- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- eA-277-968/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01732-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- V. V., J. V., V. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. V., J. V. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. V., J. V. ir V. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai V. V., J. V. ir V. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūno (toliau – ir Seniūnas) 2021 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. A15-551/21(2.1.4E-SEN) „Dėl Antakalnio seniūno 2018-02-22 įsakymo Nr. A15-390/18(2.1.4E-SEN1) „Dėl prekybos vietų iš (nuo) laikinojo įrenginio Antakalnio seniūnijos teritorijoje sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Įsakymu patvirtintos prekybos vietos yra išdėstytos netinkamai ir neteisėtai, nes jos trukdo pėsčiųjų ir transporto eismui. Prekybos vietos yra numatytos ant šaligatvio, tokiu būdu užtveriant pėsčiųjų praėjimo zonas, ir ant važiuojamosios kelio dalies, tokiu būdu ribojant saugų transporto priemonių judėjimą, todėl Įsakymas yra nesuderinamas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 30-418/21 patvirtintų Reikalavimų laikiniesiems prekybos įrenginiams Vilniuje (toliau – ir Reikalavimai) 5.3 punkto ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14 punkto nuostatomis.
2.2. Įsakymas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatų. Prekybos vietos numatytos ant į Rokantiškių kapines vedančių šaligatvių, kurie yra skirti naudoti ir naudojami žmonių su įvairiais judėjimo sutrikimais. Įsakymu patvirtintas prekybos vietų išdėstymas yra nepritaikytas žmonių su negalia specialiesiems poreikiams ir užkerta galimybę jiems savarankiškai ir komfortabiliai naudotis pėsčiųjų zona bei patekti į kapines.
2.3. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog Seniūnas, priimdamas Įsakymą, kartu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą (toliau – ir VTĮ), kurio 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Seniūnas, veikdamas tokiu neteisėtu būdu, pažeidė ir VTĮ 3 straipsnio 12 punkte įtvirtintą profesionalumo principą.
2.4. Įsakymu yra pažeidžiamos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai, nes juo patvirtintos prekybos vietos riboja galimybę naudotis šalia esančiais prekybos paviljonais. Pareiškėjai laimėjo Administracijos paskelbtą konkursą tipinio dizaino kioskams (paviljonams) įrengti ir eksploatuoti (toliau – ir Konkursas). Pareiškėjai sudarė su Vilniaus miesto savivaldybe Tipinio dizaino kiosko (paviljono) įrengimo ir eksploatavimo sutartis (toliau – ir Sutartys) bei jų pagrindu įgijo teisę įrengti ir naudotis I–IV pozicijose (prie Rokantiškių kapinių centrinių vartų) esančiais kioskais. Akcentuota, kad vienas iš minėto konkurso tikslų buvo sustabdyti netinkamą laikinųjų prekybos įrenginių eksploatavimą, nesukeliant neigiamų pasekmių kapinių lankytojams ir įrengiant vizualiai patraukliau atrodančius, pėsčiųjų ir transporto priemonių eismui netrukdančius, ta pačia produkcija prekiaujančius kioskus (paviljonus).
2.5. Teisingam ginčo išsprendimui yra aktualios ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, taip pat teismų praktika dėl viešųjų pirkimų, kurioje, be kita ko, pažymėta, jog dėl vieno pirkimo objekto negali būti sudarytos kelios viešojo pirkimo sutartys. Pareiškėjai, laimėję Konkursą, pagrįstai tikėjosi, kad prekyba yra ir bus vykdoma tik iš kioskų (paviljonų), nes atsakovas aiškiai apibrėžė, jog poreikis prekybai prie Rokantiškių kapinių yra numatytas tik iš kioskų (paviljonų). Leidžiant prekiauti ir iš kioskų (paviljonų), ir iš laikinųjų prekybos įrenginių, iš esmės susidaro viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose draudžiama situacija, kuomet prekyba vyks per kelių kontrahentų koegzistavimo mechanizmą. Iš esmės Įsakymu yra neteisėtai keičiamos tiek Konkurso, tiek Sutarčių sąlygos. Jei pareiškėjai būtų žinoję, kad prekyba ginčo teritorijoje bus planuojama ir iš kioskų, ir iš laikinųjų prekybos įrenginių, jie būtų priėmę kitokį sprendimą dėl dalyvavimo minėtame konkurse, pavyzdžiui, pasiūlę kitokio dydžio paramą socialinės infrastruktūros plėtrai vykdyti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. 2019 m. rugsėjo 3 d. su prašymus pateikusiais asmenimis (pareiškėjais) buvo pasirašytos tipinio dizaino kiosko (paviljono), patenkančio į Vilniaus miesto tipinio dizaino kioskų (paviljonų) sklaidos schemos III zoną, įrengimo ir eksploatavimo sutartys. Sutartys galiojo iki termino, nurodyto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau – ir NŽT) Vilniaus skyriaus sutikime, t. y. iki 2020 m. liepos 24 d. Sutartys nebuvo pratęstos, nes negautas NŽT sutikimas.
