Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.2.14.7.1; 1.2.29.1.1; 2.3.6.4.2

2024 m. gegužės 23 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir turto konfiskavimas (konfiskuota automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 4 735 Eur),

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 60 MGL dydžio bauda, kuri subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 108 MGL (5 400 Eur) dydžio bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 5 metams ir turto konfiskavimas (konfiskuota automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini, vertę atitinkanti pinigų suma – 1 191 Eur);

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 22 d., konfiskuotas automobilis Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bausmės pradžia: 2021 m. gegužės 14 d.,

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2021 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirta 45 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta jam galutinė 30 parų arešto bausmė.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje bei BK 300 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. A. iššvaistė jo žinioje buvusį turtą, o būtent: jis 2018 m. rugsėjo 4 d. atvykęs, adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių pardavimo aikštelę, išsirinkęs išperkamajai nuomai automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6 050 eurų vertės, pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2018/09/04-02 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu K. R., pagal kurią įsipareigojo pagal mokėjimo grafiką mokėti įmokas bei pagal transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties 5.1.4 ir 5.5.3 punktus „gavėjo teisės ir pareigos“, pasirašytinai įsipareigojo „neparduoti, neįkeisti, nedovanoti, neperleisti“ jam patikėto turto, po ko, 2018 m. rugsėjo 4 d. pasirašė automobilio priėmimo-perdavimo aktą, todėl įgijo naudotojo teisėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kuris jam buvo patikėtas sutarties pagrindu. Tačiau pagal grafiką įmokų nemokėjo bei, žinodamas, jog transporto priemonė priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutarties pagrindu jis negali parduoti šio žinomai svetimo turto pilnai už jį neatsiskaičius ir jis, VĮ Regitra registruotas kaip šio automobilio naudotojas, o ne savininkas, 2019 m. gruodžio 15 d. melagingai prisistatęs Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, šį automobilį pardavė už 1 300 eurų V. G.-G., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus sutartį ir paprašius grąžinti automobilį, automobilio negrąžino, įmokų nesumokėjo, tokiu būdu jis iššvaistė jo žinioje buvusį patikėtą turtą padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 050 eurų turtinę žalą.

