- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- eI3-1067-644/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01732-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- V. V., J. V., V. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. V., J. V. ir V. M. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjai skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūno 2021-04-29 įsakymo Nr. A15-551/21(2.14E-SEN) (toliau - ir Įsakymas) dalį, t. y. priedo 7 eilutę dėl laikinų prekybos įrenginių (toliau – ir LPĮ) vietų (duomenys neskelbtini) kapinėse.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad Įsakymu patvirtintas planas, kuriame numatytos naujos LPĮ vietos (duomenys neskelbtini) kapinėse (toliau – ir Planas). Plane numatytos LPĮ vietos, kurios įrengtos ant šaligatvio bei ant šalia nutiestos važiuojamosios kelio dalies (pažymėtos skaičiais dvejose eilėse iki 16 ir iki 18). Vadovaujantis Įsakymu patvirtintu Planu, laikinosios prekybos vietos trikdo eismą, kadangi yra įrengtos ant šaligatvio, užtveriant praėjimo zonas bei ant važiuojamosios kelio dalies, ribojant saugų transporto priemonių judėjimą. Be to, toks laikinųjų prekybos įrenginių vietų numatymas yra neteisėtas, kadangi pažeidžia teisinį reglamentavimą, numatantį draudimą įrengti LPĮ tokioje vietoje, kad būtų trukdomas pėsčiųjų ir transporto eismas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teigia, kad Įsakymu patvirtintos prekybos vietos yra išdėstytos netinkamai ir neteisėtai, nes jos trukdo pėsčiųjų ir transporto eismui. Prekybos vietos yra numatytos ant šaligatvio, tokiu būdu užtveriant pėsčiųjų praėjimo zonas, ir ant važiuojamosios kelio dalies, tokiu būdu ribojant saugų transporto priemonių judėjimą, todėl Įsakymas yra nesuderinamas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 30-418/21 patvirtintų Reikalavimų laikiniesiems prekybos įrenginiams Vilniuje (toliau – ir Reikalavimai) 5.3 punkto ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14 punkto nuostatomis.
Taip pat nurodo, kad Įsakymas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatų. Prekybos vietos numatytos ant į (duomenys neskelbtini) kapines vedančių šaligatvių, kurie yra skirti naudoti ir naudojami žmonių su įvairiais judėjimo sutrikimais. Įsakymu patvirtintas prekybos vietų išdėstymas yra nepritaikytas žmonių su negalia specialiesiems poreikiams ir užkerta galimybę jiems savarankiškai ir komfortabiliai naudotis pėsčiųjų zona bei patekti į kapines.
Be to, seniūnas, priimdamas Įsakymą, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą (toliau – ir VTĮ), kurio 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Seniūnas, veikdamas tokiu neteisėtu būdu, pažeidė ir VTĮ 3 straipsnio 12 punkte įtvirtintą profesionalumo principą.
Teigia, kad Įsakymu yra pažeidžiamos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai, nes juo patvirtintos prekybos vietos riboja galimybę naudotis šalia esančiais prekybos paviljonais. Pareiškėjai laimėjo Administracijos paskelbtą konkursą tipinio dizaino kioskams (paviljonams) įrengti ir eksploatuoti (toliau – ir Konkursas). Pareiškėjai sudarė su Vilniaus miesto savivaldybe Tipinio dizaino kiosko (paviljono) įrengimo ir eksploatavimo sutartis (toliau – ir Sutartys) bei jų pagrindu įgijo teisę įrengti ir naudotis I–IV pozicijose (prie (duomenys neskelbtini) kapinių centrinių vartų) esančiais kioskais. Akcentuoja, kad vienas iš minėto konkurso tikslų buvo sustabdyti netinkamą laikinųjų prekybos įrenginių eksploatavimą, nesukeliant neigiamų pasekmių kapinių lankytojams ir įrengiant vizualiai patraukliau atrodančius, pėsčiųjų ir transporto priemonių eismui netrukdančius, ta pačia produkcija prekiaujančius kioskus (paviljonus).