3.2. Vadovaujantis NŽT direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E) patvirtintomis Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėmis, naujai statomi kioskai (paviljonai) valstybinėje žemėje gali būti įrengiami tik konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. pradžioje buvo paskelbtas Konkursas. Konkurso laimėtojai patvirtinti Administracijos direktoriaus įsakymais (2021 m. gegužės 4 d. Nr. 30-1199/21 ir 2021 m. gegužės 24 d. Nr. 30-1409/21), su jais sudarytos Sutartys 5 metams. 6 tipinio dizaino kioskai (paviljonai) jau įrengti, jų valdytojams atsakovas išdavė leidimus prekiauti (teikti paslaugas) viešojoje vietoje.
3.3. Atsakovas neprivalėjo Konkurso sąlygose ar Sutartyse nurodyti visas ateityje planuojamas įrengti prekybos vietas. Įsakymu patvirtintos prekybos vietos yra suderinamos su Taisyklių 9 punkte nurodytais prekybos viešose vietose būdais. Priimant Įsakymą, nebuvo pažeistos jokios teisės normos ar Sutarčių nuostatos (Sutartyse nėra nurodyta, kad ginčo teritorijoje bus įrengti tik kioskai). Be to, Įsakymas buvo priimtas 2021 m. balandžio 29 d., o Sutartys pasirašytos 2021 m. gegužės 26 d. Pareiškėjai galėjo ir turėjo sužinoti, kad bus priimtas tokio pobūdžio Įsakymas, tačiau jie vis vien pasirašė Sutartis.
3.4. Vadovaujantis ginčo teritorijoje įrengtais kelio ženklais, iki vartų kelkraštyje kairėje pusėje negalima sustoti nė trumpam laikui, o dešinėje pusėje galima tik sustoti išsikrauti prekes (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 1 priedo III skyriaus kelio ženklai „Sustoti draudžiama“ ir „Stovėti draudžiama“). Transporto priemonės net neturi tikslo važinėti ginčo atkarpoje, nes prie vartelių vienoje pusėje yra įrengtas kelio ženklas „Eismas draudžiamas“, kitoje – kelio ženklas „Įvažiuoti draudžiama“, taip pat yra pratęstas šaligatvis. Ginčo teritorijoje tiek už vartelių, tiek prieš draudžiamuosius ženklus yra įrengti eismą ribojantys atitvėrimo stulpeliai, kurie matyti ir pareiškėjų pateiktose nuotraukose.
3.5. Už kelių metrų nuo Įsakymu patvirtintų prekybos vietų laikiniesiems prekybos įrenginiams yra įrengtas kitas šaligatvis, kuris yra pakankamo pločio žmonėms eiti ar važiuoti vežimėliu. Šio šaligatvio techninės savybės nepažeidžia Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 2 d. – akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Lietuvos automobilių kelių direkcija) direktoriaus 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-294 patvirtintų Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijų R PDTP 12.
3.6. Atsakovas negavo skundų dėl netvarkingos ir neestetiškai atrodančios prekybos įrangos prie Rokantiškių kapinių ar informacijos apie eismo įvykius ginčo teritorijoje. Pareiškėjų teiginiai, jog Įsakymu patvirtintos prekybos vietos laikiniesiems prekybos įrenginiams trukdo transporto ir pėsčiųjų eismui, nėra pagrįsti jokiais duomenimis. Įvykdžius Konkursą ir priėmus Įsakymą, ginčo teritorijoje buvo sudarytas tam tikras uždaras prekeivių ir pirkėjų ratas, kuomet į teritoriją įvažiuoja tik prekeivių transporto priemonės prekėms išsikrauti. Vien tai, kad pareiškėjai patiria konkurenciją, nesudaro pagrindo panaikinti Įsakymą.
