Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-635-852/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-02-11
Bylos Nr.: e2A-635-852/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
Atsakovas: S. Ž., K. A.
Ieškovas: BUAB „Green Logistics“

Kategorijos

2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinės bylos numeris e2A-635-852/2020

Teisminio proceso numeris 2-68-3-22334-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS2020 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Green Logistics“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ignika“, ieškinį atsakovams S. Ž. ir K. A. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Green Logistics“ kreipėsi į teismą, prašydama solidariai iš atsakovų S. Ž. ir K. A. priteisti 17 977,95 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-06-02 nutartimi UAB „Green Logistics“ buvo iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2016-11-14 nutartimi buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai 21105,31 Eur sumai, bei įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovas K. A. 2016-11-14 priėmimo-perdavimo aktu perdavė tik dalį bendrovės dokumentacijos. Viešuosiuose registruose teiktu 2012-12-13 balansu įmonė buvo nemoki – įsiskolinimai viršijo pusę į įmonės balanso įrašyto turto vertės. UAB „Green Logistics“ valdymo organai įmonei esant nemokiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didino įsiskolinimus kreditoriams ir prisiėmė naujų skolinių įsipareigojimų. Atsakovai jau 2012-12-31 turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Atsakovai nevykdami pareigos inicijuoti bankroto bylą UAB „Green Logistics“ ir toliau prisiimdami finansinius įsipareigojimus, padarė 17977,95 Eur žalos bendrovės kreditoriams, kurią atsakovai turi atlyginti solidariai.

Atsiliepimas

2. Atsakovas K. A. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad bendraatsakovė S. Ž. turi būti pripažinta netinkama atsakove. Paaiškino, kad ieškovei perdavė visą, pilnai tvarkingą UAB „Green Logistics“ finansinės atskaitomybės ir kitą dokumentaciją, buvusią iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Per visą bankroto procedūros laikotarpį ieškovė nei karto neinformavo ar kitaip nepranešė apie trūkstamus, neperduotus dokumentus, nors per šį laikotarpį su ieškove buvo bendrauta ne kartą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog jis nuo 2012-12-31 turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės reikalaujama priteisti suma yra kildinama iš Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Tačiau ieškovė nepateikė tikslių duomenų apie UAB „Green Logistics“ tapimą nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Atsakovas nurodė, jog jis dėjo maksimalias pastangas siekdamas atsiskaityti su įmonės kreditoriais, naudojo tam asmeninės lėšas, su bendrove elgėsi sąžiningai.

3. Atsakovė S. Ž. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą kreiptis dėl žalos atlyginimo. Įmonės dokumentai administratoriui buvo perduoti 2016-09-16, tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2017-05-29. Ieškovė neįrodė, kada UAB „Green Logistics“ tapo nemokia ir kada įmonės vadovas ir/ar dalyvis turėjo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę, kad ši neperdavė įmonės dokumentų. Atsakovė įmonės vadove buvo iki 2014-08-01, o akcininke iki 2014-11-19, todėl ji negali būti laikoma atsakinga dėl dokumentų neperdavimo ar per vėlai iškeltos bankroto bylos, kadangi bankroto byla buvo iškelta 2016-06-02, t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo to momento, kai ši buvo vadovė ar akcininkė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, t.y. solidariai priteisti iš atsakovų S. Ž. ir K. A. ieškovo BUAB „Green logistics“ naudai 17 977,95 EUR žalos atlyginimą ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovų po 7,01 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

