- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-14
- Bylos Nr.
- e2-1573-994/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20820-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- J. K., BUAB „Lorrys“
- Atsakovas
- BUAB „Lorrys“, J. K.
- Advokatai
- Valdas Pumputis, Laura Teišerskienėiš
- Kategorijos
- 2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės BUAB „Lorrys“ nemokumo administratoriaus UAB „Ius LT“ atstovui G. M., atstovei advokatei Laurai Teišerskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Lorrys“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Ius Lt“, ieškinį atsakovei J. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų I. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį 2022-02-28 patikslinus, prašo priteisti iš atsakovės 22 706,82 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „Lorrys“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB “Ius Lt“. Atsakovė įmonės vadove buvo nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., o vėliau (nuo 2018-11-20 iki 2019-04-25) įmonės vadovu buvo I. G.. Būtent jis 2018 m. vasario mėnesį su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Lorrys“ iškėlimo. Pateikdamas įmonės balansą (2019-02-20), kurio duomenimis įmonė turėjo turto už 76983,73 Eur, įsipareigojimai sudarė 175419,95 Eur, pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai buvo 147288,88 Eur dydžio, o debitoriniai įsiskolinimai - 15104,38 Eur dydžio. Vilniaus apygardos teismas patvirtino ieškovės kreditorių reikalavimus. Realiai įmonė nemoki buvo jau 2018 m. rugsėjo 30 d., nes negalėjo atsiskaityti su kreditoriais pagal 2018 m. rugsėjo mėnesio PVM sąskaitas faktūras. Finansinės atskaitomybės dokumentų įmonė neteikė nuo jos įregistravimo VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre, todėl negalima tiksliai įvertinti įmonės finansinės būklės. Atsakovė Registrui nepateikė tokių duomenų, nors tokią pareigą turėjo nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. kaip ir pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu (nuo 2018-05-24 iki 2018-11-20) atsiradusios prievolės kreditoriams sudarė: UAB „Delamode Baltics“ – 480,00 Eur (pagal 2018-11-15 PVM sąskaitą-faktūrą); UAB Legal Balance – 600,00 Eur (pagal 2018-10-08 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „Ekspedicinių paslaugų agentūra“ – 2900,00 Eur (pagal 2018-09-30, 2018-10-19 PVM sąskaitas-faktūras); UAB „Baltic Shipping Centre“ – 14 324,82 Eur (pagal 2018-11-08, 2019-03-28 (paslaugos buvo užsakytos 2018-10-16), 2018-11-14, 2018-11-15, 2018-11-26 (paslaugos buvo užsakytos 2018-09-27), 2018-12-06 (paslaugos buvo užsakytos 2018-10-02, 2018-10-03), 2018-12-06 (paslaugos buvo užsakytos 2018-10-24) PVM sąskaitas-faktūras) (šiai dienai kreditorinis reikalavimas yra sumažėjęs 1 600 Eur, tad atsakovės vadovavimo laikotarpiu likusi suma 12 724,82 Eur); UAB „WLC“ – 4 640,00 Eur (pagal 2018-10-24, 2018-11-19 PVM sąskaitas-faktūras, t. y. viso – 21 344,82 Eur. Netinkamas atsakovės, kaip įmonės vadovės pareigų vykdymas sukelia jai civilines teisines pasekmes – prievolę atlyginti žalą, kuri pasireiškė atsakovės neteisėtais veiksmais (pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimas).