Pareiškėjų nuomone, teisingam ginčo išsprendimui yra aktualios ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, taip pat teismų praktika dėl viešųjų pirkimų, kurioje, be kita ko, pažymėta, jog dėl vieno pirkimo objekto negali būti sudarytos kelios viešojo pirkimo sutartys. Pareiškėjai, laimėję Konkursą, pagrįstai tikėjosi, kad prekyba yra ir bus vykdoma tik iš kioskų (paviljonų), nes atsakovė aiškiai apibrėžė, jog poreikis prekybai prie (duomenys neskelbtini) kapinių yra numatytas tik iš kioskų (paviljonų). Leidžiant prekiauti ir iš kioskų (paviljonų), ir iš laikinųjų prekybos įrenginių, iš esmės susidaro viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose draudžiama situacija, kuomet prekyba vyks per kelių kontrahentų koegzistavimo mechanizmą. Iš esmės Įsakymu yra neteisėtai keičiamos tiek Konkurso, tiek Sutarčių sąlygos. Jei pareiškėjai būtų žinoję, kad prekyba ginčo teritorijoje bus planuojama ir iš kioskų, ir iš laikinųjų prekybos įrenginių, jie būtų priėmę kitokį sprendimą dėl dalyvavimo minėtame konkurse, pavyzdžiui, pasiūlę kitokio dydžio paramą socialinės infrastruktūros plėtrai vykdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teigia, kad Įsakymu pažeisti ne tik Įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimai, bet ir jų interesai, kadangi buvo patvirtintas Planas, iš esmės prieštaraujantis Tipinių kioskų (paviljonų) įrengimo vietos schemai, tokiu būdu pažeidžiant jų teisėtą lūkestį, kad jie turės galimybę vykdyti Sutartis būtent tokiu būdu ir sąlygomis, kokios buvo planuojamos Konkurso vykdymo metu ir dėl kurių jie su Administracija sutarė.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimuose į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. su prašymus pateikusiais asmenimis (pareiškėjais) buvo pasirašytos tipinio dizaino kiosko (paviljono), patenkančio į Vilniaus miesto tipinio dizaino kioskų (paviljonų) sklaidos schemos III zoną, įrengimo ir eksploatavimo sutartys. Sutartys galiojo iki termino, nurodyto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus skyriaus sutikime, t. y. iki 2020 m. liepos 24 d. Sutartys nebuvo pratęstos, nes negautas NŽT sutikimas.
Vadovaujantis NŽT direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3E) patvirtintomis Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėmis, naujai statomi kioskai (paviljonai) valstybinėje žemėje gali būti įrengiami tik konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. pradžioje buvo paskelbtas Konkursas. Konkurso laimėtojai patvirtinti Administracijos direktoriaus įsakymais (2021 m. gegužės 4 d. Nr. 30-1199/21 ir 2021 m. gegužės 24 d. Nr. 30-1409/21), su jais sudarytos Sutartys 5 metams. 6 tipinio dizaino kioskai (paviljonai) jau įrengti, jų valdytojams atsakovė išdavė leidimus prekiauti (teikti paslaugas) viešojoje vietoje.
Atsiliepimas
Atsakovė neprivalėjo Konkurso sąlygose ar Sutartyse nurodyti visas ateityje planuojamas įrengti prekybos vietas. Įsakymu patvirtintos prekybos vietos yra suderinamos su Taisyklių 9 punkte nurodytais prekybos viešose vietose būdais. Priimant Įsakymą, nebuvo pažeistos jokios teisės normos ar Sutarčių nuostatos (Sutartyse nėra nurodyta, kad ginčo teritorijoje bus įrengti tik kioskai). Be to, Įsakymas buvo priimtas 2021 m. balandžio 29 d., o Sutartys pasirašytos 2021 m. gegužės 26 d. Pareiškėjai galėjo ir turėjo galimybę sužinoti, kad bus priimtas tokio pobūdžio Įsakymas, tačiau jie vis vien pasirašė Sutartis. Pažymėjo, kad Tipinių kioskų (paviljonų) įrengimo schema nėra teritorijų planavimo dokumentas – jame nurodytos tik kioskų išdėstymo vietos, todėl schema nesuteikė pareiškėjams pagrįsto lūkesčio tikėtis, kad įrengus Tipinius kioskus nebus įrengtos LPĮ vietos.
Nurodė, kad vadovaujantis ginčo teritorijoje įrengtais kelio ženklais, iki vartų kelkraštyje kairėje pusėje negalima sustoti nė trumpam laikui, o dešinėje pusėje galima tik sustoti išsikrauti prekes (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 1 priedo III skyriaus kelio ženklai „Sustoti draudžiama“ ir „Stovėti draudžiama“). Transporto priemonės net neturi tikslo važinėti ginčo atkarpoje, nes prie vartelių vienoje pusėje yra įrengtas kelio ženklas „Eismas draudžiamas“, kitoje – kelio ženklas „Įvažiuoti draudžiama“, taip pat yra pratęstas šaligatvis. Ginčo teritorijoje tiek už vartelių, tiek prieš draudžiamuosius ženklus yra įrengti eismą ribojantys atitvėrimo stulpeliai, kurie matyti ir pareiškėjų pateiktose nuotraukose. Už kelių metrų nuo Įsakymu patvirtintų prekybos vietų laikiniesiems prekybos įrenginiams yra įrengtas kitas šaligatvis, kuris yra pakankamo pločio žmonėms eiti ar važiuoti vežimėliu. Šio šaligatvio techninės savybės nepažeidžia Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 2 d. – akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Lietuvos automobilių kelių direkcija) direktoriaus 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-294 patvirtintų Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijų R PDTP 12 (toliau – Rekomendacijos).
