- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- e2-219-973/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Vasiliauskienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- B. K.
- Advokatai
- Rolandas Stirbinskas, Aida Urbonavičienė
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Palangos skyriaus atstovei Rusanai Ulskienei,
Žemesnės instancijos teismas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei B. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Palangos mieste, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete dukra M. S., o būtent, kad jis bendrauja su savo dukra M. S. kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 15 val. iki 19 val., pasiimdamas dukrą ugdymosi įstaigos (mokyklos „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini)) ir 19 val. dukrą pristato į tą pačią vietą prie mokymo įstaigos; 2) nustatyti, kad atsakovė B. K. SMS žinute privalo informuoti ieškovą apie problemas, dėl kurių nebūtų galimybės pasiimti dukros nustatyti laiku iš sutartos vietos.
Ieškovas paaiškino, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 25 d. nutartimi buvo tenkintas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Išvada teikianti institucija) prašymas dėl teismo leidimo paimti vaiką (M. S., gimusią (duomenys neskelbtini)) iš jos tėvo V. S. 2021 m. liepos 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-1336 „Dėl laikinosios globos nustatymo M. S.“ nuo 2021 m. liepos 26 d. vaiko globėja buvo paskirta atsakovė, o vaiko globos vieta buvo nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu atsakovė visiškai neleidžia ieškovui bendrauti su dukra M. (dukros mama V. S. yra mirusi, todėl ieškovas yra vienintelis dukrai M. artimas žmogus). Atkreipia dėmesį, kad Tarnyba ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas, kad tik sudarytų kliūtis jam bendrauti su savo dukra. Pavyzdžiui 2020 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi Vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymas paimti vaiką iš jo buvo atmestas. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2021 m. liepos 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nepaisant to, jis nori ir turi teisę matytis bei bendrauti su savo dukra M., o atsakovė neleisdama bendrauti su dukra pažeidžia ieškovo teises. Mano, kad reikia atsižvelgti ir į dukros M. interesus.
Atsiliepimas
Atsakovė B. K. atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ji žino ieškovą iš anksčiau kaip ir jo dukras M. ir K. Tapus M. laikinąją globėja su ieškovu telefonu bendravo keletą kartų, tačiau pokalbio metu jis visus kaltino, nenorėjo bendrauti ir nutraukė pokalbį. Paskambinęs ieškovas neklausė kaip sekasi jo dukrai ir visiškai ja nesidomėjo. Nepraėjus mėnesiui po to kai ji tapo laikinąją M. globėja, ji gavo pranešimą dėl mediacijos. Mediacijoje ji dalyvavo, vyko du susitikimai, kurių metu konstruktyvaus pokalbio nebuvo, kadangi ieškovas visus kaltino, ją vadino negražiai, o galiausiai pasitraukė iš mediacijos. Anksčiau ji kreipėsi ir į Palangos miesto socialinių paslaugų centrą dėl galimų ieškovo susitikimų šiame centre, o kilus ginčui gavo išaiškinimą dėl susitikimų su vaiko tėvais tvarkos. Pažymi, kad M. pas ją atvyko be reikiamų rūbų ir daiktų, o atsakovas jokio išlaikymo savo dukrai M. neteikia. M. turėjo šlapinimosi į lovą naktimis problemą. Per keletą mėnesių M. elgesys pasikeitė, ji tapo atviresnė, meilesnė, atsirado džiaugsmas, vaistų pagalba išsisprendę šlapinimosi į lovą problema. Mergaitė mielai ruošia pamokas, mokosi tvarkytis, gaminti valgyti. M. lyg šiol yra teikiama psichologinė pagalba. M. kategoriškai atsisako bendrauti su savo tėvu ir apie jį kalbėti nenori. Psichologė jai rekomendavo nekelti