Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-11036-984/2020 pagal pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo. Suinteresuoti asmenys R. B. ir E. B. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė V. M. teikė pareiškimą dėl baudos už sprendimo nevykdymą skyrimo, kuriame prašė spręsti klausimą dėl skolininko E. B. nubaudimo už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-23 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12959-1044/2019 nevykdymą. Nurodė, kad:

1.1. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/19/01604 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-23 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-539-1044/2020. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta atsakovo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais (A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini)) tvarka.

1.2. Išieškotojos R. B. atstovas 2020-02-07 informavo antstolę, kad skolininkas E. B. nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-23 nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 1 ir 3 punktų, t. y.: i) nesuderino su išieškotoja bendravimo laiko 2019 m. gruodžio mėn. bei 2020 m. sausio mėn.; ii) 2019 m. gruodžio mėn. bei 2020 m. sausio mėn. nevykdė pareigos bendrauti su vaikais po 7 dienas kiekvieną kalendorinį mėnesį; iii) nebendravo su vaikais 2019-12-24 (Kūčių dieną), 2019-12-25 ir 2019-12-26 (šv. Kalėdų dienomis). Antstolė 2020-02-26 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Tėvai turi lygias teises matytis ir bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime. Teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, nepavykus susitarti kitaip, privalo laikytis abi šalys.

3. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) R. B. prašė antstolės V. M. pareiškimą tenkinti ir paskirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-23 nutartį. Nurodė, kad nepilnametės dukros išgyvena nusivylimo jausmą, kadangi tėvas nevykdo pareigos bendrauti su dukromis. Skolininkas tik epizodiškai lankosi užsienyje, o 2020 m. pradžioje buvo Lietuvos Respublikoje, tačiau ir toliau nevykdė nustatytos bendravimo tvarkos. Nėra duomenų, jog skolininkas 2019 m. gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio mėn. visą laiką praleido užsienyje. Net skolininkui esant užsienyje, skolininkas turėjo galimybę pasirūpinti vaikų atvykimu į skolininko buvimo vietą ir tarpusavio bendravimu.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad:

4.1. Išieškotoja Tarnybai teigė, jog 2020-03-10 išvyks į užsienį, o nepilnametės dukros A. B. ir E. B. gyvens pas E. B. motiną (duomenys neskelbtini) mieste. E. B. gyvena (duomenys neskelbtini), bet yra grįžęs į Lietuvos Respubliką ir apsistojo pas motiną (duomenys neskelbtini) mieste, todėl skolininkas praleis visą savaitę su mergaitėmis. E. B. Tarnybai nurodė, jog su dukromis sutaria puikiai, nevengia bendravimo, nuolat domisi mergaičių ugdymu, sveikata, laisvalaikiu, teikia joms išlaikymą. Išieškotojos išvykimo laikotarpiu mergaitės bus su juo. Skolininkas išsinuomojo būstą, esantį (duomenys neskelbtini), kad mergaitėms būtų kuo mažiau nepatogumų.

4.2. A. B. Tarnybai pasakojo, jog gyvena su mama ir sese, o tėtis gyvena (duomenys neskelbtini). Tėtis kartais atvažiuoja į Lietuvos Respubliką, tačiau dažniausiai būna išvykęs. Nepamena, kada paskutinį kartą jį matė, tačiau per šv. Kalėdas tėtis padovanojo „Kakės Makės“ žaisliuką. Su tėčiu matosi retai, kartais susiskambina mobiliuoju telefonu, mama visada leidžia su tėčiu matytis, bendrauti telefonu arba skambinti. Norėtų su tėčiu matytis dažniau.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui (skolininkui) E. B. skirta 300 Eur bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-23 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12959-1044/2019, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta skolininko E. B. bendravimo su nepilnametėmis dukromis A. B. ir E. B. tvarka, nevykdymą, baudą priteisiant Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12959-1044/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-07644-2019-2) patenkino ieškovės R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė E. B. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. B. ir E. B. tvarką (v. b. Nr. 0015/19/01604 b. l. 5–9).

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog skolininko laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais nustatyta taikant laikinąsias apsaugos priemones teismo procese dėl santuokos nutraukimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) laikinoji apsaugos priemonė – skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka atitinka CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir pagal pobūdį priskirtina laikinajai apsaugos priemonei, nustatytai CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte; ii) tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka; iii) teismo nutarties skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6–8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai; iv) nustačius baudos skyrimo teisinį pagrindą, bauda nagrinėjamojoje situacijoje turėtų būti išieškoma į valstybės biudžetą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis) ir dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 5 dalis; v) sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, ir jos dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdymą, būti veiksminga, atgrasanti nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, nutarties 34, 38–40 punktai).

16. CPK 145 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog už CPK 145 straipsnio 1 dalies 6–8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki 300 Eur bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Nors skundžiamos nutarties motyvuose ir yra nuoroda į CPK 145 straipsnio 9 dalį, o prioritetas teiktas CPK 771 straipsnio 6 dalies normai, tačiau skolininkui sukeliamų teisinių pasekmių kontekste aptartas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvacijos netikslumas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 328 straipsnis). Pastebėtina ir tai, jog CPK 145 straipsnio 9 dalyje nenurodyta, kokia forma – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas klausimas dėl baudos už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Bylos procesas rodo, kad antstolės V. M. prašymas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Apylinkės teismas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka nusprendė 2020-03-27 nutartimi (b. l. 28–29). Aptartoje nutartyje nurodyta, kad šalys apsikeitė procesiniais dokumentais (atsiliepimais), taip pat nurodyta, jog rašytinis bylos nagrinėjimas rengiamas atsižvelgus į Teisėjų tarybos 2020-03-13 rašte pateiktą rekomendaciją dėl bylų nagrinėjimo teismuose, reaguojant į koronoviruso plitimą. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka buvo išsiųstas proceso dalyviams, prieštaravimų dėl rašytinio proceso gauta nebuvo.

17. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, o apeliantas neginčija, kad jis Lietuvos Respublikoje nebuvo nuo 2019-11-12 iki 2020-01-24. Byloje nėra duomenų, kad aptariamu laikotarpiu skolininkas būtų nepilnamečius vaikus pasiėmęs su savimi, taip pat nėra duomenų apie tai, kad su išieškotoja (R. B.) būtų suderinęs atitinkamą bendravimo formą laikotarpiu, kai skolininko nebuvo Lietuvos Respublikoje (nuo 2019-11-12 iki 2020-01-24).

18. Apeliantas (skolininkas) atskirajame skunde teigia, jog Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnis nenumato, kad bendravimas su vaikas gali vykti ne tik fizine forma, t. y. ne tik fiziškai pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos, o, pavyzdžiui, ir kitomis bendravimo formomis, tokiomis kaip nuotolinis bendravimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog nei CK 3.170 straipsnis, nei kitos CK nuostatos nedraudžia skyrium gyvenančiam tėvui su nepilnamečiais vaikais bendrauti ir kitokia, nei fizine (pvz., nuotoline) forma. Kilus ginčui, teismas gali nustatyti įvairias tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais formas (modelius) (žr. ir Mikelėnas, V. Šeimos teisė. Justitia, 2009, Vilnius, p. 379). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais; ii) bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, nutarties 33–34 punktai).

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aukščiau aptartas teisinis reguliavimas nenustato konkrečios skyrium gyvenančio tėvo su nepilnamečiais bendravimo tvarkos formos (modelio), tačiau atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus bei prioritetinius vaiko teisių apsaugos principus, pirmenybė turi būti teikiama realiam (kontaktiniam) skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12959-1044/ 2019 taikant laikinąsias apsaugos priemonės buvo išklausyta ir skolininko E. B. pozicija dėl galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Tai reiškia, kad skolininkas galėjo atkreipti teismo dėmesį į aplinkybę, jog skolininko buvimo užsienyje metu jis su vaikais bendrautų nuotoliniu būdu ar pasiūlyti kitas skolininkui ir, visų pirma vaikams, tinkamas bendravimo alternatyvas. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-23 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12959-1044/2019 rezoliucinės dalies (bendravimo su vaikais tvarkos), skolininkas su vaikais turėjo bendrauti ne nuotoliniu, o fizinio kontakto būdu. Iš teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos turinio matyti, kad skolininkui buvo palikta galimybė su išieškotoja tartis ir derinti ir dėl kitokios bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos formos ir būdų. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, išieškotoja buvo aktyvi ir dar 2019 m. lapkričio mėn. pabaigoje prašė susiderinti skolininko ir nepilnamečių vaikų bendravimo 2019 m. gruodžio mėn. tvarką (v. b. Nr. 0015/19/01604 b. l. 23–30). Byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkas išieškotojai būtų siūlęs kokią nors konkrečią bendravimo su vaikais tvarką 2019 m. gruodžio mėn., taip pat būtų siūlęs kitas alternatyvas. Pastebėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-12959-1044/2019 šalims išaiškino, jog pasikeitus faktinėms aplinkybėms kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo. Ir nors skolininkas apeliuoja į tai, kad jo darbo pobūdis yra toks, kad jis dažnai turi dirbti užsienyje ir negali fiziškai bendrauti su dukromis, tačiau tai nėra objektyvus teisinis pagrindas nevykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-12959-1044/2019 nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Skolininkui negalint realiai vykdyti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių – bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos – itin svarbi tampa bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, nutarties 36 punktas). Esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms skolininkas, kuris negali vykdyti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neturėtų užimti pasyvios pozicijos. Aptariamu atveju skolininkas turėtų arba bendradarbiauti su išieškotoja (vaikų motina) dėl bendravimo su vaikais keitimo alternatyvų, arba kreiptis į teismą dėl nutarties, kuria nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, peržiūrėjimo. Visgi, skolininkas bylai aktualiu laikotarpiu nei bendradarbiavo su išieškotoja, nei kreipėsi į apylinkės teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Toks skolininko pasyvumas nepateisimas. Kitų objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pateisinti skolininko pasyvų elgesį bendraujant su nepilnamečiais vaikais apeliantas nepateikė, o tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

20. Pasisakant dėl kitų atskirojo skundo teiginių pažymėtina, jog visi jie iš esmės susiję su skolininko gyvenimo ir darbo būdu, t. y. skolininkas dažnai turi išvykti dirbti į užsienį, atvykęs į Lietuvos Respubliką gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, o ne (duomenys neskelbtini), todėl skolininkui sudėtinga fiziškai bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog, viena vertus, skolininkas apskritai teismui nepateikė duomenų apie savo darbovietes, darbo funkcijų ypatumus. Kita vertus, skolininkas turėtų, kaip jau minėta aukščiau, būti aktyvus ir bendravimo su vaikais būdą, formą bei modelį derinti arba keisti pagal faktinę situaciją atitinkamai arba su išieškotoja, arba teismine tvarka. Pasyvus, stebėtojo iš šalies, elgesio modelis aptariamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad yra priimtas teismo procesinis sprendimas, į tai, kad bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra asmeninio pobūdžio E. B. prievolė, negali būti pateisinamas.

21. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo klausimą, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.