5. Teismas nurodė, kad įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 228/2011). Teismas nustatė, kad šiuo atveju, pagal 2012-12-31 dienos UAB „Green logistics“ balansą, kuris teiktas VĮ „Registrų centras“ įmonės turtas sudarė 96522,53 EUR (333273 Lt), o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai net 100529,13 EUR (347107 Lt). Taigi pagal paskutinį įmonės sudarytą balansą, teiktą vešiesiems registrams, įmonė buvo nemoki. Tačiau atsakovai bankroto bylos neinicijavo, priešingai, jie prisiėmė naujų skolinių įsipareigojimų. Teismas nurodė, kad UAB „Green logistics“ laikotarpiu tarp 2013-10-01 iki 2014-08-05 buvo įsiskolinusi UAB „Finway“ už apskaitos paslaugas 1401,76 Eur. UAB „Finway“ finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016-11-14 nutartimi. Atsakovas K. A., žinodamas, kad UAB „Finway“ neatliko sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, būdamas įmonės vadovu, turėjo teisę ir pareigą ginčyti netinkamą UAB „Finway“ sutarties įvykdymą, bet to nedarė. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovė S. Ž., eidama UAB „Green Logistics“ direktorės pareigas nuo 2012-05-16 iki 2014-08-01, sudarė paskolos sutartį su ŽŪB „Agro paslaugų centras“, tačiau nei ji, nei atsakovas K. A. nepateikė duomenų, kur buvo panaudotos šios lėšos. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kokią konkrečią veiklą įmonė vykdė nuo 2013 metų, kai ši jau buvo nemoki, kokių veiksmų ėmėsi pagerinti įmonės finansinę padėtį. Teismas konstatavo, kad įmonei esant nemokiai, atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. prisiėmė papildomų įsipareigojimų, taip padarydami žalą bendrovei ir jos kreditoriams. Atsakovams elgiantis priešingai, t .y. elgiantis sąžiningai apdairiai, rūpestingai, žalos įmonės kreditoriams būtų pavykę išvengti, jeigu jie būtų laiku inicijavę bankroto bylą bendrovei, todėl teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovų neatsakingais, kaltais, aplaidžiais veiksmais, bankrutavusiai UAB „Green Logistics“ ir jos kreditoriams buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti abu atsakovai solidariai. Teismas vertino, kad atsakovai turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jie neperdavė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentacijos, pagal kurią galima būtų nustatyti, kokia buvo vykdyta ūkinė komercinė veikla, kur panaudotos skolintos lėšos ir pan.. Teismas tai vertino kaip atsakovų – bendrovės administracijos vadovo pareigų nevykdymą. Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) įmonei atsirado žala, egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovų kaltė preziumuojama ir jos įrodinėti ieškovui nereikia. Teismas taip pat atmetė atsakovės S. Ž. argumentus, jog ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi ieškinio senatį. Nagrinėjamos bylos atveju ieškinio senaties terminas yra 3 metai, o ne 6 mėnesiai kaip nepagrįstai teigia atsakovė. Taip pat teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji negali būti laikoma atsakinga už per vėlų įmonės bankroto bylos inicijavimą. Teismas nurodė, kad įmonei jau tapus nemokiai, atsakovė 2013-02-19 sudarė paskolos sutartį su ŽŪB „Agro paslaugų centras“, pagal kurią įmonė gavo 7 240,50 Eur paskolą, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad šie pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė S. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-12 sprendimą jos atžvilgiu, šio reikalavimo netenkinus, panaikinti minėtą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bendrovė buvo nemoki 2012-12-31, kadangi tą savo sprendime nurodė bankroto bylą iškėlęs Vilniaus apygardos teismas. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Vilniaus apygardos teismui nebuvo žinomas bendrovės pradelstų įsipareigojimų dydis, jų susidarymo data ir įmonės nemokumas buvo nustatytas įvertinus visus bendrovės įsipareigojimus nurodytus balanse, o ne pradelstus įsipareigojimus. Vilniaus apygardos teismas, iškėlęs bankroto bylą UAB „Green Logistics“, nevertino nei teisinio, nei faktinio įmonės nemokumo aplinkybių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas turėjo visas galimybes įvertinti šias aplinkybes, tačiau to nepadarė. Paaiškina, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog bendrovė 2012-12-31 būtų nutraukusi veiklą ar veiktų nuostolingai. Pažymi, kad 2012-12-31 buvo pradelsta tik 3 127,36 Eur suma. Atsakovei būnant įmonės vadove laikotarpiu nuo 2012-05-16 iki 2014-08-01, bendrovė buvo moki. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių konkrečių įrodymų dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų, kad ši žinojo ar turėjo žinoti apie jos pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nenustatyta, kad apeliantė savo veiksmais būtų mažinusi bendrovės turtą, jį perleidusi ar dovanojusi. Buvo padengti kreditoriniai reikalavimai už 78 544,58 Eur, kas rodo atsakovų siekį išsaugoti bendrovę. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų tyčia pažeidusi kreditorių interesus, veikusi neatsargiai ar aplaidžiai, todėl nesant šias aplinkybės patvirtinančių įrodymų, civilinė atsakomybė atsakovei yra negalima. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ji yra solidariai atsakinga dėl įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo. Teismas neįvertino fakto, kad atsakovai bendrovės veikloje dalyvavo skirtingais laikotarpiais, skyrėsi jų funkcijos. Be to, byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad abu atsakovai bendrais veiksmais padarė žalos įmonei ir jos kreditoriams. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nemokumo nustatymo momentą reglamentuojančių teisės aktų, formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu, tokiu būdu teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir nemotyvuotas sprendimas.