spaudimo ir toliau jai lankytis pas psichologę. Mano, kad savo kaip laikinosios globėjos pareigas vykdo tinkamai, tačiau ieškovas pats nededa pastangų ir nebendradarbiauja nei su ja, nei su turinčiomis teikti pagalbą institucijomis. Jos įsitikinimu ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su M. tvarka neatitinka pirmiausiai pačios M. interesų, nes akivaizdu, kad ji nėra pasiruošusi bendrauti su tėvu, nesijaučia su juo saugi, o galbūt net bijo jo, todėl nėra aišku ar būtų užtikrintas dukros saugumas jai bendraujant su tėvu. Pati M. ne vieną kartą nurodė, kad jai buvo nemalonu kai tėvas atėjęs į Globos centrą rėkdavo ant centro darbuotojų, o anksčiau tą darydavo ir ant jos, todėl tam, kad vyktų jos pasimatymai su tėvu, turi būti užtikrinta saugi aplinka ir atkurtas pasitikėjimas tėvu. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turėtų priimti socialinę pagalbą ir vykdyti socialinių paslaugų planą. Mano, kad susitikimai turėtų vykti socialinių paslaugų centre, stebint vaikų teisių atstovui ar kitam specialistui. Patys susitikimai iš pradžių neturėtų būti ilgi ar dažni. Pažymi, kad šiuo metu būtent ji yra atsakinga M., tačiau ji negalėtų užtikrinti M. saugumo jai bendraujant su savo tėvu (ieškovu), jo prašoma nustatyti bendravimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Išvada teikianti institucija pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovui nėra ribota tėvo valdžia, todėl tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau šios teisės ir pareigos užtikrinimas negali pažeisti geriausių vaiko interesų. Iš turimos informacijos matyti, kad ieškovas netinkamai vykdė savo, kaip tėvo pareigas bendraudamas su dukra M. S., rėkdavo, įžeidinėdavo, vartojo smurtą, dėl ko dukra patyrė neigiamus išgyvenimus ir šiuo metu nenori su juo bendrauti. Ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku pagal jo siūlomą bendravimo tvarką, šiuo metu neatitinka nepilnametės M. S. geriausių interesų. Ieškovas nededa pakankamai pastangų pakeisti savo elgesį, nutraukė bendradarbiavimą su pagalbą jam teikiančiais specialistais, todėl šiuo metu nėra pagrindo tikėtis šeimos situacijos pagerėjimo. Siekiant palaipsniui atkurti ieškovo ryšį su dukra, rekomenduotina ieškovui bendradarbiauti su Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro specialistais.
Teismo posėdžio metu ieškovas V. S. ieškinį palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad vieną dieną jam paskambino Vaikų teisės ir pasakė, kad jo vaiką paėmė. Šiuo metu su savo dukra M. jis negali bendrauti, susitikti ar jai paskambinti (mergaitė turi telefoną) ir tai vyksta jau ilgiau nei vienerius metus. Jam neleidžiama savo dukrai perduoti dovanų. Mano, kad ji yra paveikta ir įbauginta atsakovės, įvairių specialistų bei mokyklos direktorės, todėl ir nenori su juo bendrauti. Atkreipia dėmesį, kad M. iš namų nepabėgo, o buvo pagrobta ir laikoma uždaryta. Jis pats vaikui bandė skambinti daug kartų, o atsakovei keletą. Šiuo metu atsakovei daugiau nebeskambina. Pokalbio su atsakove metu prašė susisiekti su vaiku, leisti pasiimti jį, tačiau to padaryti nepavyko. Vaikui yra 11 metų, todėl mano, kad buvo galima susitarti vietą kurioje jie galėtų susitikti. Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir Globos centro susitikimuose dalyvavo pirmą kartą, tačiau jam nepatiko jų bendravimas. Pagrobus iš jo vaiką su specialistais nebendravo. Pažymi, kad kai M. gyveno kartu su juo, į namus tikrinti ateidavo specialistai. Jeigu mergaitė būtų šlapinusi į lovą ir miegotų nešvarioje lovoje, specialistai tikrai būtų užuodę. Be to, jis savo dukras lankydavo kiekvieną dieną, vaikai puldavo jam į glėbį, o atėjus vėliau vyresnioji dukra nebenorėjo su juo bendrauti.
