Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-17 · Civilinė byla Nr. e2A-1801-803/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
e2A-1801-803/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02615-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Atsakovas
A. A., P. A.
Ieškovas
savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1700-803/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02615-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. A. ir P. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. A. ir P. A. 909,47 Eur skolos už būsto nuomą, 440,65 Eur skolos už šilumos energiją, karštą vandenį bei su tuo susijusias išlaidas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

2. Ieškinyje nurodė, kad gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2009 m. vasario 2 d. Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartimi Nr. 1.40-BT09/0065 buvo išnuomota atsakovės A. A. dviejų asmenų šeimai, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2559 „Dėl bendrabučio nuomos sutarties sudarymo su A. A.“. Paaiškino, kad pastarajame bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravę abu atsakovai. Atsakovai savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį mokėti už butą nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius tinkamai nevykdė, todėl nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. susidarė 881,43 Eur įsiskolinimas už nuomą, 28,04 Eur delspinigių bei 440,65 Eur skola už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį į butą nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

Atsiliepimas

3. Atsakovė A. A. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, teigdama, kad ieškovė reikalauja sumokėti netikslias sumas.

Šalies argumentai

4. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. vasario 11 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 127,47 Eur skolos už būsto nuomą, 310,65 Eur skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė A. A. sutiko su patikslintu ieškinio reikalavimu, tačiau prašė atmesti reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, motyvuodama tuo, kad atsakovų turtinė padėtis prasta. Atsakovė taip pat prašė išdėstyti skolos mokėjimą po 50,00 Eur kas mėnesį, kadangi atsakovės pajamos per mėnesį sudaro apie 80,00 Eur, o sūnaus – apie 100,00 Eur per mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 127,47 Eur skolą už būsto nuomą, 310,65 Eur skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (438,12 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat teismas priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovų po 17,55 Eur bylinėjimosi išlaidų bei išdėstė teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl ieškovei priteistos skolos 9 mėnesių laikotarpiui – įpareigojo atsakovus sumokėti ieškovei per pirmą mėnesį, einantį po teismo sprendimo įsiteisėjimo, 38,12 Eur sumą, o per kitus 8 (aštuonis) mėnesius sumokėti ieškovei likusią priteistos sumos dalį (400,00 Eur), kiekvieną mėnesį mokant po 50,00 Eur sumą.

3. Teismas nustatė, kad 2009 m. vasario 2 d. Gyvenamųjų patalpų (bendraturčio) nuomos sutarties Nr. 1.40-BT09/0065 pagrindu atsakovė A. A. nuomojasi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurias patikėjimo teise valdo ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

4. Teismas sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė nuomos sutartimi prisiimtas prievoles – mokėti nuomos mokestį bei su buto aptarnavimu susijusius komunalinius mokesčius, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.583 straipsnio 1 dalimi, 6.584 straipsnio 1 dalimi tenkino ieškinio reikalavimus priteisė 127,47 Eur skolą už būsto nuomą, nesumokėtą nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., bei 310,65 Eur skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, tiektus į būstą nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

5. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.589 straipsnio 1 dalimi pilnamečiai nuomininko šeimos nariai nuomotojui turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kaip ir nuomininkas. Teismas nustatė, kad atsakovės pilnametis šeimos narys (sūnus) – atsakovas P. A. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ieškovės nuomojamame atsakovei būste, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.589 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad atsakovas P. A. ieškovei atsako solidariai su atsakove.

6. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atleisti atsakovų nuo procesinių palūkanų mokėjimo vien todėl, kad jų prasta finansinė padėtis, pastariesiems nepateikus įrodymų, jog įsidarbinti ir gauti pajamų jie neturi galimybės dėl objektyvių nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, todėl patenkinus ieškinio reikalavimus dėl skolų priteisimo, teismas, vadovaudamasis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovų solidariai priteisė ieškovei 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą 438,12 Eur (127,47 Eur + 310,65 Eur) sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

7. Vadovaudamasis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė iš atsakovų po 17,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 15,00 Eur žyminis mokestis bei 20,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Atsakovė A. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimą dalyje dėl priteistų ieškovei iš atsakovų 5 procentų procesinių palūkanų ir 35,10 Eur bylinėjimosi išlaidų bei šioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

1.1. į bylą pateiktos pažymos, patvirtinančios sunkią atsakovų materialinę padėtį, todėl žyminis mokestis iš jų neturėjo būti priteistas;

1.2. neturėjo būti priteistos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, teismo sprendimas atsiimtas pašte;

1.3. nereikia skaičiuoti 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

2. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

2.1. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 str. nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str. – kompensuojamosios palūkanos). CK 6.37 str. 2 d. nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą;

Šalies argumentai

2.2. pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017);

2.3. Šioje byloje pagrindo atleisti apeliantės nuo kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo nėra, nes apeliantė neginčija priteistos skolos dydžio ir fakto, kad iki šiol jos negrąžino. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (438,12 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo priteistų iš atsakovų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.

