Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 400,00 Eur dydžio mėnesinį darbo užmokestį, kuris nuo 2019 m. sausio 2 d. padidintas iki 940,00 Eur, o nuo 2019 m. vasario 14 d. sumažintas iki 235,00 Eur (2018 m. vasario 13 d. ieškovo prašymas dėl pagrindinės darbovietės pakeitimo).

3. 2019 m. balandžio 4 d. buvo priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimas dėl ieškovo atleidimo iš einamų pareigų nuo 2019 m. balandžio 8 d. (imtinai), paskiriant direktoriumi V. Z. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas). Iš ieškovo darbo sutarties įrašo nustatyta, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, apie ką ieškovas pranešė VSDFV Vilniaus skyriui. 2019 m. gegužes 16 d. iš VSDFV Vilniaus skyriaus ieškovas gavo sprendimą dėl apdraustojo (ieškovo) duomenų tikslinimo pagal atsakovo PT prašymą. Atsakovas neteisėti sumažino ieškovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pakeitė atleidimo iš darbo priežastį į DK 104 straipsnio 1 dalį bei panaikino šešių mėnesi apskaičiuotą išeitinę išmoką.

4. 2019 m. balandžio 4 d. buvo priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimas dėl ieškovo atleidimo iš einamų pareigų nuo (duomenys neskelbtini) (imtinai), paskiriant direktoriumi V. Z. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas). Iš Ieškovo darbo sutarties įrašo nustatyta, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, apie ką ieškovas pranešė VSDFV Vilniaus skyriui.

5. 2019 m. gegužes 16 d. iš VSDFV Vilniaus skyriaus ieškovas gavo sprendimą dėl apdraustojo (ieškovo) duomenų tikslinimo pagal atsakovo PT prašymą. Atsakovas neteisėtai sumažino ieškovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pakeitė atleidimo iš darbo priežastį į DK 104 straipsnio 1 dalį bei panaikino šešių mėnesių apskaičiuotą išeitinę išmoką.

6. 2019 m. birželio 5 d. ieškovas L. B. darbo ginčų komisijai pateikė prašymą, kuriame paprašė pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 104 straipsnio 1 dalį į DK 59 straipsnio 1 dalį bei išieškoti darbo užmokestį ir delspinigius.

7. 2019 m. birželio 12 d. ieškovas pateikė darbo ginčų komisijai patikslintą prašymą, kuriame paprašė pripažinti atleidimą iš darbo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (darbo) neteisėtu, negrąžinant į darbą, atstatyti VSDFV patikslintą darbo užmokestį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei atleidimo iš darbo pagrindą į DK 59 straipsnio 1 dalį, išieškoti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; išieškoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei netesybas.

8. 2019 m. liepos 17 d. Vilniaus darbo ginčių komisiją priėmė sprendimą Nr. DGKS-4271, kurio nusprendė atsisakyti nagrinėti ieškovo L. B. prašymą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei išmoku, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo, kadangi prašymo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Minėtas sprendimas pasirašytinai ieškovui buvo įteiktas 2020 m. liepos 28 d.

14. Pacituotų ieškovo reikalavimų kontekste atsakovas pažymi, kad ieškinyje nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių ar argumentų, kodėl ieškovas mano, kad buvo atleistas iš darbo neteisėtai, taip pat absoliučiai nesuprantama, kuo grindžiami teiginiai dėl neva neteisėtai sumažinto darbo užmokesčio, ypač vertinant tai, kad ieškovas su ieškiniu pats pateikė darbo užmokesčio sumažinimo dokumentus, kurie yra pasirašyti ir paties ieškovo.