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji dirbo projektų vadove nuo 2017 m. kovo 10 d. Šios įmonės akcininku buvo I. G.. Minėta bendrovė vykdė krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais veiklą. 2018 m. viduryje, I. G. nusprendė prekiauti baldais ir pasiūlė būti UAB “Lorrys” (buvęs pavadinimas UAB “Kozis”) formalia direktore, nes jis kaip (duomenys neskelbtini) pilietis, pats negali būti direktoriumi dėl įvairių formalumų ir žadėjo faktiškai pats viskam vadovauti. Sutikus būti formalia vadove, nes planuojama įmonės veikla neatrodė rizikinga, už darbą buvo gaunamas apie 400,00 Eur mėnesinis atlyginimas. Nurodo, kad UAB “Lorrys” realiai vadovavo I. G., kuris spręsdavo dėl darbuotojų priėmimo / atleidimo, dėl vidinės darbo tvarkos, taip pat jis duodavo nurodymus darbuotojams, priimdavo visus verslo sprendimus. Tiek UAB “Rostija”, tiek ir UAB “Lorrys” veikė tose pačiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau paaiškėjo, kad, suprastėjus UAB “Rostija” finansinei padėčiai, I. G. nusprendė krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais bei ekspedijavimo veiklą vykdyti ir per UAB “Lorrys”. Tada įmonėje atsirado skolos. Nurodo, kad ji pati negalėjo daryti įtakos priimamiems sprendimams, nes faktiniu vadovu buvo ir visus sprendimus priiminėjo I. G.. Pripažinus, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. faktiniu UAB “Lorrys” vadovu buvo kitas asmuo - I. G., jam tektų atsakomybė už žalos kreditoriams padarymą ir nesikreipimą į teismą laiku dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad 2018 m. rugsėjo 30 d. UAB “Lorrys” jau buvo nemoki, nes nėra tai patvirtinančių įrodymų ir Vilniaus apygardos teismas tokio fakto nekonstatavo. Bankroto byloje nemokumas konstatuotas atsižvelgiant į 2019 m. vasario 20 d. tarpinį balansą. Kadangi nuo 2018 m. spalio 12 d. ji (atsakovė) akcininko sprendimu buvo atšaukta iš įmonės vadovės pareigų, tai ši data yra tikroji įgaliojimų pasibaigimo data, nors duomenys apie vadovo pasikeitimą VĮ Registrų centre įregistruoti tik 2018 m. lapkričio 20 d. Ieškovė nepagrįstai dėl visų nuostolių kalta laiko tik ją (atsakovę), net ir už tuos kurie atsirado laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., kai atsakovė nebebuvo įmonės ir negalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodo, kad būtent minėtu laikotarpiu (nuo 2018-10-12 iki 2018-11-20) susidarė esminė ieškiniu reikalaujamų atlyginti nuostolių suma (viso 20844,82 Eur). Taigi, ji (atsakovė) nėra atsakinga už kitų asmenų neįvykdytas prievoles UAB “Lorrys” kreditoriams.
3. Teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad atsakovė savo teiginių nepagrindė įrodymais, nes iki šiol bankroto administratoriui neperduoti įmonės dokumentai. Byloje esantys banko sąskaitų išrašai rodo, kad atsakovė turėjo parašo teisę, taip pat ir SODRA bei VMI, atstovauti UAB „Lorrys“. Pati atsakovės nurodo formaliai pasirašinėjusi reikiamuose dokumentuose, taigi ji atliko visas vadovo funkcijas. Į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovė nežinojo apie įmonės faktinę ir sistemingai blogėjančią finansinę situaciją, nes ji turėjo visas prieigas prie įmonės banko sąskaitų, SODRA ir VMI sistemų. Aplinkybė, kad be formalaus vadovo bendrovėje tariamai veikė faktinis vadovas, nepašalina jos, kaip oficialiai paskirto vadovo atsakomybės už netinkamą jai įstatymo nustatytų pareigų vykdymą. Atsakovei pasitraukus iš vadovės pareigų, įmonė jau buvo bankrutavusi, o vadovu paskyrus I. G. - buvo pradanginti įmonės dokumentai, galimai ir turtas. Nurodo, kad kaip taisyklė, prieš pat bankroto bylą, vadovu paskiriamas asmuo, kurį sudėtinga surasti dėl jo gyvenamosios vietos ir kuriam bankrutavusios įmonės sukeliamos neigiamos teisinės ir ekonominės pasekmės neturi jokios esmės, nes tokie asmenys neturi nei turto, nei piniginių lėšų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pasitraukdama iš UAB „Lorrys“ vadovės pozicijų, naujam vadovauti tinkamai perdavė įmonės dokumentus, turtą bei sudarė finansines ataskaitas. Atsakovei buvo žinoma apie faktinį bendrovės nemokumą, tačiau ji nesiėmė veiksmų sumažinti neigiamas pasekmes ir užkirsti kelią kreditoriams padarytos žalos didėjimui, t. y. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodė, kad ieškovė nepagrįstai sieja atsakomybės buvimą su turimais formaliais įgaliojimais Sodroje, VMI ar formaliai pasirašinėjant reikiamus dokumentus. Taip buvo sudaryta regimybė, kad ji (atsakovė) yra įmonės vadovė, nors tai nepaneigia, kad įmonės vardu veikė kitas asmuo - tikrasis įmonės vadovas, priiminėjęs esminius verslo sprendimus. Ieškovė nepagrįstai bando formuoti nuomonę, kad I. G. buvo tik pasinaudota siekiant visas bankroto bylos iškėlimo pasekmes perkelti iš esmės nemokiam asmeniui ar asmeniui, kurį sunku surasti dėl jo neaiškios gyvenamosios vietos. Ieškovė nepateikė duomenų nei apie I. G. nemokumą ar jo turtinę padėtį, bet ir apie jo gyvenamąją vietą. Nurodo, kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl žalos, padarytos vadovaujant I. G., nes tuo laikotarpiu įmonė tapo nemoki ir turėjo didžiausius įsiskolinimus kreditoriams. Kadangi I. G. priimdavo visus verslo sprendimus, įskaitant ir sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo / neiškėlimo. Duomenų apie įmonės vadovo pasikeitimą, Registrui nepateikė būtent I. G., kuris tą padarė tik 2018 m. lapkričio 20 d., nors atsakovė jau nuo 2018 m. spalio 12 d. nebuvo net formalia vadove. Atšaukus asmenį iš vadovo pareigų, jis netenka visų įgalinimų veikti įmonės vardu, todėl atsakovė nėra atsakinga už nuostolius, susidariusius nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. Ieškovė neįrodė, kad UAB "Lorrys" nemokumas atsirado atsakovės faktinio vadovavimo laikotarpiu, nes bankrotas įmonei buvo iškeltas gerokai vėliau (2019-04-03), o tai, kad tapęs vadovu I. G. nevykdė atsiskaitymų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įmonė jau tada negalėjo atsiskaityti. Bankroto bylos iškėlimo metu įmonė turėjo turto už beveik 77000,00 Eur ir buvo pajėgi atsiskaityti už ieškinyje nurodytas skolas. Tai, kad ieškovė neturi pakankamai duomenų pagrįsti įmonės nemokumo atsiradimo momentą, nei tai konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartyje, neatleidžia jos nuo pareigos įrodyti, kad įmonė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme buvo nemoki atsakovės vadovavimo įmonei metu. Nurodo, kad formalia įmonės vadove ji buvo paskirta nepilniems finansiniams metams, o finansinių dokumentų rinkinys už 2018 metus turėjo būti pateiktas 2019 metais, t.y. kai įmonei jau vadovavo I. G. (atitinkamai už ankstesnius metus tai turėjo daryti ankstesni vadovai), todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad visuotinis akcininkų susirinkimas būtų patvirtinęs finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį už ankstesnius metus. Ieškovė neįrodė, kad įmonė tapo nemoki dėl atsakovės veiksmų, o taip pat, kad būtent atsakovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškinys turi būti atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2020-11-24 teismo posėdžio metu atsakovė J. K. ir jos atstovas advokatas Valdas Pumputis prašė ieškinį atmesti iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai nurodė, kad su I. G. žodžiu buvo susitarusi, kad dirbs tik kelis mėnesius, nes dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), kuriai taip pat vadovavo I. G., baldų prekybos projektų vadove, todėl sutiko su pasiūlymu. Daugiau žmonių samdytis ir įsteigti UAB „Lorrys“ nusprendė būtent jis pats. Patvirtino, kad pati nuo 2018 m. gegužės iki spalio mėn. žmonių į darbą nepriiminėjo, nesitarė dėl darbo užmokesčio, nerengė susirinkimų, nesprendė dėl mokėjimų, nepasirašinėjo Transporto užsakymų bei sutarčių, nes tai darydavo pats I. G.. Jis paruošė ir jos atleidimo iš vadovės pareigų dokumentus. Sužinojęs apie bylą, I. G. pripažino, kad palaiko ryšį su stambesnėmis įmonėmis, kurioms moka asmeniškai skolas.