Teismo posėdžio metu ieškovo V. S. atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas ieškinį palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir atsakovė remiasi prielaidomis dėl seksualinio smurto, tačiau nėra pateikiama jokių įrodymų. Jis įžvelgia konfliktinę situaciją tarp Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir ieškovo. Papildomus duomenis vertina kritiškai, nes jie niekaip nepagrįsti. Išklausius M., susidaro įspūdis, jog ji neturi aiškios nuomonės, tačiau šią nuomonę jai bandoma įpiršti. Vaikui nebendraujant su savo tėvu jis negali žinoti ar tėvas dirba ir dėl kokios priežasties. Be to, kyla klausimas ar vaikas žino, jog tėvas nori susitikti ir atnaujinti ryšius su ja. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad vaikui kiltų pavojus susitikti su savo tėvu – tėvas nėra psichiškai nestabilus ar piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais ar pan. Taip pat svarbi aplinkybė yra ir ta, kad praėjo jau daug laiko, todėl vaikas atpranta nuo savo tėvo. Ieškovo pakeltą balsto toną vertina kaip nervingumo požymį, kadangi iš jo praktiškai buvo atimtas vaikas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė B. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad mergaites pažino bažnytinėje bendruomenėje, nes ieškovas su jomis ten lankydavosi kiekvieną sekmadienį dar iki jai tampant M. laikinąją globėja. Iš pradžių buvo susidariusi teigiamą nuomonę apie ieškovą, kuris vienas augina dukras, tačiau vėliau pastebėjusi kaip ieškovas bendrauja su savo dukromis – nuomonę pakeitė. Ieškovas su dukromis bendraudavo šaukdamas, elgėsi grubiai. Kartą į mėnesį ar kiek rečiau iki tampant laikinąją M. globėja, ji pasiimdavo mergaites iš ieškovo, su jomis leisdavo laiką, jos pas ją nakvodavo. Pasiėmus mergaites pradžioje jos būdavo linksmos, tačiau prieš grąžinant jas tėvui, vyresnioji būdavo liūdna ir susimąsčiusi. Mergaitės neatviraudavo, tėvas joms skambindavo kas keletą valandų. Kartą šukuojant M. jos galvoje rado utelių, ji pasakė jai, kad apie tai praneš tėčiui, tačiau mergaitė verkė ir prašė jam to nesakyti, nes jis ją bars. Vyresnioji mergaitė dėl to net nusikirpo plaukus. Mergaitės šiuo metu mokosi jos sesers vadovaujamoje mokykloje. Tik iš savo sesers sužinojo, kad mergaitės globos namuose, ji jas lankė. Ieškovui grąžinus teises į mergaites – vyresnioji užsidarė, žalojosi, sakė, kad nenori grįžti pas savo tėvą, ketino žudytis. Vyresnioji mergaitė jaunesniajai buvo kaip mama, ją prižiūrėjo. M. vėliau buvo paimta į globos namus. M. pasakojo, kad tėvas neduodavo jai ramybės, skambindavo per pamokas kas keletą valandų, mergaitė buvo neprausta, įsitempusi ir pan. Vėliau M. antrą kartą buvo paimta ir tuomet jos prašė ją priimti. Klabėdama apie savo tėvą M. yra labai uždara, ji nenori apie jį kalbėti ir bendrauti su savo tėvu. M. sako, kad kalbant apie tėvą jai susigadina nuotaika (tikriausiai turi nuoskaudą). Ji M. siūlė parašyti žinutę tėvui, tačiau ji nenorėjo. M. pasakojo, kad tėvas prieš ją naudojo fizinį smurtą, bendraudavo pakeltu tonu, tačiau konkrečių veiksmų nepasakoja. M. gyvenant su savo tėvu labiausiai patikdavo kai tėvas apsvaigdavo nuo alkoholio iki tokios stadijos, kad negalėdavo paeiti. Gyvenant su tėvu ji šlapindavosi į lovą ir sakė, kad bijodavo apie tai sakyti savo tėvui – guldavosi į šlapią lovą. Pačioje pradžioje ieškovas skambino jai, tačiau apie M. nieko neklausinėjo, ją išplūdo ir nutraukė pokalbį. Ji nerekomenduotų vienam ieškovui būti su vaiku. Kadangi atėjus mergaitė šlapinosi į lovą, o dabar nebe. M. vis dar sunkiai užmiega naktimis, nuolatos klausinėja ar negrįš pas savo tėvą. M. ji pasiėmė su šortais, šlepetėm ir marškinėliais – ji daugiau nieko neturėjo, nes buvo paimta iš