Atsiliepimas

7. Ieškovė BUAB „Green Logistics“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad atsakovai turėjo galimybę pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame galėjo ginčyti Vilniaus apygardos teismo nustatytą įmonės nemokumo datą. Atsakovai nenurodo kada, jei ne 2012 metais įmonė tapo nemoki. Atsakovai bankroto administratoriui neperdavė visų dokumentų. Pažymi, kad 2013 metais įmonės sąskaitose nebuvo lėšų, jos buvo areštuotos, įmonė realiai veiklos nevykdė, todėl laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jos įsipareigojimai kreditoriams didėjo. Atmestini apeliantės teiginiai, kad jos vadovaujama įmonė atsiskaitinėjo su kreditoriais, nes praktiškai tokios galimybės įmonė neturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė.

9. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi tenkino S. Ž. kasacinį skundą, - panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje pažymėjo, kad byloje nėra tinkamai įrodyta esminė šios bylos aplinkybė – įmonės UAB „Green Logistics“ nemokumo momentas. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad įmonės nemokumo momentui konstatuoti būtina nustatyti Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus, ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Be kita ko, kasacinis teismas nurodė, kad teismo nutartis iškelti bankroto bylą nesukuria prejudicijos sprendžiant dėl nemokumo momento šioje byloje, o įmonės balansas nėra tinkama nemokumo įrodinėjimo priemonė, nes iš balanso negalima nustatyti, kokie įmonės įsipareigojimai yra pradelsti.

10. Ieškovė BUAB „Green Logistics“ 2020 m. sausio 13 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad vertinant įmonės nemokumo momentą reikėtų atsižvelgti į tai, kad 2013 m. rugpjūčio 9 d. ir 2013 m. rugsėjo 24 d. mokesčių inspekcija buvo priėmusi sprendimus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš įmonės. Taip pat Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimu iš UAB „Green Logistics“ buvo priteista 8184,13 Eur UAB „Etnafarmai“. Įmonė UAB „Green Logistics“ dar 2011 m. spalio 7 d. laidavo už ŽŪB „Kraštovaizdis“ prievoles ir 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi bankroto byloje yra patvirtintas iš šio laidavimo kylantis BAB banko „Snoras“ kreditorinis reikalavimas 863320,34 Eur sumai. Ieškovas pažymi, kad skolos didėjo, kai įmonei vadovavo atsakovė S. Ž..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

11. Byloje keliamas ginčas dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą dėl to, jog juridinio asmens UAB „Green Logistics“ vadovė S. Ž. bei akcininkas K. A. nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo po to, kai įmonė tapo nemoki.

12. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui bei juridinio asmens dalyviui kyla civilinė atsakomybė. Nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki.

