Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Gabijai Gelažytei, Karinai Ruseckai, Vitalijai Martinkėnaitei, Tatjanai Gribanovai,

dalyvaujant ieškovei I. B., ieškovės atstovui advokatui Deividui Gagiui, atsakovo G. O. (G. O.) atstovui kuratoriui advokatui Jaroslavui Mikšai (Jaroslav Mikša),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui G. O. (G. O.) dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

16. Ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia jos motinos L. O., mirusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. O. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą santuoką U. K. miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Reikalavimą dėl santuokos pripažinimo negaliojančia grindė CK 3.37 straipsnio 1 dalyje bei 3.16 straipsnyje įtvirtintu draudimu pažeisti monogamijos principą ir aplinkybe, jog sudarydama santuoką su atsakovu, L. O. jau buvo santuokoje su B. Z. ir šios santuokos nebuvo nuraukusi.

Dėl ieškovo teisės teikti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.

20. Teismo vertinimu, ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl jos motinos santuokos su atsakovu pripažinimo negaliojančia, nes turi interesą paveldėti po motinos mirties visą likusį turtą, todėl darytina išvada, kad ieškinys pareikštas asmens turinčio teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinį.

Dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ir negaliojimo teisinių pasekmių

21. Byloje nustatyta, jog L. O., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi dvi santuokas, t. y. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūnijoje sudarė santuoką su B. Z. (B. Z.), santuokos sudarymo įraše įrašyta V. Z., akto įrašo Nr. 33, kuri buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat (duomenys neskelbtini) U. K. miesto civilinės metrikacijos skyriuje, būdama santuokoje su B. Z., ieškovės motina sudarė santuoką su atsakovu G. O., gimusiu (duomenys neskelbtini)

22. Byloje pateiktoje Valstybės įmonės Registrų centas 2018 m. balandžio 9 d. pažymoje Nr. (1.19.8.)s-3628 nurodyta, kad duomenų, kurių pagrindu yra užfiksuoti duomenys apie L. O. sudarytas santuokas nėra, taip pat trakų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. rašte Nr. M-5-69 teigiama, kad duomenų, kurių pagrindu buvo sudaryti santuokos su G. O. sudarymo ir santuokos nutraukimo įrašai, nėra (trumpas saugojimo terminas). Nors byloje nėra patiekti L. O. ir G. O. santuokos sudarymo įrašai, ginčo santuokos sudarymo faktą patvirtinta kiti byloje surinkti duomenys. Valstybės įmonės Registrų centas 2018 m. kovo 12 d. pažymoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis L. O., gimusi (duomenys neskelbtini) turėjo du sutuoktinius: G. O., gimusį (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), galiojo iki (duomenys neskelbtini); B. Z., gimusį (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos rašte Nr. 10-S-47570(1.46E-10) nurodyti duomenys, kad L. O., gimusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime (taip dokumente), prašymo išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Pasų poskyryje (toliau - Antrojo policijos komisariato Pasų poskyris) 7 eilutėje „Šeiminė padėtis“ (jeigu asmuo susituokęs, nurodyti sutuoktinio vardą pavardę, pavardę iki santuokos, gimimo datą, kur ir kada įregistruota santuoka) nurodyta: G. O., (duomenys neskelbtini), U. K. m. CMS, (duomenys neskelbtini) Pasas išduotas vietoje buv. TSRS paso (duomenys neskelbtini), išduoto 1979 m. liepos 9 d. Antrojo policijos komisariato Pasų poskyryje. O. L. (O. L.), M. (raidės rusiškos) prašymo išduoti buv. TSRS pasą (duomenys neskelbtini) 5 eilutėje „Šeiminė padėtis“(jei santuokoje, nurodyti vyro/žmonos pavardę, vardą, tėvo vardą, kokioje civilinės metrikacijos įstaigoje ir kada įregistruota santuoka) nurodyta: O. G., F., (duomenys neskelbtini), U. K. m. CMS, (duomenys neskelbtini) L. O. prašo išduoti pasą pasibaigus buv. TSRS paso (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Migracijos poskyryje galiojimo laikui, pažymėta kad prašymas išduoti minėtą pasą neišsaugotas. Aplinkybę, kad ieškovės motina buvo sudariusi ginčo santuoką rodo ir tai, kad L. O. turėjo santuokinio pavardę, be to, liudytoja R. B. (ieškovės pusseserė) teismo posėdžio metu nurodė, kad mama ir senelė jai pasakojo, kad L. O. U. K. ištekėjo, bet ten buvo neilgai gal kokius 2-3 metus.

