- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- eI3-4283-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02364-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- UAB "Alfa ir Omega"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Alfa ir Omega“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. kovo 12 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-92 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria patvirtintas didesniu tarifu apskaičiuotas mokestis, ir sumažinti mokestinę prievolę iki 1532,80 Eur.
Skunde pareiškėja nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – Departamentas) Sprendimu pakeitė 2021 m. sausio 15 d. patikrinimo aktą Nr. (7.3)-PA 122 (toliau - Patikrinimo aktas), ir patvirtino 7 664 Eur mokėtiną sumą už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikant 10 kartų didesnį tarifą, t. y. 2925 Eur už 320 m³ nedeklaruotos klinties už 2018 m. III ketvirtį (skunde klaidingai nurodytas IV ketvirtis) ir 4739 Eur už 500 m³ nedeklaruotos klinties už 2019 m. IV ketvirtį.
Pareiškėja su ginčijamu Sprendimu nesutinka. Nurodo, kad Sprendimas yra formalus, priimtas nuodugniai neištyrus visų faktinių aplinkybių ir sukuriantis pareiškėjai neproporcingas padarytiems pažeidimams pasekmes. Pareiškėja neginčija Patikrinimo aktu nustatytų pažeidimų, tačiau teigia, jog pažeidimai padaryti dėl neatsargumo ir žmogiškos klaidos. Bendrovė klintį išgavo ne pardavimui, o savo reikmėms - naudojo privažiavimui ir aikštelei įrengti. Dėl darbų gausos ir neapsižiūrėjimo Bendrovė neįvykdė pareigos deklaruoti išgauto klinties išteklių kiekio ir dėl to apgailestauja. Padaryti pažeidimai nėra sistemingi, Bendrovė per daugiau nei trisdešimt veiklos metų tokių pažeidimų nebuvo padariusi, tinkamai, tvarkingai ir atsakingai eksploatuoja gamtos išteklius, laikosi saugos reikalavimų bei eilę metų be didesnių klaidų tinkamai deklaruoja išgautus gamtos išteklius ir sumoka jai tenkančius mokesčius. Pažymi, kad patikrinimo metu paaiškėjus Patikrinimo akte nustatytoms aplinkybėms apie netiksliai deklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį, Bendrovė ėmėsi veiksmų siekdama išsiaiškinti šio neatitikimo priežastis bei nevengė bendradarbiauti su patikrinimą atlikusiais pareigūnais, rašytinėse pastabose dėl Patikrinimo akto pateikė išsamius paaiškinimus ir patikslintus duomenis dėl išgautų gamtos išteklių kiekio. Dėl šių priežasčių pareiškėja mano, kad skundžiamu Sprendimu patvirtintas 10 kartų didesniu tarifu nustatytas mokestis yra neproporcingas, neatitinka pažeidimo esmės, proporcingumo, teisingumo ir teisinės valstybės principų.
Pareiškėja nurodo, kad Bendrovė dėl COVID-19 pandemijos ribojimų patiria veiklos sunkumų. Bendrovėje šiuo metu dirba tik vienas asmuo, Bendrovė 2020 m. patyrė 20 529 Eur nuostolį, tačiau stengiasi ir siekia tinkamai vykdyti prievoles. Šios aplinkybės lemia, kad reikalavimas sumokėti 7664 Eur mokestį, apskaičiuotą 10 kartų didesniu tarifu, pareiškėjai yra didelė finansinė našta, neišvengiamai galinti sukelti Bendrovės nemokumą ir bankrotą.
Pareiškėja atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi teismų praktika, prašo sumažinti Sprendimu patvirtintą mokesčio sumą iki 1532,80 Eur (taikant koeficientą 2).
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad Departamento skyrius, atlikęs pareiškėjo planinį patikrinimą dėl mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius 2017-2019 metais apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo nustatė, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2017 m. IV ketvirčio pradžios iki 2019 m. IV ketvirčio pabaigos iš Vegerių klinties dalyje skirto UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Alfa ir Omega“ telkinio išgavo 3 000 m³ klinties. Iki planinio patikrinimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) buvo pateiktos mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos: UAB „Alfa ir Omega“ 2018 m. I ketvirtyje deklaravo 1 000 m³ išteklių kiekį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. IV ketvirtyje deklaravo 500 m³ išteklių kiekį, t. y. buvo deklaruotas 1 500 m³ išteklių kiekis. Patikrinimo metu pagal pirminius apskaitos duomenis buvo nustatyta, kad iki planinio patikrinimo dienos VMI UAB „Alfa ir Omega“ 2018 m. III ketvirtyje nedeklaravo išgauto 1000 m³ klinties išteklių kiekio ir 2019 m. IV ketvirtyje išgauto 500 m³ klinties išteklių kiekio.