18. Konkrečiai, ieškovas 2020 m. balandžio 13 d., t. y. tuo metu, kai jo įgaliojimai veikti atsakovo vardu jau buvo pasibaigę, Sodros paskyroje susitelkė sau įgaliojimą atstovauti atsakovą ir teikti jo vardu deklaracijas net iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovui pareikalavus ieškovo pateikti pasiaiškinimą, kokiu pagrindu jis sau suteikė įgaliojimą, pastarasis pasiaiškinimo nepateikė. Atsakovas, patikrinęs ieškovo VSDFV teiktus pranešimus, nustatė, kad ieškovas pateikė VSDFV klaidingą informaciją apie ieškovo atlyginimą nuo 2019 m. sausio mėnesio, t. y. duomenys apie neva ieškovui priskaičiuotą atlyginimą (draudžiamąsias pajamas) neatitiko atsakovo buhalterinės apskaitos duomenų, Darbo sutarties sąlygų ir galiojančių akcininko sprendimų. Dar daugiau, buvo nustatyta, kad būtent ieškovas pateikė VSDFV duomenis apie jo Darbo sutarties nutraukimą, nurodydamas, kad Darbo sutartis nutraukta pagal DK 59 straipsnio 1 dalį.

19. Atsakovas, sužinojęs apie šiuos ieškovo VSDFV pateiktus klaidingus duomenis, 2019 m. gegužės 10 d. pateikė VSDFV prašymą leisti patikslinti ieškovo atleidimo duomenis, patikslinant atleidimo pagrindą – įrašyti, kad ieškovas buvo atleistas iš atsakovo vadovo pareigų pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, kaip tai numato galiojantys teisės aktai, reglamentuojantis juridinio asmens vadovo atleidimą. Išdėstytų aplinkybių kontekste atsakovas pažymi, kad įvertinus tai, kad atsakovo dalis buhalterinės apskaitos dokumentų, tame tarpe ir ieškovo darbo sutartis, atsakovo įgaliotam atstovui V. Z. buvo perduoti tik 2019 m. gegužės 2 d., akivaizdu, kad įrašą Darbo sutartyje apie ieškovo atleidimą bei atleidimo pagrindą buvo padaryti paties ieškovo arba kitų su ieškovo susijusių asmenų, bet ne atsakovo atstovo. Nurodytų aplinkybių kontekste atsakovo pažymi, kad ieškovo Darbo sutarties nutraukimo duomenys buvo patikslinti teisėtai, nes ieškovo, kaip juridinio asmens vadovo, darbo sutarties nutraukimą reglamentuoja ne DK 59 straipsnis, o DK 104 straipsnis, ką objektyviai pagrindžia žemiau dėstomi argumentai.

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas įmonės vadovo teisinis statusas yra dualistinis: tarp įmonės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu, tačiau kartu – ir darbdavio bei darbuotojo santykiai, kurie įforminami sudarant darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti, kitaip tariant, civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atšaukimas) lemia darbo santykių pabaigą. Tai yra savarankiškas, tik specialiems subjektams taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 41 punktas). Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 104 straipsnyje įtvirtintas specialus darbo sutarties su juridinio asmens vadovu pasibaigimo pagrindas – atšaukus jį įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos išeitinės išmokos atšauktam iš pareigų vadovui mokėjimo sąlygos: jeigu darbo santykiai truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai juridinio asmens vadovo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

21. DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Taigi juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti, kitaip tariant, civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atšaukimas) lemia darbo santykių pabaigą. Tai yra savarankiškas, tik specialiems subjektams taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477- 248/2018).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įmonės vadovo santykiai su įmone grindžiami pasitikėjimu. Fiduciarinis santykių pobūdis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atšaukti įmonės vadovą nesiejama su tokiomis sąlygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., atšaukimą gali lemti ir kitos priežastys (pavyzdžiui, prasti įmonės veiklos rezultatai). Nors teisė atšaukti juridinio asmens vadovą nesiejama su kaltais jo veiksmais, vis dėlto nuo to, ar atšaukimą lėmė kalti vadovo veiksmai, priklauso tam tikrų garantijų suteikimas. Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Kaltus vadovo veiksmus turi įrodyti atšaukimo teisę turintis subjektas, juridinio asmens vadovą atšaukdamas dėl šio kaltės ir netaikydamas įstatyme nustatytų garantijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).

