- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-2315-343/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- R. Š.
- Kategorijos
- 2.6.7Restitucija
- 2.6.8.11Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-157-548/2017 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui R. Š. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje teismo prašė nutraukti 2016 09 23 sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovė iš atsakovo už 6 000 Eur nusipirko automobilį „Volskwagen Taureg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją – įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui minėtą automobilį, o atsakovą įpareigoti grąžinti ieškovei 6000 Eur; ieškovei iš atsakovo priteisti 267 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad tą pačią dieną po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, nupirktu automobiliu grįžtant iš Kauno į Klaipėdą, pravažiavus apie 150 km, automobilis sugedo, juo tęsti kelionės nebebuvo galima. Buvo iškviesta transportavimo priemonė. Ji automobilį pristatė į Klaipėdą. 2016 09 26 automobilis buvo pristatytas į „Volkswagen“ įgaliotojo atstovo UAB „Baltic Auto“ servisą, kur buvo nustatytas visiškas turbinos gedimas. UAB „Baltic Auto“ įvertinimu, turbinos gedimo pašalinimo išlaidos sudaro 2401,50 Eur. Taip pat nustatyti vairo traukės, šakių, spyruoklių gedimai, kurių pašalinimo vertė 1238,00 Eur. Dėl automobilio transportavimo turėjo 267 Eur išlaidų. Ieškovė atsakovui pateikė rašytinę pretenziją ir pasiūlė sumažinti pirkimo-pardavimo kainą 3639,50 Eur suma, t. y. automobilio trūkumams ištaisyti reikalinga suma, arba nutraukti sutartį ir taikyti restituciją. Atsakovas į ieškovės pretenziją atsakė raštu, kuriame nurodė nesant jo kaltės, tačiau nurodė, jog svarstytų kompensuoti nenaujos turbinos vertę. Paaiškėjus, kad automobilis pirkimo-pardavimo metu turėjo paslėptų trūkumų, dėl ko automobilis negali būti naudojamas pagal įprastą paskirtį, o kadangi išlaidos automobilio remontui sudaro apie 3/5 pirkimo-pardavimo kainos, ieškovė prašė nutraukti sutartį ir taikyti restituciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas ieškovei pardavė automobilį su trūkumais, kurie atsirado iki daikto perdavimo. Teismas vertino, kad ieškovė nupirko nuo 2006 m. eksploatuotą automobilį, todėl negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Ieškovė ir liudytojas M. Š. patvirtino, kad atvykę pirkti automobilio, jį apžiūrėjo, su juo važiavo, jiems automobilis atrodė techniškai tvarkingas, nusipirkę automobilį, juo išvažiavo į Klaipėdą, nuvažiavo apie 150 km., todėl teismas įvertinęs ir tai, kad į sutartą automobilio apžiūros vietą pardavėja L. K. atvyko parduodamu automobiliu, kurį ieškovė ir jos draugas M. Š. apžiūrėjo ir išbandė, o sudarius pirkimo-pardavimo sutartį juo išvažiavo, darė išvadą, kad pagal paskirtį įsigytas automobilis pirkimo-pardavimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas UAB „Baltic Auto“ 2016 09 26 automobilio remonto rekomendacijas, kuriomis ieškovė įrodinėjo automobilio trūkumus, nurodė, kad šis dokumentas yra rekomendacinio pobūdžio ir yra UAB „Baltic Auto“ nuomonė, rekomendacijose nėra nurodyta, jog defektai atsirado iki transporto priemonės perdavimo, ar kad būtų buvę nuslėpti. Teismas svarbia aplinkybe pripažino ir tai, kad apie automobilio 2016 09 26 tikrinimą atsakovas nebuvo informuotas ir jame nedalyvavo, kas iš esmės ribojo jo galimybes paneigti nurodytus defektus. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė naudotą automobilį pirko su draugo pagalba; neturėdami specialių žinių ar įrangos patikrinti perkamo automobilio techninę būklę, teismas vertino, kad kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas, ieškovė privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę), įvertinti, kad automobilį perka iš neprofesionalaus pardavėjo. Teismo vertinimu, elgdamasi nepakankamai apdairiai, ieškovė pati prisiėmė savo elgesio riziką.Teismas atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovo 267 Eur nuostolių atlyginimą, kadangi dokumentuose, pagrindžiančiuose transportavimo išlaidas, mokėtoju nurodytas M. Š., UAB „Baltic Auto“ PVM sąskaitoje faktūroje, serija BA, Nr. 1605024, kaip paslaugų pirkėjas nurodytas atsakovas R. Š., duomenų, kas sumokėjo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, byloje nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai aiškinus ir taikius ginčo teisinį santykį, t. y. pirkėjo ir pardavėjo teises ir pareigas bei žalos (nuostolių) atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, iš esmės pažeidus procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymą bei įrodymų vertinimą, nukrypus nuo šiais klausimais aukštesnės instancijos teismų, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl naikintinas dėl šių argumentų:
7.1. Ieškovė pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą ne todėl, kad tikėjosi nepriekaištingo automobilio veikimo, ar kad nesitikėjo natūralaus mechanizmų nusidėvėjimo, o todėl, kad automobilio apskritai nebuvo galima naudoti pagal paskirtį dėl netrukus po jo pirkimo paaiškėjusio paslėpto trūkumo. Kad tai yra ne įprastas natūralus nusidėvėjimas, patvirtina ir paties atsakovo bei realiai automobilį pardavinėjusios jo draugės L. K. parodymai, kad jie labai nustebo sužinoję apie tokį gedimą, spėliojo, dėl ko tai galėjo įvykti, nurodė, jog tam nebuvo matomų priežasčių, jie negalėję to numatyti.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepagrįstai pirkėjo teise patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 str.) paneigė pardavėjo pareigą garantuoti daiktų kokybę. Antra vertus, teismas nurodė, jog pirkėjas turi teisę patikrinti daiktus bet kokiu metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Pirkimo sandoryje dalyvavęs ieškovės draugas automobilį vietoje apžiūrėjo, tiek atsakovas, tiek jo draugė keliskart patvirtino, kad automobilis yra idealios būklės, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė nepasinaudojo savo teise patikrinti perkamą automobilį, neva vienintelis protingumo kriterijus atitinkantis būdas yra automobilio patikrinimas specializuotame servise. Pats atsakovas ir jo draugė teisme pripažino, kad jie nesiūlė ieškovei pasinaudoti specializuoto serviso paslaugomis automobilio tikrinimui, garantavo puikią automobilio kokybę.
7.3. Teismas laikė UAB „Baltic Auto“ 2016 09 26 raštą vien rekomendacijomis, visiškai neatsižvelgęs į aplinkybę, kad jos pateiktos atlikus transporto priemonės būklės įvertinimą, kurio metu nustatyti konkretūs gedimai. Be to, be turbinos gedimo, UAB „Baltic Auto“ nustatė ir vairo mechanizmo bei pakabos elementų trūkumus, kurie privalėjo būti nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje (CK 6.431¹ str.).
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atsakomybė už netinkamą daikto kokybę pardavėjui netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais, tačiau atsakovas tokių pagrindų egzistavimo byloje net nebandė įrodinėti.
7.5. Teismas nepagrįstai pretenzijoje atsakovui išreikštą reikalavimą sumažinti pirkimo-pardavimo kainą 3 639,50 Eur suma įvertino kaip neproporcingą naudoto automobilio nusidėvėjimui ir kainai, kaip ieškovės nenorą ginčą išspręsti taikiai, kadangi ieškovė neturėjo lūkesčio 200-300 Eur, kuriuos atsakovas būtų sutikęs pagal pretenziją sumokėti, pigiau nusipirkti nevažiuojantį automobilį. Ieškinyje nėra keliamas reikalavimas pakeisti daiktą, sumažinti jo kainą ar neatlygintinai pašalinti trūkumus, todėl ikiteisminio ginčo sprendimo stadijoje pretenzijoje nurodyta suma neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškovės pasirinkto CK 6.334 str. 1 d. 4 punkte numatyto pirkėjo teisių gynimo būdo taikymo.