Departamentas ginčijamu Sprendimu, atsižvelgdamas į pareiškėjos pateiktas pastabas, pakeitė Patikrinimo aktą, ir patvirtino, kad UAB „Alfa ir Omega“ 2018 m. III ketvirtyje nedeklaravo išgauto 320 m³, o 2019 m. IV ketvirtyje 500 m³ išgautų valstybinių gamtos išteklių kiekio ir perskaičiavo mokestį didesniu tarifu už 2018 m. III ketvirtį – 2 925 Eur, už 2019 m. IV ketvirtį – 4 739 Eur. Sprendimu pareiškėja už nedeklaruotą (nuslėptą) valstybinių gamtos išteklių kiekį išgautą iš Vegerių klinties telkinio už laikotarpį nuo 2017 m. IV ketvirčio pradžios iki 2019 m. IV ketvirčio pabaigos buvo įpareigota sumokėti 7 664 Eur.
Departamentas nurodo, kad juridinių asmenų grupei, susidedančiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Alfa ir Omega“ veikiančiai pagal 2014 m. sausio 17 d. jungtinės veiklos sutartį, Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos (toliau – Geologijos tarnyba) išduoto leidimo Nr. 16-14 naudojimo sutarties sąlygų 10 punkte nustatyta, kad, tuo atveju, jeigu gavyba mažesnė už 10 m³ markšreideriniai matavimai atliekami, kai gavyba pasiekia 10 m³, bet ne rečiau, kaip kas 3 metai, o taip pat ne vėliau kaip 20-tą dieną, pasibaigus eiliniam metų ketvirčiui Geologijos tarnybai teikiama kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaita 2-KN. Pažymi, kad paskutinis pareiškėjos patikrinimas buvo atliktas 2018 m. birželio 20 d., kuriame užfiksuoti duomenys, jog Vegerių klinties telkinio markšreideriniai matavimai buvo atlikti 2017 m. rugsėjo 28 d. Pagal sutarties sąlygas ir gavybos kiekius markšreideriniai matavimai turėjo būti atlikti ne rečiau kaip kas treji metai, t. y. po 2020 m. rugsėjo 28 d., tačiau 2020 m. lapkričio 25 d. pradėjus mokestinį patikrinimą matavimai nebuvo atlikti ir pateikti. Pareiškėja Akmenės rajono Vegerių telkinio markšeiderinį planą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. sausio 19 d., sudarytą 2021 m. sausio 13, Departamentui pateikė tik kartu su rašytinėmis pastabomis, dėl ko teko atlikti Patikrinimo aktu atliktus paskaičiuoto mokesčio padidintu tarifu perskaičiavimus. Nors markšreiderinis planas nebuvo atliktas ir pateiktas laiku, tačiau pareiškėja vykdė prievolę ir teikė kietųjų naudingųjų išteklių kasybos ataskaitas (išskyrus durpių išteklių) 2-KN. Bendrovė vykdydama vieną prievolę, nevykdė kitos, t. y. pareigos teikti deklaracijų VMI ir mokėti mokesčių, nors šios pareigos yra glaudžiai susijusios ir neatsiejamos.
Departamentas pažymi, kad mokesčio mokėtojas privalo gamtos išteklius išgauti teisėtai, taip pat teisingai ir laiku registruoti išgaunamus gamtos išteklius, juos deklaruoti ir mokėti nustatytus mokesčius. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme (toliau – Įstatymas) nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl nedeklaruoto ar be leidimo išgautų gamtos išteklių mokesčio. Teigia, kad pagal viešai skelbiamus duomenis Bendrovės gauna pradavimo pajamas, nėra rinkos naujokė, todėl paskaičiuota mokėtina suma už išgautą ir nedeklaruotą valstybinių gamtos išteklių kiekį nėra neproporcingai didelė finansinė našta, o Įstatymas nenustato kokių nors išimčių dėl mažesnio tarifo taikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, atlikęs patikrinimą ir priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jo veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių jis buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Departamentas yra Aplinkos ministerijos institucija, vykdanti kontrolę ar teisingai apskaičiuojami ir deklaruojami mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius ir iš to jam kyla pareiga taikyti didesnį mokesčio tarifą už nedeklaruotą arba deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį arba už be leidimo išgautus gamtos išteklius. Pažymi, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kada imperatyviai taikomas padidintas mokesčio tarifas, t. y. už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, todėl tvirtinant patikrinimo rezultatus Departamentui nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei nustatyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mažinamas yra išskirtinai teismų kompetencija ir galimas tik tada, kai nustatomos pagrįstos išskirtinės aplinkybės. Atsakovo nuomone, skunde pateikiamos aplinkybės nelaikytinos teisiškai reikšmingomis ir šalinančiomis padarytą pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką mažinti apskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius.