Be to, jis suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą, o būtent, siekdamas neteisėtai perleisti žinomai svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 15 d. Šalčininkų raj., netoli Turgelių k., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu adresu, susitikęs su V. G.-G., 2019 m. gruodžio 15 d. minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje savo ranka įrašė į sutarties blanką skiltyje „pardavėjas“ tikrovės neatitinkančius duomenis – „E. A.“, bei įrašė tikrus minėtos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės, duomenis, po ko visus šiuos duomenis, pirkėjo V. G.-G. akivaizdoje, patvirtino savo parašu, taip dokumente įtvirtino žinomai melagingą informaciją, jog jis yra transporto priemonės savininkas, tokiu būdu ji suklastojo dokumentą bei 2019 m. gruodžio 25 d. padavė šį žinomai suklastotą dokumentą pirkėjui kaip tariamas šio automobilio savininkas, tuo neteisėtai perleisdamas automobilį už 1 300 eurų, taip panaudojo suklastotą dokumentą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. A. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nusipirko naudotą automobilį ir paskui pardavė. Pasirašė išperkamosios nuomos sutartį. Pakvitavimus pasirašė, kiek tiksliai sumokėjo, neatsimena, 100 eurų, 150 eurų, nepamena. Pardavė, nes galvojo, kad spės atsiskaityti. Pats susigundė. Tas asmuo, pirkdamas žinojo, kad lizingu paimtas automobilis, jis (teismo pastaba: kaltinamasis) sakė, kad paskui atsiskaitys. Jis yra naudotojas, bet pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė, kad valdytojas. Paskui už automobilį neatsiskaitė. Tuo metu, kai įsigijo automobilį, buvo dirbantis, pajamos pastovios buvo 850 eurų. Automobilį įsigijo tam, kad važinėtų į darbą. Pagal sutartį turėjo pagal grafiką mokėti, bet pagal grafiką nemokėjo, kvitukais buvo mokėta. K. pats sakė, kad galima jam mokėti grynais. Kokią sumą sumokėjo, neatsimena. Jis turėjo tuos kvitukus, paskui pametė. Ten buvo ir bankinis kažkiek atliktas pavedimas. Lizingo sutarties neskaitė. Jis asmeniškai antrą automobilį įsigijo. Jis žinojo sutarties sąlygas, kad negali kitiems perleisti, sutarties sąlygų neskaitė, bet žinojo, kad negalima. Pardavęs automobilį, gavo 1 300 eurų sumą. Gavęs pinigus už parduotą automobilį, nežino, kodėl su K. neatsiskaitė. K. paskui žinojo, kad automobilis parduotas. Blogai vertina savo poelgį, pasimokė, nebus daugiau to. Po šio įvykio yra teistas už vairavimą neblaiviam. Iki šio įvykio nebuvo teistas, arešto 30 parų bausmę yra atlikęs. Išvadas yra padaręs, MB „(duomenys neskelbtini)“ jam priklauso, vienas ten dirba. Gailisi. Žino, kuo skiriasi valdytojas nuo naudotojo. Jis suvokė, kad mašina priklauso ne jam ir suvokė, kad negali jos parduoti. Dirbdamas gauna kaip kada 800-900 eurų. Gyvena su tėvais ir jis padeda tėvams, ir jie jam. Prisideda prie komunalinių, per mėnesį vidutiniškai 100 – 150 eurų išlaidų. Turto registruoto neturi. Ten, kur gyvena, yra tėvų nuosavybė. Abiejų veikų padarymo metu buvo blaivas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. G.-G. parodė, kad jog užsiima auto supirktuvės veikla, skelbia internete, jog superka automobilius. Dažniausiai jie būna su defektais. E. A. jam paskambino, jog nori parduoti savo automobilį. Jis sutiko nuvykti apžiūrėti. Jis jam nurodė adresą, kaip suprato, ten jo gyvenamoji vieta. Jis vyko į Šalčininkų raj., kažkur prie Turgelių k. Jį pasitiko E. A.. Apžiūrėjo automobilį. Suderėjo kainą – 1 300 eurų. E. A. sakė, jog tai jo nuosavybė, nesakė, jog jis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sakė, jog šis automobilis lizinginis. Jis nesakė nieko, jog lizingo bendrovė leidžia jam parduoti. Sakė, jog jis nori atsiskaityti su lizingo bendrove už gautus pinigus iš jo. Automobilis buvo daužtas. Jis iš nežinojimo, jog naudotojas negali parduoti automobilio, sutiko nupirkti automobilį. Jis matė, kas parašyta registracijos liudijime, jog savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o naudotojas E. A.. E. A. neturėjo jokio įgaliojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ leisti jam parduoti automobilį. Apie tokį įgaliojimą jis nieko nežino. Jis sutartį su E. A. pasirašė Šalčininkų raj., netoli Turgelių k., E. A. jam pateikė savo asmens dokumentą. Jis jį sutikrino. Tai buvo tas pats asmuo. Net sutartyje įrašė jo