Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas, prokuroro kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiojo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu M. J. parodė, kad jis kaltinimą supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis su šeima gyvena namo, esančio (duomenys neskelbtini), penktajame aukšte. Kaimynas, gyvenantis to paties namo antrajame aukšte, pastoviai balkone rūko, dėl ko dūmai kyla į viršų ir pro langą patenka į butą, kuriame jis gyvena, dėl ko jam tenka gyventi uždarius buto langus. Karštuoju metų laiku užsidarius langus neįmanoma būti - net ir atsidarius langus būna „pirtis“. Jis su drauge augina vaiką, kuriam neseniai suėjo (duomenys neskelbtini) - nemalonu, kai vaikas miega kambaryje, prasmirdusiame dūmais. Butą, kuriame gyvena jo šeima, jis nuomoja, minėtame bute jo šeima nėra deklaruota, todėl negali kreiptis į savivaldybę dėl draudimo rūkyti, o buto savininkams tai neįdomu. Prieš nagrinėjamą įvykį buvo atvejų, kuomet jo draugė pro balkoną paprašė kaimyno nerūkyti, bet pastarasis jo draugę „pasiuntė ant trijų raidžių“, o jo draugei nuėjus iki minėto kaimyno buto kaimynas durų neatidarė. Nagrinėjamo įvykio dieną dienos metu jis pro balkoną paprašė minėto kaimyno nerūkyti, tačiau pastarasis „pasiuntė jį ant trijų raidžių“, po ko jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu, tačiau pastarojo darbuotojai jam niekuo negalėjo padėti. Tos pačios dienos vakare einant miegoti į butą, kuriame jis gyvena, vėl pradėjo eiti dūmai, dėl ko jis pro balkoną dar kartą paprašė minėto kaimyno nerūkyti, tačiau pastarasis ir vėl „pasiuntė jį ant trijų raidžių“. Jis minėtą kaimyną pavadino „dalbajobu“, po ko kaimynas jam pasakė „Ateik čia, gaidy“. Jis nuėjo prie minėto kaimyno durų ir pabeldė į duris: jis tikėjosi, kad pasikalbėjus su minėtu kaimynu pastarasis jį supras, nes pokalbis akis į akį supratingesnis, tuo tarpu kai kalbant su kaimynu per balkoną kaimynas tik keikiasi. Minėtas kaimynas atidarė buto duris ir visu svoriu pasviręs ėjo jo link. Pamanęs, kad kaimynas jį puola, jis laiptinėje kelis kartus kumščiu smūgiavo kaimynui į veidą, po ko kaimynas pargriuvo ant žemės ir pradėjo spardytis. Tuomet jis apžergė kaimyną, kad šis nesispardytų, po ko atėjo pastarojo žmona. Jie truputį apsižodžiavo ir jis nuėjo namo. Po šio įvykio laiptinėje buvo kraujo. Savo veiksmus jis vertina blogai, jis galėjo pasielgti kitaip - nestumti, nesmūgiuoti, o pasitraukti. Šiuo metu jis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

3. Ikiteisminio tyrimo metu M. J. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su mažamete dukra, kuriai (duomenys neskelbtini), ir drauge A. B. 2022 m. birželio 22 d. apie 14 val. jiems visiems būnant namuose jis pajuto cigarečių dūmų kvapą. Namuose tuo metu miegojo jo mažametė dukra. Išėjęs į buto balkoną jis pamatė antrame namo aukšte rūkantį kaimyną, kurio jis paprašė nustoti rūkyti, nes dūmai eina į miegamąjį kambarį, kuriame miega jo dukra. Kaimynas jį ignoravo, nekreipė į jį dėmesio. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad kaimynas rūko balkone ir dūmai eina į jo butą, tačiau operatorius paaiškino niekuo negalįs jam padėti ir nurodė kreiptis į savivaldybę. Tą pačią dieną apie 22 val. jo dukrai vėl einant miegoti jis miegamajame pajuto cigarečių dūmus. Nuėjęs į balkoną jis pamatė tą patį kaimyną rūkantį balkone. Jis kaimynui pasakė, kad šis dingtų iš balkono, nes cigarečių dūmai jaučiasi kambaryje. Kaimynas jam atsakė, kad jis neaiškintų ir pasakė „Ateik čia, gaidy“. Susinervinęs jis nuėjo iki minėto kaimyno buto ir paskambino į buto duris. Kaimynas atidaręs duris ant jo puolė, dėl ko jis gindamasis dešine ir kaire rankomis 2-3 kartus trenkė kaimynui į veido sritį, po ko kaimynas nugriuvo ant žemės. Tada jis kaimynui pasakė ,,Gal dabar nenorėsi rūkyti“ ir nuėjo namo. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (bylos lapai 72-74).