6. 2020-11-24 teismo posėdžio metu liudytojas G. V. parodė, kad atsakovė buvo formali “Lorrys“ vadovė, nes viskam tiesiogiai vadovavo I. G., kuris ir priiminėjo į darbą, ir duodavo pavedimus, organizavo susirinkimus bei visą įmonės darbą. Atsakovė tokių veiksmų neatlikdavo. Rytais ataskaitos apie pinigus, skolininkus ir kreditorius, buvo teikiamos I., nes darbuotojai būtent jį laikė įmonės vadovu. Jis iki šiol yra (duomenys neskelbtini) vadovas. Po 2018 m. spalio bendrovė tebevykdė veiklą, o įmonės kreditoriai skambindavo būtent I. G., kuris asmeniškai su jais ir bendravo. Atsakovė buvo tik kaip bendradarbė.
7. 2020-11-24 teismo posėdžio metu liudytoja J. J. parodė, kad įmonei „Lorrys“ vadovavo I. G., kuris ir priimdavo visus įmonei esminius sprendimus. Atsakovė įmonei nevadovavo, nes atleisdavo ir priimdavo žmones, sprendė dėl atlyginimų būtent I. G.. Darbuotojai įmonės vadovu taip pat laikė I. G., nors žinojo, kad atsakovė yra formali įmonės vadovė, tačiau į ją niekada nesikreipė jokiais finansiniais klausimais.
8. 2022-02-22 teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą po grąžinimo iš apeliacinės instancijos, ieškovės atstovė advokatė Laura Teišerskienė iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė 2022-02-17 patikslintą ieškinį dėl 22 706,82 Eur žalos priteisimo tenkinti. Nurodė, kad J. K. vadovės pareigas ėjo iki 2018-11-20, ką pagrindžia JAR duomenys (išregistravimo pabaiga) bei įgaliojimų turėjimas prisijungiant prie VMI, VSDFV, VĮ Registrų centras duomenų. Nemokumas įmonės buvo 2018-09-30, nes nuo tos datos kreditoriniai įsiskolinimai tik augo, kas lėmė nemokumo būseną. Žala skaičiuojama atsakovės vadovavimo laikotarpiu pradelstų įsiskolinimų sumai. Vadovė turėjo domėtis tikrąja įmonės padėtimi, šaukti akcininkų susirinkimą dėl finansinės atskaitomybės parengimo už 2017 metus.
9. 2022-02-22 teismo posėdžio metu atsakovė J. K. dar kartą paaiškino, kad su I. G. susipažino, įsidarbinant į (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo projekto su baldų prekyba vadove. Buvo susitarta, kad ji taps (duomenys neskelbtini) vadove ir vystė internetinės baldų parduotuvės projektą, atskyrus dvi veiklas į dvi įmones – pervežimus ir baldų prekybą. J. K. tapdama formalia vadove sutvarkė bankinius įmonės reikalus, atidarė sąskaitą ir generatorių perdavė iš karto I., nes ji visiškai nesidomėjo finansais. Ji visiškai nesidomėjo įmonės turimu turtu, įsipareigojimais, nepriėmė jokių turto aktų, tapdama vadove, iš buvusio vadovo, o tiesiog toliau rūpinosi baldų prekybos projektu, ką darė dirbdama (duomenys neskelbtini). Visa įmonės veikla rūpinosi I. G. – žmonių priėmimas, finansai ir t.t. Tiek įmonė (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) dirbo vienose patalpose, o joms vadovavo I. G.. Ji juo pasitikėjo iki tol, kol pamatė, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo veikti ir pervežimų srityje. Tada ji suprato, kad ne taip buvo tartasi ir paprašė atleisti iš vadovė pareigų, liekant toliau dirbt (duomenys neskelbtini). Ji nesirūpino jos atleidimo iš vadovės pareigų formalumais, tai padarė I. G.. Padirbus keletą mėnesių, ji išėjo ir iš (duomenys neskelbtini).