mokyklos. Ji kurį laiką buvo Globos centre, tėvas jai jokių rūbų neatvežė. Šiuo metu M. yra atsigavusi – pažangi moksluose, atsipalaidavusi, linksma, tačiau turinti savo charakterį, kaprizus ir pasakanti ko nori. Anksčiau M. nepasakodavo apie savo sapnus, tačiau dabar pradeda tą daryti, pasakoja, kad sapnuoja kai ją vejasi ir ji bėga. Mergaitės apklausos metu pastebėjo, kad ji yra labai pasimetusi, tarsi bijo kažką pasakyti. Mano, kad tai yra dėl to, nes žino, kad jos klauso tėvas. Ji už tai, kad vaikas turėtų teisę bendrauti su savo biologiniais tėvais, tačiau atsižvelgiant į tai, koks yra ieškovas – nėra tikslinga leisti jai bendrauti su juo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu dalyvaujant teismo psichologei Dovilei Godelytei apklausta nepilnametė mergaitė M. S. nurodė, kad šiuo metu gyvena su B., kuri yra jos globėja. Anksčiau gyveno su tėvu. Gyvendama su globėja jaučiasi geriau nei gyvendama su tėvu. Neprisimena kada bendravo su savo tėvu, tačiau jai atrodo, kad seniai. Bendravo seniai, nes pati nenori su juo bendrauti ir dėl to jaučiasi gerai. Tėvas su ja ne kartą bandė susisiekti, skambindavo telefonu, į „messenger“, rašydavo žinutes, tačiau dabar to padaryti negali, nes ji turi kitą telefono numerį kurio tėvas nežino, o per „messenger“ ji jį užblokavo, kad jis nebeskambintų. Kartą būnant su savo sese K., ji atsiliepė į tėvo skambutį ir „numetė ragelį“. Bendrauti su savo tėvu nenori, nes gyvenant kartu jis ją vadindavo negražiais žodžiais. Kai ji buvo grįžusi pas tėvą, jis savaitę elgėsi gerai, tačiau vėliau vėl taip pat kaip anksčiau. Su tėvu bendrauti per specialistus taip pat nenorėtų. Globėja B. yra klausiusi ar ji norėtų susitikti su tėvu, tačiau nesiūlė. Kalbėdama apie tėvą ji jaučiasi blogai. Gyvenant kartu su tėvu jis gerdavo alkoholį. Jai kažkas sakė, kad tėvas susirado darbą, bet mano, kad jis stengiasi dėl savęs, o ne dėl jos.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. B. nurodė, kad dirba Palangos socialinių paslaugų centre. Liepą gavo naują šeimą – M. S. Ji įsitraukė į globos koordinatorius ir dirbo su M. kartą per savaitę. Pirmųjų susitikimų metu vaikas buvo išsigandęs, susitraukęs, atrodė, kad tikrai turėjo neigiamos patirties, nenorėjo kalbėti apie tam tikrus dalykus, todėl ji rekomendavo M. ištirti globos namuose ir psichologinėje tarnyboje (Vilniuje). Tą padaryti nusprendė, nes pati tam neturi kompetencijos. Šiuo metu ir toliau bendrauja su M., ji yra linksma, atsigavusi – jos veide matyti šypsena, juokas (anksčiau to nebuvo). Apie tėvą kalbėti ji nenori, pasako, kad daug patyrė ir nustoja kalbėti. Nors ji ir gavo užduotį atkurti vaiko ir tėvo ryšį, tačiau vaikui to nenorint, ji to prievarta daryti negali. Vaikui nenorint kalbėti apie tėvą, ji su M. apie tai nebekalba. Paprašius M. nupiešti savo šeimą, ji piešia ne savo tėvą, o globėją. Ji M. įtraukė į grupinius užsiėmimus. Mano, kad vaikas su tėvu bendrauti šiuo metu yra nepasiruošęs. Ieškovas jau vien tik per teismo posėdį bendrauja agresyviai, šaukia.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. K. nurodė, kad dirba Klaipėdos fondo pirmininke, o su ieškovo šeima yra pažįstama devynerius metus. Po mamos mirties mergaitės pagal galimybes lankė Vaikų dienos centrą. Vasaros metu buvo rengiamos stovyklos, kuriose dalyvavo ir M. Paskutinį kartą M. stovyklavo 2020 m., stovyklų trukmė būdavo 5 – 10 dienų. Ji pati asmeniškai bendravo su ieškovo šeima, lankydavosi šeimos namuose, kambariuose visuomet buvo švaru. Paskutinį kartą ieškovo namuose buvo maždaug prieš 5 metus, o dabar jis gavo naują butą, jam buvo tiekiami baldai. Stovyklų metu mergaitės būdavo pristatytos laiku, ieškovas buvo labai rūpestingas. Jeigu kažkas būtų blogai, mergaitės jai tikrai