4. Teisiamojo posėdžio metu I. G. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis valgydamas vakarienę išgėrė porą taurių vyno, po ko nuėjo į balkoną parūkyti. Jam rūkant gyventojas iš penktojo namo aukšto pradėjo rėkti. Jis minėtą gyventoją „pasiuntė“, grįžo namo ir atsisėdo prie stalo. Po kurio laiko kažkam pabarbenus į duris jis šias pravėrė ir jį „nukirto“, dėl ko jis nugriuvo, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Atbėgusi žmona jį išgelbėjo. Laiptinėje tuo metu nieko nebuvo, vėliau atbėgusi žmona paties įvykio nematė. Nei tą dieną prieš nagrinėjamą įvykį, nei anksčiau su minėtu gyventoju jis nekonfliktavo. Jis rūko pastoviai kas valandą, tačiau pastabos už tai nėra gavęs, nors ir gavęs pastabų vis tiek būtų neklausęs ir būtų rūkęs. Jis nežino, ar jo atsakymas galėjo išprovokuoti minėtą gyventoją smurtiniams veiksmams.

5. Ikiteisminio tyrimo metu I. G. parodė, kad 2022 m. birželio 22 d. apie 22.20 val. jis, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išėjo į balkoną pakalbėti mobiliojo ryšio telefonu ir parūkyti. Berūkydamas jis iš penktojo aukšto išgirdo vyriškio rėkimą „Ko tu čia rūkai balkone?“. Jis minėtam vyrui atsakė, kad jų bendrijos namas nėra nutaręs, jog negalima rūkyti balkonuose, taip pat name nėra informacinių ženklų apie draudimą rūkyti. Minėtam vyrui pasakęs „Eik tu nachui“ jis įėjo į kambarį. Po 10 minučių išgirdęs beldimą į buto duris jis nieko blogo neįtardamas jas atrakino, atidarė ir iš karto pajuto smūgį į veidą, dėl ko jis nugriuvo ant grindų. Gulėdamas ant krūtinės jis pajuto dar vieną smūgį į galvą ir prarado sąmonę. Jis pamanė, kad jam į galvą spyrė, nors to jis nematė. Smūgių gal buvo ir daugiau, bet jis to neprisimena. Buvo daug kraujo. Kiek laiko jis pragulėjo ant grindų, jis neprisimena; jis tik pamena, kad žmona jį kėlė nuo grindų. Jis mano, kad kaimynas jį sumušė už tai, kad jis rūkė balkone ir pasiuntė šį kaimyną „nachui“. Anksčiau su minėtu kaimynu jis nekonfliktavo. Konfliktą girdėjo ir matė jo žmona L. G.; daugiau niekas konflikto nematė ir negirdėjo (bylos lapai 20-22).

6. Ikiteisminio tyrimo metu L. G. parodė, kad 2022 m. birželio 22 d. apie 22.30 val. ji su vyru I. G. namuose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje gėrė arbatą ir išgirdo beldimą į buto duris. Jos vyras nuėjo prie buto durų pasižiūrėti, kas beldžia. Išgirdusi dundesį ir krentančio kūno garsą ji iškart nuėjo prie durų pažiūrėti, kas ten įvyko, ir pamatė savo vyrą gulintį ant grindų ant pilvo (jo nosis buvo sužalota) ir prie pastarojo šį apžergusį kaimyną iš penktojo aukšto: pastarasis kojomis buvo apžergęs jos vyrą ir užsimojęs kairiu kumščiu, bet jos vyrui netrenkė. Pribėgusi prie kaimyno ji pastarąjį stūmė nuo savo vyro. Ji pasakė kaimynui, kad šis eitų namo, ir kaimynas išėjo. Tada ji priėjo prie savo vyro ir padėjo jam atsikelti. Vyras skundėsi galvos skausmu, jam svaigo galva. Ji vyrą nuvedė namo. Kaip kaimynas trenkė jos vyrui, ji nematė (bylos lapai 53-55).

