Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS „PlusPlus Capital“ ieškinį atsakovui G. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. gruodžio 21 d. 13 val. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie rašytinį teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka negauta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9, 10 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas G. L. ir pradinis kreditorius AB „Swedbank“ bankas 2016 m. rugsėjo 29 d. sudarė Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 13-045625-RK, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui išdavė kreditinę kortelę ir suteikė 926,78 Eur dydžio vartojimo kredito limitą, o atsakovas pasinaudojęs kreditu įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka jį grąžinti pradiniam kreditoriui. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius 2019 m. gegužės 14 d. sutartį nutraukė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą ir panaudotą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178 ir 185 straipsniai), atsakovas iki šiol yra skolingas 750 Eur negrąžinto kredito.

Nustatyta, kad 2018 m. spalio 23 d. reikalavimo perleidimų sutartimi visos iš sutarties kylančios banko reikalavimo teisės į atsakovą buvo perleistos PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiam per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, 2019 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisės į atsakovą buvo perleistos ieškovui AS „PlusPlus Capital“, faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2019 m. liepos 2 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyjenustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arnuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienasišasmenųpasikeitimoprievolėje būdų, kurioesmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2019 m. liepos 1 d. pranešimu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Iš bylos aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo mėnesinių įmokų bei kitų pagal sutartį mokėtinų sumų. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovui liko skolingas 750 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovui priteistina 750 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovas prašo priteisti 82,83 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotųiki kredito sutarties nutraukimo dienos.Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 19 procentų dydžio metines palūkanas. Pagal šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2019 m. liepos 31 d. Sutartį nutraukus 2019 m. gegužės 14 d. ieškovas paskaičiavo mokėtinas 82,83 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos. Toks reikalavimasyra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Kredito sutartyje (bendrųjų sąlygų 12.3 punkte ir specialiųjų sąlygų punkte „Delspinigiai“) numatyta, kad sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovas nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovo paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 74,95 Eur delspinigių (0,05 proc. norma per dieną), paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. rugsėjo29 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 74,95 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis)

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (907,78 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 20 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AS „PlusPlusCapital“ (juridinio asmens kodas 11919806)iš atsakovo G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų) negrąžinto kredito, 82,83 Eur (aštuoniasdešimt du eurai, 83 ct) mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 74,95 Eur (septyniasdešimt keturi eurai, 95 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (907,78 Eur)nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.