Atsakovas laikosi pozicijos, jog priėmė pagrįstą bei teisingą Sprendimą, o pareiškėja nepateikė objektyvių pagrįstų duomenų, kurių pagrindu ginčijamas Sprendimas galėtų būti panaikintas, todėl prašo skundą atmeti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai už 2018-2019 m. išgautus ir nedeklaruotus gamtos išteklius patvirtintas mokestis, taikant padidintą tarifą, pakeitimo.
Byloje nustatyta, kad Departamento skyrius atliko pareiškėjos planinį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimą už 2017-2019 metus ir 2021 m. sausio 15 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad Bendrovė iki pranešimo apie planinį patikrinimą 2018 m. III ketvirtyje nedeklaravo išgauto 1000 m³ klinties išteklių, o 2019 m. IV ketvirtyje nedeklaravo išgauto 500 m³ klinties išteklių ir nesumokėjo mokesčio. Taip Bendrovė pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklių deklaracijų formų, jų pildymo ir pateikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu, todėl jai paskaičiuotas 13 881 Eur mokestis didesniu tarifu.
Pareiškėja 2021 m. vasario 9 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose nurodė, kad nustatytų pažeidimų neginčija, tačiau nesutiko, su patikrinimo metu nustatyta aplinkybe, kad 2018 m. III ketvirtį nedeklaravo 1000 m³ klinties. Pareiškėja paaiškino, kad buhalteriniuose dokumentuose buvo padaryta techninė klaida, išgauto klinties kiekis šiuo periodu buvo mažesnis ir pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis: 2021 m. sausio 19 d. Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitą 2-KN 2020 m. IV ketvirtis; 2021 m. Akmenės rajono Vegerių klinties telkinio dalies skirtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Alfa ir Omga“ markšeiderinių matavimų ataskaitą.
Departamentas, susipažinęs su pareiškėjos pateiktomis rašytinėmis pastabomis, skundžiamu Sprendimu pakeitė Patikrinimo aktą patvirtindamas 7 664 Eur mokestį už nedeklaruotą (nuslėptą) valstybinių gamtos išteklių kiekį išgautą iš Vegerių klinties telkinio už 2018 m. III ketvirtį išgautus 320 m³ ir 2019 m. IV ketvirtį išgautus 500 m³ klinties išteklių.
Pareiškėjas su Departamento Sprendimu nesutinka. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad paskirta sankcija neproporcinga, pareiškėja nesiekė nuspėti išgautų išteklių, pažeidimą padarė dėl neapdairumo, iki šiol tokio pobūdžio pažeidimų nebuvo padariusi, su Departamentu bendradarbiavo, teikė išsamius paaiškinimus, o priskaičiuotas mokestis, taikant padidintą tarifą, Bendrovei sunki finansinė našta. Departamentas su šiais skundo argumentais nesutinka ir laikosi pozicijos, kad mokestis, taikant padidintą tarifą, apskaičiuotas pagrįstai ir teisėtai. Todėl teismas nagrinėjamu atveju vertins pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio pagrįstumą bei teisėtumą ir analizuos ar egzistuoja pagrindas tokį mokestį sumažinti pareiškėjos nurodomais pagrindais.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad poveikio priemonės ūkio subjektams skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes. Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys skirtos nustatyti šio mokesčio tarifų dydžius ir sąlygas, nustatančias, kada gali būti taikomas didesnis šio mokesčio tarifas (dauginant iš koeficiento 10). Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Taigi, didesnis mokesčio tarifas taikomas trimis atvejais: 1) kai asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio; 2) deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį; 3) gamtos išteklius išgauna be leidimo.
Teismų praktikoje didesnio mokesčio tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mąstą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą).