7. Bendrojo pagalbos centro darbuotojas ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė garso įrašą „BPC skambučio ra as (ID 92026269176, skambučio pradžia 2022-06-22 14 41 56)“, kuriame užfiksuota, kaip vyras, prisistatęs M. J., gyvenančiu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), skambina į Bendrąjį pagalbos centrą ir pastarojo operatorę informuoja apie antrojo namo aukšto balkone rūkantį namo gyventoją, skundžiasi, kad dūmai kyla į penktąjį namo aukštą, kuriame gyvena jis ir mažametis vaikas, kad minėtas kaimynas išgėręs jį iškeikė necenzūriniais žodžiais, o jis tiesiog nuleido galvą. Bendrojo pagalbos centro operatorė rekomenduoja užsidaryti buto langus ir pažada apie šį įvykį informuoti policijos pareigūnus (bylos lapai 58-62).

8. Bendrojo pagalbos centro darbuotojas ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė garso įrašą „2022_06_22_22-31-34_1121394800“, kuriame užfiksuota, kaip vyras, prisistatęs I. G., gyvenančiu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), antrame namo aukšte, skambina į Bendrąjį pagalbos centrą ir pastarojo operatorių informuoja apie tai, kad už tai, jog jis rūkė balkone, jį bute sumušė kaimynas (bylos lapai 58-62).

9. Specialistas, apžiūrėjęs I. G. kūną ir medicininius dokumentus, konstatavo, kad I. G. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, nosies nubrozdinimas, dešinės akiduobės šoninės sienelės lūžis, dešiniojo žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių lūžiai ir skruostikaulio lūžis dešinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (bylos lapai 30-32).

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas pažymi, kad M. J. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina I. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – M. J., I. G., L. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, garso įrašuose ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2022 m. birželio 22 d. apie 22.30 val. tarp M. J. ir I. G. kilus žodiniam konfliktui dėl to, kad I. G. rūko balkone, M. J. atėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno I. G., durų ir pakvietė I. G. išeiti į laiptinę. I. G. išėjus į laiptinę M. J. sudavė I. G. vieną smūgį į veidą, padarydamas I. G. poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, nosies nubrozdinimą, dešinės akiduobės šoninės sienelės lūžį, dešiniojo žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių lūžius ir skruostikaulio lūžį dešinėje, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

11. M. J. viso baudžiamojo proceso metu pripažino sudavęs I. G. smūgius, tačiau savo veiksmus vertino kaip būtinąją gintį. M. J. teigimu, tai, kad I. G. ketina jį pulti, jis suprato iš to, kad atidaręs buto duris I. G. visu svoriu pasviręs ėjo jo link.

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Šios normos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010 ir kt.).

13. Šio baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis, turinčius įrodomąją reikšmę, vertindamas minėtų kasacinės instancijos teismo išaiškinimų kontekste, teismas konstatuoja, kad vien M. J. nurodyta situacija - atidaręs buto duris I. G. visu svoriu pasviręs ėjo M. J. link, neleidžia teismui daryti pagrįstos išvados, kad buvo realaus kėsinimosi BK 28 straipsnio prasme situacija, todėl M. J. nekilo teisė gintis, panaudojant fizinį smurtą prieš I. G., dėl ko nėra pagrindo M. J. veiksmus pateisinti būtinosios ginties situacija.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

14. M. J. tyčia nesunkiai sutrikdė I. G. sveikatą, taigi M. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

15. Teisiamojo posėdžio metu I. G. atstovas pateikė teismui prašymą M. J. veiką kvalifikuoti kaip nusikaltimą, kurio sudėties požymiai įtvirtinti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte: advokato teigimu, M. J. šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų, kadangi I. G. sveikatą jis sutrikdė viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje.

