Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. A. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2023 m. gruodžio 16 d. apie 23.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu 2023 m. gruodžio 16 d. 23.30 val., nustatytas 1,90 prom. neblaivumas (be paklaidos), o 2023 m. gruodžio 16 d. 23.47 val. nustatytas 1,91 prom. neblaivumas (be paklaidos).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir jų vertinimas, veikos kvalifikavimas

2. Kaltinamasis A. K. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, dėl padaryto labai gailisi. Įvykio dieną dirbo pas mamą ir išgėrė 4 skardines alaus. Vakare paskambino draugas, jis nesijautė apsvaigęs, todėl po 23.00 val. vakaro išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tada, apie 23.30 val. vakaro jį (duomenys neskelbtini), sustabdė policija ir pasiūlė nusistatyti neblaivumą. Su alkotesterio rodmenimis sutiko. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam. Tai yra jo didžiausia gyvenimo klaida. Pirmas toks atvejis, nėra anksčiau teistas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kai vartojo alkoholį tą dieną pas mamą, ji buvo namie. Kaip visada, mama į tai reagavo blogai. Kai jis išvažiavo, mama nematė, nes miegojo. Jis dirba visoje Lietuvos Respublikoje, supranta, kad praradus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, susidurs su nepatogumais dėl darbo, nes ir dabar nebeturi kuo vežiotis įrankių, todėl apkrauna bendradarbį. Su mama santykiai geri, jis važiuoja ir dirba pas ją kiekvieną savaitgalį. Mama žino apie šią situaciją ir blogai vertina jo poelgį. Mamos nuomonės klauso visada.

3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

4. Kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais: BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka išvardinti: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-4), tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 5-12), tarnybinis pranešimas (b. l. 13), laikmena su pareigūnų kūno kameros įrašais (b. l. 14), apžiūros protokolas (b. l. 15-23), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 24), alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 25), vairuotojo neblaivumo patikrinimo žurnalas (b. l. 26), VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 27-28), VŠĮ „Emprekis“ pažyma apie transporto priemonės kainą Lietuvoje (b. l. 29), liudytojo L. B. apklausos protokolas (b. l. 37-40), prašymas dėl laidavimo su priedais (b. l. 58-64), transporto priemonė pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 65-66), ĮKNR išrašas (b. l. 67-68), nutarimas dėl prašymo atmetimo (b. l. 71-73), nutarimas atmesti skundą (b. l. 82-85), kaltinamojo charakteristika (b. l. 90-113), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 128-133).

5. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, visi šie įrodymai įrodo, kad kaltinamasis pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas didesnis nei 1, 51 promilių neblaivumas, todėl jo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėtį.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

6. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti laiduotojai R. K..

7. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

9. Kaltinamasis A. K. neteistas, matyti, kad anksčiau yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju (b. l. 107-111), administracine tvarka nebaustas (b. l. 112-113), vykdo individualią veiklą (b. l. 97-100), psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (b. l. 104-106). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

10. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) ne kartą pabrėžta teismų pareiga laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą.

11. Aukštesnės instancijos teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo asmenybės vertinimo taikant laidavimo institutą, yra pasisakęs, kad kaltinamojo prieš tai buvusiems teistumams išnykus, galima teigti, kad asmuo atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygą ir ateityje jis nedarys nusikalstamų veikų (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-174-531/2023). Aukščiau paminėtoje byloje aukštesnės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą praeityje 4 kartus (Lietuvoje ir užsienio valstybėje), taip pat ir už analogiško nusikaltimo padarymą, teisto, kuriam teismai išnykę, turinčio galiojančių administracinių nuobaudų, veiką padariusio prieš nepilnametį asmenį, kuris kaltę pilna apimtimi pripažino tik teisme, asmens.