10. 2022-02-22 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas papildomai akcentavo, kad atsakovė yra tendencingai puolama, net nebandant atsakomybėn patraukti paskutinio vadovo ir akcininko I. G., kuris nebuvo asocialus asmuo, o keleto įmonių vadovas bei akcininkas skirtingais laikotarpiais. Tiek liudytojai, tiek pati atsakovė paaiškino, kad atsakovė nebuvo faktinė (duomenys neskelbtini) vadovė, o tik projekti su baldų prekyba vadovė. Tą faktą patvirtina ir į bylą pateikta laidavimo sutartis tarp I. G. ir vieno iš kreditorių, kuria pats I. G. įsipareigojo už įmonę laiduoti. Atsakovės įgaliojimų pabaiga yra 2018-10-12, priimant akcininko sprendimą, bet ne šių duomenų įregistravimas VĮ Registrų centre. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad 2018-09-30 buvo nemoki įmonė ir dėl to atsakovei kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visi kreditoriniai įsipareigojimai turėjo būti apmokėti jau po atsakovės vadovavimo laikotarpio. Jei skolos pradelstos, tai dar nėra nemokumo būklė. Iškeliant bankroto bylą, nemokumas nebuvo konstatuotas 2018 metų kažkuriai datai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
11. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui I. G. nedalyvaujant, įteikiant jam teismo šaukimą viešo paskelbimu būdu ir žinomu paskutiniu gyvenamosios vietos adresu. Jokių prašymų iš jo negauta.
12. Byloje ginčas kilo dėl žalos, kildinamos iš juridinio asmens organų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, atlyginimo.
13. Pagal iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakciją, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei buvo nustatyta vadovui ir įmonės savininkui (savininkams), kuriais buvo laikomi įmonės dalyvis (dalyviai), t. y. akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikė ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualiosios įmonės savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalis).
14. Nuo 2016 metų pakeitus ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalį, pagal aktualią ĮBĮ redakciją pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui privalo įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys) pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją). Atsižvelgiant į tai, naujojoje ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodoma, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
15. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismui pateikti paaiškinimai patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi UAB „Lorrys“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ius Lt“. Minėta teismo nutartimi bendrovės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą. Į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl minėtos bylos UAB „Lorrys“ iškėlimo, 2019 m. vasario mėnesį kreipėsi įmonės vadovas I. G.. VĮ Registrų centras duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. spalio 12 d. įmonės vadove buvo atsakovė J. K.. Šį faktą patvirtina ir atsakovės pateikti papildomi įrodymai – 2018-10-12 vienintelio akcininko sprendimas, kuris buvo pateiktas įregistravimui 2018-10-24, o įregistruotas VĮ Registrų centre 2018-11-20 ((DOK-249612). Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 13 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. (nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos) įmonės vadovu buvo I. G.. To paties teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, bendrai 39 035,76 Eur sumai, o 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi I. G. paskirta 400,00 Eur bauda už įstatyme nustatytos pareigos pateikti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą bei duomenis apie savo turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, nevykdymą. 2018-05-24 iki 2018-11-20 susidarė prievolės kreditoriams: UAB „Delamode Baltics“ – 480,00 Eur (pagal 2018-11-15 PVM sąskaitą-faktūrą); UAB Legal Balance – 600,00 Eur (pagal 2018-10-08 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „Ekspedicinių paslaugų agentūra“ – 2900,00 Eur (pagal 2018-09-30, 2018-10-19 PVM sąskaitas-faktūras); UAB „Baltic Shipping Centre“ – 14 621,30 Eur (pagal 2018-11-08, 2019-03-28 (paslaugos užsakytos 2018-10-16), 2018-11-14, 2018-11-15, 2018-11-26 (paslaugos užsakytos 2018-09-27), 2018-12-06 (paslaugos užsakytos 2018-10-02, 2018-10-03), 2018-12-06 (paslaugos užsakytos 2018-10-24) PVM sąskaitas-faktūras)) bei įvertinus I. G. atsiskaitymą pagal 2019-02-15 laidavimo sutartį (DOK-200843); UAB „WLC“ – 4640,00 Eur (pagal 2018-10-24, 2018-11-19 PVM sąskaitas-faktūras) sudaro 22944,82 Eur sumą; SIA Pitstop Serviss (pagal 2018-09-10 PVM sąskaitą faktūrą) sudaro 5 212 Eur sumą. Atsakovės pateiktais SODROS duomenimis (laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2020-09-01), UAB „Lorrys“ atsakovė dirbo tik nuo 2018-05-28 iki 2018-10-22. 2019 m. liepos 29 d. BUAB „Lorrys“ statusas įregistruotas kaip „bankrutavęs“.