16. Vertindamas šį nukentėjusiojo atstovo kaltinimą teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).

17. Minėta, kad teismas nustatė, jog M. J. I. G. sudavė už tai, kad šis balkone rūkė. Baudžiamojo proceso metu buvo nustatyta ir tai, kad tą pačią dieną tarp M. J. ir I. G. jau buvo kilęs žodinis konfliktas dėl tos pačios priežasties – I. G. rūkymo balkone, dėl ko M. J. skambino bendruoju pagalbos numeriu ir prašė pagalbos sprendžiant rūkymo balkone ir dūmų patekimo į butą, kuriame jis gyvena, problemą, tačiau vietoje konkrečios pagalbos gavo patarimą užsidaryti buto langus, taigi akivaizdu, kad M. J. prie buto, kuriame gyvena I. G., durų ėjo ir I. G. išeiti į laiptinę kvietė, o vėliau - ir prieš I. G. smurtavo dėl kilusio asmeninio nesutarimo ir konflikto. Teismo įsitikinimu, šio konflikto priežastis – rūkymas balkone, cigarečių dūmais verčiant kvėpuoti kitus to namo gyventojus, tame tarpe ir mažamečius, negali būti vertinama kaip mažareikšmė, o M. J. veiksmai bandant smurtiniais veiksmais spręsti šią problemą negali būti vertinami kaip jo noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos.

18. Vertindamas nukentėjusiojo atstovo argumentus, esą M. J. veika turi būti vertinama kaip padaryta dėl chuliganiškų paskatų, nes buvo padaryta viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, teismas pažymi, kad kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad smurto panaudojimas net ir viešoje vietoje nebūtinai suponuoja chuliganiškus motyvus.

19. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad M. J. nepadarė nusikaltimo, kurio sudėties požymiai įtvirtinti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

20. Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

21. Spręsdamas dėl M. J. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. M. J. baustas administracinėmis nuobaudomis (bylos lapai 103-106), nedirba (bylos lapai 101-102). M. J. atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką M. J. padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2022 m. kovo 7 d., būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą (bylos lapai 107-111), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad M. J. yra recidyvistas, kas yra M. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). M. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas įvertina ir tai, kad M. J. parodė, jog prieš jam nueinant prie I. G. durų ir suduodant I. G. jis prašė I. G. balkone nerūkyti, tačiau į šiuos jo prašymus I. G. atsakė necenzūriniais žodžiais; šias aplinkybes pripažino ir pats I. G., taigi teismas M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens – I. G. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgdamas į tai teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. J. skyrus švelniausios rūšies – laisvės apribojimo bausmę, įgalinančią teismą nustatyti įpareigojimus, susijusius su M. J. elgesio korekcija bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole: įpareigojant M. J. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o nerandant darbo ar darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai per penkis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per du mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 150,58 eurų turtinę žalą ir I. G. padarytą 20 eurų turtinę žalą. Bausmės terminas nustatytinas ilgesnis už šios bausmės vidurkį – vieneri metai ir šeši mėnesiai.

V. Civiliniai ieškiniai

22. Baudžiamojo proceso metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti dėl I. G. gydymo patirtą 150,58 eurų dydžio turtinę žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (bylos lapai 41-45).

23. Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, I. G. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 150,58 eurų, šios žalos baudžiamojo proceso metu M. J. neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl patirtų 150,58 eurų dydžio I. G. gydymo išlaidų atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš M. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 150,58 eurų ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po dviejų mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

24. Šio baudžiamojo proceso metu I. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl M. J. nusikalstamais veiksmais jam padarytos 500 eurų dydžio turtinės ir 4 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo (bylos lapai 36-38).