dokumento numerį. Jis jam davė 1 300 eurų. E. A. sutartyje nurodė save kaip savininką. Nuslėpė, jog automobilis ne jo. Jis turėjo žinoti, jog jam draudžiama parduoti. Tada, jis nupirkęs automobilį, nieko neįtardamas, automobilį perpardavė M. R. už 1 500 eurų. Sutartis buvo pasirašyta 2019 m. gruodžio 17 d. Šeškinės g. 2, Vilniuje. Į VĮ „Regitra“ nesikreipė, nes automobilis buvo perparduotas per 2 – 3 dienas, o registruoti reikia per 5 dienas. Jis nieko neįtardamas, jį teisėtai pardavė. Jei būtų žinojęs, jog ji vogta, būtų nepirkęs. Po viso to, kai viskas paaiškėjo, jis buvo susitikęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu K. R. ir A. (darbuotoju). Jis jiems davė kaip kompensaciją 500 eurų ir sutarčių originalus, t. y. sutarties tarp E. A. ir jo, bei tarp jo ir M. R.. Sutarčių originalų neturi, turi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminiam tyrimui negali pateikti. Kvitą dėl gautų pinigų jis išrašė 1 300 eurų sumai, kuris patvirtina, jog E. A. gavo iš jo sutartyje nurodytus pinigus. Jis šio kvito neturi, neišsaugojo, negali pateikti. Kvito, jog priėmė pinigus – 1 500 eurų iš M. R., jis neturi, jis jo neišsaugojo. Jis veda apskaitą, tačiau šių 2 kvitų neturi. Jis vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 85–87).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. R. parodė, kad 2019 metų lapkričio – gruodžio mėnesį rado skelbimą internete „Autogidas”, jog parduodamas automobilis Mercedes-Benz su defektu. Susisiekus su pardavėju, jis prisistatė V. vardu. Pasakė, jog automobilis su defektu, sudaužyta galinė važiuoklė, nulinkęs galinis ratas. 2019 metų gruodžio 10 –15 d., tiksliai nepamena, su vyriškiu, vardu V., susitiko Vilniuje, Šeškinės gatvėje, netoli LNK studijos, prie garažų. Iš balso atrodė, jog tas pats vyras. Nepamena, ar vyras vardu V., rodė savo kokį nors dokumentą. Apžiūrėjo automobilį. Automobilis atrodė kaip po avarijos, salone buvo primėtyta alaus taros. V. nurodė, jog jis yra savininkas. Sakė, jog automobilį yra pirkęs iš E. A.. Sakė, jog jis ant savęs perregistravęs automobilį. V. nesakė, jog automobilis yra lizinginis ir priklauso bendrovei. V. jam rodė automobilio registracijos pažymėjimą, kuriame buvo nurodyta, jog savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)”, o valdytojas E. A.. V. jam nerodė pirkimo-pardavimo sutarties tarp jo ir E. A.. Kadangi jis buvo ką tik po mokyklos, žinių apie automobilius mažai turėjo, galvojo, jog viskas gerai. Automobilis išregistruotas. Apžiūrėjęs automobilį, paskambino V. ir nusiderėjo. Sutarė, jog kaina bus 1 500 eurų. Susitiko vėl Šeškinėje, prie LNK studijos. 2019 m. gruodžio 17 d. buvo pasirašyta automobilio Mercedes-Benz, valst. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis tarp jo ir V.. V. lyg ir turėjo savo asmens dokumentą, kuomet pildė sutartį. V. rašė įrašus savo ranka sutartyje: datą, savo vardą, pavardę, skiltyje „pardavėjas”, automobilio techninius duomenis, automobilio kainą. Jis šioje sutartyje rašė savo ranka tik skiltyje „pirkėjas” tik savo adresą, vardą, pavardę, asmens kodą. Supildę duomenis, jis su V. patvirtino parašais duomenų teisingumą sutartyje. V. jo akivaizdoje pasirašė, jog jis yra pardavėjas ir parduoda jam teisėtai automobilį už 1 500 eurų. Sutartys buvo daromos 2 egzemplioriais. Vieną jam, o kitą – jam. Jis pasirašęs sutartį iš V. gavo raktelius ir registracijos pažymėjimą. Įsigijęs šį automobilį jis ketino pats jį vairuoti, turi vairuotojo pažymėjimą. Jis šį automobilį norėjo įregistruoti Kretingoje. Jį ten nuvarė registruoti, o Kretingoje VĮ „Regitra” nurodė, jog jo neregistruos, kadangi jis priklauso kitai bendrovei. VĮ „Regitra” nurodė, jog automobilis areštuotas. Jis tada paskambino savininkui, kuris buvo nurodytas ant registracijos liudijimo ir pasakė, jog negali registruoti šio automobilio. UAB „(duomenys neskelbtini)” sakė, jog automobilis lizinginis. Sakė, jog jis areštuotas už skolą, kadangi naudotojas už jį nesumokėjęs. UAB „(duomenys neskelbtini)” jam paliko automobilį saugoti ir juo disponuoti. Jie leido ir jam davė įgaliojimą. Jis šį automobilį davė naudotis D.. D. su juo važinėjo. Jį buvo sustabdę pareigūnai už chuliganišką vairavimą, todėl pažymose jis nurodytas kaip disponavęs automobiliu asmuo. Tačiau jis yra realus naudotojas. D. jis jokio automobilio nepardavė, leido važinėtis. Sutarties originalo neturi. Tik kopiją, kurią pateiks el. paštu. Kur automobilis yra, jis nežino, žino D.. D. su UAB „(duomenys neskelbtini)" atstovais nėra bendravęs. Atsakant į klausimą, ar jis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)” sutartį, sudarytą tarp E. A. bei V. G.