13. Remiantis būtent šiomis nuostatomis bankrutuojančios įmonės UAB „Green Logistics“ bankroto administratorius ir kreipėsi į teismą atstovaudamas įmonės kreditorius, kurių reikalavimai nėra patenkinti bankroto procese. Administratoriaus teigimu, šiuos įsipareigojimus kreditoriams įmonės vadovė prisiėmė veikdama itin nerūpestingai, t.y. po to, kai įmonė buvo nemoki ir esant nepateisinamai didelei tikimybei, kad tokių įsipareigojimų įmonė neįvykdys dėl nemokumo. Ieškovo įsitikinimu, akcininko K. A. atsakomybė yra solidari.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje yra pažymėjęs, jog teismų išvados apie apeliantės S. Ž. vykdytų pareigų laikotarpį yra patikimai įrodytos, įskaitant ir į bylą pateiktais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (nutarties 24, 32 pastraipos). Byloje nustatyta, kad apeliantė S. Ž. įmonės UAB „Green Logistics“ vadovo pareigas ėjo nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2014 d. rugpjūčio 1 d. Taigi teismas spręsdamas dėl juridinio asmens vadovės S. Ž. civilinės atsakomybės turi vertinti, ar ieškovo nurodyta žala yra atsiradusi iš paminėto laikotarpio kai ji buvo įmonės vadovė ir ar nurodoma žala yra atsiradusi po to, kai įmonė buvo nemoki.

15. Ieškovo reikalavimas atlyginti žalą siejamas su tokiais nepatenkintais kreditorių reikalavimais, kurie yra patvirtini Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi įmonės bankroto byloje (e. bylos t. 1, b.l. 9):

a. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 12252,65 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas (11419,21 Eur PVM, 629,59 Eur PVM delspinigių, 193,76 pelno mokesčio, 10,09 pelno mokesčio delspinigių, duomenys pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2016-07-21 rašte Nr. (23.28-08-1) RNA-22396 (e. bylos t. 1, b.l. 38);

b. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 210,40 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-07-08 rašte Nr. (8.2)3-75930 nurodyta, kad ši skola yra atsiradusi už 2016 m. I ketvirtį ir ją sudaro 193,78 Eur VSD įmokos bei 16,62 delspinigiai (e. bylos t. 1, b.l. 41);

c. UAB „Finway“1401,76 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, atsiradęs iš sutarties už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-08-05 (e. bylos t. 1, b.l. 20-29);

d. ŽŪB „Agro paslaugų centras“ 7240,50 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, atsiradęs 2013-02-19 paskolos sutarties pagrindu (e bylos t. 1, b.l. 35).

16. Ieškovas ieškinio reikalavimus priteisti žalą grinė tuo, kad įmonė UAB „Green Logistics“ tapo nemokia nuo 2012 m. gruodžio 31 d. ir todėl visi vėliau atsakovės vadovavimo metu atsiradę įmonės įsiskolinimai turi būti vertinami kaip žala, už kurią yra atsakinga įmonės vadovė S. Ž.. Tokį nemokumo momentą ieškovas įrodinėjo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi (e. bylos t. 1, b.l. 7-8), kurioje teismas spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Green Logistics“ konstatavo, kad įmonė yra nemoki nutarties priėmimo momentu ir, tikėtinai, buvo nemoki jau nuo 2012 metų.

17. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodė, kad nesutinka su tuo, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis, kuria nuspręsta iškelti bankroto bylą įmonei UAB „Green Logistics“, sukuria prejudiciją dėl nemokimo momento šiai bylai. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo bylos nagrinėjimo dalyką sudaro įmonės nemokumo fakto nustatymas bankroto bylos iškėlimo momentu. Tuo tarpu sprendžiant dėl įmonės vadovų civilinės atsakomybės taikymo būtina nustatyti, koks buvo vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Aplinkybė, nuo kada įmonė buvo nemoki, yra įrodinėtina aplinkybė, o teismo nutarties iškelti bankroto bylą duomenys vertintini tik kaip vieni iš įrodymų.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje išdėstytus nurodymus, sprendžia, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog įmonė UAB „Green Logistics“ buvo nemoki nuo ieškovo nurodytos 2012 m. gruodžio 31 d.

19. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartyje bei pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime apie įmonės UAB „Green Logistics“ nemokumą 2012 metais sprendė pagal paskutinį įmonės sudarytą balansą. Kaip matyti, paskutinis įmonės balansas buvo sudarytas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (e. bylos t. 1, b.l. 11). Pagal šį balansą įmonės ilgalaikis turtas sudarė 254408 Lt, iš kurių materialus turtas – sudarė 220827 Lt. Taip pat įmonė turėjo įsipareigojimų: 347107 Lt, iš kurių 128361 Lt po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai ir 218746 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Nepaisant to, jog UAB „Green Logistics“ įsipareigojimai pagal šį balansą 2012 m. gruodžio 31 d. formaliai viršijo turtą, tačiau šiame balanse niekaip neatspindėtas kitas nemokumui reikšmingas kriterijus, t.y. kokio dydžio įsipareigojimai yra pradelsti. Kaip ir nurodė kasacinis teismas, pradelsti įsipareigojimai yra fakto klausimas.

20. Pagal ieškovo pateiktus įrodymus matyti, jog įmonė BUAB „Green Logistics“ 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo pradelstą 3127,36 EUR dydžio įsiskolinimą mokesčių inspekcijai už nesumokėta pridėtinės vertės mokestį (e. bylos t. 1, b.l. 40). Bet šis įsiskolinimas aiškiai nėra reikšmingas, vertinant įmonės turto ir pradelstų įsiskolinimų santykį, buvusį 2012 m. gruodžio 31 d.

21. Ieškovo teiginiai, kad įmonė UAB „Green Logistics“ 2011 m. spalio 7 d. buvo laidavusi už ŽŪB „Kraštovaizdis“ prievoles taip pat nerodo, kad įmonė 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo pradelstą tokio dydžio prievolę iš laidavimo. Pats ieškovas nurodo, kad ši prievolė tapo vykdytina skola tik po to, kai ją patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi bankroto byloje (kaip kreditorinį reikalavimą).

22. Šios aplinkybės rodo, kad ieškinys yra nepagrįstas pagal jame suformuluotą ieškinio pagrindą, t.y. kad įmonė buvo nemoki 2012 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.

23. Pažymėtina, kad ieškovas aktyviai neįrodinėjo nemokumo momento, galimai įvykusio kitu metu po 2012 m. gruodžio 31 d., nors tokia pareiga ieškovui buvo išaiškinta tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje, tiek ir papildomai Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje.

24. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad patys atsakovai turi įrodyti įmonės nemokumo momentą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Ieškovo argumentai, kad įmonės vadovė ir akcininkas neperdavė bankroto administratoriui įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra pagrindas perkelti įrodinėjimo pareigos atsakovams, nes dokumentų nebuvimas savaime nesukelia atsakovams atsakomybės už ieškovo nurodytą žalą dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo inicijavimo.

25. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvimas taip pat nepreziumuoja įmonės nemokumo kažkuriuo konkrečiu momentu, įvykusiu, kai įmonei vadovavo S. Ž. ar po to, kai akcininkas K. A. nepaskyrė naujo vadovo.

26. Ieškovo teiginiai apie dokumentų neperdavimą ir šio fakto reikšmę atsakovų atsakomybei yra itin abstraktūs. Bankroto administratorius dublike yra nurodęs, kad neturi tik įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2014 metų (e. bylos t. 1, b.l. 87). Tačiau ieškovas nenurodė, kokie konkretūs dokumentai yra pateikti ir kodėl iš jų negalima spręsti apie įmonės turtą ir įmonės vykdytą veiką bent jau 2013 metais.

27. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto administratorius taip pat disponuoja duomenimis apie įmonės UAB „Green Logistics“ sąskaitas, bet nepateikė duomenų apie lėšų apyvartas jose. Tuo tarpu byloje yra duomenų, kad įmonė vykdė ūkines operacijas per banko sąskaitą, pavyzdžiui 2013 m. vasario 20 d. įmonė yra gavusi 7240,50 Eur pajamų (e. bylos t. 1, b.l. 37).

28. Nepagrįsti ir neįrodyti administratoriaus teiginiai, kad įmonė neturėjo turto, nevykdė veiklos ir neatsiskaitinėjo su kreditoriaus laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2016 m., t.y. iki bankroto bylos iškėlimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Green Logistics“, buvo patvirtinti tik 21105,31 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai (ir vėliau atsidaręs BAB „Snoras“ reikalavimas iš laidavimo). Byloje nėra duomenų apie jokius kitus įmonės kreditorius, kurių reikalavimai būtų atsiradę iki 2013 metų ir nebūtų buvę patenkinti iki bankroto bylos iškėlimo 2016 metais. Kaip minėta, pagal paskutinį įmonės balansą įmonės įsipareigojimai kreditoriams 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 347107 Lt. Apeliantė pagrįstai teigia, kad tokia situacija labiau patvirtina tai, jog įmonė laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo turėjo lėšų ir vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, nei tai, kad įmonė nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams ir buvo nemoki.

29. Apie įmonės vykdytą veiką po 2012 m. gruodžio 31 d. rodo ir kiti netiesioginiai įrodymai, įskaitant tai, kad po 2012 m. gruodžio 31 d. mokesčių inspekcija įmonei priskaitė pelno mokestį ir pridėtinės vertės mokestį (e. bylos t. 1, b.l. 38, 40).

30. Teisėjų kolegija, savo iniciatyva patikrinusi bylą ir kitais aspektais, nei nurodyta ieškinyje, vertina, jog byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės UAB „Green Logistics“ nemokumą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 5 d. ar iki 2016 m. birželio 2 d.

31. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje, įmonės UAB „Green Logistics“ įsipareigojimas ŽŪB „Agro paslaugų centras“ pagal 2013 m. vasario 19 d. paskolos sutartį dėl 25000 Lt (7240,50 Eur) paskolos, nėra svarbus vertinant nemokumo momentą, nes pagal šią sutartį paskolos grąžinimo terminas nustatytas iki 2018 m. vasario 20 d., t. y. įsipareigojimas apskritai nebuvo pradelstas iki bankroto bylos iškėlimo.

32. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sprendžiant dėl įmonės nemokumo negali būti atsižvelgiama į kreditoriaus UAB „Finway“ reikalavimą. Šis kreditorinis reikalavimas kildinamas iš to, jog UAB „Finway“ tvarkė įmonės UAB „Green Logistics“ buhalterinę apskaitą nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 5 d. (e. bylos t. 1, b.l. 20). Nors šis kreditorinis reikalavimas ir yra patvirtintas bankroto byloje, tačiau šioje byloje sprendžiant dėl įmonės vadovų civilinės atsakomybės, jis yra ginčijamas ir į bylą nėra patekta jokių įrodymų apie tai, jog UAB „Finway“ realiai suteikė paslaugas, už kurias yra išrašytos sąskaitos.

33. Byloje nėra atskleista už kokį laikotarpį susidarė įmonės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, t.y. 12252,65 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas (11419,21 Eur PVM, 629,59 Eur PVM delspinigių, 193,76 Eur pelno mokesčio, 10,09 Eur pelno mokesčio delspinigių. Duomenys apie skolą pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2016-07-21 rašte Nr. (23.28-08-1) RNA-22396, tačiau nei kreditorius, nei ieškovas nėra detalizavęs šios skolos susidarymo laikotarpio (e. bylos t. 1, b.l. 38)

34. Byloje taip pat nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 210,40 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas yra atsiradę už 2016 m. I ketvirtį. Ši skola aiškiai nėra susijusi su atsakovės S. Ž. atsakomybe, nes ji nebuvo įmonės vadove tuo metu.