23. Pagal ginčo santuokos metu galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 17 straipsnio 1 punktą, buvo neleidžiama sudaryti santuokos tarp asmenų, iš kurių bent vienas jau yra kitoje santuokoje. SŠK 42 straipsnis numatė, kad santuoka gali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu pažeistos santuokos sudarymo sąlygos, nustatytos SŠK 15–17 straipsniuose, taip pat tais atvejais, kai santuoka įregistruota, neketinantį sukurti šeimą (fiktyvi santuoka), o to paties kodekso 45 straipsnyje buvo nurodyta, kad reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to, kad ji sudaryta tarp asmenų, iš kurių bent vienas santuokos sudarymo metu jau buvo kitoje santuokoje, turi teisę sutuoktinis, kuris santuokos sudarymo metu nebuvo kitoje santuokoje, taip pat asmenys, kurių teisės pažeistos šios santuokos sudarymu, ir prokuroras.

24. CK šeimos santykių teisinis reglamentavimas taip pat grindžiamas monogamijos principu. CK 3.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pažeistos CK 3.12 – 3.17 straipsniuose numatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat CK 3.21 straipsnio 3 dalyje, 3.39 ir 3.40 straipsniuose numatytais pagrindais. CK 3.16 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo, sudaręs santuoką ir įstatymų nustatyta tvarka jos nenutraukęs, negali sudaryti kitos santuokos, t. y. vyras ar moteris negali turėti dviejų sutuoktinių.

25. Byloje pateikti įrodymai, jog (duomenys neskelbtini) L. O. sudarant santuoką su G. O. ji buvo (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Lentvario seniūnijoje sudarytoje santuokoje su B. Z., kaip minėta, pastaroji santuoka buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini) Byloje esant įrodymams, patvirtinantiems, jog L. O. ir G. O. santuoka buvo sudaryta L. O. nenutraukus santuokos su B. Z., ieškinys tenkintinas, pripažįstant santuoką (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp L. O. ir G. O. negaliojančia.

26. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (CK 3.37 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nesant duomenų, kuri konkreti civilinės metrikacijos įstaiga įregistravo (apskaitė) L. O. ir G. O. sudarytą santuoką, teismo sprendimas siųstinas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. Nr. 1R-334 įsakymo ,,Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ 145.3 punktu, civilinės būklės akto įrašas anuliuojamas, kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, dėl civilinės būklės akto įrašo neteisingumo ar dėl teismo sprendimo, kuriuo remiantis įregistruotas civilinės būklės aktas, vykdymo sustabdymo ar panaikinimo. Todėl teismo sprendimu pripažinus santuoką negaliojančia, anuliuoti civilinės būklės aktą papildomai nenurodytina, nes atitinkamų įrašų anuliavimą atlieka civilinės metrikacijos įstaiga.

27. CK 3.45-3.47 straipsniuose numatyti santuokos pripažinimo negaliojančia teisiniai padariniai. Jie yra skirtingi, atsižvelgiant į tai, ar sutuoktiniai buvo sąžiningi, t. y. ar žinojo ir turėjo žinoti esant kliūčių sudaryti santuoką. Sąžiningiems sutuoktiniams, t. y. registruojant santuoką nežinojusiems ir negalėjusiems žinoti, kad yra kliūčių ją sudaryti, santuokos pripažinimas negaliojančia sukelia panašius turtinius ir neturtinius teisinius padarinius kaip ir ištuoka, išskyrus paveldėjimo teisę. Sąžiningų sutuoktinių turtas, įgytas sudarius santuoką, turi būti dalijamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.116–3.129 straipsniai), jeigu jie nebuvo sudarę vedybų sutarties, arba pagal vedybų sutartį, jeigu jie šią buvo sudarę (CK 3.101–3.107 straipsniai); sąžiningi sutuoktiniai turi teisę pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnis); jų teisės į gyvenamąją patalpą klausimas sprendžiamas pagal CK 3.71 straipsnio taisykles ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-508/2008). Kai sąžiningas buvo tik vienas sutuoktinis, negaliojanti santuoka suteikia jam tas teises, kurios pripažįstamos sutuoktiniui, o jeigu abu sutuoktiniai buvo nesąžiningi, tai negaliojanti santuoka jiems nesukuria sutuoktinių teisių ir pareigų (CK 3.46 straipsnis).