25. Teisiamojo posėdžio metu I. G. parodė, kad 500 eurų dydžio turtinę žalą sudaro išlaidos, jo patirtos dėl vaistų pirkimo bei važinėjimo į darbą taksi. Nei kelionių taksi, nei vaistų čekių jis neturi. Vaistus nuo skausmo jis gėrė savaitę po tris tabletes kas dieną, vaistai jam kainavo 10-20 eurų.

26. Vertindamas I. G. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad tyčiniais M. J. veiksmais I. G. buvo padaryti sužalojimai, kurie sukėlė I. G. skausmą, kuriam malšinti, kaip nurodė I. G., jis turėjo pirkti nuskausminamuosius vaistus. Nors I. G. ir nepateikė vaistų įsigijimo čekių, teismas įsitikinęs, kad I. G. nurodyta 20 eurų suma, jo patirta dėl vaistų pirkimo, atsižvelgiant į jam padarytus sužalojimus yra adekvati, taigi priteistina iš M. J. I. G. naudai. Nors I. G. patirtą turtinę žalą grindė ir kelionių į darbą taksi išlaidomis, tačiau jis neįrodė (net neįrodinėjo), kodėl jis negalėjo naudotis savo automobiliu ar viešojo transporto paslaugomis.

27. Vertindamas I. G. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

28. Teismui nekyla abejonių, kad dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos – nesunkaus sveikatos sutrikdymo – I. G. patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, nepatogumus ir pan. I. G. neturtinė žala padaryta dėl sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o M. J. kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. I. G. jautė skausmą, patyrė stresą, išgyvenimus, nurodė, kad vis dar jaučia sužalojimo pasekmes. Nustatydamas I. G. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir M. J. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – nors M. J. yra darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu jis niekur nedirba, pajamas jis gauna tik iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, augina trejų metų vaiką. Teismas įvertina ir tai, kad, kaip minėta šiame nuosprendyje, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis paties I. G. elgesys, taigi I. G. civilinis ieškinys dėl nusikalstamais M. J. veiksmais jam padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš M. J. I. G. naudai 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

29. Šio baudžiamojo proceso metu I. G. pateikė prašymą iš M. J. priteisti 800 eurų jo atstovavimo išlaidų (bylos lapai 36-38). Išlaidoms pagrįsti I. G. pateikė 2022 m. gruodžio 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2022 m. gruodžio 15 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį 800 eurų sumokėjimo už teisines paslaugas faktą (bylos lapai 156-157).

30. Vertindamas prašymą iš M. J. priteisti 800 eurų patirtų procesinių išlaidų už suteiktas teisines paslaugas teismas pažymi, kad šias išlaidas patvirtina pateikti kvitas bei sąskaita, iš kurių matyti, kad I. G. už teisines paslaugas sumokėjo 800 eurų.

31. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

32. Vertindamas išlaidų sumos už suteiktas paslaugas pagrįstumą teismas atsižvelgia į suteiktų paslaugų apimtį ir nagrinėtos bylos sudėtingumą: suteiktas paslaugas sudaro trijų lapų civilinio ieškinio parengimas (bylos lapai 36-38), susipažinimas su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo, kuris truko 23 minutes (bylos lapai 116-118), susipažinimas su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą, kuris truko 26 minutes (bylos lapai 122-123), prašymo pakeisti kaltinimą parengimas (bylos lapai 158-159) ir dalyvavimas teisiamajame posėdyje, trukusiame 1 val. ir 13 min. (bylos lapai 161-167). Teismas neturi pagrindo išvadai, jog ši prašoma priteisti 800 eurų patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą būtų nepagrįsta ar per didelė, taigi iš M. J. I. G. naudai priteistina 800 eurų patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.

VI. Procesinės prievartos priemonės

33. Ikiteisminio tyrimo metu M. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos lapai 76-77), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti M. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. J. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o nerandant darbo ar darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai per penkis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per du mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 150,58 eurų turtinę žalą ir I. G. padarytą 20 eurų turtinę žalą

M. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 150,58 eurų turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po dviejų mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

I. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. J. I. G. naudai priteisti 20 eurų turtinei žalai atlyginti, 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 800 eurų procesinėms išlaidoms už teisinių paslaugų teikimą atlyginti.

1. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.