būtų pasipasakojusios. Po to kai mergaitė buvo grąžinta tėvui šeimoje nesilankė, tačiau bendraudavo su ieškovu, jis atvykdavo į paramos namus – mergaitė buvo linksma, niekuo nesiskundė. Be to, ieškovas daug metų buvo savanoris, inscenizuodavo Kalėdų senelį. Ieškovas kartais galbūt ir išsikrauna emociškai, tačiau tikrai yra geras ir mylintis tėvas. Mergaitės Vaikų dienos centre lankydavosi pagal poreikį, tačiau ten būdavo linksmos, atlikdavo namų darbus ir pan. Apie M. šlapinimąsi į lovą nieko nežino, to nepastebėjo. Utelių vaikų galvose nepastebėjo, mergaitės būdavo švariai ir gražiai aprengtos. Mano, kad mergaites reikia saugoti nuo institucijų ir nenutraukti šeiminių ryšių.
Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Palangos skyriaus atstovė Rusana Ulskienė nurodė, kad ieškovo ieškinio reikalavimų tenkinimas šiuo metu neatitiktų M. geriausių interesų. Tuo labiau, kad atsakovas pilnai nededa pastangų ir nesistengia keisti savo elgesio siekiant pokyčių bendravime su vaiku. Jis nutraukė bendravimą su specialistais, posėdžiuose nedalyvauja, todėl nėra jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų tikėti, kad situacija šiuo metu galėtų pagerėti, siekiant atkurti vaiko santykius su tėvu ir pradėti bendrauti. Nepaisant to, kad ieškovui nėra apribota valdžia, gali bendrauti su vaiku, tačiau šios teisės ir pareigos užtikrinimas negali pažeisti geriausių vaiko interesų. Ieškovas netinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigas M. S. atžvilgiu, įžeidinėjo ją, naudojo prieš ją smurtą, todėl mergaitė patyrė neigiamus išgyvenimus ir šiuo metu pati nenori bendrauti su savo tėvu. Situaciją apsunkina ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Situacijai negerėjant, buvo kreipiamasi dėl tėvo valdžios apribojimo. Taigi daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl bendravimo pagal jo siūlomą bendravimo tvarką, šiuo metu neatitinka geriausių M. S. interesų, todėl turi būti atmestas, o ieškovui rekomenduojama bendradarbiauti su institucijomis ir specialistais, nes bendradarbiavimo tikslas ir yra atkurti, palaikyti ir ateityje plėtoti ryšius su savo dukra M.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatytos aplinkybės
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-06-25 nutartimi buvo patenkintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas dėl teismo leidimo paimti vaiką – M. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos tėvo, ieškovo V. S.
2021-07-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-21336, atsakovė B. K. paskirta M. S. laikinąja globėja.
Dėl reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką
Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš esminių tėvų pareigų. Taigi tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
Iš byloje esančios Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-06-25 nutarties turinio nustatyta, kad ieškovo V. S. dukrą M. S. iš šeimos leista paimti nustačius, kad tuo metu nepilnametei M. S., gim. (duomenys neskelbtini), nėra galimybės išlikti jos tėvo globoje, nes suinteresuoto asmens V. S. elgesys kelia pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, ir tai būtų nesuderinama su jos geriausiais interesais dėl nesaugios jai aplinkos ir realios tikimybės grėsmei vaikui kilti.
Šioje byloje ieškovas V. S. reikalauja, kad laikina jo dukros globėja B. K., užtikrintų jo teisę bendrauti su dukra jo pasirinktu būdu, t. y. kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 15 val. iki 19 val., pasiimant dukrą iš ugdymosi įstaigos ir 19 val. dukrą pristatant į tą pačią vietą.
CK. 3.271 straipsnyje be kitų globėjo pareigų nustatyta, kad vaiko globėjas privalo netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais.