Dėl palūkanų priteisimo

2. Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalies nuostatomis prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus.

3. Piniginės prievolės neįvykdymo atveju bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas, susideda iš: pirma, neįvykdytos piniginės prievolės sumos; antra, palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, kai jos nustatytos sutartyje (mokėjimo, pelno palūkanos, pavyzdžiui, paskolos sutartyje, CK 6.872 straipsnis); trečia, palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos, CK 6.261 straipsnis).

4. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos. Pagal šią teisės normą, kai apskaičiuojamos procesinės palūkanos, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 20 punktas).

5. Palūkanos yra mokamos visais atvejais, kai skolininkas delsia atsiskaityti. Bylos duomenys patvirtina ir apeliantė to neginčija, kad atsakovai liko skolingi ieškovei 127,47 Eur už būsto nuomą bei 310,65 Eur už šilumos energiją ir karštą vandenį.

6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas.

7. Atsižvelgiant į tai, kad teisės normos, reglamentuojančios procesines palūkanas nenumato galimybės dėl sunkios turtinės padėties jų nepriteisti, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš atsakovų priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. gruodžio 1 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo

8. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas priteisė ieškovei iš atsakovų po 17,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. viso 35,10 Eur. Šią sumą sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 20,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

9. Apeliantė nesutinka su priteistu žyminiu mokesčiu, nurodydama, kad pateiktos į bylą pažymos patvirtina atsakovų sunkią materialinę padėtį, dėl ko atsakovai neturėtų mokėti žyminio mokesčio, tačiau teismas priteisė iš jų žyminį mokestį.

10. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl teismui priėmus sprendimą ieškovės naudai jos sumokėtą žyminį mokestį turi atlyginti atsakovai. Atsakovų sunki materialinė padėtis būtų pagrindas spręsti dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik valstybei, t. y. tuo atveju, jei jie kreiptųsi į teismą. Tai, kad yra pagrindas atsakovus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą, nesuteikia jokių teisinių privilegijų teisme prieš kitą šalį, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 83 straipsnis numato būtent atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet ne nuo sumokėto žyminio mokesčio atlyginimo bylą laimėjusiai šaliai. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

11. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei priteisė 15 Eur mokėtino žyminio mokesčio.

12. Apeliantė taip pat nesutinka dėl 20,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą, motyvuodama tuo, jog procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra per didelės, teismo sprendimas buvo atsiimtas pašte.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), tačiau atsakovas P. A. nėra prisijungęs minėtoje sistemoje, tuo tarpu atsakovė A. A. nors ir yra prisijungusi prie EPP, tačiau paskutinį kartą jungėsi tik 2015 m. gegužės 22 d., 22.16 val. Esant šioms aplinkybėms, nepriklausomai nuo to, kad civilinė byla yra elektroninė procesiniai dokumentai atsakovams buvo siunčiami registruotąja pašto siunta (CPK 124 straipsnio 1 dalis).

14. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovams adresu (duomenys neskelbtini) siuntė 2017 m. gruodžio 4 d. pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo (I tomas, b. l. 47-49) registruotąją pašto siunta, 2018 m. sausio 5 d. atsakovams A. A. ir P. A. siųsti teismo šaukimai į 2018 m. vasario 5 d. parengiamąjį teismo posėdį (I tomas, b. l. 71-74), 2018 m. sausio 23 d. atsakovui P. A. pakartotinai siųstas teismo šaukimai į 2018 m. vasario 5 d. parengiamąjį teismo posėdį (I tomas, b. l. 94-95), 2018 m. vasario 5 d. atsakovams siųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo (I tomas, b. l. 103-106), 2018 m. vasario 26 d. atsakovui P. A. pakartotinai siųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo (I tomas, b. l. 103-106), 2018 m. lapkričio 7 d. atsakovams buvo siųstas Vilniaus miesto apylinkės teismo raštas dėl pasikeitusio bylą nagrinėjančio teisėjo (I tomas, b. l. 113), o 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovams buvo siųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis dėl civilinės bylos atnaujinimo bei teismo šaukimai į 2018 m. vasario 12 d. parengiamąjį teismo posėdį (I tomas, b. l. 118-121). Visų šių procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 20,10 Eur. Pažymėtina, kad šios pašto išlaidos buvo apskaičiuojamos tik už procesinių dokumentų siuntimą atsakovams. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovų išreikštą prašymą dėl procesinių dokumentų gavimo per EPP. Tuo tarpu procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ieškovei nesusidarė, kadangi šie dokumentai buvo įteikiami per EPP. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai skaičiavo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

15. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dydį pagrindžia byloje esantys įrodymai, procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovams, o procesinių dokumentų neįteikimas nesudaro pagrindo nepriteisti iš atsakovų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, atmetamas atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl skundžiamos sprendimo dalies, kuria iš atsakovų priteista 20,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

18. Apeliantės skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

19. Ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliantės atsakovės A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė