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįsta. Papildomai pažymėjo, kad ieškovui ir jo broliui buvo leidžiama nevaržomai apžiūrėti perkamą automobilį bei pasiūlyta jį patikrinti autoservise. Ieškovui paskambinus ir pasakius apie gedimą, jis telefoninio pokalbio metu nesakė, kad jam panašus atvejis su greičių dėže būtų buvęs, jis tik pasiūlė ieškovui pasikeisti tepalus. Pažymi, kad jis nėra profesionalus automobilių pardavėjas, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) straipsnio 4 dalyje nurodyta nuostata.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 12 d., 19.00 val., tarp atsakovo G. S. ir ieškovo A. E. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas už 6000,00 Eur nupirko automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas pardavė minėtą automobilį (b. l. 3, 4). Sutartyje pažymėta, jog transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galioja, kad automobilis turi kokių nors trūkumų nepažymėta, laukelyje, kuriame žymima informacija apie įvykius ir trūkumus, nurodyta – „nėra“, o automobilio rida 280 000 km (b. l. 3). Iš 2017-09-18 „V. Surdoko IĮ“ pavarų dėžės defektinio akto ir pažymos – paaiškinimo dėl automobilio „Audi A6“ pavarų dėžės defektų matyti, jog minėta įmonė atliko automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automatinės pavarų dėžės „6Hp-19“ remontą. Remonto metu nustatyti defektai – hidromovos gedimas, įvorė, forward frikciniai diskai. Nustatyti defektai nėra naujai atsiradę, jie susiję su ilgalaikiu techniškai netvarkingo automobilio eksploatavimu. Pagrindinė defekto, trukdančio naudotis automobiliu pagal paskirtį priežastis, ilgalaikis (3 – 6 mėnesių) automobilio naudojimas esant forward būgno gedimui. Nustatyti gedimą nesant atitinkamų sąlygų (išryškėja pakilus tepalo temperatūrai dėžėje), tai yra trumpuoju laikotarpiu, nesant pateiktos informacijos apie gedimą, be specialios įrangos neįmanoma. Taip pat, nurodyta, jog įmonė specializuojasi automatinių pavarų dėžių remonte. Autoservisas „V. Surdoko IĮ“ sudarė reikalingų atlikti 805,00 Eur darbų ir autodetalių sąmatą (b. l. 5, 52). 2017 m. spalio 10 d. ieškovo atstovas išsiuntė atsakovui pretenziją dėl perduoto netinkamos kokybės turto, kuriame nurodė, jog automobilis buvo parduotas su trūkumais, todėl reikalauja suremontuoti automobilį, sumažinti jo kainą 805 Eur arba grąžinti sumokėtą sumą ir pasiimti automobilį (b. l. 6). Atsakovui nesutikus su ieškovo reikalavimais, ieškovas kreipėsi į teismą.

Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Reikalavimai pagal pirkimo – pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas byloje nurodė, kad įsigijus automobilį iš atsakovo, jau po trijų dienų išryškėjo automobilio pavarų dėžės gedimas (smūgiavimas, prietaisų skydelyje užsidegė greičio dėžės klaida), neleidžiantis naudotis automobiliu, o kreipęsis į specializuotą autoservisą sužinojo, kad yra greičio dėžės gedimas, kurį sutvarkyti kainuos 805 Eur, todėl mano, jog atsakovas apie defektą parduodant automobilį žinojo ir tyčia jį nuslėpė. Tai, kad atsakovas apie automobilio pavarų dėžės defektą žinojo, argumentuoja tuo, jog atsakovas automobilį pardavė 2017 m. rugsėjo 12 d., o 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika, kurios metu nustatyta, kad greičio dėžė yra su defektu, todėl per ieškovo automobilio turėjimo laikotarpį, toks gedimas atsirasti negalėjo, o atsižvelgiant į gedimo specifiką, jis jau turėjo būti anksčiau. Atsakovas teismo posėdžio metu neigė žinojęs apie minėtą defektą, teigė, kad automobilį pardavė techniškai tvarkingą, kadangi įsigijo naują automobilį.

Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad atvažiavęs į su atsakovu iš anksto sutartą vietą apžiūrėti automobilio, jį apžiūrėjo, išbandė juo pravažiuodamas, jokių greičio dėžės defekto požymių nepastebėjo. Ieškovo brolis liudytojas P. E. taip pat nurodė, kad bandomojo važiavimo metu jokių defektų nepastebėjo. Nagrinėjamu atveju pirkėją tenkino tiek automobilio išvaizda, tiek techninė būklė, be to, ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš šio automobilio pirkimą jis su broliu buvo apžiūrėjęs jau bent šešis automobilius ir atsakovo turimas automobilis jį tenkino. Byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilis Lietuvoje būtų dalyvavęs eismo įvykyje, buvo remontuota automobilio pavarų dėžė ir apie tai, kad atsakovui būtų buvę žinoma ir jis būtų sąmoningai nutylėjęs aplinkybę, jog automobilio pavarų dėžė yra su defektu. Liudytojas V. S., atlikęs automobilio pavarų dėžės remontą, teismo posėdžio metu nurodė, jog nagrinėjamu atveju automobilio pavarų dėžės defekto požymiai pasireiškia tuo, jog perjungiant iš ketvirto į trečią bėgį, sukyla sūkiai, o kai automobilio kompiuteris mato, kad yra pasiekiama kritinė riba, kompiuteris fiksuoja gedimą. Pavarų dėžės gedimo požymiai pradeda pasireikšti prieš mėnesį, kai automobilio kompiuteris užfiksuoja gedimą. Be to, pažymėjo, jog asmuo važinėdamas trumpais atstumais, išvis gali nepastebėti tokio defekto, o kad tokį gedimą nustatyti reikalinga atlikti kompiuterinę diagnostiką. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jau sutarties sudarymo metu egzistavo kokie nors parduodamo automobilio trūkumai (gedimai), nulėmę vėlesnį pavarų dėžės gedimą ir kad atsakovas apie juo žinojo. Šių aplinkybių nepatvirtina ir „V. Surdoko IĮ“ pažymą – paaiškinimas dėl automobilio „Audi A6“ pavarų dėžės defektų, kadangi iš šio dokumento nėra galimybės spręsti, kad pavarų dėžės gedimas jau egzistavo iki transporto priemonės perdavimo ir kad šis gedimas buvo pardavėjui žinomas ir jo nuslėptas sutarties sudarymo metu, t. y. šis įrodymas nepatvirtinta automobilio sugadinimo ir pažeidimų atsiradimo laiko. Tai, kad atsakovas galėjo ir nežinoti apie parduodamo automobilio pavarų dėžės defektą, patvirtina ir ta aplinkybė, kad pavarų dėžės defektas nebuvo akivaizdus, kadangi tokiam trūkumui nustatyti reikalingos specialios žinios arba reikalinga atlikti kompiuterinę diagnostiką, juolab, kad šio defekto nepastebėjo ir pats ieškovas perkant automobilį. Neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui iki automobilio perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, negali kilti ir atsakovo atsakomybė dėl pavarų dėžės gedimo (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2315-343/2017).