Dėl atsakovu traukiamo subjekto tinkamumo, reiškiant reikalavimą dėl žalos priteisimo
16. Nagrinėjamoje byloje atsakovės J. K. neteisėtus veiksmus ieškovė sieja su atsakovės buvimu įmonės vadove ir jos pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei. Remiantis į bylą pateiktais SODROS duomenimis, (duomenys neskelbtini) atsakovė dirbo nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. spalio 22 d., o iš vadovės pareigų buvo atleista 2018 m. spalio 12 d. akcininko sprendimu, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog Juridinių asmenų registre duomenys apie įmonės vadovą nepakeisti tuo pačiu laiku, nesudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė įmonės vadove buvo iki 2018 m. lapkričio 20 d. Tai paneigia 2018 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimas (pateikta DOK-249612). Kita vertus, ieškovės įrodinėjama ilgesnio vadovavimo aplinkybė remiantis Sodra ir VMI sistemų duomenimis, kad atstovavimas nebuvo pasibaigęs 2018-10-12 dienai (Dubliko priedai), nesuponuoja kitokio teismo vertinimo. Akivaizdu, kad kaip VĮ Registrų centre akcininko sprendimas pateiktas ir įregistruotas žymiai vėliau, taip ir Sodra bei VMI duomenų bazės panaikino J. K. įgaliojimus, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, akcininko sprendimą įregistravus. Galimybė jungtis prie duomenų bazių nepatvirtina akivaizdaus vadovavimo fakto, esant akcininko sprendimui vadovę atleisti jau 2018-10-12 dienai.
17. Atsakovė, neigdama ieškovės reikalavimą dėl žalos priteisimo iš jos kaip vadovės, argumentuoja, kad J. K. įmonėje buvo tik formalus (de jure) vadovas, jokių esminių įmonės sprendimų nepriiminėjo, o faktiškai įmonei vadovavo I. G..
18. Valdymo funkciją bendrovėje vykdo valdymo organai – priklausomai nuo konkrečios bendrovės struktūros, tai gali būti tik vienasmenis vadovas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis) arba vienasmenis vadovas ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Valdymo organų nariai turi įstatymuose įtvirtintas specialiąsias pareigas, pavyzdžiui, bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.82 straipsnio 3 dalyje, detalizuojamos ABĮ (ABĮ 37 straipsnio 8, 12, 13 dalyse, ir t.t.), specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas ir kt.), valdybos narių pareigos nustatytos ABĮ 34 straipsnyje, visiems valdymo organų nariams taikomos CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės pareigos. Faktinis vadovas paprastai neperima tų valdymo funkcijai būdingų pareigų, kurioms būtinas bendrovės atstovo pagal įstatymą statusas, – sudarinėti sandorių bendrovės vardu, pasirašinėti oficialių bendrovės dokumentų, balsuoti valdybos posėdžiuose ir pan., tačiau jis gali daryti verslo sprendimus, kurių pagrindu formalus vadovas ar asmenys, veikiantys įgaliojimo pagrindu, sudarys konkrečius sandorius. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 35 punktą). Taigi, civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013), na o naujausioje Kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl faktinio ir oficialaus vadovo atsakomybės už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nevykdymą yra aiški. Pagal išplėtotą kasacinio teismo praktiką ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą gali būti taikoma tik ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims – formalų įmonės vadovo statusą turinčiam asmeniui (de jure vadovui) ir (ar) jos savininkui (savininkams), tačiau negali būti taikoma faktiniam vadovui (de facto vadovui) ar pagal vadovo suteiktą įgaliojimą veikiančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). Toks aiškinimas grindžiamas ta aplinkybe, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tik asmenims, turintiems formalų vadovo statusą, o teismas, spręsdamas tokio pareiškimo priėmimo klausimą ir vertindamas bankroto bylos iškėlimo būtinybę, turi įsitikinti realių vadovo įgaliojimų egzistavimu, t. y. kad pareiškimą pateikiantis asmuo iš tikrųjų yra įmonės vadovas, nes įmonės de facto vadovo tokio pobūdžio pareiškimas teisme nebūtų priimtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1062-1120/2021).