-G., gali pasakyti, jog tyrėjos dabar rodomą 2019 m. gruodžio 15 d. sutartį jis mato pirmą kartą. Jis šios sutarties pats neturėjo, o iš kur turi UAB „(duomenys neskelbtini)”, jis nežino. Jis V. galėtų atpažinti, jei reiktų (1 t., b. l. 98–100).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju K. R. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovas. Įmonė veiklą vykdo veiklą, adresu (duomenys neskelbtini). Jų įmonė turi automobilių nuomos aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Ten laikomi visi nuomai ir pardavimui skirti automobiliai. Šiuo adresu yra ir mini ofisas, kur forminami dokumentai pardavimui, nuomai, automobiliai, t. y. klientų aptarnavimo vieta. 2018 m. rugsėjo 4 dienai UAB „(duomenys neskelbtini)” dirbo vienas kaip darbuotojas. 2018 m. rugsėjo 4 d. atvyko klientas E. A. į jo nurodytą vietą išsirinkti nuomai automobilį. Jis išsirinko automobilį MB E280CDI, sakė nori pirkti išperkamąja nuoma. Kaina automobilio buvo 6 050 eurų. Jis pageidavo išsipirkti automobilį per 5 metus, t. y. 60 mėnesių. Paskaičiavo, mėnesio įmoka 275,91 eurų. Jis nepamena, ar klientas pateikė buhalterinę pažymą apie gaunamas pajamas. Pamena, jog jis buvo dirbantis ir atitiko finansavimo sąlygas. Jis pats 2018 m. rugsėjo 4 d. pasirašė sutartį su E. A.. E. A. jo akivaizdoje pasirašė turto išperkamosios nuomos sutartį bei mokėjimo įmokų grafiką. Jis pateikė savo asmens dokumentus. Buvo sutikrinta jo asmenybė. Pasirašius dokumentus (duomenys neskelbtini), jam buvo perduotas automobilis perdavimo aktu. Perdavimo akto originalą pateikė tyrimui. Perduodant automobilį E. A. buvo perduoti raktai bei registracijos liudijimas. Registracijos liudijime buvo nurodytas savininkas – jų bendrovė. Klientas buvo tik naudotojas. Nuosavybės teisė atsiranda kuomet klientas sumoka visą sumą ir tada automobilis perregistruojamas jo vardu. Jis tai žinojo. Jam buvo patikėta naudotis automobiliu be teisės parduoti, perleisti, ar kažką kitą daryti su turtu be bendrovės žinios. Klientas po sutarties pasirašymo sumokėjo tik vieną įmoką, t. y. 2018 m. rugsėjo 15 d., 275,91 eurų. Daugiau įmokų nemokėjo. Pateiks tyrimui buhalterinę pažymą apie įmokų mokėjimą iš savo apskaitos. Nemokant tyčia įmokų, klientas pats nesusisiekė su jais. Teko pačiam ieškoti. Susisiekus su juo, nurodė, jog jį išmetė iš darbo. Po to jam įsidarbinus, tyčia toliau nemokėjo įmokų. Jis gavo 1 200 eurų į rankas, tačiau nemokėjo įmokų. Po to buvo pareikalauta grąžinti automobilį, jis jo negrąžino. Nieko nesakė, kur jis yra. Gavo pranešimą iš policijos, jog bendrovės automobilis stovi jų aikštelėje, nes E. A. vairavo girtas. Pasiėmė šį automobilį. Automobilis nebuvo apgadintas. Atsiėmus jiems automobilį iš policijos, atėjo E. A. su savo tėvu, patikino, jog mokės įmokas. Norėjo susigrąžinti automobilį. Tai buvo 2019 metais, kada tiksliai, nepamena. Automobilis vėl buvo grąžintas E. A., tačiau jokių dokumentų neturi dėl pakartotinio atidavimo naudotis automobiliu. E. A. nemokant toliau įmokų, jų įmonės advokatas kreipėsi į teismą. Buvo priteista grąžinti skolą. E. A. nevykdė teismo sprendimo ir jokių skolų nemokėjo. Buvo prašyta grąžinti automobilį, tačiau jis negrąžino. 2022 metais, nepamena tiksliai kada, paskambino D. B., kuris nurodė, jog pirko automobilį iš V. G.-G., sakė, jog nuvyko į VĮ „Regitra” ir negali šio automobilio įregistruoti. Jis pirkdamas nežinojo, jog šis automobilis priklausė įmonei. Jis buvo apgautas V. G.-G.. D. B. jiems pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje E. A. 2019 m. gruodžio 15 pardavė automobilį V. G.-G., o šis pardavė D. B.. D. B. atsisakė kreiptis į policiją dėl sukčiavimo atvejo. Kiek žino, jis turi pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp jo ir V. G.- G.. Automobilis šiuo metu yra pas D. B.. Jų įmonė sutiko palikti automobilį D. B. saugoti ir naudotis. Raštiškas sutikimas yra surašytas ant lapelio, jog jis daugiau niekam šio automobilio neparduotų. Įmonė E. A. ieškinio nereikš, nes priteista jau teismo (1 t., b. l. 32–34).

2023 m. gegužės 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mariaus Naviko pareiškime (su priedais) nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini) ” ir E. A. sudarė turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2018/09/04-02 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)” išperkamosios nuomos pagrindu E. A. perdavė 6 050,00 EUR vertės automobilį MB E280CDI, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o E. A. įsipareigojo mokėti turto išpirkimo įmokas bei palūkanas pagal 2018 m. rugsėjo 4 d. mokėjimų grafiką. Kaip matyti iš pridedamo mokėjimo grafiko nuo 2018 m. rugsėjo 4 dienos E. A. privalėjo mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)” kasmėnesines įmokas po 275,91 eurų. Įmokos turėjo būti sumokėtos iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. Viso turėjo sumokėti 16 554,49 eurų įmokų. E. A. per visą sutarties laikotarpį sumokėjo tik 2 155,91 Eur įmokų ir UAB „(duomenys neskelbtini)” nutraukė sutartį (dėl nemokėjimo) ir pareikalavo grąžinti ginčo automobilį. Pareiškėjo žiniomis E. A., pažeisdamas turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2018/09/04-02, automobilį perleido V. G.-G.. Šią aplinkybę patvirtina prie pareiškimo pridedama 2019 m. gruodžio 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. E. A. atliko nusikalstamus veiksmus, o būtent, nebūdamas automobilio savininku, suklastojo 2019 m. gruodžio 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį turinio prasme, t. y. pirkėjui V. G.-G. klaidingai nurodė, kad būtent jis yra automobilio savininkas ir kad parduodamas E. A. nuosavybės teise priklausantis automobilis, nors faktiškai buvo automobilio naudotojas, kuriam automobilis buvo išnuomotas. Tokie veiksmai trakuotini kaip sukčiavimas V. G.-G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)” atžvilgiu. Be to, ir turto išperkamosios nuomos sutarties Nr. 2018/09/04-02 5.1.4. punkte nurodyta, kad E. A. neturi teisės disponuoti turtu kaip savo, neturi teisės parduoti. UAB „(duomenys neskelbtini)” nuostolius sudaro automobilio vertė, t. y. 6 050 Eur. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” negali atsiimti automobilio iš V. G.-G., nes pastarasis atsisako jį atiduoti, o civilinio proceso tvarka išsireikalauti automobilį galimą tik jei bus įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” automobilį prarado dėl padaryto nusikaltimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalis). Pridėta dokumentų kopijos: sutartis, mokėjimo grafikas, išrašas iš sutarties teisinės pagalbos, išrašai iš VĮ „Regitra” ir VĮ „Registrų centras” (1 t., b. l. 1–2, 3–15).

