- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- 2-63-443/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- Šakių krašto
- Advokatai
- Gvidas Byčius
Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei ir Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant ieškovei J. S., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovės Šakių krašto vietos veiklos grupės atstovėms A. S. ir advokato padėjėjai I. Š.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei Šakių krašto vietos veiklos grupei dėl įpareigojimo suteikti kasmetines atostogas, darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, atsiliepimų, šalių paaiškinimai, argumentai
Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei Šakių krašto vietos veiklos grupei (toliau – VVG) dėl įpareigojimo suteikti kasmetines atostogas ir darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo, kartu prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2015-10-29 sprendimą; įpareigoti atsakovę suteikti jai kasmetines atostogas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kurį vykdyti skubiai; priteisti padarytos neturtinės žalos atlyginimui 12 000 Eur; priteisti visas turėtas bylos vedimo išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2015-09-29 kreipėsi su prašymu į atsakovės atstovą, kad jai būtų suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2015-10-05 iki 2015-11-06, tačiau administracijos vadovei nurodžius, kad ji gali išeiti atostogų nuo 2015-10-01, prašymą perrašė. Minėtas prašymas nebuvo patenkintas ir žodžiu jai buvo atsakyta, kad nėra kam dirbti, todėl atostogos suteikiamos nebus. Ieškovė sužinojo, kad kitai darbuotojai (I. Ž.) kaip tik buvo suteiktos kasmetinės atostogos, nors prašymas buvo rašytas tą pačią dieną. Ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją su skundu, kuriame nurodė, kad pažeidžiamos jos teisės ir ji nuolat jaučia psichologinį spaudimą. DGK 2015-10-29 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė J. S. prašymą atmesti.
Ieškovė teigia, kad DGK sprendimas yra neteisėtas, nes nagrinėjant prašymą 2015-10-29 komisijoje atsakovą atstovavo Šakių rajono savivaldybės vyriausioji specialistė J. Š., kuri nėra jokiais darbo santykiais susijusi su atsakove, dirba rajono savivaldybės administracijoje ir kaip valdininkė negali dirbti papildomo darbo. Taip pat DGK savo sprendimą surašė atmestinai, netiksliai nurodydama kai kurias datas. Posėdžio metu ieškovė buvo provokuojama pakeisti suteikiamų atostogų datą nuo 2015-11-01, o tuo pasinaudojusi pirmininkė paaiškino, kad nuo tokios datos prašymo ji negavusi. Prašymas nustatyti, ar pirmininkė turėjo pagrindo nesuteikti atostogas ir ar nebuvo pažeistos ieškovės teisės, apskritai nebuvo svarstomas. Posėdžio metu ieškovė pajuto šališkumą.
Atsiliepimas
Ieškovės tvirtinimu, DGK pripažino, jog pas atsakovę nebuvo sudaromas atostogų grafikas ar eilė, todėl kasmetines atostogas buvo galima tik įforminti šalių susitarimu. Atsakovė paaiškinusi, kad ieškovei buvusi galimybė atostogauti rugpjūčio mėnesį, bet ji, neva, nepasinaudojo tokia savo teise. Jokių įrodymų apie tai nebuvo pateikta, o be to, tuo metu tikrai buvo didelis užimtumas darbe. DGK posėdžio metu pateiktas paaiškinimas dėl nebuvimo galimybės išleisti ją atostogų, kadangi ieškovė atsakinga už VPS atranką laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-01-31, taip pat nesąs niekuo paremtas ir pagrįstas. Juo labiau, kad ieškovei susirgus, į jos vietą nėra net laikinai priimto darbuotojo, niekas nedirba ieškovės darbo. Gamybinio būtinumo nesuteikti atostogas nebuvę. VVG darbuotojoms buvę sudaromos nevienodos sąlygos pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis: administratorei I. Ž. prašymai dėl kasmetinių atostogų suteikimo patenkinti 2 kartus iš eilės; finansininkė A. B. 2015-09-30 atleista iš darbo (2015-09-29 jai sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas (virš 140 dienų), 2015-10-01 finansininkė vėl priimta į darbą. Šiuo atveju tik ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti sutaupytomis kasmetinėmis atostogomis (apie 70 dienų arba 2,5 metų).
Ieškovės įsitikinimu, atsakovė jau anksčiau norėjo atsikratyti ieškove kaip neparankia darbuotoja, ne kartą užsimindama apie tai žodžiu, o būtent 2015-09-01 įteikė ieškovei pranešimą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo nuo spalio 1 d., darbo sutartį padarant terminuota (iki 2016-01-31) bei sumažinant darbo užmokestį. Buvo duotas 10 d. apsisprendimo terminas, o nesutikus grasinta atleidimu. 2015-09-28 atsakovė pakeitė nuostatą dėl terminuotos darbo sutarties, įteikdama dar vieną pranešimą. Kadangi ieškovė nesutiko ir ketino savo teises ginti įstatyme numatytomis priemonėmis, todėl buvo pradėta persekioti. 2015-09-16 sudaryta komisija jos galimam drausminiam nusižengimui nustatyti 2015-09-29, per ieškovės gimimo dieną, jai įteiktas raštas dėl pasiaiškinimo pateikimo, neva 2015-09-15 darbo valandomis (nors darbovietėje nepatvirtintas darbo grafikas ir darbo sutartyje nurodytas darbas pagal poreikį) nebuvo darbo vietoje ir neva neįspėjo apie tai pirmininkės, ir pareikalauta pasiaiškinti raštu. Nors darbo grafikas nepatvirtintas ir darbo sutartyje nurodytas darbas pagal poreikį, pirmadieniais-ketvirtadieniais ieškovė ir kitos darbuotojos dirba nuo 8.00 iki 17.00 val., o penktadieniais – iki 15.45 val., nes tokios darbo valandos patogiausios interesantams. Be to, 2015-09-15 ieškovė buvo išvykusi į seminarą ir kėlė kvalifikaciją. Seminaro išklausyti nebaigė, nes pirmininkės telefono skambučiu buvo iškviesta grįžti į darbo vietą. Grįžusi suprato, kad vyksta VVG valdybos posėdis, apie kurį nebuvo informuota, jos buvo paprašyta pasiaiškinti kur ji buvo. Jausdama psichologinį smurtą ir supratusi, kad jai reikalinga teisinė advokato konsultacija, 2015-09-30 kreipėsi į pirmininkę ir komisijos pirmininkę su prašymu dėl termino paaiškinimui pateikimo pratęsimo. 2015-10-02 gavo elektroninį komisijos pirmininkės laišką, kuriame ji iš dalies pripažino tą faktą, kad jų santykiai nėra normalūs.