20. Tad remiantis išdėstyta, atsakovės argumentas dėl to, kad ji buvo tik formali ieškovės (duomenys neskelbtini) vadovė laikotarpiu nuo 2018-05-24 iki 2018-10-12 ir atsakomybė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies pagrindu jai nekyla, yra teisiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovės nurodoma ir įrodinėtina aplinkybė, jog jos formalaus vadovavimo įmonei laikotarpiu faktiškai ieškovės vadovo pareigas ėjo trečiasis asmuo I. G. yra teisiškai nereikšminga ir nešalina atsakovės atsakomybės, ją įrodžius, nes, kaip minėta, pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo turi tik formalus (de jure) vadovas.
Dėl įmonės de jure vadovės civilinės atsakomybės, nevykdžius pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.).
21. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl įmonės vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovo civilinę atsakomybę lemia ne tik jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai; ĮBĮ 8 str. 1 d.), bet ir fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas (CK 2.87 str. 7 d.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju savo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-496/2013; 2011-03-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-130/2011; 2011-05-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-228/2011).
22. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-496/2013). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).
23. Ieškovė, prašydama priteisti žalą iš atsakovės, tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad pareiga vadovei kreiptis į teismą kilo 2018-09-30, kadangi nebuvo apmokėta tai dienai išrašyta UAB „Ekspedicinių paslaugų agentūra“ PVM sąskaita faktūra 2 500 Eur sumai, t. y. įmonė buvo faktiškai nemoki ir kilo jos finansiniai sunkumai. Tokiai ieškovo pozicijai teismas nepritaria.
24. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
25. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas.
26. Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Dėl to bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-567/2014).
27. Siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinės atsakomybės (ne)buvimo prielaidas nesikreipus į teismą kelti nemokiai įmonei bankroto bylą, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado tokia pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
28. Analizuojant ieškovės įrodinėtą aplinkybę, kad atsakovės pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo nuo 2018-09-30, reikšminga ir aktuali tampa įmonės finansinė būklė tai dienai. Kaip matyti iš ieškovės dėstomos pozicijos, nemokumą ir sunkią įmonės finansinę būklę tapatina tik su vienos 2 500 Eur sumai PVM sąskaitos faktūros UAB „Ekspedicinių paslaugų agentūra“ neapmokėjimu ir tai dienai PVM sąskaitos faktūros išrašymu. Jokių kitų įmonės finansinių dokumentų, pagrindžiančių įmonės nemokumą ir sunkią finansinę būklę, bankroto administratorius į bylą neteikė, teikdamas jog jų neturi gavęs iš paskutinio vadovo. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad aplinkybė, nuo kada įmonė buvo nemoki, yra įrodinėtina ieškovo aplinkybė. O pats faktas, kad įmonės vadovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra pagrindas perkelti įrodinėjimo pareigos atsakovei, nes dokumentų nebuvimas savaime nesukelia atsakovei atsakomybės už ieškovo nurodytą žalą dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo inicijavimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-02-11 sprendimo Nr. e2A-635-852/2020 24 punktas). Tad teigti, kad ieškovas pagrindė ir įrodė įmonės nemokią būseną 2018-09-30 dienai, nėra jokio faktinio pagrindo.
29. Kita vertus, 2018-09-30 dienai išrašyta UAB „Ekspedicinių paslaugų agentūra“ PVM sąskaita faktūra nepagrindžia fakto, kad tapačiai dienai jau yra ir pradelsta 2 500 Eur suma kreditoriui, kas sąlygoja įmonės sunkią finansinę būklę. Pats PVM sąskaitos faktūros išrašymas niekaip nepagrindžia įmonės nemokumo būsenos ĮBĮ nuostatų prasme ir suponuoja pareigą kreiptis į teismą, keliant įmonės bankroto bylą.
30. Dar daugiau, ir 2019-04-03 Vilniaus apygardos teismo nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimas keliant UAB „Lorrys“ bankroto bylą bei konstatuotos faktinės aplinkybės nesuponuoja išvados, kad jau 2018-09-30 atsakovei formaliai vykdžius vadovės pareigas iki 2018-10-12, kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje Nr. e3K-3-336-684/2019 yra nurodęs, kad nutartis, kuria nuspręsta iškelti bankroto bylą įmonei sukuria prejudiciją dėl nemokumo momento šiai bylai. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo bylos nagrinėjimo dalyką sudaro įmonės nemokumo fakto nustatymas bankroto bylos iškėlimo momentu. Tuo tarpu sprendžiant dėl įmonės vadovų civilinės atsakomybės taikymo būtina nustatyti, koks buvo vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.