Teismas byloje nenustatė, kad laikinoji globėja B. K. netinkamai atliktų savo pareigas, trukdytų M. S. bendrauti su tėvu. Byloje taip pat nebuvo surinkta jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad laikinoji globėja darytų ieškovo dukrai įtaką, siekiant nutraukti bet kokį ryšį tarp vaiko ir tėvo. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad ne laikinosios globėjos, o ieškovo ilgus metus trukęs elgesys įtakojo M. S. nenorą bendrauti su tėvu. Teismo posėdžio metu apklausta laikina globėja B. K. paaiškino, kad globotinė ne tik, kad nenori bendrauti su tėvu, ji net nenori apie jį kalbėti. Atsakovė paaiškino, kad M. S. tik nesenai nustojo šlapintis į lovą, pasidarė atviresnė, linksmesnė. Tik prakalbus apie tėvą ji iš karto užsidaro, nebenori kalbėti. Apie vaiko uždarumą kalbat apie tėvą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta psichologė J. B.
Kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Siekdamas išklausyti vaiko nuomonės, teismas dalyvaujant teismo psichologei, apklausė M. S. Mergaitė kategoriškai nesutiko bendrauti su tėvu. Nurodė, kad bendrauti nesutiktų ir dalyvaujant kitiems asmenims, specialistams. Paklausus apie tėvą, mergaitė užsidarė, vengė atsakyti į klausimus, susijusius su tėvu, nurodyti tiesiogines priežastis, kodėl ji nenori su tėvu bendrauti, tačiau patvirtino, kad kalbėdama apie tėvą ji jaučiasi blogai, netikinti, kad tėvas pasikeis. Be to, M. S. nuomonė buvo išklausyta ir 2021-11-03 Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojų, kuriems mergaitė pasakė, kad gyvenimas apsigyvenus pas globėją gerėja, o prakalbus apie tėvą vaikas surimtėjo, kalbėjo nenoriai. Pasakė, kad nenori su tėvu nei gyventi, nei bendrauti, o nenorą argumentavo kaip sąlygotą netinkamo tėvo elgesio iki tol.
Sprendžiant klausimą dėl tėvo teisės bendrauti su vaiku būtina ne tik įvertinti vaiko nuomonę, bet ir pasistengti nustatyti, kas būtent lėmė tokį vaiko, šiuo atveju M. S., nenorą bendrauti su tėvu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-06-25 nutartyje nurodė: „M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos sesuo K. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 25 d., gavus anoniminį pranešimą, buvo paimtos iš neblaivaus tėvo V. S. ir apgyvendintos biudžetinės įstaigos „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ Pagalbos vaikams padalinyje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. spalio 2 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametes M. S. ir K. S. iš jų tėvo. Teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-10694-512/2020 netenkino Skyriaus prašymo ir nedavė leidimo paimti vaikus. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį paliko nepakeistą. M. grįžo pas tėvą, o K. atsisakė grįžti, jai prasidėjo panikos priepuolis, ištiko nervinis tikas, maldavo neatiduoti tėvui, teigdama, jog tėvas ją užmuš, ir ji liko gyventi BĮ „(duomenys neskelbtini)“. Esant tokiai situacijai 2021 m. sausio 25 d. Skyrius pateikė teismui pakartotinį prašymą išduoti leidimą paimti K. iš jos tėvo. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2101-838/2021 Skyriaus prašymą patenkino.
Skyriaus specialistė pagal darbo planą vykdanti globojamų vaikų priežiūrą globos institucijoje 2021 m. balandžio 29 d. vyko į BĮ „(duomenys neskelbtini)“ Pagalbos vaikams padalinį aplankyti laikinai globojamos K. S., gim. (duomenys neskelbtini). K. papasakojo specialistei apie savo santykius su seserimi M., kuri gyvena su tėvu V. S. Ji nurodė, kad sesuo nuolatos skundžiasi, kad tėvas ją muša, dėl to jai skauda nugarą. Nuo to laiko, kai seserys gyvena atskirai, jos susitinka tik mokykloje. K. teigimu, tėvas draudžia M. su ja bendrauti. K. kalbėjo įtikinamai ir su užuojauta seseriai. Ji papasakojo, kad M. bijo tėvo. Tikėtina, kad M. S. patiria smurtą šeimoje.