Atsakovės teigimu, Įsakymas ar jo dalys nepažeidžia jokių teisės aktų ar asmenų interesų, nes Įsakymu patvirtinta LPĮ tvarka nepažeidžia nei asmenų judėjimo, nei užkerta kelią eismo saugumui (įrengti eismą, sustojimą ir stovėjimą kontroliuojantis ženklai, eismą stabdantys stulpeliai, įrengtas papildoma šaligatvis), taip pat nebuvo gautų jokių Vilniaus gyventojų ar (duomenys neskelbtini) lankytojų skundų ar prašymų išmontuoti LPĮ (tokia tvarka netinka tik pareiškėjams), taip pat byloje nėra pateikti pranešimai apie eismo įvykius, tad nėra jokio pagrindo teigti, jog LPĮ įrengimas prieštarauja teisės aktams. Priimtas įsakymas neprieštarauja ir prekybos sutartims, sudarytoms su pareiškėjais, kadangi nebuvo jokių nuostatų, reglamentuojančių, jog ginčo teritorijoje bus vykdoma prekyba tik kioskuose. Kaip matyti iš pridedamų dokumentų (nuasmeninti prekeivių prašymai), patys prekeiviai kreipėsi į Antakalnio seniūniją su prašymu vykdyti prekybą LPĮ. Atsakovė nesutinka su pateiktu patikslintu skundu ne tik vien dėl to, kad Įsakymas yra teisėtas, pagrįstas, bet ir dėl to, jog pareiškėjai patikslintą skundą argumentuoja išnykusiomis teisės normomis, neaktualia teismų praktika, ginčija planą, kuris yra rekomendacinio pobūdžio, gina neįgaliųjų asmenų teises, nors tam neturi jokio suinteresuotumo, o tai nesudaro pagrindo tenkinti patikslintą skundą ir panaikinti Įsakymo dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūno (toliau – ir Antakalnio seniūnas) 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A15-551/21(2.1.4E-SEN) patvirtinto Prekybos (paslaugų teikimo) iš (nuo) laikinojo įrenginio seniūnijoje vietų sąrašo 7 eilutės (laikinų įrenginių vietų (duomenys neskelbtini) kapinėse) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Antakalnio seniūnas 2021 m. balandžio 29 d. Įsakymu pakeitė Antakalnio seniūno 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. A15-390/18(2.1.4E-SEN1) patvirtintą Prekybos (paslaugų teikimo) iš (nuo) laikinojo įrenginio Antakalnio seniūnijoje vietų sąrašo 7-ą ir 13-ą eilutes ir išdėstė jį nauja redakcija. Ginčo atveju aktuali 7 eilutė, pagal kurią Įsakymu (duomenys neskelbtini) kapinėse buvo patvirtinta: 16 vietų šventinės prekybos metu, 18 vietų nuolatinės prekybos.
Pareiškėjai nesutinka su Įsakymu pakeista prekybos iš (nuo) laikinojo įrenginio seniūnijoje vietų sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 7 eilute. Pareiškėjų teigimu, Įsakymo Sąrašo 7 eilute buvo patvirtintas planas, kuriame numatytos naujos LPĮ (laikinų prekybos įrenginių) vietos (duomenys neskelbtini) kapinėse (toliau – ir Planas). Plane numatytos LPĮ vietos, kurios įrengtos ant šaligatvio bei ant šalia nutiestos važiuojamosios kelio dalies, trikdo eismą, užtveria praėjimo zonas. Be to, toks laikinųjų prekybos įrenginių vietų numatymas yra neteisėtas, kadangi pažeidžia teisinį reglamentavimą, numatantį draudimą įrengti LPĮ tokioje vietoje, kad būtų trukdomas pėsčiųjų ir transporto eismas. Teigia, kad Įsakymo dalis pažeidžia pareiškėjų teises bei teisėtus interesus, kadangi neleistinoje vietoje Įsakymu patvirtinto Plano pagrindu įrengtos laikinosios prekybos vietos riboja šalia esančių prekybos paviljonų teisėtą naudojimą, iš kurių prekybą vykdyti konkursą laimėjo pareiškėjai.