2018 m. rugsėjo 4 d. Turto išperkamosios nuomos sutarties Nr. 2018/09/04-02 specialiosios dalies kopijoje nurodyta, kad sutartis pasirašyta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” ir kliento E. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenančio (duomenys neskelbtini) dėl lengvojo automobilio MB E280CDI, kėb. (duomenys neskelbtini), įsigijimo (1 t., b. l. 3–10).

2018 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo grafiko kopija patvirtina, kad E. A. už automobilį MB E280CDI (turto kaina 6 050,00 EUR, terminas 60 mėn.) kas mėnesį moka 275,91 eurus (1 t., b. l. 11).

2019 m. gruodžio 15 d. transporto priemonė pirkimo-pardavimo sutarties kopija patvirtina, kad E. A., gim. 1997 m. spalio 30 d., pardavė automobilį MB E280CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V. G.-G., transporto priemonės kaina 1 300 Eur (1 t., b. l. 12).

2023 m. birželio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų protokole nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2018 m. rugsėjo 4 d. turto išperkamosios sutarties originalą su įmokų mokėjimo grafiku, didžiosios knygos išrašą apie įmokėtas įmokas, iš kurios matyti, jog paskutinė įmoka buvo atlikta 2018 m. rugsėjo 15 d., t. y. tik viena įmoka; 2018 m. rugsėjo 4 d. automobilio priėmimo-perdavimo akto originalą, kuriuo perduodamas automobilis 6 050 eurų vertės E. A. naudojimui (1 t., b. l. 37–52).

2023 m. liepos 17 d. raštu, reg. Nr. IBPS-S-405056-23, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareikalauta pateikti 2019 m. gruodžio 15 d. ir 2019 m. gruodžio 17 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių originalus, kadangi V. G.-G. nurodė, jog šie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje. 2023 m. liepos 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog jų neturi, nes iš V. G.-G. jų negavo ir jis vengė su jais bendrauti (1 t., b. l. 67–69).

VĮ „Regitra” registracijos liudijimo Nr. I 010008 duomenimis, automobilio MB E280CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas registruotas E. A., savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 109)

2023 m. birželio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl automobilio draudimo nurodyta, kad automobilis nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2022 m. spalio 6 d., paskutinį kartą draustas UAB „Autorentvėjaus“ vardu. Šiuo metu nedraustas (1 t., b. l. 64–66).

2023 m. liepos 18 d. raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog automobilis buvo jiems grąžintas ir jis šiuo metu nuvežtas į autoservisą (1 t., b. l. 69).

2023 m. liepos 18 d. ieškomos kelių transporto priemonės išrašo duomenimis, automobiliui MB E280CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta paieška, nes turtas rastas paliktas kiemuose, Vilniuje, Naujamiesčio teritorijoje ir grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė civilinio ieškinio nereiškia, kadangi skola priteista civiline tvarka (1 t., b. l. 70–74).

III. Įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013, 2K-152-303/2017, 2K-241-942/2022). Neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-303/2017).

Kaltinamasis E. A. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino pilnai, jo kaltę patvirtina jo paties tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, patvirtinantys, jog kaltinamasis E. A. pardavė jam sutarties pagrindu perleistą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį už 1 300 eurų, 2019 m. gruodžio 15 d. transporto priemonė pirkimo-pardavimo sutarties kopija, kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog suprato, kad automobilio parduoti negalėjo, pasimokė bei šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą.

Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami E. A. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu, ištirtų BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis E. A. iššvaistė jo žinioje buvusį turtą, o būtent: jis 2018 m. rugsėjo 4 d. atvykęs, adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių pardavimo aikštelę, išsirinkęs išperkamajai nuomai automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6 050 eurų vertės, pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2018/09/04-02 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu K. R., pagal kurią įsipareigojo pagal mokėjimo grafiką mokėti įmokas bei pagal transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties 5.1.4 ir 5.5.3 punktus „gavėjo teisės ir pareigos“, pasirašytinai įsipareigojo „neparduoti, neįkeisti, nedovanoti, neperleisti“ jam patikėto turto, po ko, 2018 m. rugsėjo 4 d. pasirašė automobilio priėmimo-perdavimo aktą, todėl įgijo naudotojo teisėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kuris jam buvo patikėtas sutarties pagrindu. Tačiau pagal grafiką įmokų nemokėjo bei, žinodamas, jog transporto priemonė priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutarties pagrindu jis negali parduoti šio žinomai svetimo turto pilnai už jį neatsiskaičius ir jis, VĮ Regitra registruotas kaip šio automobilio naudotojas, o ne savininkas, 2019 m. gruodžio 15 d. melagingai prisistatęs Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, šį automobilį pardavė už 1 300 eurų V. G.-G., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus sutartį ir paprašius grąžinti automobilį, automobilio negrąžino, įmokų nesumokėjo, tokiu būdu jis iššvaistė jo žinioje buvusį patikėtą turtą padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 050 eurų turtinę žalą. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio1 dalį.

Be to, E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje, taigi ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

Kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai bei kaltinamojo parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamasis patvirtino, jog automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė, jog jis yra automobilio savininkas. Be to, V. G.-G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis jam nurodė, kad šis yra automobilio savininkas bei šią aplinkybę pažymėjo ir pirkimo-pardavimo sutartyje. E. A. sutartyje nurodė save kaip savininką (1 t., b. l. 85–87). B to, kaltinamojo kaltę patvirtinta ir 2019 m. gruodžio 15 d. transporto priemonė pirkimo-pardavimo sutarties kopija, kurioje užfiksuota, kad E. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. spalio 30 d., pardavė automobilį MB E280CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V. G.-G., transporto priemonės kaina 1 300 Eur (1 t., b. l. 12).