Dėl nuolatinio spaudimo ir poveikio bei psichologinio smurto naudojimo, kuris tęsiasi beveik metus, ieškovė nurodo labai blogai besijaučianti. Todėl ji ketino paatostogauti ir pailsėti – tiek nuo darbo, tiek nuo aplinkos, kurioje nebesijaučia saugi. Be to, buvo suplanavusi vizitus pas gydytojus dėl sveikatos pasitikrinimo. Po to, kai buvo jai atsisakyta suteikti atostogas, visiškai pablogėjo sveikata. Situaciją apsunkina dar ir tai, kad šiuo metu ieškovė laukiasi kūdikio, todėl turėtų dėl jo sveikatos išlikti rami, tačiau niekaip nepavyksta. 2015-04-27 ieškovei įvyko persileidimas. Tą dieną ji dirbo daugiau nei 12 val., buvo išvykusi projekto „6P" reikalais apžiūrėti šio projekto metu sukurtų turistinių paslaugų. Po pietų pasijuto blogai, o grįžusi namo apie 21 val. iš karto nuvyko į Šakių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. Apžiūros metu nustatytas gresiantis persileidimas, kuris patvirtintas kitą dieną. Mano, kad tam įtakos turėjo nuolatinis psichologinis smurtas ir darbe patiriamas stresas. Dėl nuolatinės įtampos, kurią sukėlė VVG administracija, ieškovė prarado ramybę, nebegali susikaupti, atsirado daug abejonių savimi, nepasitikėjimas, kurį sustiprino ir atsakovės elgesys DGK posėdžio metu.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad psichologinis smurtas pasireiškė įžeidžiančiomis replikomis, kreipiniais, nuvertinančiais komentarais, žeminimu prieš kolegas, nuo jos slepiama informacija, nuomonės išsakymo ribojimu, o ją viešai išsakius – neigiamos nuomonės apie ieškovės kompetenciją ir charakterį formavimu. Ieškovės indėlis ir pastangos darbe buvę nuolat menkinami, priekaištaujama dėl jau mokamo per didelio darbo užmokesčio, neva neatliekamų ar netinkamai atliekamų pareigų, buvę leidžiama VVG valdybos nariams ir kitiems asmenims menkinti ir žeminti ją. Vienas iš tokių atvejų 2015-09-08 įvykęs pokalbis telefonu su prof. dr. V. A., kuri su VVG buvo pasirašiusi paslaugų teikimo sutartį. Pokalbio metu pakeltu tonu ieškovei buvo liepiama išeiti iš darbo ir grasinama ieškovės laiškus, adresuotus profesorei, paviešinti valdybos nariams. Apie tokį profesorės, kaip paslaugos teikėjos, elgesį ieškovė 2015-09-14 informavo A. S. universiteto rektorių ir tiesioginius profesorės vadovus. 2015-09-21 profesorė ieškovės atsiprašė, atsiųsdama elektroninį laišką. 2015-10-06 pirmininkė ir 8 valdybos nariai pasirašė kreipimąsi į A. S. universiteto rektorių prof. A. M., atsiprašydami už ieškovės pranešimą. Šiame pranešime pateikiama realybės neatitinkanti ir ieškovę žeminanti informacija.