28. CK 3.16 straipsnio nuostata, įtvirtinanti draudimą įstatymų nustatyta tvarka nenutraukus santuokos sudaryti kitą santuoką, neapreziumuoja šio draudimo nesilaikiusio asmens nesąžiningumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis civilinėje teisėje galiojančia sąžiningumo prezumpcija, pripažįstama, kad sutuoktiniai buvo sąžiningi, todėl vieno arba abiejų nesąžiningumą reikia įrodyti. Tačiau vadovaujantis principu res ipsa loquitur kai kurie faktai patys savaime gali paneigti sąžiningumo prezumpciją. Tais atvejais, kai santuoką prašoma pripažinti negaliojančia dėl to, kad vienas sutuoktinis sudarė santuoką, nenutraukęs ankstesnės santuokos, reikia atsižvelgti į tai, jog pagal CK 3.20 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad prieš sudarydami santuoką būsimieji sutuoktiniai raštu patvirtintų nesant įstatyme numatytų kliūčių ją įregistruoti. CK 3.16 straipsnyje imperatyviai įtvirtintas draudimas pažeisti monogamijos principą, todėl asmenys, norintys susituokti, privalo raštu patvirtinti, kad minėtos kliūties sudaryti santuoką nėra. Šalių santuokos sudarymo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas taip pat imperatyviai draudė sudaryti naują santuoką, jeigu ankstesnioji nėra pasibaigusi (SŠK 15 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 1 punktas). To paties kodekso 194 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad norintieji susituokti pareiškime civilinės metrikacijos organui turi patvirtinti, kad santuokai sudaryti nėra SŠK 17 straipsnyje numatytų kliūčių, taip pat nurodyti, kelintą kartą kiekvienas iš jų tuokiasi. Santuokos registravimo tvarka atsiradus ginčo santykiams buvo detalizuota Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 104 patvirtintoje Civilinės metrikacijos instrukcijoje, kurios 78 punkte buvo nustatyta, kad asmenys, kurie anksčiau yra buvę santuokoje, gali įregistruoti naują santuoką tik pateikę dokumentus, patvirtinančius, jog ankstesnė santuoka pasibaigė (pvz., ištuokos liudijimą). Numatytas reglamentavimas įpareigojo sutuoktinius imtis aktyvių ir jiems prieinamų veiksmų patikrinti, ar tikrai nėra kliūčių santuokai įregistruoti. Todėl pats faktas, jog buvo sudaryta nauja santuoka, nenutraukus ankstesnės ieškovo santuokos, patvirtinta sutuoktinio nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015). Tačiau nagrinėjamu atveju, ieškovės motinos ir G. O. santuoka buvo sudaryta ne Lietuvoje, kaip nurodytoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, o U. K. mieste, priklausančiam Kazachstano valstybei, ieškinyje nurodyta, kad ieškovė manė, jog faktiškai nutrūkus santuokai su B. Z., papildoma registracija nereikalinga, o U. K. civilinės metrikacijos skyrius, pagal pateiktus L. O. dokumentus, nematė kliūčių santuokos registravimui. Todėl nagrinėjamu atveju, vien aplinkybė, kad ieškovės motina įstatymų nustatyta tvarka nenutraukusi ankstesnės santuokos sudarė naują santuoką su atsakovu, savaime nepatvirtina jos nesąžiningumo. Byloje nenustatyta, kad ginčo santuokos sudarymo metu ieškovė būtų siekusi suklaidinti G. O. ir nesąžiningai pasinaudojusi santuokos institutu. Teismų praktikoje taip pat prižįstama, kad negalima reikalauti, kad kiekvienas asmuo turėtų teisinių žinių, suprastų sprendimų pripažinimo, jurisdikcijos ypatybes, žinotų santuokos sudarymo tvarką užsienio šalyje bei santuokos negaliojimo pagrindus (pvz., žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-535-580/2017). Atitinkamai byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų atsakovo nesąžiningumą sudarant santuoką su ieškovės motina, kad jis būtų žinojęs apie teisės aktų nustatyta tvarka nenutrauktą ankstesnę ieškovės santuoką.