Skyrius, įvertinęs gautą informaciją, nedelsiant ėmėsi priemonių, siekiant pasikalbėti su mažamete M. S. Suderinus su viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos administracija Skyriaus specialistė nuvyko į ugdymo įstaigą ir pabendravo su mergaite. Ji buvo kalbi, noriai bendravo, papasakojo apie save, tėvą, vyresniąją seserį K., kuri gyvena BĮ „(duomenys neskelbtini)“. M. patvirtino pranešime nurodytą informaciją ir papasakojo, kad tėvas ją vadina „šiukšle“, „invalide“, kad nuolat yra piktas, rėkia ant jos, pyksta kiekvieną dieną, vadina „ debile“. Taip pat papasakojo, kad tėvas jai trenkė į nugarą ir jai skaudėjo. Buvo sugriebęs ir suspaudęs ranką, kuri iki šiol skauda. M. teigimu, namuose tėvas vartoja alkoholį, vėliau būna piktas, keikiasi, neleidžia bendrauti su seserimi K. Mergaitė papasakojo, kaip tėvas mušdavo seserį K. jos akivaizdoje, daužydavo jos galvą į sieną ir nurodė, jog ji bijo, kad kai ji paaugs, ją tėvas taip pat skriaus ir muš kaip seserį. M. nurodė, jog kai ji būna alkana, pirmiausiai pavalgo tėvas ir tik po to duoda valgyti dukrai. Paaiškino, jog tėvas nepadeda jai esant nuotoliniam mokymuisi. Ji bijo tėvo ir nori gyventi BĮ „(duomenys neskelbtini)“ kartu su seserimi K.
Taip pat 2021 m. gegužės 4 d. Skyriuje buvo gautas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos administracijos elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, jog jau keletą mėnesių rytais į mokyklą M. S. ateidavo išsigandusi, nerami: reikėdavo gero pusvalandžio, kad nurimtų ir susikauptų mokymuisi. Į mokyklą ir iš mokyklos ją lydėdavo tėvas. Kol M. būdavo mokykloje, tėvas jai skambindavo 2 kartus per dieną - mergaitė išgąstingai stengdavosi kuo greičiau atsiliepti, kad tik tėvas nesupyktų. Paskambinus tėvui, kad jis jau laukia kieme (dėl karantino tėvai negali eiti į mokyklą), mergaitei dingdavo džiaugsmas, jos nuotaika pasikeisdavo, susijaudinusi skubiai ruošdavosi išeiti. Dažnai M. ateidavo neplauta galva, nešvari, netvarkinga. Paskutiniu metu pasikeitė mergaitės eisena: vaikščiodama tarsi krypuoja, judesiai pasidarė kampuoti, nerangi bėgti, greita suklupti ir griūti. Kol pradinukai mokėsi nuotolinio mokymo(si) forma, M. dažnai nesijungdavo prie pamokų, namų darbų nepadarydavo. Klasės mokytojos M. vis paprašydavo, kad pasikviestų pasisvečiuoti į namus savaitgaliui (nes anksčiau yra buvusi). Prieš 3 savaites M. mokykloje prašė vyresnės sesers K., kad paskambintu vaikų teisėms, jog ji galėtų grįžti į vaikų centrą. Po to apsigalvojo ir apie tai pasakė savo seseriai.
Skyrius, reaguodamas į pranešimą ir vaiko prašymą, bei vykdydamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatas, atliko šioje dalyje nurodytus veiksmus, t. y. M. S. vėl buvo nuvežta į BĮ „(duomenys neskelbtini)“ Pagalbos vaikams padalinį ir ten apgyvendinta. Surašytas Vaiko laikino apgyvendinimo aktas. Nepilnametės M. S. gyvenimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos BĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra užtikrinamos tinkamai. Susidariusioje situacijoje tai atitinka geriausius jos interesus“.
Taigi iš aukščiau aptartų faktinių duomenų matyti, kad M. S. buvo grąžinta į V. S. šeimą, tačiau dėl vaiko interesus pažeidžiančio ieškovo elgesio vaikas vėl buvo paimtas ir apgyvendintas su laikina globėja.