Atsiliepimas
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovei padaryta neturtinė žala, kurią ji vertina 12 000 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė jai suteikė atostogas, todėl ieškinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo suteikti kasmetines atostogas ji atsisako. Nurodė, kad VVG dirba 7 metus, pasikeitus vadovei darbe prasidėjo įtampa. Visus 2015 metus darbe situacija buvo įtempta, ieškovei buvo daromas spaudimas, kad ji išeitų iš darbo, tai ypač suaktyvėjo rugsėjo mėnesį. Valdybos posėdžiuose buvo keliama įtampą dėl darbo sutarčių keitimo. Darbo sutartis iš neterminuotos buvo pakeista į terminuotą, sumažintas atlyginimas. Vėliau buvo atsisakyta pakeisti neterminuotą sutartį į terminuotą, tačiau sumažintas atlyginimas liko. Ieškovė buvo verčiama dirbti viršvalandžius, dėl to įvyko persileidimas. VVG pirmininkė žinojo apie viršvalandžius. Pablogėjus sveikatai kreipėsi į psichiatrą, vaistus vartoja iki šiol. 2015 metais atostogavo 4 dienas. Kai 2015-09-29 prašė atostogų nebuvo didelio darbo krūvio, priešingai, kaip tik buvo pasibaigęs didelis projektas. Kai ieškovė buvo paprašyta perrašyt prašymą, suprato, kad atostogos jai bus suteiktos, po to paaiškėjo, kad ne. Atostogų grafikų VVG nėra, tačiau niekada dėl to problemų nebuvo kilę. Prašo 12 000 Eur priteisti iš atsakovės dėl to, kad tai yra jos metų atlyginimas „į rankas“, nes metus laiko jautė psichologinį spaudimą. Į A. S. universiteto rektorių dėl V. A. kreipėsi be VVG žinios. Mano, kad VVG atsakyme A. S. universiteto rektoriui ją žemina tai, kad pasakoma, jog jos bendravimo maniera pakeltu tonu neatitinka elementarių bendravimo kultūros reikalavimų. Ieškovė prašo priteisti ne tik neturtinę, bet ir turtinę žalą, kuri atsirado dėl atlyginimo sumažinimo, neteisingo atostoginių apskaičiavimo, neapmokėtų viršvalandžių. Darbuotojui per metus turi būti suteiktos 28 kalendorinės dienos atostogų, tačiau šiuo atveju darbdavys to nepadarė. DGK net nepasidomėjo kiek atostogų per metus buvo suteikta ieškovei. DGK atmesdama prašymą, kad VVG nebuvo atostogų grafiko, todėl nebuvo susitarta dėl atostogų, neatskleidė ginčo esmės. Teismas turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimų ribų, ieškovei turi būti atlyginta ir turtinė žala dėl neteisingai sumažinto atlyginimo, neteisingai apskaičiuotų atostoginių, neapmokėtų viršvalandžių, nors to ieškinyje ir nereikalauja.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime prašo atmesti ieškovės ieškinį, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad ieškovė nuo 2008-12-01 dirba pas atsakovę projektų vadove. Atsakovė buvo įdarbinta projekto „Šakių krašto integruotos vietos plėtros strategijos "Gyvensenos kokybės gerinimas Šakių rajono kaimo vietovėse" įgyvendinimui. Atlyginimas atsakovei buvo mokamas iš šio projekto. Projektas baigėsi 2015-09-30. Nuo 2015-10-01 atsakovė pradėjo vykdyti projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „LEADER" veiklos srities „Parengiamoji parama" Paramos sutartį. Šiame projekte atlyginimas galimas mokėti tik 2 etatams, todėl projekto paraiškoje numatyti dirbti 2 darbuotojai, dirbantys pilnu darbo krūviu, iš kurių viena, t.y. pagrindinis atsakovės paskirtas asmuo, atsakingas už projekto įgyvendinimą, yra projektų vadovė, t. y. ieškovė. Žinodama, kad nuo 2015-10-01 pradėtas vykdyti aukščiau minimas projektas, kuriame ieškovė paskirta pagrindiniu asmeniu, atsakingu už projekto administravimą, ieškovė 2015-09-29 visgi pateikė prašymą dėl kasmetinių atostogų.
Atsakovė nurodo, kad buvo tinkamai atstovaujama G. N. ieškovė nesutinka, kad nagrinėjant jos prašymą 2015-10-29 atsakovę atstovavo Šakių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė J. Š., tačiau toks ieškovės nesutikimas nepagrįstas, kadangi VVG nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, tame tarpe ir vietos valdžios institucijos. Šakių rajono savivaldybės taryba 2006-09-28 sprendimu Nr. T-291 nusprendė tapti VVG nare, todėl Šakių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė J. Š. buvo įgaliota atstovauti atsakovę G. I. nurodomi rašymo apsirikimai DGK sprendime neturi jokios įtakos to sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, yra nereikšmingi.
Šalies argumentai
Ieškovės teiginys, kad jai susirgus, į jos vietą nebuvo laikinai priimamas darbuotojas, niekas nedirbo jos darbo, yra neteisingas, nes ieškovė sirgo nuo 2015-10-01 (ketvirtadienio), o atsakovė, matydama, jog 2015-10-05 (pirmadienį) ieškovės sveikata nepasitaisė, 2015-10-05 pirmininkės įsakymu pavedė atsakovės pirmininkei A. S. vykdyti ieškovės pareigas jos laikino nedarbingumo laikotarpiu. Ieškovės nedarbingumui užsitęsus, 2015-11-14 atsakovės pirmininkės įsakymu finansininkei A. B. taip pat buvo pavesta vykdyti ieškovės pareigas jos laikino nedarbingumo laikotarpiu. Atsakovė neturi jokios imperatyvios įstatymu nustatytos pareigos, vos tik vienam iš darbuotojų susirgus, nedelsiant jo vieton įdarbinti kitą asmenį, nors ir laikinam laikotarpiui.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo neturinti darbo teisės aktuose numatytos pareigos visiems darbuotojams suteikti kasmetines atostogas identiškomis sąlygomis, t.y. tuo pačiu metu, nepriklausomai nuo darbuotojų atliekamo darbo pobūdžio. Ieškovė yra pagrindinis asmuo, atsakingas už projekto administravimą, be to, dar 2015-09-17 administratorė I. Ž. buvo pateikusi prašymą nuo 2015-10-31 išleisti ją vaiko auginimo atostogų iki šiam sukaks treji metai. Ieškovei yra ir buvo žinoma bei suprantama, kad administratorės ir projektų vadovės darbo pobūdis labai skiriasi, todėl negalima tiesiog formaliai sutapatinti dviejų skirtingų pareigybių darbuotojų, atliekančių skirtingus darbus organizacijoje, konstatuojant, kad abiem tapačiomis sąlygomis ir tuo pačiu laiku privalo būti suteiktos kasmetinės atostogos, vos bet kuriam darbuotojui to paprašius.