Sprendžiant šalių argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės Įsakymas (jo dalis) neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punkto reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra išvardintos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos, tarp kurių yra prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų valdomų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas (37 punktas).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-07-10 sprendimu patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punkte numatyta, kad prekybos viešosiose vietose būdai yra šie: 9.1. prekyba (paslaugų teikimas) iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių; 9.2. prekyba (paslaugų teikimas) iš kioskų, paviljonų; 9.3. prekyba (paslaugų teikimas) iš prekybai pritaikytų automobilių ar jų priekabų; 9.4. prekyba lauko kavinėse. Taisyklių 10 punktas numato, kad laikinieji prekybos įrenginiai, kioskai, paviljonai, lauko kavinės, prekybai pritaikyti automobiliai ir priekabos įrengiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka. Jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktai numato reikalavimą, kad atitinkamas įrenginys gali būti įrengiamas tik pagal projektą, parengtas projektas turi būti suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Leidimai prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išduodami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – Administracijos direktoriaus) patvirtintame Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka (Taisyklių 19 punktas).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 30-157/20 patvirtinto Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 13 punkte (redakcija galiojusi Įsakymo priėmimo metu) nurodyta, kad leidžiama prekiauti iš (nuo) laikinojo įrenginio be prekybos vietos projekto seniūno ar Licencijavimo ir leidimų skyriaus įsakymu patvirtintose vietose. Informaciją apie patvirtintas vietas ir jų užimtumą seniūnija ir Licencijavimo ir leidimų skyrius skelbia Savivaldybės interneto svetainės skilties „Paslaugos“ nuorodoje ,,Prekybos vietų žemėlapis“ ir seniūnijų feisbuko paskyrose. Seniūnijos ir Licencijavimo ir leidimų skyrius turi teisę konsultuotis (gauti pasiūlymus ir išvadas) su Savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais pagal jų kompetenciją dėl prekybos (paslaugų) vietų parinkimo.“
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad prekyba iš (nuo) laikinojo įrenginio be prekybos vietos projekto yra leidžiama tik seniūno ar Licencijavimo ir leidimų skyriaus įsakymu patvirtintose vietose ir tai yra imperatyvas, o ne rekomendacija, kaip nurodo atsakovė savo atsiliepime.
Pareiškėjai pateikė teismui du brėžinius (Planus), kuriame išdėstyta teritorija yra panaši į Konkurso dokumentuose esančioje Tipinių kioskų (paviljonų) įrengimo vietos schemoje M 1:500 išdėstytą teritoriją. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateikto Įsakymo turinį ir pareiškėjų su skundu pateiktus dokumentus, taip pat kitus byloje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje nėra patikimų įrodymų, pagrindžiančių, jog skundžiamu Įsakymu buvo patvirtintas prekybos iš (nuo) laikinojo įrenginio vietų prie (duomenys neskelbtini) kapinių planas. Byloje pareiškėjų pateikti du brėžiniai (planai) yra vienas kitam prieštaraujantys. Iš prie 2024-02-29 patikslinto skundo pridėto LPĮ vietų išdėstymo plano matyti, kad jame yra nurodytos 23 vietos (tarp jų vietos pažymėtos: 8A, 16A, 17A) ir šis planas suderintas Antakalnio seniūno 2014-10-28. Šiame plane taip pat yra ir kita 2021-02-10 datuota žyma (neaišku kieno pasirašyta) dėl neprieštaravimo laikinų prekybos vietų šalia (duomenys neskelbtini) kapų išdėstymo. Iš byloje esančio kito prekybos prie (duomenys neskelbtini) kapinių brėžinio (plano), kuriuo remiasi pareiškėjai ir kurį jiems 2024-03-20 pateikė Antakalnio seniūnas, matyti, kad jame yra pažymėta 18 vietų. Pažymėtina, kad šis brėžinys (planas) yra be pavadinimo, nepasirašytas, neaišku kada ir kieno sudarytas, todėl neįmanoma aiškiai nustatyti šio brėžinio (plano) teisinio pobūdžio ir jo sprendinių, su kuriais nesutinka pareiškėjai, privalomumo bei jų teisinės reikšmės.