23. Kaip nurodoma, atsakovo pagrįstu vertinimu aukščiau pacituotos teisės normos bei nurodyta teismų praktika objektyviai pagrindžia, kad ieškovo ir atsakovo Darbo sutartis buvo teisėtai nutraukta pagal DK 104 straipsnį, nes ieškovas iš atsakovo vadovo pareigų buvo atšauktas vienintelio akcininko sprendimu praradus pasitikėjimą. Atitinkamai ieškovo reikalavimai dėl Darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 6 mėnesių išeitinės kompensacijos sumokėjimo, kompensacijos už pavėluotą atsiskaitymą sumokėjimą yra akivaizdžiai neteisėti ir nepagrįsti. Pasisakant dėl ieškovui mokėtinos vieno mėnesio kompensacijos pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, atsakovas nurodo, kad ieškovas iš atsakovo vadovų pareigų buvo atleistas dėl jo kaltų veiksmų, todėl atsakovas neturėjo pareigos mokėti ieškovui išeitinę kompensaciją pagal DK 104 straipsnio 2 dalį. Atsakovas paaiškina, kad V. Z. įsigijus atsakovo akcijas, bendrovė buvo veikianti, jokių skolų įmonė. Atsakovas neturėjo ir jokių pradelstų skolų. V. Z. A. B. rekomendacijų pagrindu paskyrė ieškovą atsakovu vadovu. Nuo 2019 m. pradžioje V. Z. trečiųjų asmenų buvo informuotas apie tai, kad atsakovas nebevykdo jokios veiklos, nevykdo einamųjų mokėjimų. V. Z. bandė susiekti su ieškovu tikslu išsiaiškinti kokia yra tikroji padėtis įmonėje, tačiau ieškovas neteikė atsakovo vieninteliam akcininkui V. Z. jokios informacijos, į raginimus pateikti duomenis apie bendrovės veiklos rezultatus neatsakydavo arba vis atidėliodavo susitikimą ir informacijos pateikimą teisindamasis įvairiomis priežastimis.

24. 2019 metų kovo pabaigoje V. Z. tapo žinoma, kad visos statybos rangos sutartys su atsakovu yra faktiškai nutrauktos, kad įmonė faktiškai nevykdo jokios veiklos. Gauta informacija patvirtino V. Z. abejones apie tai, kad ieškovas iš esmės netinkamai vykdė savo, kaip atsakovo vadovo pareigas, šiurkščiai pažeidė lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt. pareigas atsakovui, kaip bendrovei.

25. Atsakovas pažymi, kad nuo įmonės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso ir visos įmonės veiklos efektyvumas, nes įmonės vadovui yra suteikti platūs įgaliojimai veikti įmonės vardu, todėl yra būtinas šį organą skiriančio įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto pasitikėjimas. Pasitikėjimo vadovu praradimą gali lemti ir tokie kalti vadovo veiksmai, kurie būtų nepakankami pažeidimui pripažinti šiurkščiu.

26. Atsakovas ieškovo kaltus veiksmus grindžia būtent tuo, kad ieškovo neteisėtais veiksmais bendrovė iš esmės buvo priversta faktiškai nutraukti savo veiklą, dėl ieškovo netinkamo vadovavimo atsakovui, visos su atsakovo sudarytos sutartys buvo nutrauktos, konstatavus, kad atsakovas jas netinkamai vykdė. Faktą, kad ieškovo atleidimą sąlygojo būtent pastarojo neteisėti veiksmai objektyviai patvirtina aplinkybė, kad ieškovas du mėnesius nevykdė pareigos perduoti bendrovės dokumentus naujajam vadovui, teikė VSDFV klaidingą informaciją, veikė atsakovo vardu, tuo metu, kai jo įgaliojimai jau buvo pasibaigę ir pan. Dar daugiau, atsakovas teikia ieškovo ir atsakovo akcininko V. Z. susirašinėjimą, kuris taip pat objektyviai patvirtina atsakovo dėstomus teiginius apie tai, kad Darbo sutarties nutraukimą sąlygojo būtent ieškovo neteisėti veiksmai. Įvertinus tai, kad ieškovas buvo atšauktas iš atsakovo vadovo pareigų dėl jo kaltų veiksmų, daroma pagrįsta išvada, kad atsakovas neturėjo pareigos ieškovui sumokėti vieno mėnesio išeitinę išmoką.