VVG nėra sudaryta kolektyvinės sutarties, taip pat nėra sudaromi atostogų suteikimo grafikai, taigi, darbo sutarties šalys turi susitarti dėl atostogų suteikimo bendru šalių susitarimu. Ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis ir elgiasi nesąžiningai, siekdama priversti atsakovę besąlygiškai jos norimu laiku suteikti kasmetines atostogas ir nepagrįstai teikdama skundus. Tuo labiau tenka įvertinti, jog ieškovė yra išdirbusi 7 metus VVG, todėl puikiai žino ir supranta, koks svarbus ir sudėtingas atsakovei yra laikotarpis, kai vyksta naujos 2016-2023 m. Šakių rajono vietos plėtros strategijos vertinimas, derinimas, bendravimas su vertintojais, Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojais, ekspertais. Ieškovė puikiai supranta, kaip svarbu tinkamai, kokybiškai apginti parengtą Šakių krašto vietos plėtros strategiją, nuo to priklauso finansinės galimybės teikti paraiškas potencialiems vietos projektų vykdytojams: bendruomenėms, visuomeninėms organizacijoms, verslo sektoriui, fiziniams asmenims, dirbantiems pagal verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas. Labai svarbu, kad visą laiką ieškovei buvo žinoma, jog atsakovė neatsisako ieškovei atostogas suteikti vėliau, t.y. net ir šio projekto įgyvendinimo metu, tačiau ne pirmomis projekto įgyvendinimo dienomis. Nepatenkinus ieškovės prašymo išleisti ją atostogų vieną kartą, ji daugiau jokių prašymų dėl atostogų suteikimo neteikė, nei dėl kitos atostogų datos, nei dėl kitokios atostogų trukmės, o tik siekia toliau bylinėtis.
Šalies argumentai
Ieškovė nepateikė jokių jos deklaratyvius teiginius patvirtinančių įrodymų, koks neva psichologinis smurtas prieš ją buvo naudojamas darbe. Darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines, darbines savybes, darbo rezultatus, tikrinti, ar darbuotojas laikosi darbo sutartimi pavestų pareigų, kadangi už tai darbuotojui mokamas darbo užmokestis, todėl reikia atskirti pagrįstą darbdavio vertinimą (darbinę kritiką) nuo asmeninių neturtinių vertybių pažeidimo, kaip tai vadina ieškovė – nuo psichologinio smurto.
Atsiliepimas
Atsakovei nesuprantama, kodėl tas faktas, jog ieškovė buvo kviesta į 2015-09-15 vykusį atsakovės valdybos posėdį, kuriame dalyvavo 11 valdybos narių, turėtų būti įvardinamas ieškovės persekiojimu. Iš valdybos posėdžio protokolo matyti, kad 2015-09-15 valdyba svarstė darbotvarkėje numatytą klausimą Nr. 5.4. „Dėl darbo sutarčių su administracijos darbuotojais naujam vietos plėtros strategijos laikotarpiui sudarymo". Kadangi, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „LEADER" veiklos srities „Parengiamoji parama" įgyvendinimo taisyklėmis, privalo keistis atsakovės administracijos darbuotojų darbo sąlygos, ieškovė buvo informuota apie darbo sąlygų keitimą, tačiau iš jos negauta sutikimo, todėl ieškovė buvo pakviesta į valdybos posėdį aptarti susidariusios situacijos. Posėdyje ieškovė nurodė, kad ji nesutinka dirbti keičiamomis sąlygomis, o valdybos nariai turėjo pastabų dėl jos darbinės veiklos, todėl prašė pasiaiškinti dėl ieškovės neetiško elgesio, bendraujant su atsakovės pirmininke, kuriai ieškovė pagal pareigybės aprašymą yra tiesiogiai pavaldi ir valdybos nariais – t.y. pagal atsakovės įstatus – valdymo organais; dėl ieškovės nebuvimo darbo vietoje 2015-09-15 darbo valandomis ir dėl netinkamo elgesio su konsultante V. A. Pažymėtina, jog ieškovė visiškai nebendradarbiavo su atsakovės valdymo organais, nepateikė jokių pasiaiškinimų, nurodydama, kad savo kaltės nematanti. Atsižvelgdama į tai, valdyba nutarė įpareigoti ieškovę iki 2015-09-16 11.00 val. pateikti raštišką pasiaiškinimą atsakovės pirmininkei dėl tarnybinių pareigų sąmoningo ir piktybiško neatlikimo bei nebuvimo darbo vietoje darbo valandomis, apie tai neinformavus tiesioginio vadovo. Atsakovė akcentuoja, jog ieškovė taip ir nepateikė jokių pasiaiškinimų dėl savo netinkamo darbinių pareigų atlikimo ir nebuvimo darbe darbo valandomis 2015-09-15.