Pažymėtina, kad teismas iš atsakovės pareikalavo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kapinių Laikinų prekybos įrenginių vietų išdėstymo planas, iš kurio matytųsi sprendimą, dėl (duomenys neskelbtini) kapinių LPĮ vietų išdėstymo plano patvirtinimo, priėmusi institucija, sprendimo priėmimo data ir numeris. Atsakovė 2024-04-04 elektroniniu paštu pateikė atsakymą, kad toks administracinis sprendimas apskritai nebuvo priimtas, planas yra rekomendacinio pobūdžio ir remiantis susiklosčiusia praktika, sudaromas tik prekybininkų ginčų atveju.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes pripažintina, kad atsakovė (Antakalnio seniūnas) ginčijamu Įsakymu pakeisdama patvirtintą Prekybos (paslaugų teikimo) iš (nuo) laikinojo įrenginio Antakalnio seniūnijoje vietų sąrašo 7-ą eilutę, pagal kurią (duomenys neskelbtini) kapinėse buvo patvirtinta 16 vietų šventinės prekybos metu, 18 vietų nuolatinės prekybos, nepatvirtino konkrečių vietų (jų nepažymėjo jokiame plane), kuriose leidžiama prekiauti iš (nuo) laikinojo įrenginio, ir tuo pažeidė Aprašo 13 punkto reikalavimą.
Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovės priimtas Įsakymas (jo dalis) yra tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu. Iš Įsakymo turinio nėra aišku, kodėl atsakovė, patvirtindama naują Prekybos (paslaugų teikimo) iš (nuo) laikinojo įrenginio (duomenys neskelbtini) kapinėse vietų skaičių, Įsakymu nepatvirtino pačių prekybos iš (nuo) laikinojo įrenginio vietų, iš kurių matytųsi, kuriose (duomenys neskelbtini) kapinių vietose leidžiama prekyba. Kilus administraciniam ginčui dėl Įsakymu patvirtintų Prekybos (paslaugų teikimo) iš (nuo) laikinojo įrenginio (duomenys neskelbtini) kapinėse vietų, kurios nėra pažymėtos jokiame atsakovės patvirtintame plane, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu. Šie skundžiamo Įsakymo (jo dalies) faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjams suprasti priimto sprendimo esmę, dėl ko Įsakymas (jo dalis) negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovės 2052,28 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2029,78 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai ir atstovavimui byloje bei 22,50 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui. Prašymas grindžiamas banko sąskaitos išrašais ir sąskaitomis faktūromis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas pareiškėjų naudai, todėl pareiškėjai turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjai nurodo, kad patyrė 275,28 Eur išlaidas už konsultacijas ir 1694 Eur išlaidas už dokumentų analizę bei skundo parengimą, iš viso 1969,28 Eur.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas ir pan., laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-733-146/2015, 2015-10-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2018-08-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-415/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodomos išlaidos už konsultaciją ir dokumentų analizę vertintinos kaip sudėtinė Rekomendacijų 8.2 punkte numatytų paslaugų (skundo parengimas) dalis.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už skundo parengimą – 2,5. Pareiškėjų skundas teisme užregistruotas 2021-05-25, todėl šiuo atveju aktualus 2020 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1524,2 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3810,5 Eur (2,5 x 1524,2). Kadangi prašoma suma neviršija rekomenduojamo dydžio, yra pagrįsta, todėl priteistina.
Prašyme nurodomos 60,50 Eur (50 Eur + PVM) išlaidos už susipažinimą su atsiliepimu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodomos išlaidos už atsiliepimo analizę vertintinos kaip sudėtinė Rekomendacijų 8.19 punkte numatytų paslaugų dalis.
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą - 0,1. Atitinkamai už minėtą paslaugą rekomenduojama priteisti suma – 152,42 Eur (0,1 x 1524,2). Kadangi prašoma suma už šias paslaugas neviršija rekomenduojamo dydžio, yra pagrįsta, todėl priteistina.
Pareiškėjams taip pat priteistinas sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo patenkintinas, priteisiant pareiškėjams iš atsakovės 2052,28 Eur (1969,28 Eur + 60,50 Eur + 22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų V. V., J. V. ir V. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūno 2021-04-29 įsakymu Nr. A15-551/21(2.14E-SEN) patvirtintą Prekybos (paslaugų teikimo) iš (nuo) laikinojo įrenginio Antakalnio seniūnijoje vietų sąrašo 7-ą eilutę dėl laikinų įrenginių prekybos vietų (duomenys neskelbtini) kapinėse.
Priteisti pareiškėjams V. V., J. V. ir V. M. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2052,28 eurų (du tūkstančius penkiasdešimt du eurus 28 ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.