29. Nenustačius L. O. bei G. O. nesąžiningumo sudarant santuoką, abu sutuoktiniai laikytini sąžiningais, ir šios santuokos pripažinimas negaliojančia, jiems sukelia tokias pat pasekmes kaip ir santuokos nutraukimas, išskyrus paveldėjimo teisę (CK 3.45 straipsnio 2 dalis). Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi, todėl sprendžiant santuokos pripažinimo negaliojančia klausimą, nesprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, taip pat L. O. mirus, ir byloje nepareiškus atskirų reikalavimų, nespręstini ir sutuoktinių pavardžių ir išlaikymo klausimai. Tačiau santuokos su G. O. metu ieškovės motina 1998 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. 8373, įsigijo ½ dalį buto, turinčio 39,85 kv. m. bendrą plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Todėl pripažinus ginčo santuoką negaliojančia spręstinas nurodomo buto padalijimo klausimas.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

30. Byloje pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti 1998 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. 8373, ½ dalį buto, turinčio 39,85 kv. m. bendrą plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės motinos L. O. asmenine nuosavybe, siekiant paveldėti šį turtą.

31. Pažymėtina, kad ieškinyje nurodytas turtas įgytas galiojant SŠK nuostatoms, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio („Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas“) normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Todėl šioje byloje sprendžiant ieškovės motinos ir G. O. santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji jungtinė) klausimą, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis šiuo metu galiojančio CK nuostatomis.

32. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsnis). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (santuokos metu), yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė.

33. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio į gytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju buto (duomenys neskelbtini), 1998 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties 1 dalyje nurodyta, kad minimas butas parduodamas ieškovei ir jos motinai lygiomis dalimis. Nekilnojamojo turto registre L. O. įregistruota nuosavybės teisė į nurodomą butą, nenurodant nuosavybės teisės rūšies. Aiškindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalies normą dėl registracijos reikšmės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė ir pan.) sistemiškai su kitomis susijusiomis normomis, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014 ir kt.).

34. Šiuo atveju ieškinys grindžiamas aplinkybe, kad ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), ieškovės motina įsigijo nors ir būdama formalioje santuokoje su atsakovu G. O., tačiau iš motinos asmeninių lėšų, nevedant bendro ūkio ir negyvenant su sutuoktiniu. Ieškovė nurodė, kad apie šio sutuoktinio egzistavimą sužinojo tik po motinos mirties, pradėjusi tvarkyti paveldėjimo dokumentus. Tiek ieškovė, tiek teisme liudiję A. B., R. B., A. D. bei V. B., artimai bendravę su L. O., patvirtino, kad niekada nėra matę G. O., apie jį nieko nėra girdėję, L. O. Lietuvoje niekada negyveno su juo negyveno ir nevedė bendro ūkio, taip pat apie šį asmenį jiems nieko nėra pasakojusi ir pati L. O.. Remiantis ieškovės ir šių liudytojų paaiškinimais, L. O. gyveno (duomenys neskelbtini) ir dirbo gamykloje, kai ieškovei buvo maždaug trys metai, L. O. gamykla suteikė butą, kuris buvo privatizuotas ieškovės vardu, o vėliau šį butą pardavus, dalį pinigų ieškovė davė motinai, o iš gautų pinigų buvo nupirktas butas (duomenys neskelbtini). Taip pat liudytojai nurodė, kad L. O., gyvendama (duomenys neskelbtini) keletą metų draugavo su vyru vardu M. (dėdė M.), kuris netrukus po ieškovės gimimo išvyko į kitą valstybę, vėliau L. O. (duomenys neskelbtini) turėtame bute apsigyveno su J. J., su juo persikėlė gyventi ir į butą, bei (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su juo iki pat mirties.