35. Be to. vertinant paminėtas iš mokestinių prievolių kilusias skolas, įmonės vadovo civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą prasme, būtina pastebėti, kad tokių skolų negalima laikyti prisiimtu įsipareigojimu, aiškiai žinant, kad tokie įsipareigojimai nebus įvykdyti dėl įmonės nemokumo. Neteisėtu veiksmu šiuo atveju galėtų būti laikomi įmonės vadovo sudaryti sandoriai, iš kurių atsirado ar padidėjo mokestinės prievolės. Bet tokių sandorių ieškovas šioje byloje nenurodė ir atsakovų atsakomybės šiuo aspektu nepagrindė.

36. Ieškovas teigia, kad bankroto procese Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi taip pat buvo patvirtintas BAB banko „Snoras“ kreditorinis reikalavimas 863320,34 Eur sumai, atsiradęs iš įmonės laidavimo sutarties, sudarytos 2011-10-07, laiduojant už ŽUB „Kraštovaizdis“. Tačiau šio kreditorinio reikalavimo suma nėra įtraukta į ieškinio dalyką ir informaciją apie tokią skolą ieškovas pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, todėl teismas nesprendžia dėl šio kreditorinio reikalavimo, kaip ieškinio reikalavimo priteisti žalą. Kita vertus, pats ieškovas teigia, kad šis laidavimo sandoris buvo sudarytas dar iki įmonės nemokumo 2011 metais.

37. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas vertina, jog byloje neįrodytos atsakovės S. Ž. civilinės atsakomybės sąlygos pagal pareikštame ieškinyje suformuluotus civilinės atsakomybės pagrindus (t.y. pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį). Byloje neįrodyta, jog įmonei tapus nemokiai, S. Ž. kaip vadovė toliau prisiėmė naujų įsipareigojimų, kurie nebuvo patenkinti bankroto procese.

38. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kito atsakovo K. A. kaip UAB „Green Logistics“ akcininko atsakomybės klausimas formaliai nėra apeliacijos objektu, tačiau šiam atsakovui nėra suformuluoti jokie savarankiški jo atsakomybės pagrindai, t.y. nėra nurodyta, kad žalą sukėlė jo savarankiški veiksmai, sprendimai ar sandoriai, kurie padidino įmonės skolas po to, kai įmonė tapo nemoki. Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovo K. A. atžvilgiu tenkino tik dėl to, jog teismo vertinimu, jis yra solidariai atsakingas už žalą kartu su S. Ž. (CK 6.6 str. 3 d.). Tačiau nenustačius įmonės vadovės S. Ž. civilinės atsakomybės pagrindų, nėra galimybės spręsti ir apie įmonės akcininko solidarią atsakomybę. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remiantis CPK 320 str. 2 d., sprendžia jog šiuo atveju yra pagrindas viršyti apeliacinio skundo ribas ir išsprendžia ginčą iš esmės dėl abiejų atsakovų solidarios atsakomybės.

39. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis skundas tenkinamas - pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas tiek dėl atsakovų civilinės atsakomybės taikymo, tiek ir dėl išvestinių ieškinio reikalavimų, susijusių su procesinių palūkanų priteisimu.

40. Atsakovė S. Ž. yra pateikusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal atsakovės pateiktus įrodymus, jos bylinėjimosi išlaidas sudaro 150 Eur už advokato padėjėjo pagalbą byloje (e. bylos t. 1, b.l. 125). Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš BUAB „Green Logistics“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

41. Kiti proceso dalyviai įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

42. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovo, kaip bankrutuojančios įmonės, Lietuvos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 2 d., 83 str. 1 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovės S. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo BUAB „Green Logistics“, juridinio asmens kodas 302625911, 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš BUAB „Green Logistics“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Asta PikelienėAndrius VerikasRenata Volodko