Šalies argumentai
3.7. Iš pateikiamų nuasmenintų prašymų matyti, kad prekeiviai teikė prašymus palikti aptariamas prekybos vietas laikiniesiems prekybos įrenginiams. Papildomos prekybos vietos buvo suformuotos (Įsakymas priimtas) dėl to, kad, įvykus Konkursui, dalis prekybininkų liko be darbo vietos ir kreipėsi į Administracijos Antakalnio seniūniją dėl alternatyvių prekybos vietų skyrimo.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjų V. V., J. V. ir V. M. skundą.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. Administracijos direktorius 2018 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 30-1996/18(2.1.1E-TD2) patvirtino Vilniaus miesto tipinio dizaino kioskų (paviljonų) sklaidos schemą, kurioje Vilniaus miesto teritorija buvo suskirstyta į dalis – I, II ir III zonas. Teritorija prie Rokantiškių kapinių pateko į III zoną, kurioje galimos naujos vietos „Vilnius-1“ tipo kioskams (paviljonams) Administracijos įsakymu (ne konkurso būdu) suderintu Tipinio dizaino kioskų teritorijoje prie Rokantiškių kapinių (šalia centrinių vartų) Vilniaus m. įrengimo projektu (2019 m. balandžio 29 d. Nr. A636-19/19(2.3.2.7-MP3).
5.2. Administracijos direktorius 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 30-1770/19 nustatė vietas, patenkančias į Vilniaus miesto tipinio dizaino kioskų (paviljonų) sklaidos schemos 3-ią zoną, tipinio dizaino kioskams (paviljonams) įrengti ir eksploatuoti.
5.3. Pareiškėjai su Administracija 2019 m. rugsėjo 3 d. pasirašė Tipinio dizaino kiosko (paviljono), patenkančio į Vilniaus miesto tipinio dizaino kioskų (paviljonų) sklaidos schemos 3-ią zoną, įrengimo ir eksploatavimo sutartis dėl 6 tipinio dizaino kioskų (paviljonų) įrengimo.
5.4. Administracijos direktorius 2020 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 30-2548/20 patvirtino Tipinio dizaino kioskų (paviljonų) įrengimo ir eksploatavimo atrankos konkurso nuostatus. Administracijos direktorius 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-2953/20 „Dėl vietų tipinio dizaino kioskams (paviljonams) įrengti ir eksploatuoti nustatymo“, pagal savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus planas“ parengtą ir su NŽT Vilniaus skyriumi suderintą „Teritorijos tipiniams kioskams įrengti ir naudoti planą ir tipinių kioskų (paviljonų) įrengimo vietos schemą“, nustatė vietas tipinio dizaino kioskams (paviljonams) įrengti ir eksploatuoti.
5.5. Seniūnas ginčijamu 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A15-551/21(2.1.4E-SEN) pakeitė Seniūno 2018 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. A15-390/18(2.1.4E-SEN1) ir išdėstė jį nauja redakcija, t. y. Įsakymu patvirtino naujas laikinųjų prekybos įrenginių vietas.
5.6. Administracijos direktorius 2021 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 30-1199/21 ir 2021 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 30-1409/21 nusprendė sudaryti su Konkurso laimėtojais Kiosko (paviljono) įrengimo ir eksploatavimo sutartis dėl teritorijoje prie Rokantiškių kapinių (šalia centrinių vartų) I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX ir X pozicijoje naujų tipinių dizaino kioskų (paviljonų) įrengimo ir eksploatavimo 5 metams. Pareiškėjai laimėjo konkursą ir 2021 m. gegužės 26 d. sudarė su Administracija Sutartis.
6. Teismo vertinimu, pareiškėjų pateiktos nuotraukos nėra tinkamas įrodymas jų teiginiui, kad numatytos prekybos vietos laikiniesiems prekybos įrenginiams trukdo pėsčiųjų ir saugiam transporto priemonių judėjimui, patvirtinti. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 9 straipsnyje išvardytas Valstybinės eismo saugumo komisijos funkcijas (be kita ko, 4 d. 2 p. – teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų atitikties eismo saugumo reikalavimams), nustatė, kad byloje nėra jokių išvadų šiuo klausimu, todėl minėtas pareiškėjų teiginys laikytinas deklaratyviu ir neįrodytu.
7. Teismas, apžvelgęs Socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad, be pareiškėjų pateiktų nuotraukų, byloje nėra įrodymų apie nustatytus šio straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus, todėl pareiškėjų argumentai dėl tokio pažeidimo nepagrįsti.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad atsakingi asmenys yra konstatavę pareiškėjų nurodytą aplinkybę, jog Seniūnas, priimdamas Įsakymą, pažeidė VTĮ.
