Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo teiseja Asta Misiunaite-Bashir, rašytinio proceso tvarka civilineje byloje pagal ieškovo u˛darosios akcines bendroves „Snoro lizingas“, imones kodas 124926897, buveines adresas: A. Goštauto g. 40A, LT-01112 Vilnius, ieškini atsakovui M. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), del skolos, delspinigiu, palukanu ir bylinejimosi išlaidu priteisimo

Aprašomoji dalis

nustate:

ieškovas kreipesi i teisma, prašydamas priteisti iš atsakovo 231,03 Lt skolos, 211,12 Lt delspinigiu, 5 procentu dyd˛io metines palukanas u˛ priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir bylinejimosi išlaidas (˛ymini mokesti - 64,00 Lt, bei kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinejimu).

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina pagal teisminguma.

Ieškovas, nors atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ieškini Vilniaus miesto 2 apylinkes teismui pateike vadovaudamasis su atsakovu 2004-08-11 sudarytos Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) 9.1. punktu, kuriame numatyta, kad šalims nesusitarus, gincas sprend˛iamas teisme ieškovo nuo˛iura pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamaja vieta ar buveine. Byloje iškilo butinumas ivertinti Sutarties nuostatos del sutartinio teismingumo atitikima teises aktu reikalavimams. Pa˛ymetina, kad nurodyta analize yra susijusi tik su ginco teismingumo klausimu ir jokiu budu nereiškia ginco sprendimo iš esmes.

Byloje pateikta Sutartis buvo sudaryta tarp juridinio asmens, u˛siimancio finansinio lizingo (placiaja prasme) paslaugu teikimu (ieškovo), ir fizinio asmens (atsakovo). Sutartimi ieškovas atlygintinai isipareigojo nupirkti iš pardavejo atsakovo, kaip pirkejo, pasirinkta preke ir suteikti atsakovui teise bei realias galimybes ja naudotis ir (ar) valdyti, visiškai ir tinkamai ivykd˛ius Sutarties salygas perimti iš ieškovo prekes nuosavybes ir (ar) kitas su preke susijusias teises (Sutarties 2.1. punktas). Ieškovas iš treciojo asmens nupirko ir atsakovui perdave 527779 CD grotuva SAMSUNG MCDSM 55. Sutarties dalykas, šaliu ypatumai ir prekes pobudis aptariama sutarti leid˛ia kvalifikuoti vartojimo kredito sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis), o atsakova – vartotoju (Lietuvos Respublikos vartotoju teisiu apsaugos istatymo 2 straipsnio 15 punktas). Kaip matyti iš Sutarties vizualines išraiškos, jos salygos yra išdestytos ieškovo rekvizitais pa˛ymetame lape, o sutarties tekstas yra spausdintas. Nors Sutarties salygos, apibudinancios preke, jos kaina, eiliniu imoku ir palukanu dydi, mokejimo grafika bei pirkeja, yra atspausdintos, taciau tai padaryta lape, kuriame jau buvo išdestytos bendrosios Sutarties nuostatos bei ieškovo rekvizitai. Atsi˛velgiant i tai, darytina išvada, kad Sutarties salygos, nesusijusios su konkrecios prekes pobud˛iu, jos kaina, eiliniu imoku ir palukanu dyd˛iu, mokejimo grafiku ir pirkejo duomenimis, yra ieškovo iš anksto, nederinant su atsakovu, nevienkartiniam naudojimui parengtos nuostatos – standartines sutarties salygos (CK 6.185 straipsnis). Standartine salyga yra ir mineta Sutarties nuostata, itvirtinanti sutartini teisminguma.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybe gina vartotojo interesus. Ši konstitucine nuostata yra vienas iš pamatiniu Lietuvos ukio tvarkymo principu, igyvendinamu per ˛emesnes teisines galios norminius teises aktus. Vartotojo teisiu apsauga taip pat yra Lietuvos valstybes isipareigojimas, kylantis iš Europos Sajungos teises. Pa˛ymetina, kad tiek Europos Sajungos, tiek ir nacionaliniai teises aktai itvirtina padidinta vartotojo teisiu apsauga ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendruju sutarciu teises taisykliu taikomos specialios, u˛tikrinancios didesne vienos iš sutarciu šaliu – vartotojo – teisiu apsauga, taisykles. Butinybe u˛tikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisiu ir teisetu interesu apsauga savo jurisprudencijoje ne karta yra akcentaves Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, konstatuodamas, kad: vartotoju gynimas yra prioritetine valstybes ekonomines ir socialines politikos dalis, konstitucinis valstybes ukio tvarkymo principas; su vartotoju teisiu apsauga susijusiuose gincuose neretai per˛engiamos privaciu santykiu ribos, vartotoju teisiu gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik paciam vartotojui, bet ir didelei visuomenes daliai; teismas turi pareiga vartojimo sutarciu salygu atitikti sa˛iningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2001-04-18 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006-02-22 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotoju teisiu bylu specifika lemia teismo pareiga buti aktyviam procese (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008-10-28 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Pa˛ymetina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teises institutas, turi buti taikomas atsi˛velgiant i jo tiksla – didesnes vartotojo teisiu ir teisetu interesu apsaugos u˛tikrinima (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Teismo nuomone, vartotoju teisiu ir teisetu interesu apsaugos ir gynimo principas turi buti taikomas ne tik iš esmes nagrinejant iš vartojimu santykiu kylancias bylas ir jose priimant sprendimus (placiaja prasme), bet ir sprend˛iant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priemimo klausima, kuomet teismas privalo ex officio ivertinti standartines vartojimo sutarties salygas del sutartinio teismingumo, nes tik taip gali buti u˛tikrinta visapuse vartotoju teisiu apsauga. Vartotojas, kaip labai da˛nai ekonomiškai silpnesne vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykiu kiles gincas butu sprend˛iamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidu at˛vilgiu. Todel neatsitiktinai istatymu leidejas suteikia vartotojui teise ieškinius (pareiškimus) verslininkui pareikšti teisme savo nuo˛iura: arba pagal vartotojo gyvenamaja vieta, arba pagal verslininko gyvenamaja ar buveines vieta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis, 30 straipsnio 11-12 punktai). Analogiškas alternatyvaus teismingumo taisykles iš vartojimo sutarciu kylantiems gincams spresti nustato ir 2000-12-22 Tarybos reglamento Nr. 44/2001 del jurisdikcijos ir teismo sprendimu civilinese ir komercinese bylose pripa˛inimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 16 straipsnio 1 dalis.