Be to, CK 6.328 straipsnyje numatyta, kad pirkėjas nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Šiuo atveju perkamo automobilio techninę būklę įvertinti ieškovui padėjo jo brolis P. E., teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas, kuris turi įgijęs automechaniko specialybę, tačiau kaip pats posėdyje nurodė, jog pagal specialybę nedirba ir dirbęs nėra, o automobilį su automatine pavarų dėže pirko pirmą kartą. Atsakovas siūlė ieškovui nuvykti į autoservisą patikrinti automobilio techninę būklę, jog įsitikintų, kad gedimų nėra, tačiau ieškovas tai padaryti atsisakė. Tai, kad atsakovas siūlė automobilį patikrinti autoservise neneigia ir pats ieškovas. Ieškovas, automobilio atsisakymą tikrinti autoservise, argumentavo tuo, jog automobilio pirko apie 19.00 valandą, o tokiu laiku autoservisai nedirba. Teismas tokį atsisakymo motyvą vertina kritiškai, nes ieškovas prieš planuodamas susitikimą su atsakovu, galėjo ir turėjo įvertinti tai, kad susitikimo metu su atsakovu autoservisai nedirbs, todėl automobilio apžiūrą galėjo nukelti į kitą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas naudotą automobilį pirko su brolio pagalba, neturėdami specialių žinių ar įrangos, kad atitinkamai patikrintų perkamo automobilio techninę būklę, kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas, ieškovas privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę kokiame nors automobilių servise. Ieškovas taip pat turėjo įvertinti aplinkybę, kad naudotą automobilį perka iš neprofesionalaus pardavėjo. Taigi, ieškovas prieš pirkdamas automobilį galėjo sužinoti, jog automobilis turi pavarų dėžės trūkumą, jį nuvarydamas į autoservisą patikrai, tačiau tai padaryti atsisakė savo noru, todėl teismo vertinimu, elgdamasis nepakankamai apdairiai, ieškovas pats prisiėmė savo elgesio riziką.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti ir į tai, jog ieškovas, 2017 m. rugsėjo 12 d. įsigijo daugiau nei dvylikos metų senumo naudotą automobilį. Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau ne vienus metus eksploatuotas automobilis, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas neužsiima automobilių pardavimo verslu, atsakovas nėra profesionalus pardavėjas, jis pats automobilį įsigijo 2015 m. rugsėjo 24 d. ir juo važinėjo, kaip paaiškino, iki 2017 m. rugsėjo 12 d., t. y. iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu su ieškovu, automobilį pardavė, nes įsigijo kitą naują automobilį. Taip pat, pažymėtina, kad 2017 m. rugsėjo 9 d. buvo atlikta automobilio privalomoji techninė apžiūra, t. y. vos kelios dienos prieš sudarant automobilio pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 38 – 39). Sutiktina ir su atsakovo išsakytais argumentais, kuriems netiesiogiai pritarė ir ieškovas, kad greičių dėžės gedimo negalima nustatyti jos neišardžius, todėl nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad atsakovas žinojo apie pavarų dėžės defektą ir tyčia jį nuslėpė. Kaip minėta aukščiau, toks defektas nėra akivaizdus ir šio defekto nustatymui reikalinga atlikti specialius veiksmus (pvz. atlikti kompiuterinę diagnostiką, išardyti pavarų dėžę). Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodyti argumentai, kad atsakovas žinodamas apie pavarų dėžės gedimą, pats keitėsi tepalus, nors gamintojas to ir nerekomenduoja bei jam paskambinus ir pranešus apie gedimą, pačiam siūlė pasikeisti tepalus, taip pat neįrodo, kad atsakovas žinojo apie pavarų dėžės gedimą ir tyčia siekė šį automobilį parduoti. Šio fakto nepatvirtina ir ieškovo į bylą pateikta UAB „Autojuta“ pažyma, kurioje nurodyta, kad remiantis gamintojo nurodymais, automobilio Audi A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), automatinei pavarų dėžei periodinio alyvos keitimo nereikia, alyva keičiama tik esant pavarų dėžės remontui, kadangi byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad pats atsakovas būtų remontavęs automobilio pavarų dėžę.

Taip pat pažymėtina, kad ieškovo perkamas daiktas, t. y. automobilis, atitiko jam keliamus bendruosius reikalavimus, pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad informacijos apie įvykius ir trūkumus nėra, transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galioja. Be to, asmuo, manydamas, jog apgaulės pasėkoje įsigijo nekokybišką daiktą, per protingą ir kuo trumpesnį laiką turi imtis priemonių aiškiai ir tiksliai fiksuoti visus tokio daikto trūkumus bei dėl automobilio įvertinimo kreiptis į specializuotą įmonę, kurios išduoti dokumentai objektyviai liudytų apie daikto trūkumus ir defektus, buvusius iki daikto pardavimo. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti duomenys neįrodo, kad būtent atsakovo parduotas automobilis turėjo trūkumų, buvusių iki jo pardavimo.

CK 6.334 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika perka daiktą iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas apie automobilio pavarų dėžės defektą nežinojo ir tyčia to nenutylėjo. Automobilis buvo įsigytas ne iš gamintojo ar profesionalaus pardavėjo, savo rizika, o šią riziką ieškovas galėjo sumažinti pirkimo metu pasitelkdamas specialistus automobilio apžiūrai, tačiau sąmoningai to atsisakė.

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

Nagrinėjamu atveju, teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje surinktus įrodymus – šalių, liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu ir vadovaudamasis įstatymais, sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas pardavė netinkamos kokybės daiktą, todėl ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas į bylą duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir priteisti jų neprašė, todėl iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 –

265, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Ieva Juodviršytė