9. Teismas nustatė, kad prie Konkurso nuostatų parengtoje Tipinių kioskų (paviljonų) įrengimo schemoje yra nurodytos tipinių kioskų išdėstymo vietos, tačiau ši schema nepatvirtina pareiškėjų nurodytos aplinkybės, susijusios su jų skunde nurodytu Konkurso tikslu – sustabdyti netinkamą laikinųjų prekybos įrenginių eksploatavimą, kartu nesukeliant neigiamų pasekmių Rokantiškių kapinių lankytojams, ir iškeldinti iš nurodytos vietos visus laikinuosius prekybos įrenginius, o šalia, leistinoje vietoje, įrengti vizualiai patraukliau atrodančius, pėsčiųjų ir transporto priemonių eismui netrukdančius, ta pačia produkcija prekiaujančius kioskus (paviljonus).
10. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai yra fiziniai asmenys. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jie yra įgalioti ginti viešąjį interesą saugaus eismo, žmonių su negalia integracijos arba Rokantiškių kapinių lankytojų srityje. Tipinių kioskų (paviljonų) įrengimo schema nėra teritorijų planavimo dokumentas, joje nurodytos tik kioskų išdėstymo vietos, todėl schema nesuteikė pareiškėjams pagrįsto lūkesčio tikėtis, kad, įrengus tipinius kioskus, nebus įrengtos prekybos vietos laikiniesiems prekybos įrenginiams.
11. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad Įsakymu keičiamos Sutarčių nuostatos, nes nei Įsakyme, nei juo patvirtintame plane apie Sutartis neužsimenama. Be to, pareiškėjai Sutartis pasirašė 2021 m. gegužės 26 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui po Įsakymo priėmimo (2021 m. balandžio 29 d.), todėl jie galėjo nepasirašyti minėtų sutarčių, jeigu manė, kad nebus pateisinti jų lūkesčiai. Tuo atveju, jeigu pareiškėjų netenkina su atsakovu sudarytos Sutartys, jie turi galimybę jas nutraukti. Pareiškėjams neužkertamas kelias, net ir vykdant veiklą pagal Sutartis, tuo pačiu naudotis ir laikinųjų prekybos įrenginių vietomis.
12. Teismas priėjo prie išvados, kad Įsakymas nepažeidė nei saugų eismą, nei žmonių su negalia integraciją, nei valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nei Rokantiškių kapinių lankytojų teisių bei teisėtų interesų. Taip pat neįrodyta, kad Įsakymu pažeidžiamos pareiškėjų teisės bei teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundas atmestas.
III.
13. Pareiškėjai V. V., J. V. ir V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir panaikinti ginčijamą administracinį sprendimą, taip pat pridėti prie bylos rašytinius įrodymus ir priteisti pareiškėjams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
14. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:
14.1. Teismas nepagrindė savo teiginio, kad nuotraukos nėra tinkamas įrodymas pareiškėjų nurodytoms aplinkybėms patvirtinti. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai savo reikalavimus grindė ne tik nuotraukomis.
14.2. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nenumato laikinųjų prekybos įrenginių statymo nei ant važiuojamosios kelio dalies, nei ant šaligatvio. Pateiktos nuotraukos patvirtina, kad šiuo atveju laikinieji prekybos įrenginiai yra statomi ant važiuojamosios kelio dalies ir šaligatvių, tai sudaro sumaištį ir betvarkę, kelia grėsmę pėstiesiems. Atsakovas tik po skundo padavimo teismui suorganizavo kelio ženklų, ribojančių transporto priemonių eismą ginčo teritorijoje.
14.3. Konkurso dokumentų neatskiriama dalimi buvo įrengtų ir eksploatuotinų tipinio dizaino kioskų (paviljonų) schema. Kaip matyti iš šios schemos, įrengus tipinius kioskus (paviljonus), nebuvo numatytas joks laikinųjų prekybos įrenginių įrengimas šalia esančioje teritorijoje.