Taigi, byloje surinktais ir patvirtintais duomenis, konstatuotina, jog kaltinamasis suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą, o būtent, siekdamas neteisėtai perleisti žinomai svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 15 d. Šalčininkų raj., netoli Turgelių k., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu adresu, susitikęs su V. G.-G., 2019 m. gruodžio 15 d. minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje savo ranka įrašė į sutarties blanką skiltyje „pardavėjas“ tikrovės neatitinkančius duomenis – E. A., bei įrašė tikrus minėtos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės, duomenis, po ko visus šiuos duomenis, pirkėjo V. G.-G. akivaizdoje, patvirtino savo parašu, taip dokumente įtvirtino žinomai melagingą informaciją, jog jis yra transporto priemonės savininkas, tokiu būdu ji suklastojo dokumentą bei 2019 m. gruodžio 25 d. padavė šį žinomai suklastotą dokumentą pirkėjui kaip tariamas šio automobilio savininkas, tuo neteisėtai perleisdamas automobilį už 1 300 eurų, taip panaudojo suklastotą dokumentą. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamojo įstatymo. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-511/2019). Matyti, kad kaltinamasis, turėdamas bendrą sumanymą, t. y. parduoti jam sutarties pagrindu patikėtą automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti, į pirkimo-pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Taigi, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamas pagal idealiąją sutaptį.

IV. Bausmės individualizavimas

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. A. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teistas, tačiau nusikalstamas veikas padarė iki jo atžvilgiu priimtų baigiamųjų teismo aktų (1 t. b. l. 159–164), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 172–193), dirbantis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą,

Nors prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė atsižvelgti į nuteistojo turimas skolas bei kaltinamajam skirti arešto bausmę, jos vykdymą atidedant, tačiau atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, tai kad šias nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, į tai, jog kaltinamasis jauno bei darbingo amžiaus, yra įsteigęs MB „(duomenys neskelbtini)“, turi galimybę dirbti, į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, manytina, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta, kaltinamajam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytas bausmes, nesusijusias su areštu ar laisvės atėmimu – baudas, jų dydį nustatant mažesnį nei šių bausmių vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, kaltinamajam skirtinos bausmės subendrintinos visiško apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę. Be kita ko, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalį ir kaltinamajam paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio nuostatos, numato, jog nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Pagal formuojamą teismų praktiką toks terminas negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų. Teismų praktikoje pasisakyta, kad toks terminas paprastai turi būti netgi bent šiek tiek trumpesnis, kad jam suėjus būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A 245-658/2023). Taigi nustatytinas savanoriško baudos sumokėjimo terminas negali viršyti trejų metų, o pagal aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką turi būti netgi šiek tiek trumpesnis. Atsižvelgus į kaltinamojo finansinę padėtį, į skirtinos baudos dydį, baudos sumokėjimas išdėstytinas per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 150,00 Eur (2 t., b. l. 119–121).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam E. A. gynėjas buvo skirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi kaltinamasis kreipėsi kelis kartus į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau jo pareiškimai buvo palikti nenagrinėti, šios aplinkybės teismui sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebus tinkamai ginami. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirtas advokatas Eugenijus Šuliokas. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas pagrindas, jog pats kaltinamasis negali tinkamai pasirūpinti atstovu ir jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę tinkamai ginami nepaskyrus gynėjo, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

VI. Procesiniai klausimai

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. A. (A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 184 straipsnio 1 dalyje, skirti 81 (aštuoniasdešimt vieno) MGL (4 050 (keturių tūkstančių penkiasdešimties) eurų) dydžio baudą,

- 300 straipsnio 1 dalyje, skirti 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu E. A. (A.) skirtas bausmes subendrinti visiško apėmimo būdu, bei paskirti galutinę subendrintą 81 (aštuoniasdešimt vieno) MGL (4 050 (keturių tūkstančių penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. A. (A.) skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 54 (penkiasdešimt keturių) MGL (2 700 (du tūkstančius septynis šimtus eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.