Tai, nagrinėjamo ginčo atveju reikia įvertinti, ar pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Įstatymo priede nustatyti tarifai už naudingąsias iškasenas ir kiekius (m³). To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 12 straipsnio 1 dalis nustatė, kad žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – Geologijos tarnyba) išduotą leidimą ir sudarę ir ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, nenurodytus šio straipsnio 1 dalyje.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyje).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu (2017-2019 m.) išgavo klinties išteklius iš Vegerių klinties telkinio. Išteklių gavybai pareiškėjai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikiančioms jungtinės veiklos sutarties pagrindu, Geologijos tarnyba 2014 m. kovo 4 d. yra išdavusi leidimą Nr. 16-14 (toliau – Leidimas) naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Išteklių iš Šiaulių paskirties Akmenės rajono Vegerių telkinio klinties išteklių naudojimo sąlygos nustatytos 2014 m. kovo 4 d. naudojimo sutartyje prie Leidimo. Minėtos sutarties 10 punkte įtvirtinta, kad gavybos išteklių ataskaitinis laikotarpis yra metų ketvirtis. Kai klinties gavyba per du ataskaitinius mėnesius viršija 10 m³, išteklių naudotojas markšeiderinius matavimus atlieka ne rečiau kaip du kartus metuose. Jeigu gavyba mažesnė – matavimai atliekami ne rečiau kaip kas terijus metus. Išteklių naudotojas taip pat įsipareigojo ne vėliau 20-tą dieną, pasibaigus eiliniam metų ketvirčiui, pateikti Geologijos tarnybai teikiama kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitą 2-KN. Departamentas nustatė, kad pareiškėja sutartyje nurodytas ataskaitas Geologijos tarnybai teikė, tačiau deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2018 m. III ir 2019 m. IV ketvirtį išgautus klinties išteklius nepateikė ir mokesčio nesumokėjo. Pareiškėja neginčija Sprendimu patikslinto išgauto klinties kiekio ir aplinkybės, jog 2018 m. III ir 2019 m. IV ketvirčiais nedeklaravo ir nemokėjo mokesčio už išgautus klinties išteklius, nors tokią pareigą pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 2 ir 4 dalis turėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos veiksmai nedeklaruojant išgaunamo klinties kiekio ir nemokant nustatyto mokesčio negali būti laikomi formaliais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog Įstatymas neįtvirtina, kad mokesčio administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybes, galėtų atitinkamai koreguoti sankcijos, šiuo atveju – mokesčio tarifo – dydį. Tačiau teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali mažinti, iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2036-602/2021 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad Bendrovė Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais deklaracijų už 2018 m. III ir 2019 m. IV ketvirčiais išgautus gamtos išteklius (klintis) VMI neteikė ir mokesčio nemokėjo. Tačiau, teikė Geologijos tarnybai kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitas 2-KN, kuriose nurodė išgautos klinties kiekius. Parengus Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ir Vegerių klinties telkinio dalies markšeiderinių matavimų ataskaitas pareiškėjos 2018 m. III ketvirtį išgautų klinties išteklių kiekis buvo patikslintas, tačiau pareiškėja paaiškino, kad tai įvykdo dėl techninės klaidos (iš byloje esančių ataskaitų matyti, kad 2018 m. I ir III ketvirčio ataskaitose nurodytas toks pat išgautų išteklių (1000 m³) kiekis). Be to, Geologijos tarnybai pateiktoje ataskaitoje nurodytų išgautų išteklių kiekis už 2018 m. III ketvirtį buvo nurodytas didesnis, nei išgauta faktiškai (nurodyta 1000 m³, faktiškai išgauta 320 m³), todėl darytina išvada, jog Bendrovė nesiekė nuslėpti išgautų išteklių kiekio. Padarytą pažeidimą pareiškėja pripažįsta, teigia, kad jis įvyko dėl žmogiškos klaidos ir nepasižiūrėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo tiek pavojingas, kad būtų pagrindas taikyti maksimalią Įstatyme numatytą sankciją (priskaičiuotą mokestį dauginant iš 10). Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms, o valstybės finansinis interesas galėjo būti užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Atliekant patikrinimą Bendrovė bendradarbiavo su patikrinimą atliekančiais atsakovo atstovais. Dėl padaryto pažeidimo gailisi. Tai rodo, kad pareiškėja linkusi toliau laikytis įstatymų. Nėra duomenų, kad pareiškėja būtų anksčiau bausta už analogiškus nusižengimus. Iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad Bendrovės veikla nuostolinga, nuostolis 2020 m. sudarė 20 529 Eur, Bendrovėje dirba vienas darbuotojas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad galimas ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant kitokio dydžio mokesčio tarifą (iki 10 kartų maksimalaus galimo dydžio), atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018 ir kt.). Taigi šiuo atveju, atsižvelgus į reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes, laikytina, kad 3 kartus padidintas mokesčio tarifas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus bei būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui.
Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus motyvus, skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, keistinas toje dalyje, kurioje už 2018 m. III ketvirtį ir 2019 m. IV ketvirtį išgautą ir nedeklaruotą išteklių kiekį pritaikytas 10 kartų didesnis tarifas. Atsižvelgiant į šio sprendimo motyvus, taikant (3 kartus) padidintą tarifą, atitinkamai priskaičiuota mokesčio suma už 2018 m. III ketvirtį mažintina iki 877,61 Eur (320 x 0,86 x 1,063 x 3), už 2019 m. IV ketvirtį mažintina iki 1 421,58 Eur (500 x 0,86 x 1,102 x 3). Bendra mokesčio suma mažintina iki 2 299,19 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos prašymas sumažinti padidintu tarifu paskaičiuotą mokesčio sumą taikant koeficientą 2, negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų aukščiau įtvirtintoms teisės aktų nuostatoms deklaruoti išgautų valstybės išteklių kiekį ir mokėti mokestį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 12 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-92 apskaičiuotą didesnio mokesčio tarifu už valstybinius gamtos išteklius 7 664 Eur mokestį už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį mažinant iki 2 299,19 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir 19 ct).
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.