14.4. Administracijos Leidimų ir licencijavimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. rašte pažymėta, kad praeityje, priėmus sprendimą imtis priemonių situacijai gerinti, prekybos vietas prie Rokantiškių kapinių buvo liepta išmontuoti, atsižvelgiant į gautus skundus iš Vilniaus miesto gyventojų, Rokantiškių kapinių lankytojų ar kitų asmenų dėl netvarkingos ir neestetiškai atrodančios prekybos įrangos; siekiant sutvarkyti teritoriją, Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 30-1996/18(2.1.E-TD2) „Dėl pritarimo Vilniaus miesto tipinio dizaino kioskų (paviljonų) sklaidos schemai ir rekomendacijoms tipinio dizaino kioskams (paviljonams) įrengti ir eksploatuoti“ buvo parengtas Administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 30-1770/19 „Dėl vietų, patenkančių į Vilniaus miesto tipinio dizaino kioskų (paviljonų) sklaidos schemos 3-ią zoną, tipinio dizaino kioskams (paviljonams) įrengti ir eksploatuoti nustatymo“. Taigi, minėtame rašte atsakovas labai aiškiai nurodė, kad laikinos prekybos vietos prie Rokantiškių kapinių ateityje bus išmontuotos.
14.5. Teismas nepagrįstai akcentuoja tą aplinkybę, kad pareiškėjai pasirašė Sutartis po Įsakymo priėmimo. Tuo metu pareiškėjai jau buvo sumokėję pradinius piniginius įnašus, kurie, atsisakius pasirašyti sutartį, nebūtų buvę grąžinti.
14.6. Pareiškėjai niekada neteigė, kad Įsakymu keičiamos Sutarčių nuostatos. Tačiau, jų nuomone, aptariami laikinieji prekybos įrenginiai neabejotinai turi įtakos Sutarčių vykdymui, nes pagrindiniai pirkėjų srautai nukreipiami į prekybos vietas, kuriose yra šie įrenginiai, todėl pareiškėjai, mokėdami atsakovui dideles pinigų sumas, praranda pajamas, kurių pagrįstai tikėjosi. Sutarčių nutraukimas būtų komplikuotas ir dėl to pareiškėjai prarastų dar didesnes pinigų sumas.
14.7. Konkursas buvo organizuojamas ne savitiksliai, o tam, kad šalia Rokantiškių kapinių esanti teritorija būtų sutvarkyta, įrengiant tipinius kioskus, atsižvelgiant į Vilniaus miesto gyventojų bei Rokantiškių kapinių lankytojų skundus ir pageidavimus. Taigi, teismas nepagrįstai nurodė, kad Įsakymas nepažeidė Rokantiškių kapinių lankytojų ir kitų Vilniaus miesto gyventojų interesų. Atsakovo teiginius, jog jis negavo skundų iš Vilniaus miesto gyventojų, Rokantiškių kapinių lankytojų ar kitų asmenų dėl netvarkingos ir neestetiškai atrodančios prekybos įrangos prie Rokantiškių kapinių, paneigia minėtas Administracijos Leidimų ir licencijavimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. raštas.
14.8. Įgyvendinant Konkurso procedūras, situacija iš esmės nepasikeitė – pagal Konkurso schemą, pareiškėjų lėšomis (jos siekė apie 50 000 Eur) buvo įrengti tipiniai kioskai, o pareiškėjai įsipareigojo dar papildomai kiekvienais metais mokėti po 1 200 Eur dydžio paramą socialinės infrastruktūros plėtrai vykdyti (per 5 metus – 36 000 Eur). Priėmus Įsakymą, pareiškėjai gauna žymiai mažesnę naudą nei tikėjosi, nuspręsdami dalyvauti Konkurse.
14.9. Teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjų argumentus dėl žmonių su negalia teisių pažeidimo.
14.10. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 9 straipsnio nuostatas. Iš šiame straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad Valstybinė eismo saugumo komisija teikia išvadas dėl teisės aktų atitikties eismo saugumo reikalavimams valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, o ne fiziniams asmenims ir verslo subjektams. Teismo nurodymas, kad pareiškėjai turėjo gauti šios komisijos išvadą, yra nerealus ir neįgyvendinamas, o būtent atsakovas privalėjo pasirūpinti tokia išvada.
14.11. Teismas iš esmės nenagrinėjo skundo argumentų ir beveik pažodžiui perrašė atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, juos įvertino formaliai. Teismas neatskleidė bylos esmės, neatliko su tuo susijusio teisinio ir faktinio tyrimo, neteisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų motyvais bei papildomai pažymi:
15.1. Pareiškėjai, nesilaikydami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normų, pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus ir dokumentus, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Tokie dokumentai negali būti priimti ir pridėti prie bylos medžiagos. Be to, pareiškėjų papildomai teikiami dokumentai yra nesusiję su Įsakymu, o klausimai dėl taikos sutarties nėra aktualūs bylą nagrinėjant teisme, atsakovas nesutinka su pateiktu pasiūlymu sudaryti taikos sutartį. Taip pat pastebėta, kad teikiami dokumentai buvo priimti 2020 m. liepos 29 d. ir 2022 m. birželio 6 d., todėl neaišku (jokių paaiškinimų nepateikė ir pareiškėjai), dėl kokių priežasčių jie nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
15.2. Pareiškėjai galbūt siekia suklaidinti teismą dėl Administracijos Leidimų ir licencijavimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. rašto turinio. Minėtame rašte atsakovas nenurodė, jog planuoja ateityje panaikinti prekybos vietas, o pareiškėjai neteisingai interpretuoja šiame rašte išdėstytus teiginius.