Atsakovės atstovė A. S. teismo posėdyje parodė, kad ji yra VVG pirmininkė, su ieškiniu nesutinka, iš esmės palaiko atsiliepime išdėstytą savo poziciją. A. S. dirba skirtingame pastate su atsakove, jų bendravimas dažniausiai vykdavo telefonu. Ieškovė žinojo, kad yra projektų vadovė, tuo metu kai ji prašė atostogų buvo naujo projekto pradžia, todėl nesuteikė atostogų dėl gamybinio būtinumo. Niekada nepagarbiai su ieškove nesielgusi. Darbuotojai nebuvo verčiami dirbti viršvalandžių, tiesiog jų veikla yra susijusi su bendruomene, susitikimai su bendruomene organizuojami po darbo valandų, nes visi žmonės darbo metu dirbdavo. Buvo sudarytas grafikas, be jokios prievartos pasiskirstyta, koks darbuotojas važiuos į kokią bendruomenę. 2015-04-27 ieškovės niekas nevertė dirbti 12 valandų, projektas „6P“ buvo pramoginis, vykti buvo neprivaloma. Niekas nežinojo, kad tuo metu ieškovė laukėsi, ji pati turėjo žinoti ar gali vykti į renginį, ar ne. Už viršvalandžius apmokama nebuvo. Apie ieškovės sveikatos sutrikimus niekas nebuvo informuotas. 2015 metų rugsėjį, valdybos posėdyje nebuvo ieškovės, ji buvo iškviesta iš seminaro. Ieškovė apie savo išvykimą neinformavo. Valdybos posėdyje ieškovės buvo prašoma pasikeisti darbo sutartį iš neterminuotos į terminuotą, kaip numato teisės aktai, ieškovė nesutiko. Niekas tame posėdyje ieškovės neįžeidinėjo. Mano, kad įtampą ieškovė jautė tik dėl to, kad buvo prašoma pasikeisti darbo sutartį. Darbo sutarčių keitimas buvo numatomas, nes žemės ūkio ministro parengtuose teisės aktuose nurodoma, kad darbo užmokestis turi būti mokamas pagal terminuotą darbo sutartį, kad tai apsprendžia projekto, kuriame numatytas ir darbo užmokesčiui skirtas finansavimas, apibrėžtumas laike. Vėliau reikalavimo keisti neterminuotas darbo sutartis į terminuotas teisės aktuose nebeliko, žemės ūkio ministerija atitinkamai pakonsultavo, darbo sutartis su ieškove yra neterminuota. Darbo užmokesčio dydis taip pat buvo nurodomas. Nuo ieškovės nebuvo slepiama jokia informacija. DGK metu nebuvo jokių konfliktinių situacijų. DGK metu buvo siūlyta kreiptis su prašymu dėl atostogų suteikimo, tačiau ieškovė nepateikė jokio prašymo. 2016 sausį liudytoja pati pasiūlė ieškovei eiti atostogų. 2015 metais ieškovė iš viso du kartus prašė atostogų, vieną kartą atostogos jai buvo suteiktos. Kol ieškovė sirgo, darbo vietoje užsikirto durų spyna, ji buvo pakeista, ieškovė neinformavo kada atvyks į darbą. Atvykusi prieš darbą negalėjo įeiti, tačiau laukė tik kelias minutes, nes atvyko finansininkė ir ją įleido. Valdybos posėdžiuose buvo bandyta spręsti bendravimo su ieškove problemas. Ieškovei jokių drausminių nuobaudų skirta nebuvo. Profesorė V. A. buvo pasamdyta konsultuoti strategijos rengimą, ji paprašė iš ieškovės duomenų apie VVG misiją, viziją, administraciją, valdybos narius. Duomenų prašė kelis kartus, tačiau ieškovė duomenų nepateikė, nors jos pareiga buvo pateikti paprašytus duomenis. Valdyba atsiprašė A. S. universiteto rektoriaus dėl ieškovės netinkamo elgesio. Ieškovė dar buvo pateikusi skundus žemės ūkio ministerijai, nacionalinei mokėjimo agentūrai, vyko patikrinimai, pažeidimų nenustatyta, skundai pripažinti nepagrįstais. Skundai ieškovės nepasirašyti, tačiau A. S. neabejoja, kad juos rašė ieškovė. DGK sprendimo panaikinimas ieškovei nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Sprendimas teisėtas, nes ieškovė su darbdaviu nesusitarė, todėl atostogos suteiktos ir nebuvo. Darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo darbo rezultatus, ieškovė turėtų skirti darbo rezultatų vertinimą nuo asmeninių neturtinių vertybių įžeidimo.
Liudytojų parodymai
Liudytoja A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad ankščiau buvo ieškovės bendradarbė, dabar dirba Verslo centre. Dėl atostogų suteikimo ji pati problemų neturėjo. Ieškovė buvo darbšti, draugiška, atsakinga. Liudytojai buvo žinoma, kad pasibaigus ilgalaikiam projektui 2015-09-30 ieškovė norėjo eiti atostogų. Jai buvo žinoma apie ieškovės persileidimą, kad tai atsitiko dirbant. Darbe buvo juntama įtampa. Jai buvo nemalonu būti šalia, kai ieškovei paskambindavo vadovai, ji suprasdavo, kad vykdavo konfliktas, nors tiesiogiai ką sakydavo vadovai ieškovei – negirdėjo. Mano, kad ieškovei psichologinis spaudimas buvo daromas. Neteisėti darbdavio veiksmai ieškovės atžvilgiu buvo spaudimas neterminuotą darbo sutartį pasikeisti į terminuotą, viršvalandžiai, nors viršvalandžius dirbdavo ne tik ji viena, neaiškiai išsakyti užduočių reikalavimai, o po to – išsakoma kritika dėl netinkamai atlikto darbo. Ieškovė jausdavosi blogai, pasiguosdavo liudytojai.
Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės sutuoktinis. Žmona dirbo viršvalandžius. 2015 metais grįžusiai iš darbo žmonai būdavo nuotaikų kaitos, jausdavosi nervinė įtampa, jai prasidėjo sveikatos problemos. Nuo 2015 metų spalio prireikė medikų pagalbos, lankosi pas psichiatrą. Kai gavo nedarbingumo pažymėjimą, mėnesį nesikėlė iš lovos. Per savo gimtadienį ieškovė gavo raštą dėl drausminės nuobaudos komisijos sudarymo.
