Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8865-545/2024, pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kt. susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės A. S. ieškinys atsakovui G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kt. susijusių reikalavimų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 21 d. ieškinį priėmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla persiųsta pagal teismingumą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

8. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

10. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – 2024 m. sausio 10 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Šiuo nauju įrodymu atsakovas siekia pagrįsti ieškovės atskirojo skundo argumentus, jog jo gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste. Atsižvelgiant į tai, kad naujas įrodymas yra pateiktas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, su juo turėjo galimybę susipažinti bylos šalys, nenustačius, kad atsakovas savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naują įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

11. Viena iš tinkamo teisės į teisminę subjektinių materialinių teisių gynybą įgyvendinimo prielaidų yra bylos (reiškiamo reikalavimo) teismingumas konkrečiam teismui. Teismingumo instituto tikslinė paskirtis – užtikrinti civilinio proceso tvarka nagrinėtinų bylų paskirstymą tarp bendrosios kompetencijos teismų. Vadinasi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar kreipdamasis į teismą teisminės materialinių subjektinių teisių gynybos, ieškovas šią teisę įgyvendina tinkamai, t. y. nepažeidžia civilinio proceso įstatymuose nustatytų teismingumo taisyklių.

12. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis).

13. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.

14. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas civilinę bylą Nr. e2-8865-545/2024, pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kt. susijusių reikalavimų perdavė nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys su Vilniaus miestu ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorija neturi jokių sąsajų (išskyrus darbovietes), kurių pagrindu teismingumas turėtų būti nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

15. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodė, jog ieškinyje atsakovo gyvenamosios vietos adresas, kaip (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas ieškovei suklydus įrašant gatvės pavadinimą, atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini).

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnyje nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta. Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

17. Remiantis aptartomis CK nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, asmens deklaruota gyvenamoji vieta nebūtinai reiškia asmens faktinę gyvenamąją vietą. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas yra – (duomenys neskelbtini), tačiau tiek ieškovei, tiek atsakovui teigiant, jog jis gyvena Vilniaus mieste ir pateikus 2024 m. sausio 10 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri patvirtina, jog atsakovas nuomojasi gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį, nepažeidė civilinės bylos teismingumo taisyklių. Vien tai, jog ieškovė ieškinyje suklydo įrašant gatvės pavadinimą, tačiau tiek ieškovei, tiek atsakovui teigiant, jog atsakovas gyvena Vilniaus mieste ir atsižvelgus į tai patvirtinančius įrodymus, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeistos teismingumo taisyklės ir byla turėjo būti perduota nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Šiuo atveju akivaizdu, kad nors ieškovė ir suklydo nurodydama ieškinyje atsakovo gyvenamosios vietos adreso gatvę (namo ir buto numeris atitinka), tačiau jau ieškinio pateikimo metu, byla buvo teisminga jį priėmusiam teismui ir pirmosios instancijos teismas nepadarė klaidos priimdamas ieškovės ieškinį. Nurodyta adreso klaida buvo aptikta ir nustatyta po to, kai ieškinys jau buvo priimtas, o faktinės atsakovo gyvenamosios vietos adresas vis tik patenka į Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritoriją. Taigi, šiuo atveju sutiktina su apeliantės argumentais, jog minėtos adreso klaidos konstatavimas ir vėlesnis ištaisymas, neturėtų būti priežastimi atsisakyti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perdavė pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinės bylos teismingumo klausimą, nors ir tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, tačiau pirmosios instancijos teisme paaiškėjus, jog ieškovė dėl atsakovo gyvenamosios vietos adreso (gatvės pavadinimo) padarė klaidą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad civilinė byla yra teisminga nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perdavė pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui, todėl yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bylą palikti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą palikti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.