Motyvuojamoji dalis
15.3. Teismo sprendimas atitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus: yra itin išsamus, motyvuotas, pagrįstas tiek byloje ištirtais įrodymais, tiek ir šiam ginčui taikytinomis teisės aktų nuostatomis.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūno 2021 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. A15-551/21(2.1.4E-SEN) teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad jų argumentai ir pateikti dokumentai nepatvirtina jų teiginių apie pėsčiųjų ir transporto priemonių eismo trikdymą, žmonių su negalia teisių bei pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.
18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo jų argumentus ir iš esmės vadovavosi atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, taip pat nepagrįstai atmetė pareiškėjų pateiktus įrodymus.
19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
20. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
21. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
22. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008, 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-998-789/2023). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
23. Teisėjų kolegija, aptariamu aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka aptartų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų.
24. Įsakyme nurodyta: „Vadovaudamasis Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikino tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 30-157/20 „Dėl Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, 13 punktu, keičiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūno 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. A15-390/18(2.1.4E-SEN1) patvirtintą Prekybos (paslaugų teikimo) iš (nuo) laikinojo įrenginio Antakalnio seniūnijoje vietų sąrašo 7-ą ir 13-ą eilutes ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).“
25. Pareiškėjai pateikė teismui šio Įsakymo nuotrauką (1 puslapis) ir brėžinio, kuriame išdėstyta teritorija yra panaši į Konkurso dokumentuose esančioje Tipinių kioskų (paviljonų) įrengimo vietos schemoje M 1:500 išdėstytą teritoriją, nuotrauką (1 lapas). Atlikus viešą paiešką internete, pateikiamos tik nuorodos į Seimo kontrolieriaus pažymas dėl gautų skundų, todėl nenustatyta, jog Seniūno įsakymai Nr. A15-551/21(2.1.4E-SEN) ir Nr. A15-390/18(2.1.4E-SEN1) yra prieinami viešai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateikto Įsakymo ištraukų turinį ir pareiškėjų su skundu pateiktus dokumentus, taip pat kitus byloje esančius dokumentus, sprendžia, kad teismui nebuvo pateiktas visos apimties skundžiamas aktas (konkrečiai – nepateikti Įsakymo priedai) (pažeista ABTĮ 25 str. 1 d. nuostata, kurioje, be kita ko, įtvirtinta, jog prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas), todėl neįmanoma aiškiai nustatyti šio akto teisinio pobūdžio ir konkrečių šio akto dalių, su kuriomis nesutinka pareiškėjai. Be to, teismui nepateiktas Seniūno 2018 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. A15-390/18(2.1.4E-SEN1), todėl neaišku, kokie ginčui aktualūs pakeitimai buvo padaryti Įsakymu.
26. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šiai bylai teisingai išnagrinėti yra būtina išreikalauti papildomus duomenis ir dokumentus, kurie nepagrįstai negauti prieš priimant skundą (ABTĮ 33 str. 1 d.: <...> Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui) ir ruošiantis nagrinėti administracinę bylą teisme (ABTĮ 67 str. 1 d. 2 p.: teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą, pareiškimą), prireikus <...> įpareigoja pareiškėją, kitą proceso dalyvį ar byloje nedalyvaujantį asmenį pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu ar elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis (kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas elektroninių ryšių priemonėmis) dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą) bei neįvertinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 80 str. 1 d.: teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti).
27. Remdamasi šiais išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo ginčui objektyviai ir teisingai išspręsti reikalingų įrodymų, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir jų visapusiškai neištyrė, todėl negalėjo teisingai įvertinti pareiškėjų skundo reikalavimų pagrįstumą ir priimti visapusiškai pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
28. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nevertinami. Taip pat šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra sprendžiamas prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos.
29. Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu byla nėra užbaigiama, pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų V. V., J. V. ir V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.