Liudytoja E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Šakių rajono savivaldybėje, yra VVG valdybos narė nuo 2014 metų. Valdybos susirinkimuose prieš ieškovę nebuvo naudojamas psichologinis smurtas. Ieškovei nebuvo grasinama, ant jos rėkiama, tik kartą buvo paprašyta ieškovės pasiaiškinti, kodėl ji nebuvo darbe. Ieškovė paaiškino, kad buvo seminare. Žino, kad A. S. universiteto profesorė V. A. telefonu ieškovės kartą griežtai pareikalavo padaryti darbą laiku. Nėra girdėjusi užgaulių replikų susirinkimų metu ieškovės atžvilgiu. Mano, kad ieškovė galėjo būti neišleista atostogų dėl ką tik prasidėjusio naujo projekto, dėl didelės svarbių darbų apimties tuo metu.
Liudytoja G. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Šakių rajono bendruomenių centrų pirmininkė, VVG valdybos narė. Valdybos posėdžiuose ieškovei nebuvo daromas psichologinis spaudimas. Įtampa galėjo kilti dėl darbo sutarčių keitimo įiš neterminuotos į terminuotą. Šiaip tai tos sutartys ir turėjo nuo pat pradžių būti terminuotos, nes tai apsprendžia pačių projektų prigimtis, jų apibrėžtumas laike, darbuotojų, dirbančių su projektais darbo užmokesčio finansavimo limitai ir pan. Ieškovė per patį darbų įkarštį paprašė atostogų. Mano, kad ieškovė nepagrįstai prašo neturtinės žalos.
Liudytoja I. R. teismo posėdžio metu parodė, kad yra verslininkė, VVG valdybos narė. 2015 metų rugsėjį valdybos posėdyje nebuvo ieškovės, ji buvo seminare. Liudytoja taip pat buvo kviečiama į tą seminarą, tačiau pirmenybė teikiama ne mokymams, o valdybos narių posėdžiams. Ieškovė buvo iškviesta iš seminaro, vykusio Šakiuose. Ieškovės buvo paprašyta parašyti pasiaiškinimą, tačiau ji jo neparašė. Jokia nuobauda už tai nebuvo ieškovei paskirta. Valdybos posėdžio metu niekas nepagarbiai su ieškove nebendravo, pati ieškovė kalbėjo pakeltu tonu. Visuose susirinkimuose ieškovė kalbėdavo aukštesniu tonu už kitus, nerodė valdybai deramos pagarbos. Įtampa kilo nuo to laiko, kai buvo prašoma pasikeisti darbo sutartį. Jokių neteisėtų veiksmų iš VVG pusės ieškovės atžvilgiu nebuvo. Kartais ieškovė iki galo nepadarydavo darbų. Apie ieškovės nėštumą niekas nežinojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.
Teismas, neperžengdamas ieškinio ribų, vertindamas surinktus įrodymus ir atsižvelgdamas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, sprendžia: ar DGK 2015-10-29 sprendimas yra neteisėtas, ir todėl turi būti panaikintas; ar atsakovė atliko veiksmus, dėl kurių kilo neturtinė žala, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., ir dėl to ieškovei turi būti atlyginta 12 000 Eur. Ieškovė kreipdamasi ieškiniu į teismą vieną iš prašymų buvo nurodžiusi įpareigoti atsakovę suteikti jai kasmetines atostogas, tačiau bylos nagrinėjimo metu, t. y. VVG pirmininko 2016-01-11 įsakymu ieškovei suteiktos 38 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų nuo 2016-02-01 iki 2016-03-10 įskaitytinai (b. l. 98), todėl šis ieškovės prašymas, kaip ir nurodė pati ieškovė, tapo nebeaktualus ir ieškovė jo nebepalaikė.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė savalaikiai nepatikslino pareikšto ieškinio, tačiau paaiškino, kad jai buvo neteisingai sumažintas atlyginimas, neteisingai apskaičiuoti atostoginiai, neapmokėti viršvalandžiai, dėl ko ieškovei kilo ir turtinė žala, todėl teismas turėtų į tai atsižvelgti ir priteisti šią žalą iš atsakovės. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos CPK 417 str. iš tiesų numato teismui galimybę patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad CPK XX skyriaus normos, tarp jų ir CPK 417 straipsnio norma taikytina nagrinėjant darbo bylas. Tačiau CPK 410 str. 2 d. numato, kad XX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami visi ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo ir kitus šiame kodekse nustatytus ginčų atvejus. Taigi, ginčai, kylantys dėl žalos, atsiradusios darbo santykių metu, taip pat laikytini darbo ginčais, tačiau įstatymo leidėjo įsakmiu nurodymu jie turi būti nagrinėjami įprastine ieškinio teisena, neatsižvelgiant į CPK XX skyriuje nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2012). Todėl teismas, nesant ieškovės savalaikiai patikslino ieškinio dėl neteisingai sumažinto atlyginimo, neteisingai apskaičiuotų atostoginių, neapmokėtų viršvalandžių, dėl ko, ieškovės teigimu, ieškovei kilo ir turtinė žala, šio klausimo byloje nesprendžia.
Ieškovė nurodė, kad DGK 2015-10-29 sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas todėl, kad nagrinėjant ieškovės prašymą atsakovę atstovavo Šakių rajono savivaldybės vyriausioji specialistė J. Š., kuri nėra jokiais darbo santykiais susijusi su atsakove, neaišku ar jos atstovavimas buvo teisėtas. Taip pat DGK sprendime padaryta klaidų, sumaišytos kai kurios datos. Prašymas nustatyti ar pirmininkė turėjo pagrindo nesuteikti atostogas išvis net nebuvo svarstomas. Be to VVG darbuotojams buvo sudaromos ne vienodos sąlygos pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.
Tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006-09-28 Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-291 savivaldybės taryba tapo Šakių krašto vietos veikos grupės nare (b. l. 61), todėl Šakių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė J. Š. buvo įgaliota atstovauti atsakovę G. T. pat teismas vertina, kad ieškovės nurodomas datų sumaišymas DGK sprendime jokios teisinės reikšmės neturi ir yra vertintinas kaip rašymo apsirikimas.
DGK savo sprendime nurodė, kad atostogų suteikimo eilė pas atsakovę nebuvo nustatyta, kasmetinės atostogos suteikiamos šalių susitarimu. Ieškovė 2015-09-29 pateikė prašymą raštu dėl kasmetinių atostogų suteikimo, tačiau atsakovė prašymo netenkino, apie tai ieškovę informavo raštu, – taigi, šalių susitarimo dėl kasmetinių atostogų suteikimo nebuvo, todėl ieškovės prašymas įpareigoti atsakovę suteikti jai kasmetines atostogas nepagrįstas. Teismas pažymi, kad nors DGK ir formaliai nurodė atostogų nesuteikimo priežastis, tačiau ginčą iš esmės išsprendė teisingai. Ieškovė nuo 2008-12-01 dirba pas atsakovę projektų vadove. Nuo 2015-10-01 atsakovė pradėjo vykdyti projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „LEADER" veiklos srities „Parengiamoji parama" Paramos sutartį. Pagrindinis atsakovės paskirtas asmuo, atsakingas už projekto įgyvendinimą, yra projektų vadovė, t. y. ieškovė (b. l. 25-42). Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, ieškovė išdirbusi 7 metus VVG gerai žinojo ir suprato, koks svarbus ir sudėtingas atsakovei buvo laikotarpis, pirmosios projekto įgyvendinimo dienos, vyko naujos 2016-2023 m. Šakių rajono vietos plėtros strategijos vertinimas, derinimas, bendravimas su vertintojais, Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojais, ekspertais. Kad tuo metu, kai ieškovė prašė atostogų, atsakovei buvo sudėtingas laikotarpis, parodė ir liudytojos E. G., G. Š.. Atsakovė akcentavo, kad ieškovei atostogos galėjo būti suteiktos vėliau, tačiau ne pirmomis projekto įgyvendinimo dienomis. Taigi, teismas vertina, kad atsakovė nuo 2015-10-01 ieškovei atostogų nesuteikė ne dėl piktybiškų paskatų, o dėl gamybinio būtinumo, siekiant užtikrinti tinkamą svarbių darbų atlikimą.
Atsakovės argumentas, kad jai susirgus į jos vietą nėra net laikinai priimto darbuotojo, niekas nedirba jos darbo, taip pat atmestinas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad VVG pirmininkės 2015-10-05 ir 2015-11-14 įsakymais A. S. ir A. B. pavesta vykdyti ieškovės pareigas jos laikino nedarbingumo laikotarpiu (b. l. 62-63). Atsakovė elgėsi tinkamai, projektų vadovo pareigybės aprašymo 5 p. numato, kad kai projektų vadovo nėra darbo vietoje, įskaitant ir ligos atvejus, jo pareigas laikinai eiti gali kitas VVG pirmininko įsakymu paskirtas organizacijos darbuotojas.
Teismas taip pat pažymi, kad neatsižvelgus į darbo funkcijas darbovietėje, negalima formaliai sulyginti darbuotojų ir teigti, kad jiems suteikiamos nevienodos sąlygos išeiti kasmetinių atostogų. Kaip teismas jau konstatavo, ieškovė yra projektų vadovė ir būtent tuo laiku kai ji teikė prašymą dėl kasmetinių atostogų jai suteikimo, buvo pirmosios projekto įgyvendinimo dienos, darbų organizavimo prasme sudėtingas laikotarpis, kuriuo ieškovė, kaip projektų vadovė buvo reikalinga darbe. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovei prašymo dėl atostogų suteikimo nepatenkinus, ieškovė daugiau jokių prašymų dėl atostogų suteikimo atsakovei nepateikė, su atsakove nesitarė, o iškart, – t.y. 2015-10-02, kreipėsi į G. I. elgesys, kai neatsižvelgus į darbo organizavimą prašoma suteikti atostogas, kompromisų tuo klausimu neieškojimas, turi piktnaudžiavimo savo teisėmis požymius ir vertintinas kaip nepagrįstas reikalavimas darbdaviui besąlygiškai suteikti kasmetines atostogas vos tik to paprašius.
Lietuvos Respublikos DK 250 str. numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016). Svarbu paminėti ir tai, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).
Teismas neturi galimybių išsamiai ir objektyviai įvertinti kiekvienos tarpusavio bendravime kilusios konfliktinės situacijos. Įtempti šalių santykiai matosi iš atsakovės 2015-09-29 rašto ieškovei, kuriame jos prašoma pasiaiškinti dėl 2015-09-15 nebuvimo darbo vietoje apie tai neinformavus tiesioginio vadovo (b. l. 72), taip pat ieškovės atsakymo, kuriame ji prašo pratęsti terminą paaiškinimui pateikti, nes jai reikia susisiekti su advokatu (b. l. 73). Kaip ir nurodė pati ieškovė, 2015-10-02 I. R. savo laiške pripažino faktą, kad santykiai nėra normalūs, laiške apgailestaujama, kad bendraujama ne žodžiu, o susirašinėjimo forma, ir be advokato konsultacijos ieškovė nebegali bendrauti su valdyba (b. l. 111). Taip pat iš atsakovės rašto A. S. universiteto rektoriui dėl ieškovės pranešimo, kuriame atsakovė nurodo, kad apgailestauja dėl profesorės V. A. ir ieškovės konflikto, nurodo, kad ieškovės bendravimo maniera pakeltu tonu neatitinka bendravimo kultūros normų (b. l. 74-75). Ieškovė nurodo, kad būtent šiais žodžiais ji yra žeminama. Teismas pažymi, kad liudytoja I. R. iš tiesų nurodė, kad ieškovė valdybos posėdžių susirinkimuose kalbėdavo aukštesniu tonu už kitus, nerodė valdybai deramos pagarbos. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys, taip pat 2015-09-15 išvykimas į seminarą neinformavus tiesioginio vadovo, savavališkas kreipimasis į A. S. universiteto rektorių be VVG vadovės ir valdybos žinios, šalių tarpusavio santykius taip pat apsunkino, darė juos konfliktiškais. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tarp ieškovės ir jos vadovų santykiai buvo įtempti, tačiau minėtose situacijose neteisėtų darbdavio veiksmų teismas nenustatė. Teismo vertinimu, įtampa santykiuose kilo ne be ieškovės iniciatyvos ir kaltės, o atsakovė ne visada adekvačiomis ir pakankamomis priemonėmis reagavo bei tas situacijas sprendė.