12. Šiuo aspektu lyginant aukščiau paminėtoje byloje kaltinamojo ir šioje byloje kaltinamo A. K. asmenybės charakteristikas galima daryti išvadą, kad A. K. asmenybė charakterizuojama geriau, nes jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, kaltę pripažino nuo pirmosios apklausos momento, kas leidžia daryti išvadą, jog jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygą. Remiantis tuo, aukščiau išdėstyti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad A. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

13. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

14. Iš byloje surinktų R. K. charakterizuojančių duomenų matyti, kad ji neteista (b. l. 67-68), administracine tvarka nebausta (b. l. 69-70), dirba pas (duomenys neskelbtini), kaip darbuotoja charakterizuojama teigiamai (b. l. 60), gaunamos pajamos nepastovaus dydžio, vidutiniškai gauna apie 800 Eur per mėnesį.

15. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja R. K. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiamai apibūdinama ir manytina, kad ji gali daryti sūnui A. K. teigiamą įtaką, nes jie dažnai bendrauja, kaltinamasis savaitgaliais vyksta pas ją. Įvertinus visa tai, konstatuotina, kad R. K. bus pajėgi kontroliuoti kasdienį kaltinamojo elgesį (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

16. Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą be užstato.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

17. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

18. Kadangi nusikalstamą veiką A. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise.

19. Nagrinėjamu atveju visiškai neskirti baudžiamosios poveikio priemonės specialiosios teisės vairuoti transporto priemones nėra teisinio pagrindo, kadangi automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018).

20. A. K. pirmu tikrinimu buvo nustatytos 1,90 prom. girtumo. Antru tikrinimu jam nustatytas 1,91 prom., taigi jo girtumo laipsnis buvo vidutinis. Neblaivumo nustatymo akte esanti informacija patvirtina, kad kaltinamasis eiti tiesia linija pėda po pėdos ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negalėjo (b. l. 24). Visos šios aplinkybės rodo, kad yra pagrindas kaltinamajam paskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

21. Nustatant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, jis pirmą kartą vairavo neblaivus, kito tokio pobūdžio teisės pažeidimo nebuvo padaręs. Savo veiksmais realios žalos nesukėlė, todėl atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas nustatytinas mažesnis už vidurkį. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. gruodžio 18 d., kai buvo priimtas nutarimas skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą (b. l. 138-141). Teismo įsitikinimu skirti dar trumpesnį specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą pagrindo nėra, kadangi kaltinamasis grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles.

22. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme.

23. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

24. Iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas – A. K. (t. 1, b. l. 46).

25. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32) konstatuota, kad, kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu, todėl nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Tokios teismų praktikos laikomasi ir aukštesniųjų teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-385-211/2017, 1A-296-209/2017, Šiaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-163-744/2017).

26. Byloje nėra nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje išvardintų aplinkybių dėl kurių negalima būtų konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio bei teismas šiuo atveju nemano, kad tikslingesnis šioje byloje būtų automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Kaltinamasis jam priklausantį automobilį „„Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo nusikalstamai veikai daryti, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui ateityje, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam A. K. yra skirtina baudžiamojo poveikio priemonė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas kaltinamojo A. K. vardu registruotas ir jam priklausantis automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis vairavo būdamas neblaivus.

27. Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip viena iš baudžiamojo poveikio priemonių taip pat gali būti taikoma įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, vykdo individualią veiklą, nepilnamečių išlaikytinių neturi, sprendžia, kad yra pagrindas skirti jam įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šios įmokos dydis nustatytinas artimas minimaliam. Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 40 MGL (2000 eurų), ją sumokant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

V. Procesiniai klausimai

28. Kaltinamajam A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 134-141), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

29. A. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

30. Automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

31. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus skaitmeninė laikmena, saugoma byloje (b. l. 14), paliktina saugoti ten pat.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniui, 303 straipsnio 4 daliai, 304 straipsniui, 305 straipsnio 4 daliai, 307 straipsnio 5 daliai, 308 straipsniui, teismas

nusprendžia:

atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti A. K. R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 4 dalimis paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemones: draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 18 d., konfiskuoti valstybės nuosavybėn A. K. vardu registruotą ir jo valdomą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu bei skirti 40 MGL (2000 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą laikomą voke prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) laikomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus skaitmeninę laikmeną, saugomą byloje, palikti saugoti ten pat.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. K., kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.