27. Ieškovas ieškinyje teigia, kad atsakovas netesėtai sumažino jam mokėtiną atlyginimą. Šių ieškovo teiginių kontekste atsakovas pažymi, kad ieškovo kartu su ieškinio pateiktas 2019 m. sausio 2 d. Darbo sutarties priedas Nr. 2, kuriuo ieškovui neva buvo padidintas mokėtinas atlyginimas yra galimai suklastotas. Atsakovo akcininkas niekuomet nebuvo priėmęs sprendimo dėl ieškovo atlyginimo didinimo iki 940,00 Eur. Faktą, kad minėtas DS Priedas Nr. 2 yra suklastotas įrodo, tai, kad 2018 m. gruodžio 18 d. Darbo sutarties priedu Nr. 1, ieškovui mokėtinas atlyginimas buvo pakeistas, numatant, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. ieškovui bus mokamas 520 Eur dydžio atlyginimas.

28. Atsakovas paaiškina, kad sudarius Darbo sutartį, buvo sutarta, kad ieškovui mokėtinas atlyginimas sudarys 400,00 Eur per mėnesį, ieškovas įsipareigojo dirbti pilną darbo savaitę: 5 darbo dienos – 40 valandų. Dėl mokesčių reformos nuo 2019 m. sausio 1 d. atlyginimas buvo indeksuotas 1,289 koeficientu, nustatant, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. ieškovui mokėtinas atlyginimas sudarys 520,00 Eur (400,00 Eur *1,289 = 515,60 Eur, suapvalinta iki 520,00 Eur). 2019 m. vasario 13 d. buvo gautas ieškovo prašymas nuo 2019 m. vasario 14 d. sutrumpinti darbo dienos trukmę iki 5 darbo dienų, 10 valandų. Prašymas buvo patenkintas, nustatytas atlyginimas 235,00 Eur. Jokių kitų prašymų iš ieškovo atsakovo vienintelis akcininkas V. Z. nebuvo gavęs. Kaip nurodė, jog akivaizdu, kad jeigu ieškovas ir atsakovo akcininkas V. Z. iš tikrųjų būtų susitarę dėl ieškovui mokėtino 940,00 EUR dydžio atlyginimo, tai būtų užfiksuota DS Priede Nr. 1. Tai yra atsakovo akcininko V. Z. valia dėl ieškovui mokėtino atlyginimo nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo aiškiai atspindėta DS Priede N r. 1.

29. Atsiliepime nurodoma, kad logiškai yra nepaaiškinama, kodėl po vienos dienos DS priedo Nr. l galiojimo iškilo poreikis pasirašyti Priedą Nr. 2. padidinant ieškovo atlyginimą nuo 520,00 Eur iki 940,00 Eur. Atsakovas pagrįstai mano, kad DS Priedas Nr. 2 vieninteliam bendrovės akcininkui V. Z. buvo apgaule duotas pasirašyti ne anksčiau nei 2019 m. gegužės 2 d., kai jam pirmą kartą buvo perduota dalis bendrovės dokumentų. Atsakovas laikosi kategoriškos pozicijos, kad šis DS Priedas Nr. 2 yra suklastotas. Itin svarbu pastebėti, kad ieškovas neprašo priteisti jam neva neišmokėtą atlyginimą, t. y. ieškovas suklastotų dokumentų pagrindu yra išmokėjęs sau būtent neteisėtai padidintą atlyginimą. Ieškovas reikalavimą dėl jo draudžiamųjų pajamų tikslinimo kelia tik reikalavimo sumokėti jam šešių mėnesių išeitinę kontekste. Tuo tarpu aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad atsakovas neturėjo pareigos sumokėti ieškovui išeitinę išmoką.

31. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad palaiko atsiliepimą. Ieškovas apie atleidimą buvo informuotas ir suprato atleidimo priežastis. Atleistas buvo pagal DK 104 straipsnį. Pranešimas apie atleidimą buvo tinkamai įteiktas ir suprantamas. Pranešimas buvo siųstas elektroniniu paštu, akcininko sprendimas buvo įteiktas 2019 m. balandžio 9 d. ir tuo pačiu sprendimu V. Z. skyrė save direktoriumi. V. Z. pradėjo eiti direktoriaus pareigas nuo 2019 m. balandžio 8 d. 2019 m. gegužės 2 d. ieškovas, kaip buvęs direktorius, perdavė dalį dokumentų. Atsakovo direktorius kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kadangi ieškovas 2019 m. balandžio 13 d., nebūdamas įmonės direktoriumi prisijungė prie Sodros ir atliko, įmonės vardu, veiksmus – suteikė sau įgaliojimus teikti įmonės vardu deklaracijas apie įmonės veiklą. Darbo sutarties įrašus dėl atleidimo pagrindo padarė ne įmonės direktorius V. Z., o kitas pašalinis asmuo. Todėl atsakovas nesutinka, kad atleidimo pagrindas yra DK 59 straipsnis. V. Z. įmonės dokumentai įteikti gegužės mėnesį, todėl V. Z. įrašų sutartyje atlikti negalėjo. Darbo sutarties priedas, kuriuo padidintas darbo užmokestis, išmokėta išeitinė išmoka, atostoginiai yra neteisėta. Atsakovas prarado pasitikėjimą ieškovu. 2019 m. balandžio 4 d. buvo V. Z. pranešimas dėl atleidimo ir ieškovas minėtą pranešimą suprato, dėl ko jis yra atleidžiamas. DK 104 straipsnis nenumato įspėjimo dėl atleidimo iš darbo. Darbo sutarties priede Nr. 2 niekuomet nebuvo akcininkas priėmęs tokio sprendimo, jog po 20 dienų nuo priėmimo, nuo 520,00 Eur darbo užmokestis padidėjo iki 940,00 Eur. Pastebi, kad dokumentai V. Z. buvo atiduoti gegužės mėnesį, o dėl minėtų įrašų buvo kreiptasi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau buvo atsisakyta jį pradėti, nurodant, kad reiktų kreiptis CPK tvarka. Įmonė nesikreipė, dabar veiklos nevykdo. Priimant į darbą ieškovą sutarė dėl 400,00 Eur atlyginimo. Ieškovas dokumentus perdavė per kelis kartus. Kai ieškovas buvo direktorius, V. Z. buvo akcininkas. Ieškovas pats sau mokėjo atlyginimą, teikė duomenimis Sodrai. Įmonė turėjo subrangos sutartis su kitomis įmonėmis. Ieškinį prašo atmesti.

32. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu gautų paaiškinimų nustatyta, atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 400,00 Eur dydžio mėnesinį darbo užmokestį, kuris nuo 2019 m. sausio 2 d. padidintas iki 940,00 Eur, o nuo 2019 m. vasario 14 d. sumažintas iki 235,00 Eur . 2019 m. balandžio 4 d. buvo priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimas dėl ieškovo atleidimo iš einamų pareigų nuo 2019 m. balandžio 8 d. (imtinai), paskiriant direktoriumi V. Z. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas). Kaip nurodo ieškovas, jo darbo sutartis nutraukta pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, apie ką ieškovas pranešė VSDFV Vilniaus skyriui. 2019 m. gegužes 16 d. iš VSDFV Vilniaus skyriaus ieškovas gavo sprendimą dėl apdraustojo (ieškovo) duomenų tikslinimo pagal atsakovo prašymą. Ieškovo teigimu, atsakovas neteisėtai sumažino ieškovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 8 d., pakeitė atleidimo iš darbo priežastį į DK 104 straipsnio 1 dalį bei panaikino šešių mėnesių apskaičiuotą išeitinę išmoką.

33. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia reglamentuotas DK 59 straipsnyje. Jame nustatyta, kad darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (1 dalis).