35. Ieškovės ir liudytojų paaiškinimus patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Iš byloje pateikto Valstybės įmonės registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija išrašo, matyti, kad ieškovei 1993 m. kovo 29 d. pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374, pagrindu, įregistruota nuosavybės teisė į 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu – (duomenys neskelbtini). Nurodomą butą ieškovė pardavė 1998 m. rugsėjo 24 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Taip pat byloje pateikta 1998 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 8373, kurios pagrindu ieškovė ir jos motina L. O. nupirko po ½ dalį buto, turinčio 39,85 kv. m. bendrą plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Pagal minimos Sutarties 3 punktą perkamo buto kainą 59 200,00 Lt (14 145,50 Eur) pirkėjos apmokėjo pardavėjai lygiomis dalimis prieš pasirašydamos sutartį.

36. Byloje pateikta ir 1998 m. spalio 2 d. ranka surašyta pinigų dovanojimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir L. O., kurioje nurodyta, kad ieškovė prieš pasirašydama dovanojimo sutartį perdavė savo motinai 29 000,00 Lt (8 386,35 Eur) sumą. Dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojusio CK (1964 m. redakcija) 282 straipsnis numatė, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip du tūkstančiai litų, turi būti rašytinės formos, o pinigų, kurių suma didesnė kaip trisdešimt tūkstančių litų, dovanojimo sutartys turi būti rašytinės formos ir notariškai patvirtintos. Todėl laikytina, kad pateikta dovanojimo sutartis atitinka įstatymo keliamus sutarties formos reikalavimus. Be to, galiojusio CK 280 straipsnyje buvo reglamentuojama, kad asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šiuo turtu turi būti naudojamasi tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Iš pateiktos į bylą pinigų dovanojimo sutarties turinio matyti, kad ieškovė pinigus motinai padovanojo po to, kai buvo parduotas ieškovės vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini), bet prieš sudarant buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį, be to, dovanojimo sutartyje nurodyta ir dovanojamų pinigų paskirtis – apmokėti už lygiomis dalimis su ieškove perkamą butą. Padovanotos pinigų sumos ieškovės motinai faktiškai užteko sumokėti už perkamo buto dalį, kuri sudarė 29 600 Lt sumą, t. y. L. O. prie padovanotų pinigų reikėjo papildomai pridėti tik 600,00 Lt (173,77 Eur), kuri atsižvelgiant į buto dalies kainą, laikytina nežymia. Pastebėtina, kad tiek iš dovanojimo sutarties, tiek iš buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad tiek dovanota L. O. pinigų suma, tiek pardavėjai už perkamą butą sumokėta pinigų suma buvo perduota grynaisiais pinigais. Todėl vadovautis ieškovės bei liudytojų paaiškinimais bei aptartais rašytiniais įrodymais, teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad L. O. buto dalį (duomenys neskelbtini), įsigijo iš ašmeninių lėšų.

37. Aplinkybę, kad sutuoktiniai – L. O. ir G. O., vėliausiai nuo (duomenys neskelbtini) metų (ieškovės gimimo) kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, atsakovas neprisidėjo prie aptariamo buto įsigijimo, jo išlaikymo, niekada nesidomėjo šiuo butu, patvirtina liudytojos R. B. ir A. D. bei iš dalies pačios ieškovės bei liudytojų A. B. bei V. B. paaiškinimai, o taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 26 d. rašte Nr. 10K-7422 nurodyta, kad nėra duomenų apie tai, kad G. O. kada nors būtų gyvenęs Lietuvos Respublikoje, teikęs prašymus dėl asmens dokumentų keitimo ar išdavimo. Valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. birželio 19 d. pažymoje Nr. GR.3A-5597, nurodyta, kad duomenų apie G. O. deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pajėgų valdymo valdyba 2023 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 5-S-19325 nurodė informaciją, kad,nuo 2015 m. spalio 14 d. (įdiegus dokumentų valdymo sistemą) nerasta duomenų, kad G. O. būtų teikęs prašymus Lietuvos policijai dėl asmens dokumentų keitimo ir (ar) išdavimo, nerasta duomenų apie G. O. sulaikymus, patikrinimus, paskirtas nuobaudas ar kitas taikytas priemones.

38. Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

39. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys tikėtinai įrodo faktą, kad L. O. vardu 1998 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. 8373, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis buvo įgyta jos vienasmeniškai, už asmenines lėšas, gautas dovanojimo sutarties pagrindu ieškovei pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Nors L. O. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką su atsakovu G. O., ir minėtas turtas buvo įgytas po šios santuokos sudarymo, tačiau byloje nėra jokių duomenų bei juos patvirtinančių įrodymų, jog sutuoktinis (atsakovas) kažkokiu būdu prisidėjo prie šio turto įsigijimo ir išlaikymo. Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad jau ilgą laiką iki nurodomo buto įsigijimo santuokiniai ryšiai tarp sutuoktinių buvo nutrūkę. Po L. O. mirties (duomenys neskelbtini), t. y. per dešimties metų laikotarpį, atsakovas taip pat nepradėjo rūpintis minimo buto dalimi, nesiekė įgyvendinti savininko teisių ir pareigų. Iš byloje pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad buto išlaikymo išlaidas iki šiol apmoka ieškovė ir jos dukra A. B..

40. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nors ieškinyje nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje, bet byloje surinkti įrodymai paneigia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją – minimas nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai už ieškovės motinos asmenines ieškovės lėšas, negyvenant ir nevedant bendro ūkio su atsakovu, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmenine L. O. nuosavybe tenkinamas. Nustačius, kad minimo buto dalis yra asmeninė L. O. nuosavybė, pripažinus L. O. santuoką su G. O. negaliojančia, ši buto dalis nedalijama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

42. Ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas šio klausimo nesprendžia. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nepatirta.

43. Nagrinėjamoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi atsakovo G. O. kuratoriumi paskirtas advokatas Jaroslavas Mikša. CPK 39 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kuratorius pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus įkainius bei tvarką turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą. Atstovavimo išlaidas apmoka šalis, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas. Šalis, kuri prašo paskirti kuratorių, jo atstovavimo išlaidas sumoka iš anksto. Ieškovė I. B. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, 2023 m. balandžio 22 d. bankiniu pavedimu Nr. 65 sumokėjo 400,00 Eur užstato sumą už kuratoriaus atstovavimą. Kuratorius pateikė į bylą prašymą priteisti iš ieškovės 500,00 Eur sumą kuratoriaus išlaidoms atlyginti bei pateikė nurodomai sumai išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 23-09-13/01. Todėl teismo sprendimui įsiteisėjus kuratoriui pervestina ieškovės sumokėto 400,00 Eur užstato suma bei iš ieškovės kuratoriui atstovavimo išlaidoms apmokėti papildomai priteistina 100,00 Eur suma.

44. Paskelbti apie priimtą teismo sprendimą atsakovui viešo paskelbimu būdu (kadangi atsakovo faktinė gyvenamoji vieta ir (ar) darbo vieta nėra žinoma).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) U. K. miesto (Kazachtanas) Civilinės metrikacijos skyriuje, tarp L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) ir G. O. (G. O.), gimusio (duomenys neskelbtini), nuo sudarymo momento.

Pripažinti, kad 1998 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, Reg. Nr. 8373, pagrindu, ½ dalį Buto-Patalpa/Butas, su rūsiu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įsigijo asmeninėn nuosavybėn.

Priteisti iš ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) G. O. (G. O.), gimusio (duomenys neskelbtini), kuratoriui – advokatui Jaroslavui Mikšai (Jaroslav Mikša), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimui įsiteisėjus, iš teismo depozitinės sąskaitos sumokėti G. O. (G. O.), gimusio (duomenys neskelbtini), kuratoriui – advokatui Jaroslavui Mikšai (Jaroslav Mikša) ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovavimo išlaidoms atlyginti įmokėtą į teismo depozitinę sąskaitą užstatą 400,00 (keturis šimtus eurų).

Skelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio pobūdžio skelbimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8617-1168/2023 išnagrinėtas ieškovės I. B. ieškinys atsakovui G. O. (G. O.) dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ir santuokos metu įgyto turto pripažinimo vieno iš sutuoktinio asmenine nuosavybe. Atsakovo G. O. (G. O.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir buvimo vietos nežinomos, jo interesams atstovavo teismo paskirtas kuratorius, todėl 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimas įteikiamas atsakovui viešo paskelbimo būdu. Su minėtu sprendimu galima susipažinti Vilniaus miesto apylinkės teisme (Vilniuje, Laisvės pr. 79A). Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali pateikti dėl priimto sprendimo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Bylą nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė. Daugiau informacijos teirautis tel. (8 5) 274 0293“.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui ir VĮ ,,Registrų centras“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.