Teismo nuomone, iš vartojimo santykiu kilusiu gincu sprendimas kitame nei atsakovo – vartotojo gyvenamosios vietos teisme, nesant tokiam nagrinejimui samoningo vartotojo sutikimo, neatitinka vartotojo interesu, nes toks ginco sprendimas kainuoja daugiau lešu ir laiko, nei jo sprendimas vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Ypac tai taikytina tuo atveju, kai gincas, remiantis standartinemis vartojimo sutarties salygomis, sprestinas ieškovo – verslininko pasirinkimu, jo buveines vietoje ar mieste, kuriame yra jo buveine, nes paminetu atveju verslininkui suteikiamas nepagristas pranašumas vartotojo at˛vilgiu. Be to, vartotojas, ivertines šias laiko ir lešu sanaudas, gali apskritai nuspresti neginti savo teisiu nuo ieškovo – verslininko pareikštu reikalavimu, net jei tokie reikalavimai, vartotojo nuomone, ir yra visiškai nepagristi. Tai ypac pasakytina tuo atveju, kai verslininko reikalavimas pinigine išraiška nera salyginai didelis ir galimos vartotojo bylinejimosi sanaudos butu nedaug ma˛esnes ar net didesnes nei verslininko pareikštas reikalavimas. Situacija, kai iš vartojimo sutarciu kiles gincas, remiantis tokiu sutarciu standartinemis salygomis, butu nagrinejamas verslininko pasirinkimu, jo buveines vietoje ar mieste, kuriame yra jo buveine, iš esmes prieštarautu konstituciniams vartotoju teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo bei teismines gynybos principams. Be to, ir minetas Reglamentas nustato, kad byla vartotojui kita šalis gali iškelti tik valstybes nares, kurioje yra vartotojo gyvenamoji vieta, teismuose, nebent kitaip butu susitarta po ginco kilimo arba toks susitarimas itvirtintu palankesnes su teismingumu susijusias salygas, nei kad nustato Reglamentas (Reglamento 16 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnis).