31. Kita vertus, konstatuoti kelis mėnesius ėjusios vadovės pareigas kaltus veiksmus bei teigti, kad vienos PVM sąskaitos faktūros išrašytos 2018-09-30 dienai neapmokėjimas (kai neaiškus dar ir prievolės įvykdymo terminas) neabejotinai sąlygojo vadovo pareigą atitinkamai reaguoti į įmonės finansinę būklę ir spręsti dėl įmonės nemokumo pasekmių, nėra pagrindo, nes teismų praktikoje vyrauja ir tokia nuostata, kad bankroto byla paprastai keliama bendrovei ne vien pagal formalų jos atitikimą ĮBĮ nustatytiems nemokumo kriterijams, bet kartu nustačius, jog ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti esamą situaciją. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, ko neneigė ir bankroto administratoriaus atstovas turėdamas duomenis apie įmonės veiklą, kad įmonė vykdė veiklą ir po 2018-09-30 iki pat bankroto bylos iškėlimo. Tai patvirtina kartu su ieškiniu pateiktos verslo kontrahentų išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pasirašytos sutartys. Dar daugiau, įmonės finansinį pajėgumą vykdyti prievoles 2018-09-30 dienai patvirtina ir bankroto bylos kėlimo nutartyje konstatuoti duomenys, kad 2019-02-20 dienai, remiantis pateiktu balansu, įmonė dar turėjo turto 76 983,73 Eur sumai. Tokios faktinės aplinkybės suteikia pagrindą vertinti, kad bent jau ieškinyje nurodomų skolų sumai įmonė buvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais 2018-09-30 dienai ir jokio objektyvaus pagrindo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei kilę nebuvo.
32. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, kad įmonėje trumpą laikotarpį vadovės pareigas ėjusi J. K. pažeidė teisinę pareigą laiku (t. y. 2018-09-30) kreiptis į teismą dėl vadovaujamai įmonei bankroto bylos iškėlimo.
33. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis c. b. Nr. 3K-3-335/2009). Bankrutuojanti įmonė, kaip savarankiška proceso šalis, naudodamasi savo teisėmis ir jas gindama jos pasirinktu būdu, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Ir nors šiuo konkrečiu atveju galbūt ne visi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai yra paruošti ir perduoti bankroto administratoriui, kas apsunkina minėtų faktinių aplinkybių įrodinėjimo procesą, visiškai neįmanomu jo nepadaro. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
34. Remiantis byloje esančių įrodymų visuma, konstatuotina, kad įmonės de jure vadovei nekilo pareiga 2018 metų rugsėjo 30 dieną, prieš baigiantis jos vadovavimui, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi įmonė vykdė veiklą, sudarinėjo sutartis, turėjo turto, ką patvirtino bankroto iškėlimo 2019-04-03 nutartis. Trumpalaikio vadovavimo vadovo pareigas ėjusi atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, pažeidžiant įstatyminę pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi įmonės nemokumo būsena 2018-09-30 dienai byloje ieškovės neįrodyta. Kitos vadovės civilinės atsakomybės sąlygos nevertintinos ir dėl jų plačiau nepasisakytina, neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.
35. Reikalavimas priteisti žalą iš atsakovės ieškovės naudai, remiantis šiuo savarankišku pagrindu, atmestinas.
36. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
38. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė patyrė 1 293,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, apmokant advokato išlaidas, kurios neviršija 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, yra pagrįstos (atsakovė pateikė teismui sąskaitas, mokėjimo nurodymus, suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą) ir atsakovės realiai patirtos. Todėl, atmetus ieškovės ieškinį ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovei BUAB „Lorrys“ 2019 m. balandžio 3 d. iškelta bankroto byla, bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistinos iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 ir 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės BUAB „Lorrys“, įmonės kodas 304461617, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ius Lt“, įmonės kodas 303008795, 1 293,37 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt tris eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurios priteisiamos iš BUAB „Lorrys“ bankroto administravimui skirtų lėšų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.