Pažymėtina, kad situacija nuo 2021 metų liepos mėnesio, kai vaikas buvo apgyvendintas su atsakove, kalbant apie ieškovo elgesį ir pastangas atstatyti ryšį su vaiku, atgauti vaiko pasitikėjimą, nepakito. Vertinant ieškovo pasisakymus teisme, jo elgesį posėdžių metu akivaizdu, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina, iš esmės nesupranta vaiko nenoro bendrauti su juo priežasčių ir dėl netinkamo susidariusios situacijos suvokimo, atsisako specialistų pagalbos. Ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad vaikas iš jo pagrobtas neteisėtai, vaikas prieš jį nuteikinėjamas, nors tokie duomenys nenustatyti.
Iš 2021 metų lapkričio mėnesį sudaryto šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto, bei apklausos posėdžio metu nustatyta, kad B. K. bandė užmegzti kontaktą su V. S., tačiau jis tik nuolat visus kaltino, nenorėjo kalbėtis, numetė ragelį, nenorėjo keisti savo elgesio.
Siekiant surinkti kuo išsamesnę informaciją, teismas kreipėsi į BĮ „(duomenys neskelbtini)“. Centras 2022-02-08 rašte nurodė, kad V. S. buvo informuotas, jog dėl susitikimų su vaiku, kuris yra laikinai globojamas, reikia kreiptis į Palangos miesto socialinių paslaugų centro Globos centrą, siūlyta tarpininkavimo paslauga teikiant prašymą dėl susitikimo su vaiku organizavimo, tačiau jis atsisakė, teigdamas, kad jis tai padarys padedant advokatams. Bendraujant su Globos centro koordinatore nustatyta, kad V. S. nei karto nepateikė prašymo dėl susitikimo organizavimo. M. S. nustačius laikinąją globą šeimoje, teikti socialinius įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugą yra sudėtinga, nes paslaugų gavėjas su socialiniu darbuotoju nebendrauja ir nebendradarbiauja, į rekomendacijas neatsižvelgia, siūlomai pagalbai yra nusiteikęs priešiškai, kviečiamas į centrą neatvyksta. 2021-11-26 atvejo nagrinėjimo posėdyje, kurio tikslas- globos bei pagalbos plano peržiūra, nedalyvavo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apylinkės Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. S. yra kaltinamas dėl nesunkaus K. S. sužalojimo bei piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir pareigomis. Taip pat pateikti duomenys, kad Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 151¹ str. 3 d. (lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą). Nors ieškovas nėra pripažintas kaltu, duomenų, kad jam būtų pareikšti įtarimai nėra, tačiau šios aplinkybės privalo būti įvertintos sprendžiant dėl ieškovo teisės bendrauti su dukra jo pasirinktu būdu. Be to, Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla, kurioje prašoma neterminuotai apriboti V. S. valdžią.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir VTK) 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, VTK siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, išklausyti vaiko nuomonę.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, išklausęs šalių paaiškinimų, vaiko nuomonės sprendžia, kad šiuo metu ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas, nes tai neatitiktų vaiko interesų. Teismas šiuo metu nemato ir pagrindo nustatyti kitokią nei prašo ieškovas bendravimo su vaiku tvarką (institucijoje, su psichologu ir kt.), ne su ja nesutinka pats ieškovas, be to, priverstiniam bendravimui su tėvu nepritarė ir teisme apklausta psichologė J. B., nurodžiusi, kad vaikas su tėvu šiuo metu nėra pasirengęs bendrauti. Byloje nustatyta faktinė situacija rodo, kad ieškovas taip pat nėra pasirengęs vaiko interesus atitinkančiam bendravimui. Ieškovui rekomenduotina atstatyti bendradarbiavimą su specialistais, pasinaudoti pagalbos priemonėmis ir palaipsniui, su specialistų pagalba atstatyti/sukurti pasitikėjimu, saugumu grįstus santykius su vaiku.
EŽTT jurisprudencijoje pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad šiuo metu ieškovo prašomas nustatyti bendravimas su vaiku neatitinka geriausių vaiko interesų, nes akivaizdžiai gali padaryti žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi. Pažymėtina, kad pasikeitus situacijai, ieškovas gali vėl kreiptis į teismą su ieškiniu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo atsakovės naudai. Kadangi atsakovė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė, todėl jos iš ieškovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.22 - 4.27 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 – 270, 529 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo V. S. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.