7.6. Be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo taip pat atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo, todėl nepagrįstai atmestas reikalavimas dėl 267 Eur nuostolių atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
7.7. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, pažeidė rungimosi principą, kadangi visą įrodinėjimo pareigą perkėlė vien ieškovei, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus paneigdamas vien atsakovo ir jo draugės paaiškinimais, neišsamiai ir nevisapusiškai tyrė byloje surinktus įrodymus ir šalių bei liudytojų paaiškinimus, vertindamas įrodymus nesivadovavo logikos dėsniais ir protingumo kriterijais.
Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
8.1. Prieš šalims sudarant sutartį apeliantė kartu su ja atvykusiu asmeniu apžiūrėjo transporto priemonę, ją išbandė ir ja išvažiavo. Apžiūros metu jokių trūkumų, dėl kurių nebūtų galima eksploatuoti automobilio pagal jo tiesioginę paskirtį, nebuvo nustatyta. Perduodant transporto priemonę ji buvo techniškai tvarkinga, važiuojanti, registruota transporto priemonių registre ir turinti galiojančią techninę apžiūrą, taigi tiko naudoti pagal paskirtį ir iš esmės atitiko įprastus kokybės reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.).
8.2. Automobilio remonto rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, nuomonė, nei patvirtinanti nei paneigianti faktinę automobilio techninę būklę automobilio perdavimo momentu. Apeliantė nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių faktą, jog automobilis ginčo dienai negali būti eksploatuojamas, automobilis yra apeliantės dispozicijoje, tačiau teismui neatskleidžia tikrosios automobilio techninės būklės ir/ar automobilis yra eksploatuojamas.
8.3. Apeliantė privalėjo savo teises įgyvendinti sąžiningai – elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai ir teisingai prieš sudarydama sutartį, t. y. įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo. Šiuo atveju taikytina CK 6.334 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis dėl pardavėjo atsakomybės už daiktų trūkumus, nes pirkėja – apeliantė savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.
8.4. Sprendžiant dėl apeliantės teisės į nuostolių atlyginimą taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, tačiau byloje neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, o taip pat pateikti į bylą įrodymai nepatvirtina apeliantės turėtų nuostolių fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Ieškovė ieškinio reikalavimą nutraukti lengvojo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją grindė aplinkybe, kad jai buvo parduotas automobilis su paslėptais trūkumais ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė vertindamas, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas perdavė netinkamos kokybės daiktą, t. y. po automobilio ieškovei perdavimo automobilio turbinos gedimo nelaikė esminiu daikto trūkumu, sudarančiu pagrindą nutraukti sutartį ir taikyti restituciją; ieškovė pirkimo metu visiškai neįsitikinusi perkamos transporto priemonės kokybe, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, veikė savo rizika.
Byloje nustatyta, kad 2016 09 23 tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo– pardavimo sutartis, kuria ieškovė už 6 000 Eur iš atsakovo įsigijo automobilį VW TAUREG, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Sutartyje nurodyta, kad trūkumų nėra. Po sutarties sudarymo, tą pačią dieną, ieškovei nupirktu automobiliu grįžtant iš Kauno į Klaipėdą, pravažiavus apie 150 km, automobilis sugedo, juo tęsti kelionės nebuvo galima. Iškviesta UAB ,,Euro asista“ transportavimo priemone automobilis buvo pristatytas į Klaipėdą. UAB ,,Euro asista“ iškvietimo pažymoje jokie automobilio gedimai/įvykiai nenurodyti. UAB „Baltic Auto“ 2016 09 26 automobilio remonto rekomendacijose nurodyta, kad, atlikus transporto priemonės būklės įvertinimą, nustatyti vairo traukės, šakių, spyruoklių gedimai, greičio dėžė pro tarpinę apibėgusi tepalais, rekomenduojama pakeisti turbiną; užvesti automobilį negalima.
Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.431¹ str.).
CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Apeliantė skunde nurodo, kad be turbinos gedimo, UAB „Baltic Auto“ nustatė ir vairo mechanizmo bei pakabos elementų trūkumus, kurie privalėjo būti nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje. Vertinant šį skundo argumentą, atsižvelgtina į tai, kad tarp šalių sudaryta naudoto, 2006 metų registracijos, automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, todėl jam negali būti taikomos tokios pačios kokybės ir garantijos nuostatos, kaip naujam automobiliui. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir liudytojas M. Š. atvykę pirkti automobilio, jį apžiūrėjo, su juo važiavo, jokių pastabų dėl automobilio tehcninės būklės neturėjo, jų nenurodyta ir sutartyje, į automobilio apžiūros vietą pardavėja atvyko parduodamu automobiliu, o sudarius sutartį ieškovė juo išvažiavo. Apeliantė turėjo įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo ir būti atidesnė ir rūpestingesnė bei imtis priemonių siekiant visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle. CK 6.334 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardvėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika perka daiktą iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. ĮAtsižvelgadama į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas ieškovei nesuteikė naudoto automobilio garantijos, o ieškovė prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pardavėjas kaip nors trukdė apeliantei patikrinti automobilį. Dėl to vertintinas nepagrįstu apeliantės skundo argumentas dėl netinkamo ginčo teisinį santykį reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymo ir, kad pardavėjo pareiga garantuoti daiktų kokybę buvo paneigta apeliantės (pirkėjo) teise patikrinti perkamus daiktus. Apeliantė skundą grindžia neišsamiu ir nevisapusišku bylos aplinkybių ištyrimu, įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, šalių rungimosi principo pažeidimu, kadangi teismas visą įrodinėjimo pareigą perkėlė vien apeliantei, jos pateiktus rašytinius įrodymus paneigdamas vien atsakovo ir jo draugės paaiškinimais. Pasisakydama dėl šių argumentų, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti, apie kokius automobilio trūkumus atsakovui buvo žinoma parduodant automobilį ir kokią reikšmę esami automobilio trūkumai galėjo turėti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jau sutarties sudarymo metu egzistavo kokie nors parduodamo automobilio trūkumai (gedimai), nulėmę vėlesnį turbinos gedimą ir kad atsakovas apie juo žinojo. Šių aplinkybių nepatvirtina ir UAB „Baltic Auto“ rekomendacijos, kadangi iš šio dokumento nėra galimybės spręsti, kad turbinos gedimas jau egzistavo iki transporto priemonės perdavimo ir kad šis gedimas buvo pardavėjui žinomas ir jo nuslėptas sutarties sudarymo metu, t. y. šis įrodymas nepatvirtinta automobilio sugadinimo ir pažeidimų atsiradimo laiko. Apeliantės argumentas, kad pats atsakovas ir jo draugė teisme pripažino, kad jie nesiūlė ieškovei pasinaudoti specializuoto serviso paslaugomis automobilio tikrinimui ir tokiu būdu garantavo puikią automobilio kokybę, nepaneigia teismo išvados, kad apeliantė prisiėmė riziką, jog perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų. Neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui iki automobilio perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, negali kilti atsakovo atsakomybė dėl turbinos gedimo. Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes kitokio jų įvertinimo nesuponuoja ir apeliantės nuorodos į Kauno apygardos teismo ir Klaipėdos apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtas civilines bylas, kadangi nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas bylos faktines aplinkybes ir įvertinęs joms pagrįsti pateiktus įrodymus.
Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą ir skundą tenkinti, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos 423,50Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos, kurias patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir 50 ct) iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.