Pati ieškovė, atsakovės atstovė A. S., liudytojos A. L., G. Š., I. R. nurodė, kad iš esmės įtampą ieškovei kėlė neterminuotų darbo sutarčių keitimas į terminuotas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-09-01 pranešimu ieškovei pasiūlyta pakeisti jos darbo sutarties sąlygas, pakeičiant jos neterminuotą darbo sutartį į terminuotą, nesutikus su pakeitimu galimas atleidimas. 2015-09-28 sąlyga dėl terminuotos darbo sutarties buvo pripažinta netekusia galios (b. l. 108-109). A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad darbo sutartys turėjo būti keičiamos, atsižvelgiant į žemės ūkio ministro parengtus teisės aktus, kuriuose nurodoma, kad darbo užmokestis turi būti mokamas pagal terminuotą darbo sutartį. Vėliau reikalavimo keisti neterminuotas darbo sutartis į terminuotas teisės aktuose nebeliko. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos DK 120 str. 1 d. numato, kad kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį, laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Nors darbo sutarties keitimas yra darbuotojams nemalonus procesas, sukeliantis stresą, jei pakeistos sąlygos netenkina, tačiau tai visiškai teisėtas procesas, numatomas įstatymų, leidžiantis darbdaviui prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Jokių konkrečių atvejų ir veiksmų, kuriais ieškovė būtų buvusi žeminama, menkinama, kai jos atžvilgiu būtų buvusios vartojamos įžeidžiančios replikos, kreipiniai, ją nuvertinantys komentarai, nei pati ieškovė, nei teismo posėdyje apklausti liudytojai nenurodė. Vien darbdavio administracijos siūlymas pakeisti darbo sutartį, kaip ir atskiros pastabos dėl ieškovės nesavalaikio ar netinkamo darbų atlikimo, netinkamo elgesio VVG valdybos posėdyje ar išėjimo iš darbo į seminarą be suderinimo su vadovu, savaime negali būti vertinama kaip psichologinis smurtas.
Ieškovė dėl pablogėjusios sveikatos kaltina atsakovę. Liudytojas D. S., ieškovės sutuoktinis, teismo posėdžio metu nurodė, kad žmona, grįžusi po darbo prastai jausdavosi. Iš UAB Šakių psichikos sveikatos centro rašto nustatyta, kad ieškovė konsultuota gydytojo psichiatro, jai nustatytas adaptacinis sutrikimas, paskirti vaistai (b. l. 122). Iš asmens sveikatos istorijos išrašo ir asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės nustatyta, kad ieškovė 2015-04-27 kreipėsi į VšĮ Šakių ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyrių, o 2015-04-30 konstatuotas įvykęs persileidimas, jo priežastis neaiški (b. l. 121). Ieškovė nurodė, kad 2015-04-27 dirbo daugiau nei 12 val., buvo išvykusi projekto „6P" reikalais apžiūrėti šio projekto metu sukurtų turistinių paslaugų. Atsakovės atstovė A. S. nurodė, kad 2015-04-27 ieškovės niekas nevertė dirbti 12 valandų, projektas „6P“ buvo pramoginis, vykti buvo neprivaloma. Be to, niekas nežinojo, kad tuo metu ieškovė laukėsi, ji pati turėjo žinoti ar gali vykti į renginį, ar ne. Teismas sutinka su atsakovės atstovės pozicija, jog ieškovei neinformavus apie savo nėštumą darbdavio, tik ji viena tuo metu galėjo įvertinti savo sveikatos būklę ir galimybes dirbti. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė kada nors būtų reiškusi kokių nors pretenzijų atsakovei dėl viršvalandžių. Teismas daro išvadą, kad atsakovė turėjo sveikatos problemų, pati ieškovė teigia, kad vaistus vartoja iki šiol, tačiau šiuo aspektu ieškovė neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovei kilusios žalos ir atsakovės veiksmų, nėra nustatyta atsakovės kaltės.
Teismas aukščiau išdėstytais motyvais vertina, kad ieškovės reikalavimai pripažinti DGK sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti, priteisti 12 000 Eur neturtinę žalą yra nepagrįsti ir atmestini.
Atmetus ieškinį, iš ieškovės išieškotinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d.), kurios pagal pateiktą prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus (b. l. 133-139) sudaro 1000 Eur ir, teismo vertinimu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d. nuostatomis nėra per didelės.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 88, 93, 270, 307 str., Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., Lietuvos Respublikos DK 35, 250 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei Šakių krašto vietos veiklos grupei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų apmokėjimą.
Lietuvos Respublikos VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijai grąžinti darbo bylą Nr. APS-8-18105/2015 šiam sprendimui įsiteisėjus.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.