Kita vertus, svarstytinas ir klausimas, ar standartine verslininko parengta vartojimo sutarties salyga del sutartinio teismingumo apskritai galima traktuoti šaliu susitarimu CPK 32 straipsnio 1 dalies, itvirtinancios tokio teismingumo galimybe, prasme. Mineta, standartine sutarties salyga yra tokia salyga, kuria bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jos su kita šalimi ir kuri be derybu su kita šalimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Vartojimo sutarties dalykas yra tam tikra preke ar paslauga, o jos salygos, susijusios su iš sutarties kylanciu gincu teismingumu, yra papildomos, antraeiles salygos. Neabejotina, kad vartotojas visa demesi kreipia i esmines su sutarties dalyku susijusias salygas, labai da˛nai i kitas salygas net neisigilindamas. Tuo tarpu CPK 32 straipsnio 1 dalies nuostata reikalauja samoningo, valingo šaliu susitarimo pakeisti bendraji teritorini teisminguma. Tokio susitarimo šaliu samoningumas ypac reikšmingas tuo atveju, kai del sutartinio teismingumo susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad iš vartojimo sutarties kylantys gincai bus nagrinejami ieškovo – verslininko pasirinkimu, jo buveines vietoje ar mieste, kuriame yra jo buveine, nes tokiu atveju vartotojas iš esmes atsisako jam istatymo nustatyto palankesnio reguliavimo, o susitarimas pranašuma suteikia verslininkui. Teismo nuomone, vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje, be kita ko, itvirtinancioje ir standartine salyga del paminetu sutartinio teismingumo nuostatu, neatitinka samoningo ir valingo susitarimo prasmes. Del šiu prie˛asciu, teismas daro išvada, kad standartine verslininko parengta vartojimo sutarties salyga del sutartinio teismingumo, itvirtinanti vartotojui nepalankesnes teismingumo taisykles nei tai jam nustato istatymai, nelaikytina šaliu susitarimu CPK 32 straipsnio 1 dalies prasme. Pa˛ymetina, kad iš esmes tokios pacios pozicijos laikosi ir Vartotoju teisiu apsaugos tarnyba.

Mineta, šioje byloje pateiktos Sutarties 9.1. punkte itvirtinta ieškovo parengta standartine salyga, leid˛ianti ieškovui ieškini pateikti savo nuo˛iura pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamaja vieta ar buveine. Ieškovas šia nuostata pasinaudojo ir ieškini pateike pagal savo buveines vieta, nors atsakovo – vartotojo gyvenamoji vieta ir yra (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas demesys, kad nors mineta nuostata teise pasirinkti teisma suteikia ieškovui, nepriklausomai nuo to, ieškovas konkreciu atveju yra verslininkas ar vartotojas, tokia salyga iš esmes yra naudinga tik paciam verslininkui, nes istatymai vartotojui ir taip leid˛ia pasinaudoti alternatyvaus teismingumo taisyklemis (CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 11-12 dalys). Taigi aptarta nuostata del aukšciau išdestytu argumentu laikytina ne tik pa˛eid˛iancia konstitucinius vartotoju teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo bei teismines gynybos principus, bet ir apskritai nelaikytina šaliu susitarimu del teismingumo CPK 32 straipsnio 1 dalies prasme, todel sprend˛iant ginco teismingumo klausima negali buti taikoma.

Atsi˛velgiant i aukšciau išdestyta, byla perduotina pagal teisminguma – Šalcininku rajono apylinkes teismui (CPK 34 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsniu, 290-292 straipsniais,

nutaria:

ieškovo u˛darosios akcines bendroves „Snoro lizingas“, imones kodas 124926897, buveines adresas: A. Goštauto g. 40A, LT-01112 Vilnius, ieškini atsakovui M. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), del skolos, delspinigiu, palukanu ir bylinejimosi išlaidu priteisimo perduoti pagal teisminguma – Šalcininku rajono apylinkes teismui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo iteikimo dienos atskiruoju skundu gali buti skund˛iama Vilniaus apygardos teismui, skunda paduodant per nutarti priemusi Vilniaus miesto 2 apylinkes teisma.