- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- 2S-603-781/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03293-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- Z. P.
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui Z. P. (Z. P.) dėl padalintos namų valdos naudojimosi tvarkos galutinio nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. P. (toliau - Ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Z. P. (Z. P.) (toliau - Atsakovą) savo lėšomis per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti namų valdoje (duomenys neskelbtini)., padalintų statinių ir įrenginių pertvarkymo darbus, sudarant galimybes bendraturčiams autonomiškai naudotis savo turtu pagal jo funkcinę paskirtį, taip pat pakeisti kai kurio turto teisinį režimą, nustatant servitutus:
Atskirti vandentiekio ir šildymo sistemas, sudarant sąlygas kiekvienam bendraturčiui jomis naudotis autonomiškai;atskirti pirmojo bei antrojo aukšto ir ūkinio pastato elektros tiekimo sistemas su atskirais elektros energijos apskaitos prietaisais bei atskiromis bendro naudojimo patalpų apšvietimo atšakomis;namo rūsyje plotais (m²) tarp bendraturčių padalintoje patalpoje R-5 pagal nustatytas šios patalpos ploto proporcijas išmūryti pusės plytos storio pertvarinę sienelę;patekimui į padalinto ūkinio pastato pastogę Atsakovui atitenkančioje pastogės pusėje įsirengti atskirą patekimo į pastogę liuką ir lengvos konstrukcijos pertvarą;nustatyti pagal pridedamus brėžinius servitutus Ieškovės įvažiavimui žemės apdirbimo technika į Ieškovės sklypo dalį D per Atsakovo sklypo dalį C, taip pat patekimui prie vandentiekio įvadinio čiaupo arba perkelti čiaupą į bendro naudojimo patalpas, arba įrengti atskirą čiaupą Ieškovės patalpose;
įrengti atskirą elektros skydinę Ieškovės ūkinio pastato dalyje;nustatyti, kad bendrojo naudojimo sklypo „A“ priežiūrą (žolės pjovimas, sniego valymas) bendraturčiai vykdo pakaitomis: nelyginiais mėnesiais Atsakovas, lyginiais mėnesiais - Ieškovė;organizuoti geodezinių matavimų atlikimą, parengiant bendraturčiams naujas kadastrines bylas.
Šalies argumentai
Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-305-855/2012 iš dalies nustatė namų valdos (duomenys neskelbtini), tarp buvusių sutuoktinių G. P. ir Z. P. naudojimosi tvarką, tačiau dalis naudojimosi tvarkos klausimų liko neišspręsta. Ieškovė įsipareigojo kompensuoti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Atsakovui pagal pateiktus dokumentus pusę jo išleistų lėšų, kurios viršys 13 447 Lt sumą kompensuotiną už padalinto turto verčių skirtumą.
2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi teismas nustatė Ieškovei terminą iki 2013 m. gruodžio 18 d. ieškinio trūkumams pašalinti. 2013 m. gruodžio 17 d. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, pateikė teismui techninius projektus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi Ieškovės ieškinį grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad ieškinys grąžintinas Ieškovei, kadangi jos pateikti šildymo sistemų ir elektros vidaus instaliacijos tinklų techniniai projektai nepašalina trūkumų pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį. Iš ieškinio turinio ir reikalavimo matyti, kad Ieškovė, remiantis galiojančiu teismo sprendimu, siekia dispozityviu reikalavimu (šalies galėjimu pasirinkti elgesio variantą) atskirti savo turto dalį nuo kitos šalies dalies; kad tokiu būdu pati Ieškovė, kuri siekia realizuoti savo teisę, turi atlikti veiksmus, siekdama norimo rezultato, tai realizuodama pati protingomis priemonėmis, kurios gali būti įgyvendinamos ieškinio reikalavimo apimtimi, tuo pagrindu Ieškovei tikslinant ieškinio reikalavimą iš Ieškovės pusės atliktinų veiksmų. Teismas konstatavo, kad šis trūkumas nepašalintas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Ieškovė pati turi atlikti veiksmus siekdama rezultato, neatitinka bendrųjų civilinio proceso principų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi Ieškovei iki 2013 m. gruodžio 18 d. buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (b. l. 6-7). 2013 m. gruodžio 17 d. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, pateikė teismui techninius projektus (b. l. 9). Teismas ginčo nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį Ieškovei (b. l. 10-11). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
CPK 5 straipsnis įtvirtina konstitucinį teisminės gynybos prieinamumo principą, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (teisę kreiptis į teismą), dar nereiškia, kad jo pareiškimas bus priimtas ir prasidės civilinis procesas. Šią procesinę teisę būtina įgyvendinti laikantis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinio proceso teisės normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kiekvienu atveju ex officio (savo iniciatyva) patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimą. Jeigu ieškinys (pareiškimas) neatitinka įstatymo nustatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ieškinio (pareiškimo) trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis).
Tačiau ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį atsisakant priimti dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje pažymėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, gali pasiūlyti ieškovui pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pakeisti ieškinio dalyką (CPK 141 straipsnio 1 dalis, 158 straipsnis, 225 straipsnio 6 punktas, 230 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika Nr. 36).
Iš teismui pateikto ieškinio turinio matyti, kad Ieškovė pareiškė ieškinį dėl padalintos namų valdos naudojimosi tvarkos galutinio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Ieškovės pateikti ginčo namų valdos techniniai projektai nepašalina trūkumų pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį, kadangi, Ieškovė, siekdama realizuoti savo teisę, pati protingomis priemonėmis turi atlikti tam tikrus padalintos namų valdos pertvarkymo darbus, todėl ji turi tikslinti ieškinio reikalavimą dėl iš jos pusės atliktinų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio reikalavimais, mano, kad Ieškovė, kreipdamasi į teismą, siekia būtent Atsakovą įpareigoti savo lėšomis atlikti namų valdoje padalintų statinių ir įrenginių pertvarkymo darbus, kai kuriuos darbus atliekant net ir jos teritorijoje. Pati jokių darbų ji vykdyti nenumato.
Taigi esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas aiškus ieškinio pagrindas ir dalykas bei tai laikytina minimalių ieškinio dalyko ir pagrindo reikalavimų įvykdymu tam, kad ieškinys būtų priimtas ir iškelta civilinė byla.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.